Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai, nurodydamas, jog 2015 m. balandžio 16 d. trise, t. y. jis, A. A. ir E. B. nuo ryto gėrė alkoholį draugo sodyboje B. kaime. Po to visi trys ėjo iš B. kaimo į P. kaimą. Jiems beeinant, sustojo mokyklos autobusas ir juos pavežė. Kur mokyklos autobusas juos išleido, nepamena, nes buvo gerokai išgėręs. Pamena, jog P. kaime nuėjo į parduotuvę, tačiau negali tiksliai pasakyti, kas nuėjo į parduotuvės vidų ir už kieno pinigus pirko, tačiau pamena, jog buvo pirkta degtinė. Jos nusipirkus, visi trys nuėjo pas A. A., kuris gyveno tame pačiame name kur ir buvo parduotuvė. Atsimena, kad atėjus pas A. A., jis atsisėdo su E. B. prie stalo, A. A. stovėjo ir tuomet buteliu jam per galvą trenkė A. A.. Pats kaltinamasis teigia, jog jis trenkė A. A. tris kartus. E. B. dalyvavo kartu su jais, nurodo, jog ir jis mušė A. A.. A. A. iš priekio trenkė buteliu į galvą A. A., po ko butelis sudužo ir pasklido šukės. Nepamena, ar A. A. liko stovėti nuo A. A. smūgio. Pats kaltinamasis pamena, jog sudavė A. A. du kartus kumščiu į veido sritį ir vieną kartą iš alkūnės į veidą. Kiek pamena, smūgius sudavė tuomet, kai jau buvo kitame kambaryje, t. y. ne toje pačioje vietoje, kur A. A. sudavė smūgį buteliu. Nurodo, jog, sudavus į veidą A. A., pastarasis nukrito ant lovos, tuo metu A. A. buvo virtuvėje. Nematė ar A. A. bėgo kraujas, tačiau po kaltinamojo suduotų smūgių, A. A. lovoje pusiau sėdėjo, pusiau buvo prigulęs. Po to prie A. A. priėjo E. B., kuris taip pat sudavė smūgius rankomis gulinčiam A. A. į galvą. Po to vėl priėjo D. J. ir spyrė A. A. į galvą, nes tuo metu, po E. B. suduotų smūgių, A. A. jau gulėjo ant žemės, jo galva buvo prie lovos medinio krašto dalies. Kaltinamasis nurodo, jog jis spyrė tris kartus. Kai spyrė A. A., tuomet pamatė kraują, nes A. A. buvo buvo stipriai praskeltas antakis ir aplink galvą buvo kraujas. Kad būtų šokinėjęs ant A. A. galvos, nepamena. Kai A. A. davė ranka, tai smūgiavo į kairę pusę, o kai A. A. gulėjo ant žemės, mušė į kairę pusę. Nemano, kad tai buvo stiprūs smūgiai, bet buvo ne vienas ir ne du smūgiai, buvo suduota A. A. daug smūgių. Pamena, jog A. A. atsinešė kibirą vandens ir apipylė A. A.. Kas surinko butelio šukes, nepamena. Taip pat nepamena, kiek laiko užtruko A. A. mušimas, tik pamena, jog po to visi trys nuėjo link darželio, ten turėjo vieną ar du butelius degtinėws ir toliau gėrė, kol atvažiavo R. M. ir juos pavežė iki B. kaimo. Nurodo, jog civilinius ieškinius pripažįsta, tik nurodo, jog per didelės sumos. Taip pat nurodo, jog V. A. rūpinosi tėvu, o M. A. vengdavo su juo bendrauti. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta visiškai, nurodo, jog gailisi dėl to kas įvyko. Patvirtino, jog iki šio įvykio gėrė daug dienų iš eilės, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų sumušęs A. A., nužudyti neturėjo tikslo.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir nurodę, jog 2015 m. balandžio 16 d. jis ir D. J. buvo B. kaime, ten atvažiavo E. B., apie 10 val. ryte. Tuo metu buvo išgėrę po 1 litro talpos butelį alaus. E. B. pasiūlė eiti į kaimą, bet D. J. nenorėjo, tačiau jį prikalbino. Pradėjus eiti, sustojo mokyklos autobusas juos pavežti iki P. kaimo. Paleido juos prie kultūros namų. Nuėjo į parduotuvę, E. B. nupirko degtinės, po to nuėjo pas L. gerti. Kai išgėrė degtinę, visi trys išėjo. Po to kažkuris iš jų trijų, nepamena tiksliai, nuėjo į parduotuvę nupirkti dar degtinės ir tuomet trise nuėjo pas A. A.. Atėjus į A. A. butą, E. B. pasakė, kad A. A. eitų ieškoti stiklinės. Truputį išgėrė ir nugertu degtinės buteliu A. A. trenkė A. A. į pakaušį. Kai trenkė A. A. degtinės buteliu, A. A. buvo nusisukęs. Po to pasivijo ir spyrė A. A. vieną kartą, dėl to is nukrito, tada D. J. užšoko A. A. ant galvos. Kaltinamasis nurodo, jog po šių smūgių jis išėjau, kadangi E. B. davė pinigų ir liepė nueiti nupirkti degtinės. Kai grįžo iš parduotuvės, A. A. jau gulėjo ant žemės A. A.. Visų aplinkybių tiksluiai nepamena, tačiau prisimena, jog tuo metu, kai A. A. nukrito, A. A. jam du kartus spyrė į šoną ir po to D. J. užšoko A. A. ant galvos. Kai kaltinamasis ėjo į parduotuvę, matė, A. A. buvo atsistojęs, o kai grįžo iš parduotuvės, jis gulėjo. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykius, patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ten davė teisingus parodymus, t. y. jog D. J. buvo užšokęs ant A. A., kuomet A. A. gulėjo kambaryje ant pilvo. A. A. buvo nugriuvęs nuo kaltinamojo smūgio ir bandė keltis, rėmėsi rankomis, o tada D. J. užšoko A. A. ant galvos. Tuomet nukentėjusysis vėl paliko gulėti ant žemės. Pamena, jog padėjo E. B. įkelti A. A. į lovą. Kuomet A. A. kėlė į lovą, jis kvėpavo. Po to viską susirinko ir išėjo. Neatsimena, ar paėmęs kibirą vandens apipylė A. A.. Buteliu suduotas smūgis buvo stiprus.Nutodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, civilinius ieškinius iš dalies pripažįsta: V. A. civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, o M. A. civilinio ieškinio ne, nes M. A. pas tėvą nesilankydavo, su juo nebendravo, jo šalindavosi. Nurodo, jog jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, blaivus nebūtų taip pasielgęs.Paaiškinti dėl kokios priežasties taip pasielgė, negali, jokio asmeninio konflikto tarp kaltinamojo ir A. A. nebuvo. Po šio įvykio ėjo visi trys prie darželio, sutiko J. D.. Prie darželio vėl gėrė. Ten buvo nukentėjusiojo A. A. sūnus V. A., jam nesakė, kad lankėsi pas jo tėvą. Vėliau E. B. padavė pinigų, kad dar kažkas nueitų nupirktų alkoholio, dar gėrė ir E. B. išėjo namo. Po įvykio dar kartą buvo užėjęs į A. A. butą. Pradėjo ieškoti D. J., užlipo pas A. A. į butą ir ten rado D. J.: jis stovėjo šalia A. A., kuris gulėjo lovoje. Nurodo, jog dėl E. B. davė neteisingus parodymus, galvojo, kad E. B. kaime bus ramus, pasirodo, priešingai. Nurodo, jog E. B. šluota trenkė ne per nugarą A. A., o per galvą. Kaltinamasis nurodo, jog neturi jokio piktumo prieš E. B. ir jo parodymuose skiriasi tik viena aplinkybė, jog E. B. šluotkočiu trenkė A. A. į galvą. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai. Prašo bausmę paskirti atlikti Vilniaus PN.

