- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- N1-639-1022/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,
kaltinamajam E. Š., jo įstatyminei atstovei L. P. ir atstovui advokatui Albertui Kruminui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Akmenėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
2018 m. balandžio 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus koja spyrė į nugarą nepilnametei E. D. bei vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo parodė, kad kaltinimo esmę supranta, kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad 2018 m. balandžio 21 d., dienos metu, S. su savo drauge suposi ant sūpynių, o jis, priėjęs prie jų, atsisėdo besisupančiai S. ant kelių. S. jo neišlaikė ir jie abu kartu nukrito nuo sūpynių. Pakėlęs S. nuo žemės, nunešė ant kitos sūpynės ir pradėjo sukti. S. prašė sustoti, tačiau jam atrodė, kad jai tai patinka, todėl nenustojo to daryti. To, kad S. būtų sužeista ar jai būtų bėgęs kraujas, jis nepastebėjo. Tuomet atėjusi E. D. jį užsipuolė, teigdama, kad jis mušė jos seserį S.. Jis sustabdė besisukančią supynę, atsiprašė S., tačiau E. vis tiek paskambino savo dėdei ir pasakė, kad jis sumušė S.. Atvažiavęs S. dėdė pagrasino jam, kad daugiau nesirodytų, ir iškvietęs greitąją medicinos pagalbą išvyko su S. į Šiaulius. Supykęs, kad E. iškvietė savo dėdę, ir be pagrindo jį apkaltino, 2018 m. balandžio 21 d., apie 19 val. pasivijo einančią E. ir du kartus spyrė jai į nugarą bei vieną kartą trenkė ranka į nugaros sritį. E. skaudėjo ir ji verkė. Įvykį matė ne tik kieme buvę kiti globos namų vaikai, bet galimai ir auklėtoja R.. Po šio įvykio jis E. rašė žinutes ir atsiprašinėjo, tačiau E. jam nieko neatrašė, todėl nežino ar ji jam atleido. Paaiškino, kad globos namuose atsidūrė savo noru, nes dėl nuolatinio bėgimo iš namų, buvimo su netinkamais draugais, jautė, kad nervina savo mamą, todėl leido jai pailsėti. Paaiškino, kad gyvenant ten jo netinkamas elgesys buvo svarstytas paramos šeimai centro vaiko gerovės komisijoje. Savo elgesį vertina labai blogai ir gailisi dėl to, kas įvyko. Jei E. dalyvautų teismo posėdyje, jos būtinai atsiprašytų. Supranta ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmes ir mano, kad padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis E. Š. prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir gynėjui sutikus šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).
II. Įrodymai
Kaltinamojo E. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Ikiteisminis tyrimas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18680-18 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas 2018 m. balandžio 22 d. vyresniojo tyrėjo V. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) E. Š. sumušė globotinę E. D., t. y., du kartus koja spyrė į nugarą bei kumščiu vieną kartą trenkė į nugarą ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. D.. E. Š. nesulaikytas (b. l. 1–2, 3–5).
Iš Policijos registruojamų išrašų registro matyti, kad 2018 m. balandžio 22 d. 12 val. 12 min. buvo gautas A. D. pareiškimas apie tai, kad 2018 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), kito globotinio buvo sumušta jo dukterėčia E. D. (b. l. 8–9).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. D. parodė, kad jai būnant (duomenys neskelbtini), 2018 m. pavasarį, šeštadienį, atėjęs D. liepė jai eiti į kiemą pažiūrėti kas vyksta. Išėjusi pamatė, kad E. Š. numetė jos seserį S. nuo supynės, o tada, nunešęs ant kitos besisukančios supynės, ją greitai suko. Nors jos sesuo S. prašė E., kad jis liautųsi, tačiau pastarasis nekreipė į tai dėmesio. Tuomet ir ji pati, ir lauke buvusi auklėtoja R. prašė E. liautis, bet jis nekreipė į tai dėmesio, nors matė, kad S. bėga kraujas. Paskambinusi savo dėdei A. D. papasakojo, kad E. skriaudžia S.. Atvykęs jos dėdė iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Dėdei ir S. išvykus su greitąja pagalba, E. ją pagavęs ir pakišęs koją, dėl ko ji nukrito, spyrė jai į nugarą. Dėl spyrio jai skaudėjo, todėl ji pradėjo klykti bei nubėgusi pas auklėtoją R., papasakojo kas įvyko. Tuomet nubėgo į savo šeimyną, pasiėmė puoduką ir išėjusi į lauką norėjo mesti į E., tačiau to nepadarė. E. atėmė puodelį, vėl pakišo jai koją ir, paguldęs ją ant žemės, pradėjo ją spardyti: spyrė du kartus į nugarą iš kojos ir trenkė vieną kartą iš kumščio į petį. Tai matė beveik pusė globos namų vaikų, tarp kurių buvo ir D. R., M. V., A. M., V. R., J. R.. Nežino, kodėl E. ją ir S. skriaudžia, bet mušdamas sakė, kad dėl to, jog pasiskundė savo dėdei (b. l. 29–30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), socialinio darbuotojo padėjėja. 2018 m. balandžio 21 d. pagal nustatytą darbo grafiką, ji dirbo viena (duomenys neskelbtini) šeimynoje. Apie 18 val., ji buvo lauke su trijų šeimynų vaikais, kai išgirdo šaukiančią E. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) šeimynoje. E. šaukė, kad eis į šeimyną (į pastatą) pasiimti puodelį ir sakė, kad muš E. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) šeimynoje. Kas lauke įvyko tarp jų ji nežino, nes nematė. Po kiek laiko atgal iš pastato į lauką grįžo E. su puodeliu rankoje. Ji užsimojo ir norėjo puodeliu suduoti E.. Tada E. puolė prie jos, norėjo atimti puodelį. E. priėjęs prie E. vieną kartą spyrė į dešinę koją. E. suklupo, tada E. atėmė iš jos puodelį ir spyrė dar vieną kartą jai į nugarą. Tuo metu, kai vaikai grūmėsi, ji lindo į tarpą, norėdama juos išskirti. Sakė, kad nustotų muštis. Po spyrio į nugarą E. atsistojo ir nubėgo į savo šeimyną. Ji bėgo paskui verkiančią E., kuri įbėgusi į (duomenys neskelbtini) šeimyną, užsirakino savo kambaryje ir jos neįleido. Ji prašė, kad E. jai atidarytų kambario duris, tačiau ji jai durų nedarė ir nieko nesakė. Po kiek laiko, gal už 15 minučių, E. jai atidarė duris ir jos išėjo į lauką. E. buvo jau nurimusi. Apie įvykusį įvykį nieko nekalbėjo, išėjo atgal į lauką, kur E. toliau kaip niekur nieko bendravo su E.. Neilgai trukus į paramos šeimai centro teritoriją atvyko policijos pareigūnai. Kas policiją iškvietė ji nežino (b. l. 32–33).
