Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1051-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
e2A-1051-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11255-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
J. N., L. N.
Trečiasis asmuo
M. G.
Atsakovas
L. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1051-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11255-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. N. (J. N.) ir L. N. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens M. G. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. N. ir L. N. ieškinį atsakovei L. R. dėl statytojo teisių įgyvendinimo be atsakovės sutikimo ir pagal atsakovės L. R. priešieškinį ieškovams J. N. ir L. N. dėl namo remonto be bendraturčių sutikimo ir daikto dalies atidalinimo, trečiasis asmuo byloje – M. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė teismo pripažinti jiems teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti statytojų teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastatams – namų ūkio pastatams, esantiems 0,1898 ha bendro ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau –Sklypas), rekonstruoti pagal UAB „Geri projektai“ parengtus projektinių pasiūlymų Nr. 02-07-SP-AS sprendinius be Sklypo bendraturtės (atsakovės) sutikimo. Nurodė, jog šalys yra Sklypo bendraturtės. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimu nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka (civilinė byla Nr. 2-641-02/2001). Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso garažas 3I1p, ūkinis pastatas 2I1P, šiltnamis I1ž ir kiemo rūsys 6I1/b, kurie yra ieškovų naudojamoje Sklypo dalyje. Ieškovai planuoja rekonstruoti garažą ir ūkinį pastatą, vietoj jų pastatyti naują namų ūkio pastatą – kūrybines dirbtuves. Pagal ieškovų užsakymą UAB „Geri projektai“ parengė namų ūkio pastato ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė nedavė savo sutikimo. Rekonstrukcijos darbai neturės neigiamos įtakos atsakovės interesams, nes statinys suprojektuotas ieškovų naudojamoje Sklypo dalyje, užstatyto Sklypo plotas nepadidės, suprojektuotas statinys bus aukštesnis, bet nesumažės saulės šviesa, patenkanti į atsakovės patalpas, nes statinys suprojektuotas šiaurinėje Sklypo dalyje.

2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai nepateikė teritorijų analizės, nenurodė, koks Sklypui nustatytas maksimalus užstatymo intensyvumas ir tankumas. Projektiniuose pasiūlymuose nesutampa užstatymo intensyvumo rodikliai (0,2 ir 0,19). Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti jos teisę: 1) atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklausančio atsakovei, kapitalinį remontą, pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtą techninį darbo projektą be ieškovų sutikimo; 2) rengti Sklypo padalijimo planą, tam, kad ieškovė galėtų atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal naudojimosi sklypu tvarką, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, be atsakovų sutikimo. Nurodė, jog UAB „Projektavimo sprendimai“ parengė atsakovei priklausančio Buto kapitalinio remonto projektą. Atsakovė jį pateikė ieškovams, bet pastarieji nepateikė komentarų ar sutikimo. Po Buto remonto namo aukštis, plotas ir fasadas nesikeis. Kapitalinio remonto darbo projekte nustatyta, kad pastato tūris ir išorė nesikeis. Reikia keisti stogą ir daryti kapitalinį remontą.

3. Ieškovai nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovės pateiktas techninis darbo projektas neišsamus, prieštaringas. Dėl to ieškovai ir trečiasis asmuo negali iki galo įvertinti tokio remonto padarinių. Atsakovės pateiktame projekte nėra duomenų apie sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą, nepateikta teritorijų analizė. Atsakovė projektuoja antrą aukštą, palėpėje ketina įrengti papildomą patalpą (kambarį), siekia padidinti bendrą aukštį iki 8,20 m be dūmtraukio. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, gyvenamasis namas yra vieno aukšto. Atsakovė siekia padidinti bendrą gyvenamojo namo plotą, kuris turi įtakos užstatymo intensyvumui. Atsakovės pateiktas techninis darbo projektas nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi.