Kaltinamasis A. A., 2015-06-18 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausa pagarsinta vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį, galėjo būti apie 16 d., išėjo į kaimą jis, B. ir J.. Sustabdė „mikriuką“ ir nuvažiavo prie „kulturkės“ į centrą. Ten yra viena „kultūrkė“. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, nuėjo pas A. A., gėrė. Trenkė „bonke“ per galvą. B. trenkė su šluota. D. spyrė ir buvo užšokęs ant galvos. Jis pasiėmė iš B. 10 eurų ir išėjo į parduotuvę, ten užtruko 10 min, kai grįžo A. buvo komos būsenoje. Mušė pas A. namuose, adreso nežino, kiek laiko mušė, nežino. Mušė be priežasties, konflikto jokio nebuvo, nežino kodėl trenkė iš butelio, buvo per daug girtas, blaivus taip nebūtų daręs. Dėl ko mušė kiti nežino. Ko ten ėjo neįsivaizduoja, B. pasiūlė. Kokio amžiaus yra A., nežino, jis yra vyresnis. Prabuvo pas jį 10 min. ir tada pradėjo mušti. Sudavė pirmas jis, po to D., po to B.. Daužė visi trys. Kodėl kiti daužė negali pasakyti. Piktuoju prieš tai su A. nebuvo. Jį anksčiau pažinojo kaip kaimo gyventoją, su jo vaikais nebendravo, gal bendraudavo J., nes yra iš vieno kaimo. Prieš tai buvo pas V. L., ten gėrė, kodėl išėjo, nežino. Ar pas L. buvo muštynės, nepamena. Jis iš parų buvo grįžęs antradienį, o įvykis įvyko ketvirtadienį. Prie darželio po A. sumušimo, gėrė, ten buvo nukentėjusio sūnus, dar kažkokie darbininkai. Apie muštynes, kurios buvo pas A., nepasakojo. Sūnui nieko nesakė, policijai, medikams neskambino. Buteliu sudavė, gal taip norėjo „pamandravoti“. Kodėl toliau daužė, nežino, neįsivaizduoja, negali atsakyti. Gėrė degtinę. A. lauk jų nevarė. Niekas nieko nesitarė daryti A.. Kai jis sudavė, prisijungė ir draugai. Dėl ko nežino, jokio nepasitenkinimo A. nebuvo. Pas jį girtavo, o kai sumušė išėjo į parduotuvę. A. A. ką nors sakė, nepamena, viskas įvyko labai greitai. Jis sudavė su „bonke“ ir iš rankos virtuvėje 2 kartus. Į pakaušį gal ir trenkė, nelabai pamena. Tyrėjai rodė teisybę, ką prisiminė tą ir parodė. Ką atsimena tą ir pasakė. Kitame kambaryje spyrė iš kojos. Viskas vyko virtuvėje ir kambaryje. Jis pats nuėjo į kambarį ir spyrė iš kojos. Jis kai sudavė, A. nugriuvo ant grindų. D. užšoko ant galvos. A. gulėjo ant pilvo, šoko su batais ant galvos. Kraujo nepastebėjo. Kaip kėlė į lovą kraujo jau buvo. Kraujo nevalė. Įkėlė į lovą ir išėjo. B. mušė su šluotos kotu, kiek jis matė. Daugiau jokio įrankio nebuvo pasiėmę. Žarsteklio nematė, jis paėmęs nebuvo. Žarsteklį matė virtuvėje prie pečiaus kampe. Virtuvėje kai mušė kraujas nesitaškė. Virtuvėje bėgo kraujas nuo smūgio iš „bonkės“, bet taškymosi nebuvo. Kada apsitaškė kelnes nežino, gal kambaryje. Jo rūbai kruvini nebuvo. Kaip atsirado kraujas keliant į lovą paaiškinti negali. Prie šulinio nėjo. D. su B. nuėjo į parduotuvę, o jis laukė prie „kulturkės“. Jis rankų neplovė, išsikruvinęs nebuvo. Buvo kruvini tik batai, kelnės tos pačios kur pagavo. Visą laiką buvo su tais pačiais rūbais. Paskui B. nuėjo į parduotuvę, o D. dar kartą nuėjo pas A.. Jis nuėjo pakviesti, tada matė, kad D. stovėjo prie A., rankose nieko neturėjo. A. gulėjo taip pat, kaip paliko. Jis užėjęs į kambarį nebuvo. Sakė „D., važiuojam“ ir jis išėjo. Kaip jis paliko A. nematė. Visi buvo girti, ar kuris buvo girtesnis, nežino. Su J. buvo viskas normaliai, jis kalbėti galėjo. B. taip pat kalbėti galėjo. Visi jautėsi panašiai, jo manymu skirtumo dėl blaivumo nebuvo jokio. Kai grįžo pas jį į sodybą D. užmigo, o B. išėjo. Prie darželio dar išgėrė du butelius, siūlė visiems. Gėrė nukentėjusiojo sūnus. Grįžęs iš arešto pradėjo gerti, bet narkotikų nevartojo, jų niekada neturėjo ir nevartojo. „Š.“ žino, jis yra S., jo nėra mušę, ar jį kada mušė B., nežino. Kai grįžo, visi – B., J., B. draugė, buvo pas „Š.“. Negalvojo, kad A. yra kas nors blogai, pradėjo galvoti tada, kai iš B. telefono jam paskambino kriminalistai. Tada suprato, kad jam kažkas blogai. Galvojo, kaip išsisukti, todėl sakė, kad yra Palangoje, o vėliau prisipažino (3 tomas b.l. 62-65).