2018 m. balandžio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu užfiksuotas nukentėjusiosios E. D. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), lauke prie laiptų, ją sumušė šių globos namų gyventojas E. Š. t. y., du kartus koja spyrė jai į nugarą bei vieną kartą ranka sudavė į nugarą. Įvykio vieta – kiemo teritorija esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuota, apžiūrėta ir fotografuota (b. l. 14–18).
2018 m. gegužės 4 d. tyrėjos L. L. tarnybiniu pranešimu pateikti elektroniniai susirašinėjimai ir nuotraukos, pateikti A. D., iš kurių matyti E. D. rašė žinutes apie įvykį ir siuntė fotonuotraukas (b. l. 31–32, 33–40).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Teismas, įvertinęs kaltinamojo E. Š. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. Š. 2018 m. balandžio 21 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus koja spirdamas nepilnametei E. D. į nugarą bei vieną kartą kumščiu suduodamas į nugarą, sukėlė nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – E. Š. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos R. K. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kita rašytine bylos medžiaga. E. Š. tyčia du kartus koja spirdamas į nugarą bei vieną kartą kumščiu suduodamas į nugarą, sukėlė nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui E. Š., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra 16 metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau E. Š. 2016 m. rugsėjo 29 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 49–51). Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos duomenis nustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo E. Š. 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už 2018 m. vasario 4 d. įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą laisvės apribojimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d.), šiuo metu Telšių apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla N1-636-1022/2018 (teisminio proceso numeris 1-01-1-17302-2018-7), kurioje E. Š. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu. Teismo vertinimu, E. Š. ypatingai neigiamai charakterizuoja ta aplinkybė, jog net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą E. Š. nenustojo daryti analogiškų nusikalstamų veikų, priešingai, visos išvardytos nusikalstamos veikos padarytos per laibai trumpą laiką, tai yra kelis mėnesius, be to, E. Š. baustas administracine tvarka, kas rodo visiškai abejingą kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi bei leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas E. Š. elgesio rezultatas.
BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad nepilnametis E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. PAV-59, E. Š. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras. Rūpyba nustatyta todėl, kad tėvai negebėjo tinkamai prižiūrėti sūnaus (b. l. 70). Pažymėta, jog E. Š. į paramos šeimai centrą atvyko su jau susiformavusiu charakteriu: žalingi įpročiai (rūkymas), pamokų praleidinėjimas, silpna mokymosi motyvacija, neigiamą įtaką darantys draugai. 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. balandžio 23 d. rūpintinio elgesys svarstytas paramos šeimai Vaiko globos padalinio Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Per tą laikotarpį kol gyveno (duomenys neskelbtini), kelis kartus buvo pabėgęs, dalyvavo muštynėse prieš nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), skriaudžia silpnesnius vaikus už save, demonstruoja fizinę jėgą. Tačiau yra pakankamai paslaugus, darbštus, pasisiūlo padėti darbuotojams (b. l. 60, 61–62, 67–69). 2018 m. birželio 14 d. E. Š. grąžintas motinai L. P., laikinoji globa panaikinta. Šiuo metu kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini). E. Š. yra viešosios įstaigos Akmenės pirminės sveikatos priežiūros psichikos centro registre, jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, nesocializuoto elgesio sutrikimas, mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (b. l. 55).
Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus nepilnamečio kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę bei socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, kaltinamajam E. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, skirtina viena iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro pasiūlytų bausmių – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus tai, kad jis nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, įpareigojant E. Š. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti mokslą bei būti namuose nuo 22 val.00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokymusi, kadangi tai, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus bei turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, tuo pačiu įspėjant E. Š., kad jam nevykdant įpareigojimo, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė bus keičiama arešto bausme (BK 49 straipsnio 10 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam E. Š. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu E. Š. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, naikintina (b. l. 79–80).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus bei būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Š. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslu bei būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min.
Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti E. Š., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.