Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. lapkričio 11 d. išvadoje, kurią palaikė teismo posėdyje, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir išlaikymo jam priteisimas iš atsakovo atitinka vaiko interesus, atsakovas nuo 2019 m. liepos mėn. vaiko nė karto neaplankė, galimai su juo yra nutrūkęs emocinis ryšys. 180 Eur išlaikymo priteisimas iš atsakovo atitiktų vaiko poreikius, atsakovas yra sveikas, todėl turi pareigą savo vaikus išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

4. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

5. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. T., gimęs (duomenys nekelbtini), ir Ž. Ž., gimusi (duomenys nekelbtini), susituokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (duomenys nekelbtini) (1 t., b. l. 9). Šalys turi nepilnametę dukrą M. T., gimusią (duomenys nekelbtini) (1 t., b. l. 8).

7. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas paliko šeimą (ją ir dukrą) daugiau kaip prieš metus laiko- 2018 m. spalio mėn., neteikė išlaikymo vaikui. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe dėl šeimos palikimo datos - atsakovo teigimu, tai įvyko tik 2019 m. liepos 12 d. iš kitų byloje esančių įrodymų – 2019 m. rugpjūčio 5 d. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plano ir valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus kauno rajone 2020 m. sausio 16 d šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nr. 4SD-303 nustatyta, kad ieškovė Ž. T. nurodytų institucijų darbuotojams paaiškino, kad A. T. šeimą paliko 2019 m. liepos mėnesį. Be to, VSDFV išrašas apie A. T. darbovietę patvirtina, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. vasario 28 d. jis dirbo (duomenys nekelbtini), kurios adresas ?(duomenys nekelbtini), o tai patvirtina, kad tuo metu atsakovas dar nebuvo palikęs šeimos. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra suėjęs vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina (CK 3.60 str.). Tačiau pats atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad jis, nenutraukęs santuokos su ieškove, kuria šeimos ryšius su kitu asmeniu, ką pats nurodo 2020 m. birželio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose, bei pripažįsta save dvynių, kurių laukiasi I. V., tėvu. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus ieškovei, todėl laikomas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str.2 d.). Nors atsakovas nurodo, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nenurodė jokių faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CPK 178 str., CK 3.61 str. 1 d.).

8. Iš šalių pateiktų dokumentų ir ieškovės paaiškinimų proceso metu akivaizdu, kad šalių santykiai konfliktiški, galimybės toliau santuokoje gyventi nėra. Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir santuoką nutraukia dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Tarp šalių nesant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė T., atsakovui – prigimtinė pavardė T..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

10. Nutraukiant santuoką, būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas (CPK 385 str. 1 d., 3.169 str.). Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko M. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, tačiau priešieškinio dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo nereiškė bei nenurodė jokių priežasčių, kodėl gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų M. T. interesus. Byloje nėra ginčo, kad vaikas nuo 2019 m. liepos 12 d. faktiškai gyvena su ieškove. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina dėl tarp nepilnamečio vaiko ir ieškovės susiformavusių stipresnių emocinių ryšių geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Išvadą teikianti institucija sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina bei pažymėjo, kad atsakovui ilgą laiką nebendravus su mažamete dukra, galimai nutrūko jo ir vaiko emocinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių nepilnametės dukters M. T. gyvenamoji vieta nustatoma su motina Ž. T. (Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

11. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, reikalinga nustatyti vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, siekiant užtikrinti vaikui teisę bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).

12. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas gali aplankyti dukrą tik iš anksto pranešęs ieškovei. Atsakovas nuomonės dėl bendravimo tvarkos savo procesiniuose dokumentuose neišsakė. Tarp šalių nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos, nustatoma, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra Milėja be apribojimų, nenustatant detalios bendravimo tvarkos, tačiau nustatant, kad atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki planuojamo susitikimo.

Dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

14. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti periodinį išlaikymą nepilnametei šalių šalių dukrai M. T. po 180 kas mėnesį. Tokios sumos pakaktų vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaikui per mėnesį reikia skirti: 130 Eur maistui, 25 Eur komunaliniams mokesčiams, 90 Eur rūbams ir avalynei, 20 Eur žaislams ir mokymo priemonėms, 70 Eur higienos ir švaros primonėms (muilas, skalbimo milteliai, šampūnai, dantų pasta, dantų šepetėliai, tualetinis popierius, sauskelnės ir t.t.), 25 Eur patalynei, 20 Eur vaistams ir maisto papildams, iš viso 360 Eur. Ieškovė gyvena kartu su vaiku, todėl jai geriausiai žinomi vaiko poreikiai.