Nukentėjusioji M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mirusysis A. A. buvo jos tėvas. Tėvai išsiskyrę, po skyryrbų nukentėjusioji gyveno su mama, tačiau su tėčiu bendraudavo, susitikdavo su juo savaitgaliais, ji retkarčiais aplankydavo tėvą, pats tėvas kartu su broliu V. buvo atvažiavęs pas nukentėjusiąją į kaimą. Kol buvo maža, tėvas teikė finansinę paramą. Prieš tėvo mirtį buvo aplankiusį jį ligoninėje, o bendravo maždaug prieš metus iki tėvo mirties. Nukentėjusioji nurodė, jog ji negalėjo padėti tėvui finansiškai, pati pradėjo dirbti neseniai. Pats tėvas tvirtino, jog eina dirbti pas žmones, žino, jog tėvas sunkiai vertėsi finansiškai. Tėvo bute buvo paskutinį sykį tuomet, kai jai buvo 12 metų, buvo tuo metu gražus butas, girdėjo, jog vėliau tėvas nusigyveno. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalas: nurodo, jog realiai turtinę žalą patyrė jos brolis V. A., kuris finansavo laidotuves, tačiau jie tarpusavyje sutarę, jog ji prašys priteisti turtinę žalą 269,26 Eur. Turtinę žalą paskaičiavo jau atskaičius gauttą laidojimo pašalpą, 304,00 Eur. Taip pat prašo priteisti 30000 Eur neturtinės žalos, nes, praradusi tėvą, patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo netikėta jo mirtis, sunkiai buvo suvokiama, mano, jog ją ir tėvą siejo emocinis ryšys.

Nukentėjusysis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną jis dirbo P. darželyje. Dirbant atėjo D. J., A. A. ir E. B., jie siūlė išgerti alkoholio, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Visi trys jie sėdėjo lauke ir gėrė, apie tai, kas įvyko tėvo namuose, niekas neužsiminė, tik sakė, jog kažkas kažkur sumušė. Grįžęs po darbo namo, sužinojo, jog tėvas A. A. sumuštas. Su tėvu bendraudavo daugiau, nei sesuo M., kadangi nukentėjusysis dirbo tme pačiame kaime, kur gyveno jo tėvas A. A., su juo sutardavo, duodavo pinigų, atveždavo maisto, padėdavo tėvui kiek galėdavo.Būdavo, jog tėvą parsiveždavo pas save namo. Nukentėjęs nurodo, jog už laidotuves viską mokėjo jis, tačiau prašo, jog turtinė žala būtų priteista jo seseriai, t. y. perleidžia jai. Pats prašo priteisti 30000 Eur neturtinės žalos, nurodydamas, jog jam labai skaudus tėvo praradimas, su juo nuolatos bendravo, nors tėvai išsituokė tuomet, kai jam buvo 12 ar 13 metų ir jis liko gyventi su mama. Tėvą gyvą matė dieną prieš įvykį, jis nebuvo sužalotas, nebuvo kalbų, jog jam kas nors grasintų. Po įvykio kitą dieną nuvyko į tėvo namus, matė bute pilna šukių, sulaužytą šluotą, išlaužtą lovos galą, svetainėje buvo kraujo. Nė vienoje lovoje nebuvo kraujo. Nukentėjusysi nurodo, jog kaltinamieji jo neatsiprašė, A. A. parašė laišką, bet nukentėjęs jo neskaitė. Gali būti, kad D. J. atsiprašė nukentėjusiojo, bet teigia negirdėjęs. Išgyvena tėvo praradimą, juolab, kad nusikaltimą padarė jam pažįstami asmenys.

Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog mirusysis A. A.- jos buvęs sutuoktinis. Apie tai, kad A. A. buvo sumuštas, sužinojo iš V. M.. 2015-04-16, apie 18:30 val., gavo SMS žinutę iš V. M., kad užmušė A. A.. Liudytoja jai paskambino ir V. M. papasakojo, kad greitoji išsivežė A. A., jis be gyvybės ženklų, veidas visas kruvinas. Apie A. A. mirtį pasakė sūnui V. A..

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015-04-16, apie 16:00 val., buvo namuose ir per namų langus matė, kaip pas kaimyną A. A. į butą atėjo E. B., A. A. ir dar vienas vaikinas, kurio tiksliai neatpažino, tačiau jis gyvena M. k., vadina jį G., pavardė lyg ir J.. Pas A. A. šie trys vaikinai pabuvo apie 20–30 minučių ir tuomet visi trys vaikinai nuėjo prie parduotuvės, o po to į stadioną. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską atsiminė, palaiko tuos parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas B. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. balandžio 16 d. E. B., A. A. ir D. J. iš parduotuvės, kuri yra A. A. name, nuėjo į laiptinę, kurioje gyveno A. A.. Praėjus 20 minučių jie visi trys išėjo iš A. A. laiptinės ir nuėjo link mokyklos. Matė, kaip jie buvo vaikų darželyje, nes liudytojas ėjo po kiek laiko pavedžioti šunį, ten visus tris ir matė. E. B. kvietė atsigerti alaus, liudytojas atsisakė, dar matė E. B. ranką, kuri buvo juoda, kaip kruvina.

