Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties S. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 25 d. 12:50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, tempė priekabą, kurios didžiausia leistina masė 2700 kg, kai jo automobilio didžiausia leistina masė 2430 kg, t. y. viso junginio didžiausia leistina masė 4250 kg, tam neturėdamas atitinkamos kategorijos (teisės). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta 300 eurų bauda su specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

4. Atsiliepimu į S. S. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė J. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. S. S. atstovo advokato A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde keliami kaltės ir baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimai, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, patikrinęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs apieliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. S., vairuodamas transporto priemonę, tempė priekabą, tam neturėdamas atitinkamos kategorijos (teisės).

8. ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Šio įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui (SEAKI 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

9. Apelianto vertinimu, jis galėjo vairuoti transporto priemonių junginį, kadangi turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, kuri jam nėra atimta, o pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvas turi teisę vairuoti tokį junginį. Skunde pažymima, kad S. S. išduotame vairuotojo pažymėjime esanti žyma su kodu 95.(07.22.22) reiškia, kad vairuotojas, turintis PKP (pradinę kvalifikaciją patvirtinantį profesinės kompetencijos pažymėjimą), atitinkantį Direktyvoje 2003/59/EB nurodytą profesinės kompetencijos įsipareigojimą iki 2022 m. liepos 22 d. Kaip teisingai pažymėjo skunde atstovas, S. S. 1993 m. kovo 27 d. įgijo teisę vairuoti AM, Al, A2, A, B1, B, C1 ir C kategorijų motorines transporto priemones (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Vis dėlto, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad S. S. turėjo teisę vairuoti būtent BE kategorijos transporto priemonių junginį, t. y. išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą VĮ „Regitra“.

10. Minėta, kad sprendžiant ar asmuo nepažeidžia reikalavimų dėl teisės vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, aktualus yra ne faktinis tuo metu vairuoto junginio svoris, o didžiausias leistinas transporto priemonių junginio svoris. Tuo atveju, kai priekabos didžiausia leistina masė yra didesnė, nei 750 kg, asmenys, turintys teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, su tokia priekaba gali vairuoti automobilį, kurio junginio su priekaba didžiausia leistina masė būtų ne didesnė kaip 4 250 kg bei turi būti išlaikę specialų egzaminą (kai junginio didžiausia leistina masė viršija 3 500 kg). Nagrinėjamu atveju automobilio priekabos didžiausia leidžiamoji masė buvo 2,7 t, o junginio bendra didžiausia leistina masė sudarė 5130 kg, t. y. viršijo 4250 kg (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 9, 13). Atsižvelgiant į tai, S. S., turintis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tokio junginio vairuoti negalėjo. Taigi, bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad S. S. pažeidė KET 14 punktą, nes jis vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendra didžiausia leistina masė buvo didesnė, nei 4 250 kg, neturėdamas teisės vairuoti tokio junginio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

11. Nagrinėjamu atveju, priimant Institucijos nutarimą, nebuvo nustatyta S. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vis dėlto, atstovo vertinimu, S. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažinta tai, kad atstovaujamasis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, kas turėtų būti pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. l. 14-15). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. S. atžvilgiu pripažintina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12. Pasisakant dėl kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažininimo padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdaus gailėjimosi, pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis, kuris nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pažeidėjo prisipažinimas ir gailėjimasis nebuvo nuoširdūs. Administracinio nusižengimo padarymo metu, surašant administracinio nusižengimo protokolą, S. S. teigė, kad nežinojo dėl reikiamos kategorijos (administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. S. pripažino, kad negalėjo tempti priekabos, nes neturėjo tam teisės. Vis dėlto, tiek skundas apylinkės teismui, tiek ir apeliacinis skundas patvirtina S. S. įsitikinimą, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, ką patvirtina prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Be to, iš apeliacinio skundo turinio negalima susidaryti nuomonės, kad pažeidėjas kritiškai vertina savo veiksmus ir dėl jų gailisi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

13. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

14. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Pagrįsdamas šią išvadą, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę, jis laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.). Be to, nors S. S. teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonių junginius (B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai) neturi, tačiau pažeidimo padarymo metu jis turėjo teisę vairuoti AM, Al, A2, A, B1, B, C1 ir C kategorijų transporto priemones. Tai, apygardos teismo vertinimu, rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą, kadangi pažeidėjas turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti automobilio ir priekabos junginį, nors atitinkamos kategorijos ir neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad S. S. už tokio pobūdžio nusižengimą praeityje nebuvo baustas, anksčiau visas jam paskirtas baudas už įvairius KET pažeidimus, yra sumokėjęs, teisė vairuoti apeliantui būtina dėl darbo, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas S. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta nuobauda (300 Eur bauda) už padarytą labiau atsitiktinio pobūdžio administracinį nusižengimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį ir S. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pripažinti S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.