4. Atsakovė siekia remontuoti ne tik butą, bet taip pat ir priestatą 8a2/p, kuriame yra dvi rūsio patalpos. Dėl nurodytam priestatui daromo poveikio ir to, kad priestate atsiras naujų konstrukcijų, gali kilti naujas ginčas dėl naudojimosi sklypu. Atsakovės pateiktame remonto darbų projekte nėra sprendinių dėl laikančiųjų konstrukcijų keitimo, naudotinų medžiagų, jų techninių parametrų, neapskaičiuota pagrindinėms namo laikančioms konstrukcijoms daroma apkrova ir medžiagų pasipriešinimas papildomam svoriui, taip pat neaptartas namo apšiltinimas ir energetinis naudingumas. Projekte atsakovė nepateikė sprendinių dėl priestato 6a1/m, kuriame yra Butas, fasado spalvos, įstatomų langų medžiagos ir spalvos. Nurodyto priestato stogą suplanuota dengti skarda. Tai neatitinka kitų bendraturčių intereso išsaugoti pagrindinių konstrukcijų ir medžiagų identiškumą, bendrą architektūrinį vaizdą. Projektuojamo antro aukšto patalpose, kurios yra virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), planuojama įrengti laiptus į palėpę. Tam nepritaria trečiasis asmuo, nes dėl tokių laiptų pablogės trečiojo asmens gyvenimo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu tenkino ieškovų J. N. ir L. N. ieškinį ir pripažino ieškovams teisę teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastatams – namų ūkio pastatams, esantiems Sklype rekonstruoti pagal UAB „Geri projektai“ parengtus projektinių pasiūlymų Nr. 02-07-SP-AS sprendinius be Sklypo bendraturtės (atsakovės) L. R. sutikimo. Patenkino iš dalies atsakovės L. R. priešieškinį ir pripažino atsakovei teisę atlikti Buto kapitalinį remontą pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtą techninį darbo projektą be ieškovų J. N. ir L. N. sutikimo. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

6. Teismas, išanalizavęs ieškovų pateiktame UAB „Geri projektai“ projekte esantį Sklypo vertikaliojo planiravimo brėžinį, nustatė, kad projekte suplanuota nugriauti du statinius (kiemo rūsį ir šiltnamį), rekonstruoti ūkinį pastatą ir garažą bei pastatyti ūkinį pastatą rekonstruojamų pastatų vietoje ir šiuo metu laisvame sklypo plote (ieškovai jį įvardijo kūrybinėmis dirbtuvėmis). Palyginus aptariamame plane pažymėtas šiuo metu esančių pastatų ir ketinamo statyti pastato ribas, matyti, kad projekte suprojektuota statyti naują pastatą ant dalies garažo ir ūkinio pastato užimamo bei šiuo metu neužstatyto (laisvo) Sklypo ploto. Iš esmės naujas pastatas suprojektuotas šiuo metu esančių ir ketinamų rekonstruoti pastatų (garažo 3I1p ir ūkinio pastato 2I1P) vietoje. Tai atitinka naujos statybos ir rekonstrukcijos apibrėžtis (aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8, 9 punktai).

7. Pagal aptariamą projektą pastačius naują pastatą (kūrybines dirbtuves) šiuo metu esantis užstatytas ir naujai užstatyti suplanuotas sklypo plotas išliks iš esmės nepakitęs, nes dabar užstatymo procentas yra 17,34 proc., o suprojektuotas užstatymo procentas bus 17,31 proc. Griaunant ir rekonstruojant pastatus, užstatymo plotas nedidinamas, nes šiuo metu pastatų užimtas plotas yra 83 kv. m, o po rekonstrukcijos bus 82,46 kv. m. Taigi užstatymo tankumas neviršytas. Pagal projektą būsimas užstatymo intensyvumas yra 0,19 ir 0,2. Esamas užstatymo intensyvumas – 0,18. Pagal (duomenys neskelbtini) detaliojo plano architektūrinio–planinio sprendinio 2.2.5 punktą, rekonstruojant esamus pastatus, sklype po rekonstrukcijos gali išlikti faktinis užstatymo tankis ir intensyvumas, nors jis ir būtų didesnis už reglamentuojamą toje vietoje. Pagal to paties detaliojo plano sprendinio 2.2.7 punktą, naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų aukštis – vienas aukštas su mansarda; papildomas cokolinis aukštas leistinas tik tose vietose, kur yra didelis reljefo perkritimas. Iš projektuojamo statyti pastato brėžinių matyti, kad suprojektuotas vieno aukšto su mansarda ir cokoliu pastatas. Nurodytą pastatą planuojama statyti pakalnėje. Aptarti sprendiniai atitinka (duomenys neskelbtini) detaliojo plano architektūrinio–planinio sprendinyje nustatytus reikalavimus.

