- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- N1-756-1008/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam E. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus:
2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kartu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) įspėjimą; 2) atidavimą mamai ugdyti ir prižiūrėti; 3) elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val.00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti mokslą, mokytis arba dirbti;
2018 m. spalio 15 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min;
2018 m. spalio 15 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val.00 min. iki 6 val. 00 min.; paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min.,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. 2018 m. balandžio 21 d. apie 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pastūmė ant sūpynių sėdinčią S. D., kuri griūdama galva trenkėsi į žemę, S. D. atsistojus, sugriebė ją rankomis ir įmetė ją į supynę – suktuką, dėl to S. D. susitrenkė dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą;
be to, E. Š. 2018 m. balandžio 21 d. apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vieną kartą spyrė S. D. į dešinės rankos plaštakos išorinę dalį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą.
E. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. balandžio 21 d. kartu su S. D. buvo (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno, žaidimų aikštelėje. Ten būnant S. D. sėdėjo ant pakabinamos supynės. S. D. pastūmė ir ji nukrito ant žemės. Nukritusi ji pradėjo šaukti ir jį pravardžiuoti, dėl tokio jos elgesio pamanė, kad ji juokauja, todėl ją pastūmė ant kitos supynės ir išsupo. S. D. prašė supynę sustabdyti ir nebesupti, taip ir padarė. Pastebėjo, kad S. D. susitrenkė šoną ir galvą. Tuomet supratęs, jog S. D. skaudėjo, dėl savo elgesio jos atsiprašė. Paaiškino, jog tą pačią dieną tik šiek tiek vėliau, (duomenys neskelbtini) teritorijoje žaidė beisbolą. Kiek pažaidęs bendravo su S. D. Bendraujant paėmė jos akinius nuo saulė, kuriuos laikydamas rankoje, norėjo padaryti kūlverstį ore. Darydamas kūlverstį užgavo S. D. ranką, gal net įspyrė, dėl to ši suklupo ir pradėjo verkti. Pasilenkęs prie jos dėl savo elgesio atsiprašė. Mano, jog S. D. skaudėjo nuo suduoto smūgio. Labai gailisi dėl savo elgesio, S. D. atsiprašė ir mano, jog ji jam atleido, nes po šių įvykių su ja bendravo, ėjo kartu pasivaikščioti.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
E. Š. kaltė, padarius BK 140 straipsnyje 1 dalyje numatytas dvi nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
nepilnametės nukentėjusiosios S. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną pavalgiusi pusryčius išėjo į (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, aikštelę pasisupti ant supynės. Ten būnant atėjęs E. Š. nustūmė nuo supynės, po to įmetęs į kitą supynę pradėjo sukti. Jis suko tol, kol ją supykino ir iš nosies bėgo kraujas. Kai E. Š. pastūmė, krisdama skaudžiai susimušė galvą, šoną. Tą pačią dieną, tik vėliau E. Š. labai skaudžiai spyrė į dešinę ranką. Verkė, nes labai skaudėjo. (b. l. 45–47);
liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio dieną su S. D. buvo (duomenys neskelbtini) kieme prie supynės, kur netrukus atėjo ir E. Š. Matė, kaip jis S. D. suko ant supynės, tačiau ar ji pati ant jos atsisėdo, ar ją E. Š. įkėlė, nepastebėjo. Girdėjo, kad S. D. prašė jo nesupti, tačiau jis nesiklausydamas ją supo kelias minutes. S. D. išlipo iš supynės, jai iš nosies bėgo kraujas, verkdama nuėjo į savo kambarį. Tos pačios dienos vakare aikštelėje žaidė beisbolą. Prisimena, jog S. D. bei E. Š. buvo kartu, pastebėjo, jog jie abu dėl kažko pykosi ir netrukus S. D. iš aikštelės išėjo. Jai iš paskos išėjo ir E. Š.. Matė, kaip E. Š. tyčia spyrė S. D. į ranką, matė, kad ji pradėjo verkti (b. l. 70–71);
liudytojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog dirba (duomenys neskelbtini), užimtumo specialistu. 2018 m. balandžio 21 d. apie pietus, jis atvyko į darbą, kur su centro vaikais aikštelėje žaidė beisbolą. Pastebėjo, kaip globotinis E. Š., lyg išdykaudamas, uždėjo S. D. ant galvos žaidimo kūgį. Tai pamatęs liepė E. Š. taip nesielgti. Pastebėjo, jog S. D. ir dar keletas vaikų išėjo iš aikštelės. Paaiškino, jog E. Š. to žaidimo kūgio nemetė į S. D., o tiesiog išdykaudamas uždėjo tą kūgį jai ant galvos, todėl nemano, kad toks E. Š. poelgis sukėlė S. D. skausmą, nes ji neverkė, o tiesiog supyko ir nebežaidė. Kas vyko tarp E. Š. ir S. D. jiems išėjus iš aikštelės, nežino, tik vėliau kažkas iš vaikų atbėgęs pasakė, kad atvyko S. D. dėdė, medicinos pagalba bei policija (b. l. 66–67);
liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog S. D. (duomenys neskelbtini)gyvena nesenai, linkusi konfliktuoti. Įvykio dieną apie 13.00 val. grįžusi į šeimyną S. D. jai papasakojo, kad būnant (duomenys neskelbtini) teritorijoje prie supynės, E. Š. ją pastūmė, sakė, jog griūdama susitrenkė šoną, pasakojo, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu neatrodė, jog S. D. reikalinga medicinos pagalba. Tą pačią dieną, matė, kaip kieme globotiniai E. Š. ir S. D. susistumdė. Paaiškino, jog prieš tai globotiniai žaidė beisbolą, varžybų metu įsiaudrinę konfliktavo. Kai priėjo prie konfliktuojančių globotinių, S. D. parodžiusi sutinusią dešinę ranką pasakė, kad jai į ranką spyrė E. Š. (b. l. 29, 63–64);
2018 m. balandžio 21 d. protokolu – pareiškimu, kuriuo Akmenės rajono paramos šeimai centro darbuotoja R. G. pranešė, jog 2018 m. balandžio 21 d. Akmenės rajono paramos šeimai centre, esančiame (duomenys neskelbtini), globotinis E. Š. sumušė globotinę S. D. (b. l. 27);
2018 m. balandžio 22 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 21 d. apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje E. Š., gimęs 2002 m. kovo 9 d., pastūmė S. D., gimusią 2002 m. kovo 28 d., kuri griūdama susimušė dešinį šoną. Tą pačią dieną, apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)teritorijoje E. Š. S. D. vieną kartą spyrė, pataikydamas jai į dešinės rankos plaštaką, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą <...> (b. l. 6–7);
2018 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir priedu foto lentele Nr. 1, kuriuose užfiksuota (duomenys neskelbtini) teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), bei šio centro teritorijos vaizdai (b. l. 30; 31–33);
2018 m. balandžio 21 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame nurodyta, jog į Bendrąjį pagalbos centrą gautas pranešimas apie tai, kad 2018 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), globotinis E. Š. sumušė globotinę S. D.. Nurodyta, jog dėl dešinės rankos plaštakos sumušimo ir dešinio šono skausmo nukentėjusioji S. D. nuvežta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vaiko ir motinos kliniką, kur po medikų apžiūros išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 11–12);
2018 m. balandžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog turimais duomenimis S. D. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nenustatyta. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vaiko ir motinos klinikoje 2018 m. balandžio 21 d. S. D. nustatytas kitų riešo ir plaštakos dalių, dešinės plaštakos, pilvo, nosies sumušimas sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais simptomais, o žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ir pan.). Išvadoje nurodoma, jog nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 52–53).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. Š. pastumdamas ant sūpynių sėdėjusią S. D., kuri dėl tokių jo veiksmų nugriuvo nuo sūpynių ir atsitrenkė galva į žemę, įmesdamas S. D. į supynę – suktuką, į kurį ji atsitrenkė dešiniu šonu, bei spirdamas S. D. į dešinės rankos plaštakos išorinę pusę, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, E. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. Š. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas dvi nusikaltimas veikas, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs dvi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui E. Š., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – padarė du nesunkius nusikaltimus, veika tyčinė, t. y. darydamas nusikalstamas veikas, jis suvokė pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų (nukentėjusiosios stumdymo, spyrio) gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – kaltinamasis šiuo metu ir nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 16 metų amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (b. l. 