- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- 1S-174-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00012-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. M. gynėjo advokato D. Ivanausko skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, M. M. nuteistas pagal BK 184 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 ir 5 p., M. M. įpareigotas per dvejus metus atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi netenkintas M. M. gynėjo prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-31 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo bauda arba kitu baudžiamajame įstatyme nenumatytu draudimu ar įpareigojimu. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog M. M. laisvės apribojimo bausmės įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą 71 648,66 Lt turtinę žalę vykdo nepakankamai atsakingai, tikėtina, dėl sunkios finansinės padėties. Kito įpareigojimo - neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose jis nevykdo nesant jokių svarbių šio įpareigojimo nevykdymo priežasčių. Teismas pažymėjo ir tai, kad pastarąjį įpareigojimą nuteistasis M. M. galėjo įvykdyti dar iki išvykimo į Norvegijos Karalystę. Nuteistojo prašymo argumentą, kad vertimas dirbti pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 str. 2 d. įtvirtintą draudimą versti žmogų dirbti priverčiamąjį ar privalomąjį darbą, teismas vertino kaip nesutikimą neatlygintinai dirbti, o ne kaip objektyvų negalėjimą vykdyti teismo skirto įpareigojimo. Teismas pabrėžė, kad BK 48 str. nenumatyta galimybė keisti laisvės apribojimo bausmę kita bausmės rūšimi, t. y. bauda.
Šalies argumentai
Skundu nuteistojo M. M. gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą. M. M. 2014-01-31 nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę - įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose (BK 48 str. 6 d. 5 p.) pakeisti kitu baudžiamajame įstatyme nenumatytu draudimu ar įpareigojimu (BK 48 str. 7 d.), arba M. M. 2014-01-31 nuosprendžiu laisvės apribojimo bausmę - įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose (BK 48 str. 6 d. 5 p.) pakeisti į baudą (BK 47 str.). Nurodo, jog apylinkės teismo argumentas, kad įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose M. M. galėjo įvykdyti dar iki išvykimo į Norvegijos Karalystę, yra visiškai nepagrįstas. Prie skundo pridėti dokumentai (informacijos, esančios centriniame Norvegijos gyventojų registre, apžvalga) patvirtina, kad M. M. į Norvegijos Karalystę gyventi persikėlė 2013-12-10, t. y. prieš Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-31 nuosprendžio priėmimą, kuriuo ir buvo paskirtas minėtas įpareigojimas, todėl šio įpareigojimo iki išvykimo į Norvegijos Karalystę jis niekaip negalėjo įvykdyti. Pažymi, jog teismo argumentas, kad įpareigojimą - atlyginti nusikaltimu padarytą 71 648,66 Lt turtinę žalą M. M. vykdo nepakankamai atsakingai, tikėtina, dėl sunkios finansinės padėties, taip pat nepagrįstas. 2014-05-05 paaiškinime Klaipėdos probacijos tarnybai M. M. nurodė, kad jo uždarbis yra 5000 Norvegijos kronų (581 eurų), todėl kas mėnesį gali mokėti po 1000 Norvegijos kronų (116 eurų). Didėjant uždarbiui, proporcingai didės ir kiekvieną mėnesį sumokomos įmokos už žalą. Prie skundo pridėti dokumentai (M. M. 2014 m. darbo užmokestis) patvirtina, kad 2014 m. M. M. uždirbo 134 735 Norvegijos kronų (15 667 eurų) ir jis šiuo metu gali prisiimti didesnius finansinius įsipareigojimus.
Nuteistojo gynėjas pažymi, kad M. M. išvykstant gyventi į Norvegijos Karalystę, buvo žinomas tik Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-06 nuosprendis, kuriuo jis buvo nubaustas 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda ir iš jo priteista 71 648,66 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. M. M. nenumatė, kad keturis kartus per metus turės pasirodyti Probacijos tarnyboje. Apylinkės teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad Probacijos tarnyba įpareigoja M. M. grįžti į Lietuvą kas tris mėnesius (iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nutarties priėmimo kas mėnesį). Tokie grįžimai tik didina M. M. finansines išlaidas, kurias jis galėtų skirti nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Vienas atvykimas į Lietuvą M. M. atima savaitę atostogų, todėl reikia derinti darbo laiką Norvegijoje, skrydžio datas, bilietų kainas ir kitas keliones išlaidas (buvo atvykęs 2014 m. balandžio, rugpjūčio ir lapkričio mėn.). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad M. M. nebuvo atvykęs į Probacijos tarnybą 2014 m. lapkričio mėn. Byloje yra 2014-11-10 paaiškinimas, kuris patvirtina, kad M. M. buvo Probacijos tarnyboje. Be to, M. M. yra išnaudojęs tris savaites jam priklausančių atostogų. Prašymas suteikti neapmokamų atostogų būtų tolygus darbo praradimui Norvegijos Karalystėje. Lietuvoje susirasti darbo, kurio gaunamas užmokestis būtų pakankamas priteistai turtinei žalai atlyginti, M. M. nepavyko, todėl dar neįsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-06 nuosprendžiui jis išvyko į Norvegijos Karalystę, susirado darbą ir atlygina žalą. M. M. šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje, nenori prarasti darbo A. O. A. ūkyje, tapti bedarbiu ir našta Lietuvos Respublikai, be to, kartu su sugyventine