Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, šaltkalvio štampuotuoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. R. 2026 m. sausio 8 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0022, nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis V. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad važiavo, nes buvo užstatęs kaimyno mašiną, o kaimyno nebuvo. Nurodė, kad jautėsi gerai, pradėjo važiuoti ir nuvažiavus apie 70 metrų jį jau pasitiko policijos pareigūnas. Kaimynas jo neprašė patraukti automobilio, jis pats norėjo, nes aikštelėje nebuvo laisvų vietų. Pripažįsta, kad važiavo neblaivus, nors jautėsi gerai. Matė vietą, galvojo, kad ten perstatys automobilį, neketino niekur toliau važiuoti. Neturėjo jokio tikslo kažkur važiuoti, norėjo tik pervaryti automobilį kieme, kad nebūtų automobilis pastatytas vienas priešais kitą. Nurodė, kad praeitą kartą važiavo būdamas išgėręs su 0,6 promilėmis, dėl to labai gailisi. Ir šį savo elgesį vertina blogai, žada daugiau taip nedaryti. Dabar žino, kad, kai bus blaivus tada ir pervarys automobilį. Šitą atvejį aptarė su žmona. Su K. R. santuokoje yra nuo 2011 m. Tarp jų geri santykiai, klauso vienas kito. Įvykio metu žmonos nebuvo namuose, ji buvo darbe.

Pasiūlyta laiduotoja K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateikė prašymą dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad ji gali daryti teigiamą poveikį vyrui, kadangi jie nesipyksta, sutaria gerai. Paaiškino, kad kai jis padarė šį įvykį, ji buvo darbe ir apie tai nieko nežinojo. Gali užtikrinti, kad tai daugiau nepasikartos, jie daugiau kalbėsis, spręs problemas kartu. Papildomai nurodė, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, tuo metu ten ir dirbo, kai nutiko šis įvykis. Mano, kad vyrui daugiau nebekils noras perstatyti automobilio neblaiviam. Ji mano, kad yra jam autoritetas. Jiedu augina du nepilnamečius vaikus. Ji pati yra vairuojanti. Jeigu teismas paskirtų užstatą – galėtų jį sumokėti.

Kaltinamajam V. R. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

2026 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 17–19, 20–26).

2026 m. sausio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų. Juose užfiksuota, kaip įvykio vietoje V. R. alkotesteriu nustatomas girtumas. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 53–55, 56–60).

2026 m. sausio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto A. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. sausio 8 d. vykdė policinę priemonę – neblaivių vairuotojų kontrolę. 2026 m. sausio 8 d. apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R.. 2026 m. sausio 8 d. V. R. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022, patikros sertifikatas Nr. 2405093, pirmu pūtimu 20.46 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 21.08 val. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas. Transporto priemonė priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (1 t., b. l. 31).

2026 m. sausio 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. R. 2026 m. sausio 8 d. pirmu tikrinimu 20.46 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu 2026 m. sausio 8 d. 21.08 val. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 35–37).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, 2005 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2140 Eur (1 t., b. l. 48).

Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. R. (1 t., b. l. 41–42).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas V. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. R., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2026 m. sausio 8 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad buvo išgėręs, tačiau jautėsi gerai, todėl nutarė perstatyti savo automobilį, kad netrukdytų kaimynui (1 t., b. l. 112).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktas užfiksuotas policijos pareigūno A. U. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad vykdant policinę priemonę – neblaivių vairuotojų kontrolę, 2026 m. sausio 8 d. apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R.. V. R. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022, patikros sertifikatas Nr. 2405093, pirmu pūtimu nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 31). Neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0022, patikros sertifikatas Nr. 2405093, ir užfiksuotas 2025 m. sausio 8 d. Neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 35–37). V. R. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo V. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. R. pateikė žodinį prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo sutuoktinė K. R. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. R. pagal laidavimą be užstato ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei (1 t., b. l. 107), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu V. R. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 71–72), duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs (1 t., 69–70). Kaltinamasis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šaltkalvio štampuotuoju. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Laiduotoja K. R. yra kaltinamojo V. R. sutuoktinė, neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 108, 109). K. R. su vyru augina du nepilnamečius vaikus, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip pareiginga, atsakinga ir kruopšti darbuotoja (1 t., b. l. 110). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė paaiškino, kad kritiškai vertina sutuoktinio poelgį ir nurodė, kad gali užtikrinti, kad tai daugiau nepasikartos, nes mano, jog ji sutuoktiniui yra autoritetas, todėl ji padės sutuoktiniui daugiau nebenusikalsti (1 t., b. l. 112).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė neprieštaravo, jog kaltinamojo V. R. atžvilgiu būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 113).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog K. R. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą V. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, nusikaltimo forma – baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis laikomas neteistu, baustas administracine tvarka vieną kartą, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant minimalų 1 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo – 2026 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 79–81).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 4 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Nors automobilis yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis registruotas kaltinamojo vardu, todėl turi būti konfiskuojamas. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pažymėtina ir tai, jog kitos V. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (vieneri metai) yra minimalus įstatyme nustatytas tokios priemonės taikymo terminas, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. R. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Kęstutis Gudynas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. R.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 122,92 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (1 t., b. l. 115–119).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajai pastarojo pačiai nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam V. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (1 t. b. l. 79–82).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus 2026 m. sausio 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto – automobilio – konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. R. turtui – transporto priemonei „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2026 m. sausio 9 d. iki 2026 m. liepos 8 d. Turto saugotoju paskirtas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (1 t., b. l. 49–51). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 93), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai;

- diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomais baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

- V. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

V. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. R. atsakomybėn be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti V. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 12 d.,

- konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą uždarosios akcinės bendrovės ,,Augenas“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. R., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones V. R. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Laikiną V. R. nuosavybės teisės į „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)– konfiskavimas, įvykdymo.

Nepriteisti iš V. R. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

- automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai;

- diską su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- V. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti akcinei bendrovei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.