8. Griaunami ir rekonstruojami pastatai yra toje Sklypo dalyje, kuria pagal teismo nustatytą bendraturčių naudojimosi Sklypu tvarką, nustatyta naudotis ieškovams. Po rekonstrukcijos suprojektuotas pastatas taip pat bus ieškovams nustatytoje naudotis Sklypo dalyje. Ieškovai pateiktą projektą suderino su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi. Tai, kad ieškovų ketinamas statyti pastatas yra ne nesudėtingas statinys, savaime nėra pagrindas atsisakyti tenkinti ieškinį, nes ieškovai, vykdydami statybą ir rekonstrukciją privalės laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas pripažino, jog ieškovų ketinamų vykdyti darbų ir atsakovės pagal priešieškinį ketinamo atlikti Buto kapitalinio remonto darbai neturi neigiamų padarinių vieni kitiems, t. y. ieškovams vykdant ir atlikus ūkio pastatų rekonstrukciją, nebus užkirstas kelias atsakovei atlikti jai priklausančio buto kapitalinį remontą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

9. Teismas nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name yra atskiri butai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovams, trečiajam asmeniui ir atsakovei. Atsakovės Buto kadastro duomenų byla patvirtina, jog prie Buto yra priestatas (rūsys), taip pat Buto pirmas aukštas, Buto pastogė M2 (projekte vadinama antru aukštu) ir pastogė M3. UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtas techninis darbo projektas patvirtina, jog atsakovė ketina atlikti jai priklausančio Buto kapitalinį remontą. Projekte paaiškinta, kad kapitalinio remonto metu funkcinis patalpų zonavimas išliks nepakitęs. Pirmame aukšte suplanuota sujungti du kambarius ir suformuoti didesnį kambarį. Antrame aukšte (mansardoje M2) suplanuota įrengti laiptus į palėpę (M3). Iki šiol nenaudojamą palėpę suplanuota įrengti. Be to rūsyje suplanuota suformuoti dvi pagalbines patalpas.

10. Atsakovės rūsys yra priestatas 8a2/p, kuriame įrengtos rūsio patalpos R3-1 ir R3-2. Pagal atsakovės pateiktą kapitalinio remonto techninio darbo projekto 3.3 punktą, rūsyje formuojamos dvi pagalbinės patalpos. Šios pagalbinės patalpos bus įrengtos pačiame rūsyje, nekeičiant rūsio matmenų. Atlikus visą kapitalinį remontą, nepakis taip pat ir namo tūris ir architektūrinė išraiška, taip pat nepadidės namo aukštis. Pagal projektą, atliekant kapitalinio remonto darbus, suplanuota pakeisti fasado ir stogo dangą. Tai, kad dalis namo stogo uždengta šiferiu, o atsakovė ketina stogo dalį uždengti skarda, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog dėl to bus pažeisti ieškovų, kaip namo bendraturčių, interesai. Priešingai, pakeitus seną stogo dangą nauja, daugiabučio namo stogas, kaip bendro naudojimo objektas pagerės.

11. Atsakovės Bute į palėpę įrengiant laiptus, suprojektuota iškirsti angą į pastogę ir pastogėje įrengti kambarį. Šiuo metu nėra įėjimo į pastogę. Pastogėje formuojamas tik kambarys, bet ne statomas naujas aukštas. Dėl to nepagrįsti ieškovų argumentai, kad atsakovė ketina statyti naują aukštą, didinti bendrą namo ir priestato (rūsio) aukštį. Virš trečiajam asmeniui priklausančio buto yra atsakovės Buto patalpos (šalių vadinamos namo antruoju aukštu, o atsakovės buto kadastro duomenų byloje pažymėtos aukšte M2). Atsakovės pateiktame projekte esančio pastogės aukšto planas patvirtina, kad pastogė (M3), kurią atsakovė ketina įrengti, yra virš pačios atsakovės patalpų, esančių mansardoje M2. Pagal projektą, iškirsti laiptų angą ir įrengti laiptus suprojektuota atsakovės Buto patalpų, esančių mansardoje M2, lubose. Todėl teismas padarė išvadą, kad, įrengus aptariamus laiptus nepadidės triukšmas trečiojo asmens bute.

12. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovų ir trečiojo argumentus, kad atsakovė negali atlikti buto kapitalinio remonto, nes namo laikančių konstrukcijų būklė prasta. Įvertinęs atsakovės suplanuotų atlikti kapitalinio remonto darbų apimtį ir pobūdį, teismas padarė išvadą, jog po šių darbų tiek atsakovės Butas, tiek visas namas bus pagerintas ir atnaujintas. Dėl to bendra namo būklė pagerės. Todėl teismas nusprendė, kad pirmasis priešieškinio reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.

13. Teismas nustatė, jog atsakovės reikalavimas pripažinti jos teisę parengti žemės sklypo padalijimo planą, tam, kad atsakovė be ieškovų sutikimo galėtų atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal naudojimosi sklypu tvarką, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįstas. Pagal (duomenys neskelbtini) detaliojo plano architektūrinio–planinio sprendinio 2.2.3 punktą, visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje turi būti laikomasi reikalavimo, jog sklypai gali būti jungiami į didesnius, bet neturi būti dalijami, smulkinami (išskyrus atvejus, kai tas rekomenduojama detaliajame plane). Taigi atsakovės ketinimas prieštarauja nurodytam detaliojo plano reikalavimui.

14. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktą, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi reikalavimo, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Pagal naudojimosi Sklypu tvarką, bendraturčiams paskirta naudotis atskiromis Sklypo dalimis A, B ir C. Be to, bendraturčiams palikta naudotis 2262 kv. m bendro naudojimo plotu, kurį užima daugiabutis namas. Atsakovė nepateikė plano (projekto), pagal kurį Sklypo atidalijimas atitiktų Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Todėl teismas atmetė atsakovės antrąjį priešieškinio reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovai J. N. ir L. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei pripažinta teisė atlikti Buto kapitalinį remontą be ieškovų sutikimo, ir atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pagal atsakovės parengtą Buto kapitalinio remonto techninį darbo projektą ieškovai negali tinkamai įvertinti, kokią įtaką sutikimas turės ieškovų teisėms ir interesams, kaip gali pasikeisti gyvenimo sąlygos statybos darbų vykdymo metu ir po jų atlikimo. Atsakovės projekte esami sprendiniai, pagal kuriuos bus atliekami statybos darbai, pagal mąstą ir pobūdį atitinka statinio rekonstrukcijos sąvoką, o ne kapitalinio remonto. Atsakovė neatskleidė savo tikrų ketinimų, statybos darbų mąsto, darbų pobūdžio. Teismas padarė išvadas, remdamasis tik prielaidomis, o ne visapusišku atsakovės pateiktų projektinių sprendinių vertinimu.

Atsiliepimas

15.2. Atsakovės pateikto projekto sprendiniuose nurodyta, jog bus pakeičiama dalis namo fasado ir stogo dangos, tačiau brėžiniuose numatoma stambinti išorės sienas. Tai reiškia, kad statyba ir jos rezultatai išsiplečia į išorę ir neapsiriboja vien tik buto kapitaliniu remontu. Ieškovai turi teisę žinoti kaip atrodys visas namo fasadas, stogo konstrukcijos, langai. Tuo tarpu atsakovė nepateikė ieškovams vaizdo, kaip atrodys gyvenamasis namas po statybos darbų atlikimo. Pagal ginčo nagrinėjimo metu galiojančios Statybos įstatymo Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalies redakciją kapitaliniu remontu laikoma statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Atsakovė ketina mansardą M2 perstatyti, ir vietoj jos pastatyti 2 aukštą bei įrengti pastogę. Projekto sprendiniuose nurodoma, kad po atlikto kapitalinio remonto pastato aukštis sudarys 8,20 metro, t.y. lyginant su kadastro duomenimis, žymiai padidės.

15.3. Atsakovės projekte nėra duomenų apie naudojamas laikančiąsias konstrukcijas, jų tvirtinimą, darbų atlikimo eiliškumą, ar statybos metu bus naudojama ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausanti namo konstrukcijų dalis. Atsakovės pateiktoje kadastro duomenų byloje nėra duomenų apie priestato 5a1p sienų storį. Pagal pateiktą atsakovės projektą ieškovai ir trečiasis asmuo negali įvertinti, ar po statybos darbų atlikimo nebus užstatytas trečiajam asmeniui priklausančio buto langas, kuris kapitalinio remonto projekte neparodytas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės pateiktą projektą, neatsižvelgė į šią svarbią aplinkybę ir jos nevertino.

15.4. Atsakovės buto kapitalinio remonto techniniame darbo projekte nėra duomenų apie naujai projektuojamo pastato tūrį, užstatymo tankį. Projekte nurodytas projektuojamo pastato bendrasis plotas 124,12 m² nėra tapatus statinio užstatymo tankiui. Pagal atsakovės projektą naujai projektuojamo stogo plotas yra (7,400 m x11,440 m) 84,66 m², tai yra atitinka pastato užstatytą plotą. Taigi užstatymo plotas didėja, nors apie tai projekte nenurodoma. Užstatymo ploto padidėjimas nulemia užstatymo tankio padidėjimą. Ši aplinkybė pažeidžia ieškovų teises ir interesus, kadangi gali turėti neigiamų pasekmių. Dėl užstatymo ploto didėjimo atitinkamai užstatoma ieškovei L. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis. Teismas neatskyrė kapitalinio remonto sąvokos nuo statinio rekonstrukcijos sąvokos.