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015-04-16, kai buvo sumuštas A. A., dirbo parduotuvėje pardavėja. Parduotuvė yra tame pačiame name, kuriame gyveno A. A., pirmame aukšte, o A. butas yra antrame aukšte, kitame daugiabučio namo gale. 2015-04-16, apie pietus, prie parduotuvės lauke buvo A.. Iš jo elgesio matėsi, kad jis buvo blaivus. Po kiek laiko, tikslaus laiko nepamena, iš mokyklinio autobuso išlipo E. B., A. A. ir D. J.. Kur jie nuėjo, nematė, bet į parduotuvę jie atėjo panašiai po 15–20 min., iš jų elgesio matėsi, kad neblaivūs, bet, liudytojos nuomone, nebuvo ir labai girti. B. nusipirko du degtinės butelius po 0,7 l. Kur jie nuėjo išėję iš parduotuvės, nematė. Po 10 minučių į parduotuvę grįžo D. J. ir nusipirko alaus, neprisimena vieną ar du butelius. Išėjus J. po kokių 10–15 minučių girdėjo duslius garsus antrame aukšte, kaip, kad kažką trankytų. Vakare pamatė, kad atvyko greitoji pagalba, atėjusi V. M. pasakė, kad ji matė, kaip pas A. A. į butą nuėjo visi trys J., A. ir B..

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. balandžio 16 d., apie 14–15 valandą, ėjo į parduotuvę ir prie kultūros namų sutiko E. B., A. A. ir D. J.. Jie kvietė liudytoją kartu eiti išgerti, tačiau liudytojas nėjo. Taip jie išsiskyrė. Patvirtina, kad A. A. plaštaka buvo kruvina, o kraujas buvo sukrešėjęs, ant kitų kaltinamųjų rūbų ar kitur jokių žymių nepastebėjo.

Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliai dienos neprisimena, apie 16 val., buvo Pakruojo r., P. kaime, pas pažįstamą N. L., prie jo statomo namo. Kartu su juo buvo draugas V. A., krovė plytas. Tuo metu prie liudytojo ir V. atėjo trys pažįstami vaikinai: D. J., E. B. bei A. A.. Jie buvo išgėrę, kartu su savimi atsinešė alaus ir degtinės. Kartu su jais liudytojas negėrė, jie trise gėrė, o liudytojas ir V. dirbo. E. B. paprašė, kad liudytojas nueitų nupirkti degtinės butelį ir cigarečių. Nuėjo į parduotuvę, parnešė, ko prašė, ir dirbo toliau. Po to jie kažkam paskambino ir juos išsivežė raudonos spalvos „Audi“ automobilis. Kai kaltinamieji atėjo, ant jų drabužių nepastebėjo jokių ypatingų žymių, tik ant D. J. kelnių matė kraujo dėmių.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog gyvena P. kaime. 2015 m. balandžio 16 d. jį pažadino draugė V. M., pasakė, kad eitų pažiūrėti pas A. A.. Sugyventinė sakė, kad matė, kaip pas A. buvo nuėję E. B., A. A. ir dar vienas vaikinas, kuris yra iš M. kaimo ir po to girdėjo didelį triukšmą A. bute. Liudytojas užlipo pas A. į butą ir rado jį kruviną gulintį svetainėje ant žemės. Bute buvo kraujo, o jis pats nebuvo panašus į žmogų: veidas buvo visas kruvinas, nesimatė akių nuo sumušimo. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė Z.. Pats liudytojas įvykio dieną buvo išgėręs, miegojo ir neįprastų garsų pas A. A. negirdėjo.

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog neprisimena įvykio aplinkybių, todėl prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, pagarsinus prodymus, liudytoja nurodė, jog patvirtina duotus parodymus.

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinti liudytojos V. M. parodymai ( 1 t., b. l. 74-77), iš kurių matyti, jog kad ji gyvena Pakruojo r., P. kaime, name, kur virš jos buto gyvena A. A.. 2015-04-16 ji buvo namuose, apie 13:30 val. pro langą matė, kaip pas jos kaimyną A. A. atėjo E. B., A. A. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. Po kokių 10 - 15 minučių, pas kaimyną A. A. išgirdo bildesius, tai truko neilgai. Paskui, po kokio pusvalandžio, jos matyti jaunuoliai išėjo, o po 5 minučių sugrįžo vėl. Pas kaimyną vėl girdėjosi bildesys, lyg kažkas būtų trankoma į grindis. Po kokių 10 minučių jaunuoliai vėl išėjo. Matė raudonos spalvos automobilį, tačiau, ar visi vaikinai į jį įlipo, nežino, jai nepažįstamas jaunuolis įlipo tikrai, bet kur nuvažiavo – nebežiūrėjo. Jos draugas A. R. nuėjo pažiūrėti, kaip laikosi kaimynas. Pasakė, kad A. A. guli savo kambaryje, kruvinu veidu. Ji apie tai pasakė Z. K.. Pas A. A. dažnai girtaujama, jis gyvena vienas. Ji nematė, ar A. A., D. J. ir E. B. plovėsi rankas prie šulinio. Tokių kalbų nėra girdėjusi, to jai niekas nesakė.

Liudytoja Z. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015-04-16 dirbo ir buvo kultūros namuose, P. kaime. Pro langą matė, kaip vaikštinėjo tys vyrukai. Apie 15.30 val. atėjo V. M. ir pasakė, kad eitų žiūrėti, nes primuštas A. A.. Nuėjus į A. A. butą, pamatė viduryje kambario gulintį sumuštą kraujo klane A. A.. A. buvo be sąmonės, jis truputį gargaliavo ir purtė galvą, jis gulėjo svetainėje ant žemės, ten buvo labai daug kraujo. Liudytoja paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Po įvykio pats pirmas pas A. A. į butą buvo užėjęs A. R..

Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog balandžio 16 d., apie 13.30 val., prie parduotuvės, esančios Pakruojo rajone, P. kaime, A. A. paprašė jos parūkyti, po to, jai nuvažiuojant savo automobiliu, matė, kaip prie parduotuvės iš mokyklinio autobusiuko išlipo E. B., D. J., A. A., jie nuėjo link parduotuvės. Po kiek laiko, apie 15.30 val., jai į mobilųjį telefoną paskambino E. B., paklausė, ar negali jo pavežti iki B., kur gyveno A. A.. Liudytoja sutiko pavežti savo automobiliu. Nuvažiavusi į vaikų darželį, kur buvo E. B., D. J., A. A., juos paėmė ir vežė, kur jie prašė. Važiuojant E. B. paprašė užsukti į parduotuvę, sustojus prie parduotuvės, E. B. nuėjo į parduotuvę, D. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo link A. A. namų. Liudytoja nematė, ar D. J. nuėjo į A. A. namus, nes jai užstojo namo kampas. Iš parduotuvės grįžus E. B., jis įlipo į automobilį, tada A. A. nuėjo link A. A. namų pakviesti D. J.. Po kelių minučių jie abu atėjo, įsėdo į automobilį, liudytoja juos visus nuvežė, kur prašė, tiksliau nepamena, kur. Už kokių 30 min jai paskambino E. B. ir paprašė, kad jį parvežtų liudytoja namo, tuomet jį parvežė namo pas mamą. Liudytoja nurodė, jog ji su E. B. iš vieno kaimo, jų draugiški santykiai. Kai prie darželio E. B., D. J., A. A. įlipo į jos automobilį, jie visi buvo girti. Darželyje kartu dar buvo V. A., V. A.. Visi trys - E. B., A. A., D. J. - buvo girti, girčiausias buvo D. J.. E. B. už vežiojimą jai sumokėjo 5 Eur, iš kur pinigai, neklausė, žinojo, jog jis prieš tai dirbo užsienyje.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. balandžio 16 d. rytą visi trys, t. y. jis, A. A. ir D. J. susitiko bei nusprendė išgerti. Alkoholio nusipirko P. parduotuvėje. Už alkoholį mokėjo liudytojas: pirko degtinės ir alaus. Iš pradžių trise buvo nuėję pas pažįstamą L., ten gėrė alkoholį, po trise susiruošė eiti pas A. A. toiau gerti. Pakeliui užėjo į parduotuvę, nusipirko dar alkoholio ir nuėjo pas A. A. į jo namus. Užėjus į A. A. butą, E. B. atsisėdo už sofos ir paprašė A. A. paduoti stikliuką ar stiklinę. A. A. sukosi paimti stikliuką, tuomet A. A. trenkė ranka į galvą A. A.. Išgerti kartu su A. A. nespėjo. Prasidėjo barniai ir D. J. pradėjo mušti A. A.. Liudytojas teigia, jog matė, kad A. A. sudavė A. A. pirmą smūgį, po to A. A. pargriuvo. Toliau D. J. pradėjo spardyti A. A.. Liudytojas mano, jog D. J. spardė A. A. todėl, kad pastarasis perdūrė jo „klasioką“, taip sakė D. J.. Kodėl A. A. mušė A. A.- nežino. Viskas vyko nuo liudytojo pusantro metro atstumu, tačiau kiek buvo suduota smūgių, nematė. Matė, kaip spardė A. A., bet nematė, kiek smūgių. Nurodo, jog jis priėjo prie D. J. ir pasakė, kad nespardytų. Tuo metu A. A. buvo nukritęs prie išėjimo iš virtuvės. D. J. nustojus spardyti, liudytojas A. A. už pažastų nutempė į kambarį, ten visi trys įkėlė A. A. į lovą. Kai kėlė į lovą, A. A. aimanavo. Tempiant A. A. rankomis buvo užsidengęs galvą, pats jis atsistoti negalėjo. Įkėlus A. A. į lovą, liudytojas pasiėmė degtinę, cigaretes ir išėjo į lauką. Liudytojas teigia, jog iš buto jis išėjo pirmas, paskui jį išėjo D. J. ir A. A.. Išėjus iš A. A. buto, visi trys nuėjo prie darželio, ten toliau gėrė degtinę, susitiko V. A. ir V. A., jiems siūlė kartu išgerti, bet šie atsisakė. A. A. bute kokių nors sudužusių daiktų nepastebėjo. Ar kuris nors trenkė buteliu A. A.- nepastebėjo, nežino, iš kur atsirado stiklai bute. Pats smūgių nesudavė A. A., jo atžvilgiu smurto nenaudojo. Kraujo dėmių nei ant D. J., nei ant A. A. drabužių nepastebėjo.

Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pažįsta kaltinamuosius. Tiksliai nepamena laiko, tačiau A. A. yra pasakojęs, jog yra prisidirbęs, jo ieško policija. Ką buvo prisidirbęs, nepasakojo. Tiksliai datos nepamena, jis gavo laišką nuo D. J., kuriame D. J. prašė pagalbos, pinigų, drabužių, nurodė, jog kaltę prisiėmė vienas. Gautą laišką pateikė tyrėjui. Po gauto laiško jokių kontaktų su D. J. nebuvo, su E. B. visiškai apie įvykį, t .y. A. A. nužudymą, nekalbėjo.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsinti liudytojo R. B. iš kurių matyti, jog jis pažįsta A. A.. Jis gyvena Pakruojo r., P. kaime. Jį pažįsta apie 2-3 mėnesius. Susipažino su juo per D. J.. D. J. pažįsta nuo vaikystės. Jo pravardė „G.“. L. B. yra jo pusbrolis jis gyvena G. kaime. Palangos mieste paskutinį kartą buvo žiemą. Šių metų balandžio mėnesį Palangos mieste tikrai nebuvo. Su A. A. nevažiavo į Palangos miestą. Buvo kartu su pusbroliu L. B. Jūrmaloje šių metų balandžio 5 d., su jais kartu A. A. nevažiavo. N. Ž. nepažįsta. Jis A. A. paskutinį kartą matė dieną prieš jį sulaikant, jis tada atvažiavo į K. kaime esančią pavėsinę, kurioje buvo jis, atvažiavo po 18 val. Prieš tai jis su A. kalbėjo telefonu ir pats pasakė, kur yra. Žino, kad A. neseniai buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos. A. A. pasisakė, kad jis su draugais, su kokiais nesakė, susimušė ir jo dabar ieško policija. Jis nepatikėjo A.. Iš K. kaimo tą vakarą jie išvažiavo apie 22 val. į B. kaimą, kur A. prižiūri sodybą. Dar jis sakė, kad pas jį sodyboje yra D. J.. Atvykus toje sodyboje nieko nebuvo, todėl A. parodė kitą sodybą, netoli per kokius du ar tris namus. Ten rado E. B., buvo B. draugė, kurios jis nepažįsta. Ji pasisakė, kad su B. E. kartu gyvena. Pasisveikino su D. J. dar pakalbėjo su juo ir išvažiavo. D. J. buvo neblaivus, bet nebuvo labai girtas. A. taip pat nebuvo labai girtas. E. B. atrodė blaivus. Automobilį vairavo L. B.. Jis su L. B. gavo laišką nuo D. J., laiške jis rašo, kad jis kaltę apsiims vienas. Daugiau laiško turinio nepamena. Laišką galės pateikti (1 tomas, b. l. 124-125).

Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamojo posėdžio metu apklaustas parodė, jog šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs specialisto išvadą, bei buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Savo išvadą rašė vadovaudamasis kolegos pateikta išvada, remdamasis medicininių dokumentų duomenimis. 2015-06-09, mirusiojo kūno tyrimo metu, išorinių sužalojimų žymių beveik nebebuvo, nes buvo praėjęs ilgas laiko tarpas nuo įvykio. Įvertinus visus duomenis, sužalojimai, kurie galėjo atsirasti griuviminės traumos metu, yra šie: poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario išoriniame paviršiuje, kairiojo kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairiojo kelio girnelės priekiniame paviršiuje, t. y. kojose kelių srityse. Kiti sužalojimai, kurie buvo užfiksuoti galvoje ir veide: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulo lūžis, muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairiojo smilkinio srityje ir kaktoje. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją galvoje, ir kairėje, ir dešinėje pusėje, gali nurodyti, kad tokie sužalojimai nebūdingi griūviminei traumai. Nosies kaulo lūžis paprastai įvyksta nuo tiesioginio trauminio poveikio. Įvertinus vidinius sužalojimus didžiausia tikimybė, kad stipriausias smūgis buvo į nosį, kad dėl šio smūgio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Labiausiai tikėtina, kad toks sužalojimas atsirado nuo tiesioginio smūgio į nosį. Taip pat tikėtina ir visiškai atmesti negalima, kad galėjo išsilieti kraujas ir nuo smūgio buteliu į smilkinį. Bet vis dėlto tik labiau tikėtina, kad kraujo išsiliejimas įvyko dėl nosies kaulo lūžio. Muštinės žaizdos padaromos kietu buku daiktu ir sukonkretinti nėra galimybės. Ekspertas nurodė, jog užtenka vieno smūgio, kad būtų padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas. Tiesioginis smūgis į galvos sritį gali sukelti mirtiną sužalojimą. Išoriniai sužalojimai antakyje, nubrozdinimas kaktoje galėjo atsirasti spaudžiant galvą į kietą buką paviršių. Veide gali atsirasti sužalojimai nuo spaudimo į kietą buką paviršių. Negali atsakyti, ar po pirminio smūgio buteliu į galvą žmogus buvo praradęs sąmonę, nes nėra duomenų, koks būtent sužalojimas buvo padarytas. Kūno sužalojimai yra padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, į tuos sužalojimus yra įskaičiuoti ir sužalojimai, būdingi griūviminei traumai. Veide buvo nustatyti trys sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame antakyje, muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairiajame smilkinyje, nosies kaulo lūžis, poodinės kraujosruvos akių vokuose. Asmuo, patyręs nustatytus sužalojimus, po kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu gali iki kelių valandų laikotarpiu atlikti veiksmus, būti sąmoningu. Galvoje trys vietos buvo paveiktos ir nuo bet kurio smūgio galėjo įvykti kraujo išsiliejimas. Jei galva yra fiksuota, žmogus nejuda, galva yra vien spaudžiama, tai kraujo išsiliejimo sukelti negalima. Jei galva nėra fiksuota prie pagrindo ir suduodamas smūgis, galva juda, gali įvykti kraujo išsiliejimas į galvos smegenis. Nukentėjusiojo nugarinėje dalyje jokių sužalojimų nebuvo užfiksuota. Tiesiogiai pabloginti nukentėjusiojo būklės suduodant smūgius ne į galvą nebuvo galima.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2015-04-16 matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), P. kaimas, Pakruojo rajone. Įvykio vietos apžiūros metu kambaryje prie lovos užfiksuota kraujo dėmė, krauju išteptas kilimas. Po apžiūros nieko nepaimta (1tomas, b.l. 18-20).

Papildomų įvykio vietos apžiūrų protokoluose matyti, jog papildomai apžiūrėta įvykio vieta 2015-04-17 ir 2015-05-13. Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad bute ant grindų, rūbų šluotos bei žarsteklio yra pritaškyta kraujo. Apžiūros metu paimta šluota – šepetys, šluotos kotas, žarsteklis, marškinėliai, ėminys su rausvos spalvos skysčiu nuo grindų, ėminys nuo sienos su rausvos spalvos skysčiu, nuorūka ( nuo palangės iš skardinės), skaidraus stiklo butelio šukės (1 tomas, b.l. 21-35)

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 217/15(01), matyti, kad ant A. A. sportinių batelių „Nike“(6 obj.), D. J. rudos spalvos kelnių (9 obj.), juodų sportinių batelių (10 obj.) yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 9,999999999999996% tikimybe. Ant žarsteklio rankenos (2 obj.), skaidraus butelio stiklo šukės (3 obj.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 9,999999999999996% tikimybe (2 tomas, b. l. 2-15).

Iš 2015-06-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Pakruojo ligoninėje, L.Giros g. 3, Pakruojis, ligoninės rūsyje, patalpoje yra vyriškos lyties lavonas, kurio galvoje matyti žaizdos. Nustatyta, kad tai mirusio A. A. kūnas (1 tomas, b. l. 47-50).

Iš policijos duomenų bazės apie įvykius PRĮR pažymos matyti, kad apie įvykį 2015-04-16 policijos įstaigą telefonu informavo Z. K. (1 tomas, b. l. 118-122).

