Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovei M. A. dėl nepagrįstai išmokėtos kompensacijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2021-02-24 nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai terminą pateikti nuomonę dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nepateikė nuomonės dėl atsakovės prašymo per nurodytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis CPK 441 straipsnio 1 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai M. A. iš kaltinamųjų priteistas 269,26 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 12-29). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018-01-25 priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-588, kuriuo nusprendė M. A. išmokėti 2549,26 Eur kompensaciją. Kompensacijos dydis paskaičiuotas nurodant, kad M. A. 2016-05-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu priteistas 269,26 turtinės žalos ir 10000 neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 5-7). Sprendimo pagrindu atsakovei buvo išmokėta 2549,26 Eur kompensacija (b. l. 10). 2018-03-30 sprendimu Nr. (1.34)7R-2287 ieškovė pakeitė 2018-01-25 sprendimą Nr. (1.34.)7R-588, nustatė, kad ankstesniu sprendimu dėl skaičiavimo klaidos neteisingai paskaičiuotas kompensacijos dydis, mokėtina kompensacija yra 1321,71 Eur, pasiūlyta M. A. per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos grąžinti be pagrindo gautus 1227,55 Eur (b. l. 8-9). Nėra ginčo, kad atsakovė 2018-03-30 sprendimo Nr. (1.34)7R-2287 neskundė jame nurodyta tvarka, sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau atsakovė negrąžino nurodytos sumos – 1227,55 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-140/2006, 3K-3-166/2008, 3K-3-111/2009, 3K-3-561/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 1227,55 Eur suma atsakovei buvo išmokėta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-01-25 sprendimo Nr. (1.34.)7R-588 pagrindu, t. y. buvo teisinis pagrindas atsakovei šį turtą gauti. Tačiau įsiteisėjus 2018-03-30 sprendimui Nr. (1.34)7R-2287 ir ištaisius ankstesniame sprendime padarytą apsirikimą, teisinis pagrindas atsakovei šią sumą gauti išnyko, todėl 1227,55 Eur suma laikytina be pagrindo įgytu turtu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, byloje mokėtinas 28,00 Eur žyminis mokestis priteistimas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Byloje taip pat susidarė 3,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Bendra 31,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl valstybei iš atsakovės priteistinos 31,65 Eur bylinėjimosi išlaidos.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-594/2006, 3K-3-521/2011, 3K-7-61/2011). Be to, sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nedirba, augina mažametį (2 m. amžiaus) vaiką, jos pajamas SoDros duomenimis 2019-2020 m. sudarė iš valstybės gaunamos vaiko priežiūros, ligos, nedarbo draudimo išmokos (b. l. 39-40, 43-44). Ieškovė yra ekonomiškai stipresnė pusė - valstybė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad išieškoma suma atsakovei išmokėta dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos padarytos kompensacijos skaičiavimo klaidos. Atsakovei išmokėta 2549,26 Eur kompensacija neviršijo jai nuosprendžiu iš kaltinamųjų priteisto 3269,26 Eur žalos atlyginimo. Skaičiavimo klaida pastebėta ir ištaisyta praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po 2018-01-25 sprendimo. Tokioje situacijoje suprantama, kad atsakovė galėjo nesuvokti gavusi lėšas per klaidą, išleisti gautas lėšas iki klaidos paaiškėjimo. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis šalių teisių ir teisėtų interesų, atitiks teisingumo principą, sudarys realias galimybes skolininkei grąžinti skolą, išvengti papildomų išlaidų ir ginčų vykdymo procese. Todėl atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo, teismo sprendimo privalomumo, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus, skolininkės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas (CPK 284 str.).

Atsakovė, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą, nurodė sumą, kurią yra pajėgi mokėti per mėnesį – 40 Eur. Atsakovė neteisingai paskaičiavo, kad 1227,55 Eur įsiskolinimą, mokėdama po 40 Eur per mėnesį, sumokėtų per 3 metus – iš tiesų šią sumą sumokėtų per 31 mėnesį (1227,55 Eur / 40 Eur). Atsižvelgęs į prašyme nurodytas aplinkybes ir į tai, kad iš atsakovės valstybei taip pat priteistos 31,65 Eur bylinėjimosi išlaidos, teismas sprendimo įvykdymą išdėsto, nustatydamas, kad atsakovė priteistas sumas valstybei sumoka dalimis, mokant po 40,00 Eur kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1227,55 Eur nepagrįstai išmokėtą kompensacijos dalį valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, naudai.

Priteisti iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,65 Eur (trisdešimt vieno euro 65 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Išdėstyti šiuo sprendimu iš atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistų sumų: 1227,55 Eur nepagrįstai išmokėtos kompensacijos dalies ir 31,65 Eur bylinėjimosi išlaidų įvykdymą dalimis, nustatant, kad šias sumas valstybei atsakovė M. A. sumoka dalimis, mokėdama po 40,00 Eur kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant iš pradžių 1227,55 Eur nepagrįstai išmokėtą kompensacijos dalį, po to - 31,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.