Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2002-06-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3d., 272 str. 1d. – laisvės atėmimu 2 m. vadovaujantis LR 2000-04-11 įstatymu „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, pagal LR BK 118 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

2. 2003-11-13 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. į bausmės laiką įskaitytas suėmime būtas laikas nuo 2003-01-12 iki 2003-02-06, 2004-09-24 Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeitė, pagal LR BK 149 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 62 str. 2 d. 2 p. 3 d. 3 p. paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2006-08-24 išbrauktas iš Klaipėdos r. pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. M. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis M. M., 2007-02-22 su UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu UAB „Swedbank lizingas“) pasirašė lizingo sutartį Nr. LT046977 ir 2007-07-28 Turto priėmimo–perdavimo aktu jam buvo perduotas naudojimuisi ir valdymui automobilis „MITSUBISHI PAJERO 3.2 DI-D“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 139472 Lt vertės, 2007 m. gamybos, o jis įsipareigojo šį lizingo objektą išperkamosios nuomos būdu per 36 mėnesius įsigyti, mokant eilines įmokas pagal mokėjimo grafiką, tačiau M. M. įmokų nuo 2009 m. spalio mėnesio pagal mokėjimų grafiką nebemokėjo, todėl 2009-11-18 pranešimu Nr. 01-30-5204 UAB „Hansa lizingas“ (UAB „Swedbank lizingas“) vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. LT046977 ir įpareigojo nedelsiant nutraukti automobilio eksploataciją ir iki 2009-11-25 perduoti automobilį UAB „Swedbank lizingas“. Tačiau kaltinamasis M. M. automobilio „MITSUBISHI PAJERO 3.2 DI-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžino, pažeidė automobilio lizingo sutarties bendrųjų sąlygų punktus, tai yra: 3.11 (klientas visiškai ir besąlygiškai atsako už turto išsaugojimą nuo turto priėmimo iš pardavėjo iki turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo dienos arba faktiško turto grąžinimo lizingo bendrovei (jos įgaliotam asmeniui) pasirašant turto priėmimo–perdavimo aktą), 5.2 (klientas per 5 dienas turi pranešti lizingo bendrovei, jeigu dingsta, sugadinamas, iš dalies arba visiškai pražūva turtas, keičiasi kliento adresas ar kiti sutartyje užfiksuoti rekvizitai) bei 11.5 (nutraukus sutartį pirma laiko, turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato lizingo bendrovė, o klientas privalo turtą neatlygintinai saugoti be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol lizingo bendrovė jį tinkamai priims) ir tokiu būdu iššvaistė svetimą didelės vertės jam patikėtą turtą padarydamas UAB „Hansa lizingas“ (UAB „Swedbank lizingas“) 71648,66 Lt žalą.