15.5. Atsakovės kapitalinio remonto projekte neparodyta, kaip bus nuvedamas lietaus vanduo, neparodyta, ar bus įrengta vandens nuo stogo nuvedimo sistema. Dėl šios priežasties ieškovai negali nuspręsti, ar nebus daroma žala gyvenamojo namo 1A1m konstrukcijoms. Skirtingų stogo dangų, langų įrengimas, pažeidžia visą pastato architektūrinį darnumą, vientisumą ir suderinamumą su esminiais statinio architektūrai keliamais reikalavimais. Stogo dangos keitimas tik virš priestatų 6a1m ir 5a1p, priešingai nei nustatė teismas, iš esmės neįtakoja daugiabučio namo stogo, kaip bendro naudojimo objekto, pagerėjimo. Teismas neatsižvelgė į Statybos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės ketinimas stogo dalį uždengti skarda, kai dalis namo stogo uždengta šiferiu, nepažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, interesų.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Teismas konstatavo, kad atsakovės rūsys yra priestate 8a2p, kuriame įrengtos rūsio patalpos R-3 ir R-2. Tačiau kartu teismas konstatavo ir aplinkybę, kad rūsyje formuojamos dvi pagalbinės patalpos, nekeičiant rūsio matmenų. Teismas nesiaiškino, kokios kapitalinio remonto metu patalpos bus papildomai formuojamos, jeigu rūsyje jau yra įrengtos patalpos R-2 ir R-3. Atsakovė ketina įrengti rūsio patalpas priestate 8a2p. Tam, kad įrengti naują rūsį, turi būti perstatytos laikančiosios konstrukcijos. Ieškovai nežino, ar vykdomi priestate 8a1p statybos darbai ir jų rezultatas gali pakeisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką ir atitinkamai pažeisti ieškovų nuosavybės teises bei teisėtus interesus. Į šią aplinkybę neatsižvelgė ir teismas.

15.7. Atsakovės buto kapitalinio remonto techninis darbo projektas pateiktas, nesilaikant Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų. Atsakovės užsakymu UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtas kapitalinio remonto projektas ieškovams bei teismui buvo pateiktas be suderinimų su atitinkamų institucijų valstybės tarnautojais. Todėl ieškovai negalėjo apsispręsti, ar atsakovės pateiktas projektas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, ar projekto sprendiniai po derinimų nepasikeis, ir bus galutiniai. Ieškovai neprivalėjo duoti savo pritarimo tokiam projektui, kuris galimai neatitinka norminių ir individualaus pobūdžio teisės aktų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas nėra statybos ir paminklosaugos srities specialistas. Todėl nesant atitinkamų suderinimų su paminklosaugos specialistais, teismo išvada, jog atliekant kapitalinio remonto darbus, nepakis namo architektūrinė išraiška ir suderinamumas, nepadidės namų aukštis, nepakis užstatymo tankis ir intensyvumas, o bendra pastato būklė pagerės, paremti tik prielaidomis.

15.8. Atsakovės suplanuoto atlikti dalies namo kapitalinio remonto apimtis ir pobūdis neturi įtakos viso namo pagerinimui ir atnaujinimui ir nesudaro palankių sąlygų ieškovams vykdyti gyvenamojo namo 1A1m laikančiųjų konstrukcijų kapitalinį remontą. Namo sienos ir perdangos yra iš rąstų. Jų keitimui būtinos tam tikros sąlygos, kurios priklauso nuo visų butų savininkų interesų suderinimo. Pagal STR.1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirti ir gyvavimo trukmė“ nustatytus statinio gyvavimo trukmės normatyvus, rąstų daugiabučių gyvenamojo namo gyvavimo trukmė yra 60 metų. Namas pastatytas 1922 m., fizinis nusidėvėjimas – 56 proc. Namo 1A1m laikančiosios konstrukcijos apstatytos atsakovei priklausančiais priestatais. Teismas nevertino ieškovų pateiktos statybos eksperto išvadų ir statybos eksperto nustatytų reikšmingų duomenų apie Namo pamatų būklę, pamatų gylį, panaudotų medžiagų, sienų ir perdangų būklę.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo, M. G. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodo, jog palaiko apeliacinio skundo reikalavimą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas turi įtakos trečiojo asmens interesams. Dėl atsakovės projekte gyvenamojo namo visų fasadų projektinių sprendinių nebuvimo, trečiasis asmuo negali įvertinti gresiančių jos turtui rizikų ir ginti savo interesus bei teises. Projektinių sprendinių neatskleidimas ir aktyvus pasipriešinimas atskleisti tikrus sumanymus tiesiogiai pažeidžia visų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

17. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė L. R. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas pagrįstai nustatė, jog kapitalinio remonto metu nebus didinamas pastato aukštis, plotas. Todėl nėra pagrindo nurodyti duomenų dėl užstatymo tankio ir pastato tūrio. Po kapitalinio remonto pastato aukštis ir plotis nepadidės. UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtame Buto kapitalinio remonto techniniame darbo projekte yra nurodyta, kad pastato tūris nesikeis. Kad pastato tūris kapitalinio remonto metu nesikeis, parodo ir pateiktų remontuojamo Buto aukštų planai. Šias aplinkybes teismas išsamiai nagrinėjo teismo posėdžio metu. Jei pastato tūris nesikeičia, nesikeičia ir užstatymo tankis bei intensyvumas, o taip pat ir Buto panaudojamas plotas. Todėl jo nėra privaloma nurodyti kapitalinio remonto techniniame darbo projekte.