84–91). Teismo vertinimu, E. Š. ypač neigiamai charakterizuoja ta aplinkybė, jog net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą E. Š. nenustojo daryti analogiškų nusikalstamų veikų, priešingai, visos išvardytos nusikalstamos veikos padarytos per laibai trumpą laiką, tai yra vos per kelis mėnesius, be to E. Š. vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 92), o dėl jo padarytų nusižengimų administracinėn atsakomybėn tris kartus patraukta ir nubausta mama L. P. (b. l. 93–95), kas parodo kaltinamąjį linkus nusikalsti, nedaryti tinkamų išvadų bei leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas E. Š. elgesio rezultatas.
BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad nepilnametis E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. PAV-59 E. Š. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini). Rūpyba nustatyta todėl, kad tėvai negebėjo tinkamai prižiūrėti sūnaus (b. l. 104, 107). Pažymėta, jog E. Š. į (duomenys neskelbtini) atvyko su jau susiformavusiu charakteriu: žalingi įpročiai (rūkymas), pamokų praleidinėjimas, silpna mokymosi motyvacija, neigiamą įtaką darantys draugai. 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. balandžio 23 d. rūpintinio elgesys svarstytas paramos šeimai Vaiko globos padalinio Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Per tą laikotarpį, kol gyveno paramos šeimai centre, kelis kartus buvo pabėgęs, dalyvavo muštynėse prieš nepilnametį vaiką Akmenėje, skriaudžia silpnesnius vaikus už save, demonstruoja fizinę jėgą. Tačiau yra pakankamai paslaugus, darbštus, pasisiūlo padėti darbuotojams (b. l. 104–105, 107). Šiuo metu kaltinamasis mokosi Kuršėnų politechnikos mokykloje. E. Š. yra viešosios įstaigos Akmenės pirminės sveikatos priežiūros psichikos centro registre, jam (duomenys neskelbtini) (b. l. 110).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę bei socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas dvi veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą, nustatant bausmės terminą didesnį nei numatytas vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalyje), įpareigojant E. Š. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, kadangi tai, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus bei turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, tuo pačiu įspėjant E. Š., kad nevykdant įpareigojimo, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama arešto bausme (BK 49 straipsnio 10 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.
E. Š. nusikalstamos veikos padarytos realiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. Š. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-636-1022/2018 yra įsiteisėjęs, juo ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d nuosprendžiu paskirtos bausmės jau yra tarpusavyje subendrintos, tai šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė bendrintina su 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr. N1-636-1022/2018 ir N1-639-1022/2018 paskirtomis bausmėmis.
Kadangi nusikalstamas veikas E. Š. padarė iki nuosprendžio pirmoje byloje, tai yra iki 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-636-1022/2018, priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje numatyta tvarka, į bausmės laiką įskaitant bausmes, iš dalies atliktas pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžius.
Išaiškintina E. Š., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu E. Š. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, naikintina (b. l. 122–123).
Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), kuriuose įrašyti nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai (vokai prisegti prie bylos tomo viršelio galo), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. Š. paskirtą ir subendrintą laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiais paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis, ir paskirti E. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžius.
Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), kuriuose įrašyti nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai (vokai prisegti prie bylos tomo viršelio galo), palikti saugoti byloje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti E. Š., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.