Kaltinamasis M. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis iš tiesų buvo sudaręs sutartį su UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu UAB „Swedbank lizingas“) bei pasirašė lizingo sutartį, kurios pagrindu jis gavo valdymui automobilį „MITSUBISHI PAJERO 3.2 DI-D“. Sutartis buvo sudaryta 3 metams ir jis kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas. Pablogėjus finansinei situacijai įnašai kartais nebūdavo sumokami laiku ir lizingo bendrovė su juo nutraukdavo sutartį. Tada jis kreipdavosi su prašymu pratęsti sutartį, sumokėdavo įnašus ir sutartis būdavo tęsiama. Šiuo metu jis lizingo bendrovei jau yra sumokėjęs daugiau kaip pusę automobilio sumos. Taip buvo, jeigu jis gerai prisimena, du kartus. Taip atsitiko ir šį kartą. Laiku jam nesumokėjus įmokos, sutartis su juo buvo nutraukta. Jis kreipėsi į lizingo bendrovę dėl jos pratęsimo, tačiau atsakymo jis nėra gavęs iki šios dienos. Jis tik buvo išsiuntęs prašymą, kai pirmą kartą pas jį atvyko atstovas iš UAB „Baltijos inkaso“. Kadangi jis nebuvo gavęs atsakymo, todėl paprašė sustabdyti automobilio paėmimą, kol gaus atsakymą dėl sutarties pratęsimo. Vėliau jis fiziškai negalėjo grąžinti automobilio, nes ji buvo pastatyta kaime garaže pas draugą, o jis buvo susilaužęs koją. Mašina ten buvo apie 3–4 mėnesius. Be to, jis į mašiną buvo įmontavęs brangią įrangą ir bendrovė būtų turėjusi jam už ją sumokėti. Vyko derybos, bet jis vis dar nebuvo gavęs atsakymo, ar sutartis bus pratęsta. Tada jis jau išsiėmė įmontuotą įrangą ir ketino grąžinti automobilį lizingo bendrovei, nes jam buvo grasinama, kad ją iš jo atims. Jam važiuojant automobiliu Liepų gatve Klaipėdoje, jis sustojo ir nebevažiavo, kadangi užsidegė raudona lemputė, jis pagalvojo, kad baigėsi kuras. Tada jis užrakino automobilį, signalizacija buvo įjungta ir paliko jį gatvėje. O kai atvažiavo kitą dieną, jo neberado. Į policiją dėl automobilio dingimo jis nesikreipė todėl, kad buvo įsitikinęs, jog jį pasiėmė lizingo darbuotojai. Beje, tuo metu jis buvo skolingas 1000 eurų S. D., todėl neatmetė galimybės, kad automobilį pasiėmė jis. Nepratęs kreiptis į policiją, nes pats teistas tris kartus ir jie niekas taip nedaro. Laukė, kol S. D. praneš, jeigu automobilis yra pas jį. Be to, jis neatmetė galimybės, kad automobilį galėjo paimti ir kiti kreditoriai, kurie buvo suinteresuoti susigrąžinti skolas. Kai jau paaiškėjo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada jis suprato, jog automobilio lizingo bendrovė nepaėmė. Kur šiuo metu yra automobilis, jis nežino. Neketino nutraukti sutarties su lizingo bendrove. Norėjo, kad ji būtų pratęsta. Labai didelė suma jau buvo sumokėta ir jam tikrai nebuvo naudinga tą daryti. Nieko nežino apie 2010 metais priimtą teismo nutartį, kuria jis įpareigojamas grąžinti automobilį, nes jos negavo. Kadangi jis turi labai daug skolų, tai raginimų jis gaudavo daug ir visokių. Pats susirgo depresija. Ir šiuo metu sveikata yra labai bloga. Neprisimena, ar buvo raginimai raštu dėl automobilio grąžinimo. Jis pripažįsta, kad visų pinigų lizingo kompanijai tikrai nesumokėjo, bet automobilio jis tikrai nepasisavino. Dabar jis negali naudotis automobiliu, už kurį jau sumokėta daugiau negu pusė jo vertės, nes jis dingo, o jis turės likusią sumą sumokėti bendrovei. Jis automobilio tikrai nepasisavino.

Teismas šiais kaltinamojo parodymais tiki tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