Šalies argumentai

17.2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog Buto kapitalinio remonto techniniame darbo projekte yra didinamas bendras statinio aukštis iki 8,20 m be dūmtraukio. Projektu nekeičiami statinio parametrai ir nedidinamas aukštis. Projekte numatytas tik fasado ir stogo dangos keitimas dėl to, kad tiek stogo danga, tiek apdaila yra nusidėvėjusi ir praleidžia drėgmę. Ieškovai stogo dangą virš savo ir trečiojo asmens butų pakeitė be jokių projektų ir atsakovės sutikimo. Ši aplinkybė buvo nagrinėjama teismo posėdžio metu ir apeliantų atstovas nenurodė, kad buvo parengtas stogo virš jų ir trečiojo asmens butų keitimo projektas. Buto kapitalinio remonto techninis darbo projektas nenumato atsakovės Buto fasado ir stogo apšiltinimo, todėl ieškovai nepagrįstai kelia klausimą dėl sienų storinimo.

17.3. Tik dėl to, kad įrengiamas įėjimas į neeksploatuojamą palėpę, atsakovė parengė kapitalinio, o ne paprastojo remonto projektą. Laiptų aikštelių, laiptatakių įrengimas, taip pat fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas yra priskirti paprastajam remontui. Pastogė yra pastatyta, tik nėra įėjimo į ją. Atitinkamai, pastogėje tik formuojamas kambarys, o ne statoma pati pastogė ar statomas naujas aukštas. Priešingai, nei teigia apeliantai, trečiojo asmens buto langai nebus užstatyti. Teismas šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės Bute į palėpę įrengiant laiptus, suprojektuota iškirsti angą į pastogę ir pastogėje įrengti kambarį. Šiuo metu nėra įėjimo į pastogę. Pastogėje formuojamas tik kambarys, bet ne statomas naujas aukštas. Dėl to nepagrįsti ieškovų argumentai, kad atsakovė ketina statyti naują aukštą, didinti bendrą namo ir priestato (rūsio) aukštį.

17.4. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad priestato 5a1p plotas bus didinamas. Priestatas 5a1/p – tai prieškambaris, o taip pat įėjimas į 1 ir 2 aukštus. Buvo prieškambario padidinimas atsakovės Sklypo dalyje – buvo jungiami 4 ir 5 butai, kad nereikėtų vaikščioti per lauką. Šis apjungimas buvo padarytas su kaimynų sutikimu, patvirtintas notariškai. Stogo aukštis ir nuolydis liko nepakitęs. Tai matosi ir naujame projekte. Ieškovai šią aplinkybę nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl ji negali būti vertinama. Po kapitalinio remonto pastatas atitiks esminis statinio architektūrinius reikalavimus. Kapitalinio remonto projekte nenumatyta lietaus nuotekų surinkimo nuo stogo sistema, nes ji nebus keičiama, t. y. bus naudojama dabartinė sistema.

17.5. Ieškovai pateikė įrodymus, kad namo laikančiųjų konstrukcijų būklė yra avarinė, nors remiasi tik aktu, surašytu dar 1993 metais. Uždėjus lengvesnę stogo dangą, avarijos grėsmė būtų gerokai sumažinta. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą statybos leidimui gauti turi būti pateiktas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas. Ir tik tada statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina savivaldybės administracija ar kitos institucijos. Todėl tik išsprendus ginčą dėl bendraturčių sutikimo atsakovės Buto kapitaliniam remontui, atsakovė galės kreiptis dėl atitinkamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kartu gaus ir reikalingus valstybės institucijų suderinimus. Taigi, jokie teisės aktai nereikalauja iš atsakovės gauti visų institucijų sutikimų prieš kreipiantis į bendraturčius jų sutikimui gauti.