R. Š. augina mažametį vaiką, šiuo metu jo sugyventinė yra nėščia. Šios nurodytos aplinkybės laikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių nuteistasis M. M. negali vykdyti vieno teismo jam skirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Tai, kad M. M. dėl nurodytų priežasčių ir ateityje negalės vykdyti šio įpareigojimo, negali būti laikoma vengimu atlikti bausmę BK 48 str. 10 d. prasme. M. M. stengėsi suderinti savo veiksmus su Klaipėdos probacijos tarnyba, jis nevengė jam paskirtos bausmės, o jo buvimas Norvegijoje siejamas su darbiniais ir šeimos santykiais bei noru atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Skunde nurodoma, kad šiuo metu M. M. gali įvykdyti pirmosios instancijos teismo parinktą bausmės rūšį – baudą, ir tai atitiktų bausmės paskirtį, todėl jei nėra galimybių vienus įpareigojimus pakeisti kitais, kas darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 str. 7 d.), spręstinas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo paskirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, pakeitimo bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, jog M. M. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, paskyrus 2 metų laisvės apribojimo bausmę, buvo skirti du įpareigojimai: 1) per dvejus metus atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) neatlygintinai išdirbti 200 valandų per dvejus metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taigi nuosprendžiu paskirtos M. M. bausmės turinys – M. M. privalėjimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, jam paskirtų įpareigojimų per dvejus metus atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vykdymas, taip pat Probacijos tarnybos – bausmę vykdančios institucijos – nustatyta tvarka atsiskaitymas apie jam paskirto įpareigojimo vykdymą (BK 48 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).
BK 48 str. 9 d. nustatyta, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Iš šios nuostatos seka, jog nuteistasis, kuris dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, gali būti atleistas nuo bausmės, o ne nuo teismo jam paskirto(ų) įpareigojimo(ų), kurio(ių) jis negali įvykdyti. Be to, toks atleidimas nuo bausmės galimas tik bausmę vykdančios institucijos teikimu, o ne paties nuteistojo pageidavimu. Objektyviomis priežastimis, dėl kurių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo tampa invalidu, suserga liga, sulaukia pensinio amžiaus, išeina vaiko priežiūros atostogų, moteris – nėštumo ir gimdymo atostogų bei pan., ir dėl šių priežasčių negali vykdyti nustatytų įpareigojimų arba jų įvykdymas tampa labai sudėtingas pakankamai ilgam laikotarpiui. Tuo tarpu baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės laisvės apribojimo bausmės ar atskirų jos turinį sudarančių teismo įpareigojimų keisti į baudą, todėl ši skundo dalis yra visiškai nepagrįsta ir negali būti tenkinama.
Gynėjas skundu taip pat prašo, remiantis BK 48 str. 7 d., paskirtą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 200 val. pakeisti kitu baudžiamajame įstatyme nenumatytu draudimu ar įpareigojimu. BK 48 str. 7 d. įtvirtinta, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Taigi, ši norma numato teismo prerogatyvą, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nuspręsti paskirti draudimus ir įpareigojimus, kurie nenustatyti BK 48 str. 5 d. ir 6 d., ne tuomet, kai asmuo dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti jau paskirtų įpareigojimų, o tuomet, kai bausmės skyrimo (nuosprendžio priėmimo) procese, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir elgesį nustatoma, kad tinkamiausias būtų draudimas ar įpareigojimas, nenurodytas BK. Aiškinantis BK 48 str. prasmę seka, kad BK 48 str. 7 d. nuostatų taikymas yra galimas tik laisvės apribojimo bausmės skyrimo, ne jau paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo procese, todėl nėra jokio pamatuoto pagrindo tenkinti iš šią gynėjo skundo dalį.
Kadangi skundžiama nutartimi nebuvo nagrinėjamas BK 48 str. 9 d. numatytas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės ar BK 48 str. 10 d. numatytas Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, aukštesnysis teismas plačiau nepasisako dėl skundo argumentų, kuriais siūloma nuteistojo veiksmus vertinti ne kaip vengimą atlikti bausmę, o kaip negalėjimą įvykdyti nustatytų įpareigojimų dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, jog prie skundo pridėti dokumentai (informacijos, esančios centriniame Norvegijos gyventojų registre, apžvalga) patvirtina, kad M. M. į Norvegijos Karalystę gyventi persikėlė 2013-12-10, t. y. prieš Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-31 nuosprendžio priėmimą. M. M. buvo žinoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. jam priimtą nuosprendį prokurorė apskundė apeliacine tvarka, prašydama paskirti jam realią 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi gynėjo skundo argumentai, kad bausmės pagriežtinimas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-31 nuosprendžiu M. M. buvo staigmena ar procesinis netikėtumas, yra visiškai nepagrįsti ir niekaip nepateisina paskirtos laisvės apribojimo bausmės nevykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
nuteistojo M. M. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.