Liudytojas Z. U. patvirtino tas aplinkybes, kad jis dirba UAB „Baltijos Inkaso“ vadybininku ir jų įmonė yra pasirašiusi tarpininkavimo sutartį dėl skolininkų turto išieškojimo. Jis gavo pavedimą sugrąžinti lizingo bendrovei priklausantį automobilį iš kaltinamojo, nes su juo dėl to, kad nebuvo mokami įnašai už automobilį, lizingo sutartis buvo nutraukta. Su kaltinamuoju buvo susitikęs du kartus. Automobilio jis pas jį nematė. Pirmą kartą kaltinamasis pažadėjo grąžinti automobilį, bet to nepadarė. Maždaug po mėnesio jis nuvyko pas jį dar kartą, tada jis buvo sulaužyta koja, nes ant jos buvo uždėtas gipsas. Jis paaiškino, kad šiuo metu negali grąžinti automobilio, nes jis yra kažkokiame garaže. Jis nesidomėjo, kur tas garažas yra, nes neturi teisės į jį laužtis. Yra keletą kartų jam skambinęs ir bendravęs telefonu. Yra sakęs kaltinamajam, kad kai tik suras automobilį, jis tuojau pat bus nutemptas ir grąžintas lizingo bendrovei. Po antro jo vizito kaltinamojo telefonas būdavo išjungtas. Jis buvo atvykęs į Klaipėdą daug kartų dėl kitų darbinių reikalų ir visada kartu pažiūrėdavo, ar prie kaltinamojo namų nėra automobilio. Tai darydavo ir jo kolegos, kurie atvykdavo su reikalais į Klaipėdą. Šiuo metu įvykio gerai nepamena, nes jau praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas Z. U. parodė, kad jis dirba UAB „Baltijos inkaso“ vadybininku. 2002-05-15 UAB „Baltijos inkaso“ pasirašė su UAB „Swedbank lizingas“ tarpininkavimo sutartį Nr. 17/158 atstovauti UAB „Swedbank lizingas“ teisiniuose santykiuose – išieškant kilnojamąjį turtą iš UAB „Swedbank lizingas“ skolininkų, lizingo bendrovės vardu kreiptis į teisėsaugos, antstolių bei kitas institucijas. 2010-01-20 UAB „Swedbank lizingas“ raštu Nr. 1212 kreipėsi į jų bendrovę prašydami tarpininkauti vykdant turtinę prievolę sugrąžinant turtą-automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kadangi lizingo bendrovė nutraukė sutartį su juo dėl sutarties sąlygų nevykdymo – skolos negrąžinimo. Prie rašto buvo pateiktas M. M. adresuotas 2009-11-18 pranešimas Nr. 01-30-5204, nurodant, kad UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukia lizingo sutartį Nr. LT046977. Gavęs raštą dėl lizingo sutarties nutraukimo, jis po keleto dienų nuvyko rašte nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tuo adresu nieko nerado, o buto kaimynams paliko raštelį, kurį paprašė perduoti M. M.. Po kelių dienų nuvykęs rado M. M., pateikė jam nutrauktą lizingo sutartį, bet M. M. sakė, kad tokią sutartį matė. Paprašius parodyti automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. M. atsakė, kad automobilio parodyti negali, kadangi dėl lūžusios kojos negalintis vaikščioti, sakė, kad automobilis yra garaže, ir pažadėjo, kad kojai sugijus automobilį pats pristatys į UAB „Baltijos realizacijos centras“ aikštelę. Tačiau automobilio jis negrąžino. Nors po to ne kartą vyko į Klaipėdą paimti automobilio, tačiau M. M. automobilio negrąžino ir jo buvimo vietos nenurodė (t.1, b. l. 138).

Liudytojas A. D. patvirtino tas aplinkybes, kad jis pažįsta kaltinamąjį kaip savo mirusio brolio draugą. Jis buvo skolingas jo broliui 10 000 eurų, o po brolio mirties jo skolą perėmė jis ir dabar kaltinamasis skolingas jam. Yra grąžinęs 1200 litų. Jo brolis mirė 2010 m. liepos 1 d. Brolis jam yra sakęs, kad kaltinamasis yra jam skolingas ir jau metus laiko niekaip neatgauna skolos. Dėl tokių dalykų jo brolis labai pykdavo. Brolis jam niekada nėra sakęs, ar jis ėmėsi kokių nors priemonių, kad tą skolą atgautų. Pinigai buvo paskolinti 2009 metais. Apie kaltinamojo įsigytą lizingu automobilį jis žino tiktai tiek, kad jis juo važinėdavo.

Liudytojas V. Š. patvirtino tas aplinkybes, kad dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali, nes nežino. Žinojo, kad kaltinamasis turėjo ir važinėjo šiuo automobiliu. Vėliau jis jam pasakė, kad automobilis dingo, nes jį pasiėmė, jo manymu, pati lizingo bendrovė, o dabar dėl to kaltinamas jis. Žinojo, kad kaltinamasis turėjo daug skolų. Žino, kad buvo skolingas ir S. D., kuris jam girdint yra kalbėjęs, kad M. kam skolingas didelę pinigų sumą ir kad reikės imtis priemonių, kad tas skolas atgautų.