17.6. Priestatas nesiriboja su jokia ieškovams ar trečiajam asmeniui priklausančia namo dalimi. Rūsys yra šalia namo, o ne po atsakovės ar apeliantų bei trečiojo asmens butais. Pagal atsakovės Buto kapitalinio remonto techninio darbo projekto 3.3 punktą rūsyje formuojamos dvi pagalbinės patalpos. Šios pagalbinės patalpos bus įrengtos pačiame rūsyje. Šią aplinkybę patvirtino ir teismas. Rūsio patalpos jau yra įrengtos, t. y. pastatytos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinta atsakovės priešieškinio dalis ir pripažinta teisė atsakovei be bendraturčių (ieškovų) sutikimo atlikti Buto kapitalinį remontą pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtą techninį projektą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1898 ha ploto Sklypas (el.b, 1 t, l. 22). Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimu nustatyta naudojimosi nurodytu sklypu tvarka: ieškovai naudojasi sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis „A“ ir „B“; atsakovė naudojasi sklypo dalimi, pažymėta raide „C“; bendro naudojimo plotas yra 262 kv. m (civilinė byla Nr. 2-641-02/2001). Sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra bylos šalims ir trečiajam asmeniui priklausantys butai. Atsakovė siekia atlikti jai priklausančio Buto kapitalinį remontą pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtą techninį projektą, tačiau atsakovai nesutinka su remonto atlikimu pagal šį projektą.

20. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Dėl projekto atskleidimo bendraturčiams ir numatomų darbų apimties

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nepagrįstai teigia, jog atsakovė jiems neatskleidė savo tikrųjų ketinimų bei statybos darbų masto ir pobūdžio, o pateiktas UAB „Projektavimo sprendimai“ techninis projektas pagal atliekamus darbus atitinka statinio rekonstrukciją, bet ne kapitalinį remontą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog UAB „Projektavimo sprendimai“ projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte yra detaliai aptarti ir išvardinti visi numatyti remonto darbai, numatytos naudoti medžiagos, brėžiniuose yra gana aiškiai pavaizduota, kaip po kapitalinio remonto atrodys išorinės atsakovei priklausančio Buto sienos bei stogas, kaip bus atliktas vidinių patalpų pertvarkymas. Todėl tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė tinkamai įvertinti, kaip pasikeis atsakovės Butas po remonto, ir kokias neigiamas pasekmes šie pakeitimai gali turėti Sklypo bei namo bendraturčiams. Ieškovai nenurodė, kokie kapitalinio remonto darbai ir kaip gali pažeisti jų teises bei interesus.

24. Projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodyta, jog planuojama keisti fasado apdailą ir stogo dangą. Numatoma fasado apdaila – medinės dailylentės, esama apdaila – dailylentės. Numatoma stogo danga – skarda. Esama stogo apdaila – šiferio lakštai. Taip pat numatoma vietoje lauko durų įstatyti langą (el.b., 1 t. l. 106-107). Bendrojoje projekto dalyje yra pateikti visų trijų atsakovės Buto išorinių sienų su atnaujinta apdaila – dailylentėmis ir skarda – brėžiniai, aiškiai matyti jų santykis su trečiajam asmeniui priklausančio buto sienomis (el.b., 1 t. l. 133). Todėl ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovė neatskleidė, kaip gyvenamasis namas atrodys po statybos darbų atlikimo.

25. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodyta, jog pastato tūris ir architektūrinė išraiška kapitalinio remonto metu nesikeis. Kapitalinio remonto metu funkcinis patalpų zonavimas išlieka nepakitęs. Antrame aukšte numatyta įrengti laiptus į palėpę. Iki šiol neeksploatuojamą palėpę kapitalinio remonto metu planuojama įrengti. Rūsyje formuojamos dvi pagalbinės patalpos. Palėpėje formuojamas kambarys (el.b., 1 t. l. 106-107). Tiek projekto aprašas, tiek Buto vidaus patalpų planai bei išorinių sienų brėžiniai patvirtina, jog pertvarkomas bus tik Buto patalpų vidus, tuo tarpu išorė išliks nepakitus. Pripažintina, kad nedidelį Buto sienų storio padidėjimą gali lemti nauja apdaila. Tačiau tai nereiškia, kad bus keičiama namo fasado struktūra.

26. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė ketina Buto mansardą perstatyti ir vietoje jos pastatyti antrą aukštą bei įrengti pastogę, todėl po kapitalinio remonto pastato aukštis gerokai padidės. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos viso šalių Sklype esančio namo nuotraukos, kurios patvirtina, jog namo dalis, kurioje yra atsakovei priklausantis butas, yra aukštesnė už kitą namo dalį, šių dviejų namo dalių stogo, o taip pat ir mansardos konfigūracija skiriasi, tai yra atsakovei priklausančios buto dalies stogas yra plokštesnis, todėl mansardos sienos yra aukštesnės ir leidžia atsakovei suformuoti antrą aukštą su palėpe. (el. b., 1 t. l. 165-166). Pažymėtina jog nuotraukose užfiksuota dabartinė namo išorinė dalis, kurioje yra atsakovės Butas, savo parametrais ir konstrukcija bei fasado forma nei kiek nesiskiria nuo UAB „Projektavimo sprendimai“ projekto brėžinyje pavaizduoto atsakovės Buto dydžio ir struktūros po rekonstrukcijos (el.b., 1 t. l. 133).