Iš specialisto išvados Nr. G 581/15(04), matyti, kad A. A. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimas kaktos vidurio linijoje, kairiojo smilkinio srityje, muštinėmis žaizdomis dešiniame antakyje ir kairiame smilkinyje, nosies kaulų lūžiu, galvos smegenų sumušimu, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje-smilkininėje-momeninėje skilčių projekcijoje su smegenų suspaudimu, kraujosruva po minkštuoju galvos smegenų dangalu dešinėje; poodinės kraujosruvos dešinėje kelio sąnario išoriniame paviršiuje, kairiojo kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairiojo kelio girnelės priekiniame paviršiuje. Kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. A. A. nustatytas galvos smegenų sumušimas, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje - smilkininėje -momeninėje skilčių projekcijoje su smegenų suspaudimu yra gyvybei pavojinga būklė. Nustatytų kūno sužalojimų visuma, dėl smegenų sumušimo kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje-smilkininėje-momeninėje skilčių projekcijoje su smegenų suspaudimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad A. A. po jam konstatuotų kūno sužalojimų visumoje, dėl galvos smegenų sumušimo, kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėje -smilkininėje - momeninėje skilčių projekcijoje su smegenų suspaudimu negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, tai yra judėti, gintis, šaukti (1 tomas, b. l. 169-171).

Iš specialisto išvados Nr. M 316/15 ( 04 ), duotos atlikus mirusiojo A. A. kūno tyrimą, matyti, kad A. A. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniojo pusrutulio, nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos dešiniame antakyje ir kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio kelio sąnario išoriniame paviršiuje, kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kaktoje, kairėje plaštakoje ir kairio kelio girnelės priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti nemažiau septynių trauminių poveikių pasekoje, galimai vienu metu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio sukėlęs smegenų suspaudimą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir yra pavojingas gyvybei. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio sukėlęs smegenų suspaudimą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis ir kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti sužalojimai tiek imant juos kiekvieną atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po patirto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, A. A. galimybė atlikti savarankiškus veiksmus buvo apsunkinta.

A. A. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio. Patirta galvos trauma tiesioginės įtakos jo ligoms neturėjo. Kiti sužalojimai tiesioginės įtakos jo mirčiai neturėjo. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš pusrutulio sukėlęs smegenų suspaudimą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir yra pavojingas gyvybei. Kuo anksčiau po patirtų sužalojimų suteikiama kvalifikuota medicininė pagalba, tuo palankesnė traumos baigtis (1 tomas, b. l. 173-176).

Iš įtariamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis A. A. parodo įvykio aplinkybes, jo parodymų patikrinimo vietoje metu darytos fotonuotraukos, kurios pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo. A. A. parodė A. A. butą Pakruojo raj., P. kaime, (duomenys neskelbtini), kur jis kartu su D. J. ir D. B. užėjo išgerti ir girtaudami be jokios priežasties ėmė mušti A. A.. Įtariamasis panaudojant manekeną parodė, kaip jis sudavė buteliu į galvą bei paskui stovinčiam A. A. sudavė rankomis į šoną ir galvą bei kaip toliau jis ir D. J. mušė rankomis bei jis spyrė, nuo ko nukentėjęs nugriuvo, taip pat parodė, kaip D. J. nukritusiam A. A. užšoko ant galvos ( 3 tomas, b. l. 40-60).

Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog L. B. pateikė jam rašytą D. J. laišką, kurio kopija prijungta prie bylos. Laiške įtariamasis D. J. nurodo, kad jis yra kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir visą kaltę apsiima ( 1 tomas, b l. 129-135).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. J. pateikė daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, juodos spalvos sportinius batelius, kelnes, striukę, džemperį (2 tomas, b. l. 16).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. A. pateikė daiktus: striukę, palaidinę, mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos striukę, juodos spalvos sportinius batelius, kojinę (2 tomas, b. l. 17).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog V. A. pateikė įvykio vietoje surastą stiklinę (2 tomas, b. l. 18).

Šiaulių Tardymo izoliatoriaus suimtojo asmens kratos protokole nurodyta, kad asmens kratos patikrinimo metu pas suimtąjį A. A. rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM „Pildyk“ (2 tomas, b. l. 21).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog rūbų sandėlininkė R. J. pateikė A. A. drabužius: marškinius, „maikutę“, batraiščius – 2 vnt., „maikutę“ -žalios spalvos, bliuzoną – rudos spalvos, švarkelį – mėlynos spalvos, sportinį, kelnes – juodos spalvos, sportinės, kelnes – žalios spalvos sportinės, kelnaites – juodos spalvos., kojinės – 2 vnt., striukę – odinę, juodos spalvos, pirštines – medžiagines, 2 vnt., batraištį– 1 vnt. baltą (2 tomas, b. l. 22).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: šluota – šepetys, šluotos kotas, žarsteklis, marškinėliai, skaidraus stiklo butelio šukės, įtariamojo D. J. pateikti daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, juodos spalvos sportiniai bateliai, kelnės, striukė, džemperis, įtariamojo A. A. pateikti daiktai: striukė, palaidinė, mėlynos spalvos striukė, juodos spalvos striukė, juodos spalvos sportiniai bateliai, kojinė, liudytojo V. A. pateikta iš įvykio vietos stiklinė apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad ant įvykio vietoje paimtų nukentėjusiojo marškinėlių, įtariamojo D. J. kelnių yra vizualiai matomų kraujo dėmių (2 tomas, b.l. 23-52).

Iš Bendrojo pagalbos centro išreikalautas pagalbos skambučio garso įrašas, kuriame matyti užfiksuotas 2015-04-16 16.48 val. pagalbos skambutis numeriu 112. Atliekant garso įrašo apžiūrą ir jo stenogramą nustatyta, kad moteris prisistačiusi Z. K., kviečia pagalbą į Pakruojo rajoną, P. kaimą, kur (duomenys neskelbtini) gatvės name yra sužalotas A. A., nurodydamas, kad asmuo yra sužalotas stipriai kraujuoja, yra „į žmogų nepanašus“ (2 tomas, b. l. 53- 60).

Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina D. J. ir A. A. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji savo kaltę pripažino iš esmės visiškai, nurodydami, jog 2015-04-16 sumušė nukentėjusįjį A. A. jo bute, esančiame Pakruojo rajone, P. kaime, (duomenys neskelbtini). Nusikalstama veika dėl chuliganiškų paskatų nužudžius A. A. įrodyta kaltinamųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokoluose esančiais duomenimis, specialisto išvada, specialisto paaiškinimu teisimojo posėdžio metu, liudytojų V. M., A. R., J. B., J. D., V. A., B. K., R. M., Z. K., E. B., L. B. parodymais,A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis. Nustatyta, kad įvykis įvyko 2015-04-16 A. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), P. kaime, Pakruojo rajone, į kurį atėjo kaltinamieji, bei atsinešė degtinės butelį, tai patvirtino liudytojai D. K., B. K., J. B., E. B., bei patys kaltinamieji šios aplinkybės neneigė. Kad A. A. bute buvo girdimas triukšmas-bildesys lyg kas trankoma į grindis, patvirtino liudytojai V. M. ir A. R.. Taip pat iš kaltinamųjų parodymų nustatyta, jog, atėjus pas A. A. išgerti su savimi atsineštą alkoholį, paprašius paduoti A. A. stiklinę, be jokios dingties ar priežasties, A. A. trenkė A. A. buteliu į galvą, po to sudavė smūgius tiek D. J., tiek A. A.. Neginčijamai nustatyta, jog D. J. sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam į veidą, bei vieną kartą trenkė alkūne į veido sritį. Šių smūgių neneigia pats kaltinamasis D. J.. Kad smūgius sudavė abu kaltinamieji, patvirtino ir liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, jog negali detalizuoti smūgių kiekio ir tikslių smūgių vietų, kadangi matė kaltinamųjų veiksmus tik epizodiškai. Taip pat nustatyta, jog D. J. abiem kojom užšoko ant galvos iš nugaros pusės, bei spyrė du kartus A. A. į šonus. Tai patvirtino kaltinamasis A. A., duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis A. A. juos patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas veikos mechanizmą, t.y. jog po A. A. spyrio A. A. pastarasis nukrito, tuomet D. J. užšoko nukentėjusiajam ant galvos, po du kartus spyrė pastarajam į šonus. Šiuos duomenis patvirtina ir kaltinamojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti A. A. parodymai apie nusikalstamos veikos eigą (3 tomas, b. l. 40-60), kurie iš esmės sutampa su kaltinamojo A. A. duotais paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu bei įvykio vietos apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis ir specialisto išvadose (1 tomas, b. l. 169-171, 173-176) nustatytais A. A. padarytais sužalojimais, kurių lokalizacija nustatyta būtent veido srityje. Iš esmės D. J. neneigia šių suduotų smūgių, taip pat neneigia, jog galėjo šokinėti nukentėjusiajam ant galvos, kadangi, dėl įvykio metu buvusio girtumo, negalintis atsiminti visų aplinkybių. A. A. patvirtino, jog jis pats sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į pakaušį, kuomet buvo nulenkęs jo galvą, bei rankomis sudavė du smūgius A. A. į šonus. Šiuos duomenis patvirtina, kaip jau minėta, specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, iš kurių matyti, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nosies kaulų lūžis, muštinės žaizdos dešiniame antakyje ir kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kaktoje. Visi šie sužalojimai padaryti nemažiau septynių trauminių poveikių pasekoje ir galimai galimai vienu metu, kas atitinka aplinkybes, nurodomas kaltinamųjų D. J. ir A. A.. Tai, kad A. A. sudavė A. A. buteliu ir butelis sudužo, patvirtina ir Valstybinės Teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog skaidraus butelio stiklo šukės (3 obj.), rastos ir paimtos įvykio vietos apžiūros metu (1 tomas, b. l. 21-22, 29-30) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 9,999999999999996% tikimybe, bei šioje išvadoje nustatyta, jog ant A. A. sportinių batelių „Nike“(6 obj.), D. J. rudos spalvos kelnių (9 obj.), juodų sportinių batelių (10 obj.) yra žmogaus kraujas, bei atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. A. DNR profiliu su 9,999999999999996% tikimybe, kas patvirtina aplinkybę, jog A. A. buvo spardomas kojomis, bei mušimo metu nukentėjusiojo kraujas pateko ant kaltinamųjų drabužių. Kad ant D. J. kelnių buvo matomos dėmės, panašios į kraują, patvirtino ir liudytojas V. A., bei įvykio vietos apžiūros metu rastos kraujo dėmės prie lovos, bei krauju išteptas kilimas (1tomas, b. l. 18-20). Ekspertas H. Daujotas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešniojo pusrutulio A. A. mirė. Įvertinęs vidinius nukentėjusiojo sužalojimus, ekspertas patvirtino, jog diždiausia tikimybė, kad stipriausias smūgis buvo į nosį, dėl to įvyko kraujo išsiliejimas į po kietuoju galvos smegenų dangalu ir tai sukėlė nukentėjusiajam mirtį. Taip pat tikėtina ir negalima atmesti, jog minėtas sužalojimas, ko pasekoje kilo pasekmės- nukentėjusiojo mirtis, galėjo būti ir nuo smūgio buteliu į smilkinį. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nustatyti nukentėjusiajam A. A. sužalojimai, kurie buvo užfiksuoti galvoje ir veide: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulo lūžis, muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairiojo smilkinio srityje ir kaktoje, būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui, kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario išoriniame paviršiuje, kairiojo kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairiojo kelio girnelės priekiniame paviršiuje, t. y. kojose kelių srityse, būdingi griuviminiai traumai. Sužalojimai, kurie būdingi griuviminei traumai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėnis, t.y. nukentėjusiojo A. A. mirtimi, todėl šalintini iš kaltinimo kaip pertekliniai. Apibendrinant nustatyta, jog A. A. mirtis kilo sudavus smūgius jam į galvos sritį. Smūgius sudavė tiek A. A., tiek D. J.. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011).

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima veikdamas tyčia, t. y. suprasdamas, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėdamas (tiesioginė tyčia) arba nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo ir kt. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad D. J. ir A. A. įvykdė A. A. nužudymą esant netiesioginei tyčiai. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-498-746/2015). Suduodami smūgius A. A. į gyvybiškai svarbią vietą - galvą, kaltinamiieji neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į A. A. gyvybę. Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgius į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, jie suprato, kad tokie jų veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, nors jų nedetalizavo, tačiau buvo abejingi galimiems padariniams.