Liudytojas V. B. patvirtino tas aplinkybes, kad iš tiesų kaltinamasis buvo palikęs automobilį pas jį kieme. Jis turi automobilių remonto dirbtuves. Kaltinamasis norėjo, kad jis nuimtų prikabinamą priekabos dalį, nes automobilį turėjo atiduoti lizingo bendrovei. Kiek vėliau buvo atvažiavę kažkokios firmos darbuotojai ir kažką iš automobilio išmontavo. Jam kaltinamasis buvo sakęs, kad jie atvažiuos. Automobilis jo kieme stovėjo apie 3–4 mėnesius, nes kaltinamasis buvo susilaužęs koją. Vėliau jis automobilį pasiėmė.

Civilinio ieškovo atstovas V. Š. patvirtino tas aplinkybes, kad su kaltinamuoju lizingo sutartis buvo nutraukta, nes jis nevykdė sutarties sąlygų ir pradėjo nemokėti išperkamosios nuomos mėnesinių mokėjimų. Sudarius sutartį iš pradžių jis ją vykdė. Vėliau dėl nemokumo nustojo vykdyti ir ji kelis kartus buvo nutraukta. Jo prašymu ji buvo atnaujinta ir vėl vykdoma. 2009 metų lapkričio mėnesį sutartis buvo nutraukta ir pareikalauta grąžinti automobilį. Jam buvo skambinama, susirašinėjama, tačiau jis to nepadarė. Tada buvo kreiptasi į UAB „Baltijos Inkaso“, kad jie tarpininkautų paimant automobilį, tačiau jiems to padaryti nepavyko. Jie kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad kaltinamasis būtų įpareigotas grąžinti automobilį. Teismas priėmė sprendimą, tačiau antstoliai to sprendimo taip pat negalėjo įvykdyti. Kaltinamasis jau iš lizingo bendrovės veiksmų turėjo suprasti, kad sutartis nebuvo atnaujinta, ir jis tikrai tą žinojo. Bendrovė priėmė sprendimą neatnaujinti sutarties ir informavo jį telefonu. Pagerinti automobilį nėra draudžiama pagal lizingo sutartį. Jeigu jis būtų grąžinęs automobilį, bendrovė būtų įvertinusi pagerinimą, o dabar apie tai tik kalbama.

Iš lizingo sutarties Nr. LT046977 nustatyta, kad 2007-02-22 M. M. pasirašė su UAB „Hansa lizingas“ ( UAB „Swedbank lizingas“) sutartį dėl automobilio „MITSUBISHI PAJERO“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išpirkimo per 36 mėn. iki 2010-02-15, mokant eilines įmokas kas mėnesį pagal mokėjimo grafiką (t.1, b. l. 5–11).

Iš turto priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad 2007-07-27 M. M. perduotas naudojimuisi ir valdymui automobilis „MITSUBISHI PAJERO 3.2 DI-D“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 139472,00 Lt vertės, pagaminimo metai 2007 m. (t. 1, b. l. 18).

Iš UAB „Swedbank lizingas“ pranešimo Nr. 01-30-5204 M. M. nustatyta, kad 2009-11-18 UAB „Swedbank lizingas“ M. M. pranešė, kad bankas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. LT046977 ir įpareigojo M. M. nedelsiant nutraukti automobilio eksploataciją ir iki 2009-11-25 perduoti automobilį MITSUBISHI PAJERO 3.2 DI-D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Swedbank lizingas“, įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“, Ažubalių k., Avižieniai, Vilniaus r. (t.1, b. l. 19).

Iš 2011-03-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad M. M. pateikė automobilio „MITSUBISHI PAJERO“, kėbulo Nr. J(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, automobilio „MITSUBISHI PAJERO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną 04-0697166, automobilio „MITSUBISHI PAJERO“ du užvedimo raktus ir tris greičio dėžės raktus, kurie buvo apžiūrėti (t.1, b. l. 81;82–85).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tačiau teismas nustato, kad kaltinamasis iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o ne jį pasisavino. Pasisavinimas – tai asmeniui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Tai yra esminis šio nusikaltimo sudėties požymis. Šiuo atveju šis požymis nenustatytas. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis automobilį pavertė savo nuosavybe įregistruodamas jį savo vardu, parduodamas jį kaip savininkas ir panašiai.

Patikėto svetimo turto iššvaistymas šiuo atveju yra padarytas neveikimu. Tai yra kaltinamasis neatliko tam tikrų veiksmų, kuriuos dėl jam suteiktų turtinių teisių jis turėjo padaryti ir dėl to lizingo bendrovė patyrė turtinę žalą prarasdama savo turtą.

Kaltinamasis teigia, kad jis laukė, kol gaus iš lizingo bendrovės atsakymą dėl jo prašymo pratęsti lizingo sutartį, kaip jau buvo padaryta keletą kartų. Tačiau akivaizdu, kad jis žinojo, jog šiuo atveju sutartis nebuvo pratęsta. Jis tai turėjo suvokti iš lizingo bendrovės veiksmų, kuri kreipėsi į tarpininkus dėl turto sugrąžinimo, vėliau į teismą, kuris sprendimu įpareigojo priverstinai grąžinti turtą lizingo bendrovei. Tačiau automobilio jis negrąžino. Kad privalės jį grąžinti, jis suvokė, todėl ir buvo iš automobilio išmontuota įranga, kuria jis buvo pagerinęs automobilį. Negrąžino tada, kai automobilis dar buvo pas jį, nors privalėjo tai padaryti vykdydamas sutarties sąlygas, kurioje buvo numatytas ir vienašališkas sutarties nutraukimas dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Kaltinamasis nevykdė ir kitų sutaries sąlygų. Jis neišsaugojo automobilio elgdamasis labai nerūpestingai. Jeigu ir būtų galima tikėti kaltinamojo versija, kad automobilis buvo pavogtas, jis automobiliui nebevažiuojant, paliko jį gatvėje. Neberadęs automobilio apie jo dingimą jis nepranešė nei policijos pareigūnams, nei lizingo bendrovei, nors pagal sutarties sąlygas privalėjo tai padaryti. Jam buvo visai nesvarbu, kas tą automobilį pasiėmė. Paaiškinimas, kad jo rato žmonėms nebūdinga dėl automobilio vagystės kreiptis į policijos pareigūnus, teismo neįtikino. Jis buvo atsakingas už jam patikėtą turtą, nors sutartis jau buvo nutraukta, iki automobilio grąžinimo momento. Tačiau žinodamas, kad privalo grąžinti automobilį lizingo bendrovei, jis neatliko elementarių veiksmų, kuriuos atlieka kiekvienas asmuo, kurio turtas yra pagrobtas.

Kadangi kaltinamasis iššvaistė didelės vertės jam patikėtą svetimą turtą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 184 str. 2 d. perkvalifikuojant ją iš BK 183str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas sunkus nusikaltimas. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas baudžiamojo įstatymo prasme. Jis iš esmės neneigia savo padarytos nusikalstamos veikos, jo sveikata nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra bloga. Kaltinamasis serga. Tokia sveikatos būklė, sunki materialinė padėtis, kai sužlugo verslas, iširo šeima, atsirado skolos, akivaizdžiai padarė įtakos ir šios nusikalstamos veikos padarymui. Jis yra sumokėjęs civiliniam ieškovui daugiau kaip pusę automobilio vertės mokėdamas lizingo bendrovei mėnesines įmokas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Todėl, taikant BK 54 str. 3 d. kaltinamajam skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d., ir remiantis BK 54 str. 3 d. paskirti 50 MGL (65 000 Lt) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių nekeisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus grąžinti UAB „Swedbank lizingas“.

Iš M. M. UAB „Swedbank lizingas“ priteisti 71 648,66 Lt nusikaltimu padarytos žalos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.