27. Projekte yra nurodytas ir naujai projektuojamo statinio plotas (124,12 m²) ir esamo statinio plotas (123,96 m²), taip pat projektuojamas naudingasis (97,52 m²) ir esamas (97,36 m²) plotai, todėl ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog užstatymo plotas didėja. Projekte yra nurodyta, jog plotas apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, todėl ieškovai apeliaciniame skunde, teigdami, jog pastato bendrasis plotas apskaičiuotas neteisingai, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalimi. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog Buto bendras plotas – 97,36 kv.m, naudingas plotas – 97,36 kv.m (el.b., 1t., l. 115). Taigi šie duomenys atitinka UAB „Projektavimo sprendimai“ Buto matmenis po rekonstrukcijos.

Dėl stogo konstrukcijos ir dangos

28. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog atsakovės ketinimas perdengti stogo virš jos Buto dalį skarda prieštarauja Statybos įstatymo 5 straipsnio nuostatoms. Pagal šio straipsnio 4-6 punktus statinio architektūra turi būti tokia, kad: architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje; architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą; statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Ieškovai nenurodė, kokius normatyvinius statybos techninius dokumentus galėtų pažeisti atsakovės ketinimas atnaujinti dalį namo stogo dangos skarda.

29. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog šiuo metu atsakovės Buto dalies stogas savo konstrukcija skiriasi nuo kitos namo dalies, pastaroji yra perdengta nauju kitos spalvos šiferiu (el. b., 1 t. l. 165-166). Taigi šiuo metu virš atsakovės Buto esanti stogo danga taip pat skiriasi nuo kitos namo stogo dalies tiek savo konstrukcija, tiek perdengimo medžiagos spalva. Todėl nesutiktina, jog nauja skardinė danga pažeistų viso namo architektūrinį vientisumą. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pakeitus seną stogo dangą nauja, daugiabučio namo stogas, kaip bendro naudojimo objektas pagerės, o ieškovų interesai nebus pažeisti. Ieškovai apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų šią skundžiamo sprendimo išvadą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

30. Atsakovės Buto kapitalinio remonto projektas rengtas, vadovaujantis egzistuojančiais statybos techniniais reglamentais, tarp kurių ir STR1.01.01:2005 „Kultūros paveldo tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ (el.b., 1 t. l. 103). Taigi projektuotojai, kaip savo srities profesionalai, jau turėjo atsižvelgti į numatomų Buto pakeitimų atitiktį minėtam teisės aktui. Todėl ieškovai nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad pats projektas šiuo metu dar nėra suderintas su kitomis valstybinėmis institucijomis, gali pažeisti jų interesus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė iš pradžių siekia gauti Sklypo bendraturčių sutikimą remonto projektui, o tik tada jį teikti kitoms statybą leidžiančius dokumentus išduodančioms institucijoms. Pažymėtina, jog šių institucijų nesutikimas ir esamo projekto koregavimas įpareigoja atsakovę su naujais pakeitimas supažindinti ir kitus bendraturčius bei pakartotinai gauti jų sutikimą.

31. Apeliantai teigia, jog pirmos instancijos teismas neįvertino jų pateiktos statybos eksperto išvadų. Byloje yra pateiktas 1994 m. gyvenamojo namo butų 1 ir 3 laikančių konstrukcijų tyrimas, kuriame užfiksuota prasta perdengimų ir kitų konstrukcijų avarinė būklė ir išvadoje siūloma namą kapitaliai remontuoti (el.b., 1 t., l. 150; 153). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog namas statytas 1922 m., tačiau taip pat nurodyta, jog 1995-2006 m. buvo atlikta namo rekonstrukcija (el.b., 1 t., l. 26). Nors apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų apie buvusios rekonstrukcijos apimtį, tačiau pripažintina, jog 1994 m. atlikto tyrimo išvadomis nagrinėjamoje byloje remtis nebegalima, nes nuo jo atlikimo yra parėję 24 metai ir faktinė situacija yra pasikeitusi. Kitų duomenų apie dabartinę namo laikančių konstrukcijų būklę ieškovai nepateikė.

32. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

34. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė