- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-1090-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16055-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Zunda
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „LINKERA group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-325-475/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Zunda“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LINKERA group“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Zunda” 43,01 Eur skolos, 8 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 215,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad ieškovė su UAB „LINKERA group“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu perėmė reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Zunda“. Reikalavimo perleidimo sutartis faktiškai buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 22 d.
3. Pradinė kreditorė UAB „LINKERA group“ atsakovei suteikė siuntų pervežimo paslaugas. Atsakovė likusią pagrindinę skolą 244,54 Eur sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d., tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro palūkanos ir ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta. Atsakovė yra skolinga ieškovei 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas bei 3,01 Eur palūkanas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurios skaičiuojamos iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. imtinai.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Zunda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. gavo iš UAB „LINKERA group“ priminimą dėl neapmokėtos 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitos 244,08 Eur sumai, atsakovei buvo suteiktas papildomas septynių dienų terminą prievolės įvykdymui. Mokėti delspinigius šiame priminime neprašoma. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo 244,54 Eur skolą UAB „LINKERA group“ ir apie tai ją informavo elektroniniu paštu. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad nepadengtos 69,34 Eur skolos išieškojimo išlaidos, kurias sudaro 29,34 Eur dydžio palūkanos už nesavalaikį atsiskaitymą ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimui. Atsakovė su UAB „Juris LT“ jokių sandorių nėra sudariusi. Ieškovė prie pranešimo nepateikė jokių skolos įrodymo dokumentų. Sutartį, pranešimą apie perleidimą bei įrodymą apie dokumentų išsiuntimą nežinomam adresatui atsakovė gavo tik kartu su ieškiniu. Atsakovė įvykdė prievolę per pirminės kreditorės papildomai nustatytą terminą, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti skolos išieškojimo išlaidų.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad byloje esanti elektroninio laiško kopija patvirtina, kad UAB „Juris LT“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu adresu zunda@kaunas.omnitel.net išsiuntė pranešimą, adresuotą atsakovei, apie reikalavimo perleidimą, prie kurio pridėjo reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė neigia, kad ši elektroniniu paštu siųsta informacija ją pasiekė, nurodė, kad toks elektroninio pašto adresas jai nežinomas, juo nesinaudoja. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad minėtas elektroninio pašto adresas priklauso atsakovei ar kad ji juo naudojasi, todėl pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir sutartis dėl reikalavimo perleidimo atsakovei nurodytą dieną įteikti nebuvo.
8. Byloje pateikti pašto siuntų žiniaraštis ir pašto siuntų sekimo dokumentas patvirtina, kad atsakovei pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartis buvo įteikti 2019 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovė skolą pagal 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitas faktūras sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d., tai yra nepraleidusi pradinės kreditorės nustatyto papildomo termino. Labiau tikėtina, kad atsakovė pirma gavo ieškovės siųstą pašto siuntą ir mokėjimą atliko, jau žinodama apie reikalavimo perleidimą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nereikalauja pagrindinės prievolės vykdymo. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kada naujoji kreditorė gavo prievolės įvykdymą. Kreditorės nustatytas papildomas terminas prievolei įvykdyti galiojo ir naujosios kreditorės pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimo skolininkei momentu. Nors skolininkė per pradinės kreditorės nustatytą papildomą terminą įvykdė prievolę pradinei kreditorei, tačiau naujoji kreditorė pripažįsta, jog ji prievolės įvykdymą yra gavusi, nepateikė įrodymų, patvirtinančių prievolės įvykdymo gavimo uždelsimą, todėl laikytina, jog atsakovė prievolę įvykdė tinkamai per pradinės kreditorės papildomai nustatytą terminą.
9. Reikalavimas sumokėti netesybas ir skolos išieškojimo išlaidas pareikštas nepasibaigus pradinio kreditoriaus nustatytam papildomam prievolės įvykdymo terminui, kai pradinis kreditorius buvo pareiškęs reikalavimą skolininkui tik dėl pagrindinės skolos sumokėjimo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių būtinybę pradiniam ar naujajam kreditoriui imtis skolos išieškojimo veiksmų atsakovės atžvilgiu, taip pat įrodymų, jog tokių veiksmų būtų imtasi ir kad būtų patirtos iš skolininko reikalaujamos skolos išieškojimo išlaidos. Pradinės kreditorės 2019 m. rugpjūčio 20 d. įspėjime apie pradelstą skolą nebuvo nurodyta, kad reikalaujama sumokėti netesybas. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Juris LT“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde teigiama:
10.1 Teismas nepagrįstai sprendė, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir sutartis dėl reikalavimo perleidimo, siųsti elektroninio pašto adresu zunda@kaunas.omnitel.net, atsakovei nebuvo tinkamai įteikti. Byloje su ieškiniu buvo pateikta vmi.lt informacija apie PVM mokėtojus, kurioje UAB „Zunda“ pati buvo nurodžiusi šį elektroninio pašto adresą. Todėl ieškovė tinkamai ir tinkamu elektroninio pašto adresu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą. Nuo momento, kai atsakovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, ji privalėjo visus skolos ir netesybų mokėjimus atlikti naujajam kreditoriui, jokie ankstesnio kreditoriaus pranešimai atsakovei negaliojo. Dėl papildomo termino sumokėti skolą ji galėjo tartis būtent su ieškove. Ieškovės ir pradinio kreditoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nebuvo nuginčyta. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo informuota papildomai, o pagrindinės skolos mokėjimą pradiniam kreditoriui UAB „Linkera group“ atliko jau po reikalavimo perleidimo sutarties ir pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą gavimo. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė CK 6.109 straipsnio nuostatas. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, kadangi nurodytų įrodymų nevertino, neįvertino ir to, kad atsakovė šių aplinkybių neginčijo. 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešime buvo nurodytas netesybų dydis ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos 40,00 Eur sumai, tačiau šių sumų atsakovė nesumokėjo nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei.
10.2 Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, apie kurias atsakovė buvo informuota dar 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu. Remiantis Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018, ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio.
10.3 Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 3,01 Eur palūkanų priteisimo. Ieškovės teisė reikalauti palūkanų buvo perleista reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovė nepaneigė fakto, kad pagal byloje esančią sąskaitą praleido atsiskaitymo terminą.
11. Atsakovė UAB „Zunda“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
13. Byloje nustatyta, pradinė kreditorė UAB „LINKERA group“ atsakovei UAB „Zunda“ teikė pervežimo paslaugas. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija LINGRP Nr. 003775 180,46 Eur sumai ir 2019 m. gegužės 31 d. serija LINGRP Nr. 003927 244,08 Eur sumai, atsakovė liko skolinga 244,54 Eur. UAB „LINKERA group“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu pareikalavo atsakovę įvykdyti prievolę ir nustatė papildomą septynių dienų terminą sumokėti skolą. Papildomas terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovė skolą UAB „LINKERA group“ pagal pateiktas 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitas faktūras sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d.
14. Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „LINKERA group” 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujoji kreditorė perėmė, o UAB „LINKERA group” perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Zunda“. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu adresu zunda@kaunas.omnitel.net išsiuntė pranešimą, adresuotą atsakovei, apie reikalavimo perleidimą, prie kurio pridėjo reikalavimo perleidimo sutartį.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilęs dėl 3,01 Eur palūkanų ir 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo.
16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovės informavimo apie kreditoriaus pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neinformavo atsakovės apie kreditoriaus pasikeitimą, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų, kad minėtas el. pašto zunda@kaunas.omnitel.net adresas priklauso atsakovei, ar kad ji juo naudojasi.
17. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 str.) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
18. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
19. Į bylą yra pateikti duomenys, jog ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. elektoriniu paštu zunda@kaunas.omnitel.net atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo. Tą pačią dieną ieškovė siuntė laišką registruotu paštu atsakovės buveinės adresu. Byloje taip pat pateiktas ieškovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. elektroninis laiškas atsakovei su pranešimu dėl skolos išieškojimo išlaidų, kuris siųstas el. pašto adresais zunda@kaunas.omnitel.net ir zundakaune@gmail.com, kuris viešai nurodytas UAB „Zunda“ interneto svetainėje. Nors apeliantė teigia, kad elektorinis paštas zunda@kaunas.omnitel.net yra nurodomas svetainėje vmi.lt prie informacijos apie PVM mokėtojus, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Kaip matyti iš viešai skelbiamoje informacijos apie PVM mokėtoją UAB „Zunda“ vmi.lt tinklalapyje, nurodomas elektroninio pašto adresas yra zundakaune@gmail.com, o adresas zunda@kaunas.omnitel.net yra nurodomas kaip el. pašto adresas juridinių asmenų registre (JAR). Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad raginimą sumokėti skolą 2019 m. rugpjūčio 27 d. pati ieškovė jau siuntė ir oficialioje atsakovės interneto svetainėje nurodytu adresu. Įvertinus, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie reikalavimo teisės perleidimą išsiųsdama pranešimą galimai atsakovės nebenaudojamu el. paštu.
20. Iš byloje pateiktų įrodymų, nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykdė prievolę pirminei kreditorei UAB „LINKERA group“ per jos 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu nustatytą papildomą terminą, kuris taip pat buvo siųstas adresu zundakaune@gmail.com. Taigi, atsakovė įsiskolinimo sumą pervedė pirminei kreditorei, nežinodama, jog prievolė yra perleista, leidžia daryti išvadą, kad ji tinkamai įvykdė prievolę, ir neturi pareigos įvykdyti prievolės ieškovei (CK 6.109 str. 1 d., 7 d.). Faktas, kad pagrindinės skolos mokėjimas buvo atliktas jau po darbo valandų (17.35 val.), neturi teisinės reikšmės, nes prievolė buvo įvykdyta ne paskutinę termino, kuris turėjo baigtis 2019 m. rugpjūčio 27 d., dieną (CK 1.122 str. 1 d.).
21. Apeliantė taip pat nesutikdama su teismo išvada, jog ji negalėjo reikalauti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 3,01 Eur palūkanų, nes pradinės kreditorės 2019 m. rugpjūčio 20 d. įspėjime apie pradelstą skolą nebuvo nurodyta, kad reikalaujama sumokėti kokias nors netesybas, teigė, jog prievolė buvo įvykdyta pavėluotai, po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir palūkanų bei tokių išlaidų išieškojimą numato įstatymai.
22. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pradinė kreditorė nustatydama papildomą terminą prievolei įvykdyti nereikalavo jokių netesybų iš atsakovės. Kaip jau minėta, prievolė per nustatytą terminą buvo įvykdyta pradinei kreditorei, todėl nėra pagrindo ieškovės prašomas priteisti 3,01 Eur dydžio palūkanas laikyti pagrįstomis ir priteisti iš atsakovės.
23. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be to, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kreditoriaus (nukentėjusio asmens) patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Taigi, ir kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog apeliantės teisė į ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą nėra absoliuti, t. y. apeliantė turi teisę į nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka atlyginimu, tik tuo atveju, jei tokios išlaidos atitinka kasacinio teismo nurodytus kriterijus.
24. Nagrinėjamu atveju, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos negali būti laikomos nei būtinomis, nei protingomis ar sąžiningomis atsakovės atžvilgiu, kadangi pradinė kreditorė jokių papildomų išlaidų iš atsakovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešime nereikalavo, pagrindinė prievolė buvo įvykdyta per nustatytą terminą pradinei kreditorei, kol atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Nei pirminis kreditorius, nei jo teisių perėmėjas negali imtis kitų teisinės gynybos priemonių, kol nebuvo pasibaigęs papildomai nustatytas prievolės įvykdymo terminas (CK 6.209 str. 2 d.). Tik tuo atveju, jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba, pasibaigus šiam terminui, sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, o atsakovė prievolę įvykdė per papildomą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas sumokėti tokias išlaidas pareikštas nepasibaigus pradinio kreditoriaus nustatytam papildomam prievolės įvykdymo terminui, kai pradinis kreditorius buvo pareiškęs reikalavimą skolininkui tik dėl pagrindinės skolos sumokėjimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
26. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėja
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendim ą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.