16. Atsakovas vaiko poreikių dydžio neginčijo. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. dirba (duomenys nekelbtini), jo priskaičiuotas darbo užmokestis yra nuo 737,12 Eur iki 901,88 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jam (duomenys nekelbtini) gims du vaikai, todėl priteisiant išlaikymą į tai turėtų būti atsižvelgta. Ieškovė nedirba, augina mažametę dukrą.

17. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu M. T. yra beveik dveji metai, jai yra reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, higienos priemonės, rūbai, avalynė ir t.t., laikoma, kad vaiko išlaikymui nurodyta 360 Eur suma yra protinga ir atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinį vieno mėnesio išlaikymo dydžio kriterijų, kuris lygus minimaliam atlyginimui (prašoma priteisti mažesnė suma).

18. Atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, ieškovė yra mažametės dukters auginimo atostogose, gauna socialinio draudimo išmokas. Vertinant šalių turtinę padėtį matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, kuri gyvena kartu su tėvu jo gyvenamajame name ir kuris prisideda prie šalių dukters išlaikymo. Šalys nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto neturi, kreditorių neturi.

19. Byloje duomenų apie šalių sveikatos būklę, ribojančią jų darbingumą, nėra. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

20. Dėl nurodytų aplinkybių laikoma, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 25 d.) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

21. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

22. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė Ž. T. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

23. Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 283 straipsnis).

24. Atsakovo nurodomi argumentai dėl jo galimai gimsiančių ateityje kitų vaikų išlaikymo teisinės reikšmės sprendimo priėmimo dieną neturi. Teisme priteisus išlaikymą iš vieno iš tėvų išlaikymo klausimas yra laikomas išspręstu, todėl pakartotinai teisme nebegali būti nagrinėjamas. Tai neužkerta galimybės kreiptis į teismą prašant pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jei pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu atitinkamo dydžio išlaikymui priteisti (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

25. Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką.

26. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

27. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymą teikti nustojo nuo 2018 m. spalio 1 d. (kai šalys pradėjo gyventi atskirai), todėl nuo šios dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos yra susidaręs 2160 Eur (12 mėn. x 180 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas nesutiko, nurodė, kad šalys atskirai gyveno tik nuo 2019 m. liepos 12 d. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas tik 2019 m. spalio 25 d. Mažai tikėtina, kad ieškovę galėjo tenkinti situacija, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo vienerius metus ir tiek laiko ieškovė vaiką išlaikė viena, gaudama tik minimalias socialines išmokas. Iš SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plano ir valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno rajone 2020 m. sausio 16 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 4SD-303 nustatyta, kad ieškovė Ž. T. nurodytų institucijų darbuotojams paaiškino, kad A. T. šeimą paliko 2019 m. liepos mėnesį. Be to, VSDFV išrašas apie A. T. darbovietę patvirtina, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. vasario 28 d. jis dirbo (duomenys nekelbtini), kurios adresas ?(duomenys nekelbtini), o tai patvirtina, kad tuo metu atsakovas dar nebuvo išvykęs gyventi į Klaipėdą atskirai nuo šeimos. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo 2018 m. spalio 1 d. ieškovė į bylą nepateikė, o esant rašytiniuose įrodymuose užfiksuotiems ieškovės paaiškinimams, kad atsakovas šeimą paliko 2019 m. liepos pradžioje, teismas sprendžia esant labiau tikėtina atsakovo nurodomoms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2019 m. liepos 12 d. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuo 2019 m. liepos 12 d. jis teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai M. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. spalio 24 d. įskaitytinai; iš viso 615,48 Eur (180x20/31+180+180+180x24/31) (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

28. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.). Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl turto padalijimo.

29. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Šalys dalintino turto neturi.

Dėl prievolių padalijimo.

30. Byloje nėra duomenų apie šalių kreditorius.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

31. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos byloje 2019 m. spalio 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Civilinio proceso kodekso 149-150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo mokėtina 41 Eur žyminio mokesčio, už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtina 97 Eur (180*12+2160)*3/100*0,75 (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Iš viso šioje byloje už patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtina 138 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista. Byloje patenkinta 64 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei priteisiama 88,32 Eur žyminio mokesčio.

34. Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3934-14014 (su vėlesniais pakeitimais) teikdama ieškovei Ž. T. antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki 2020 m. birželio 15 d. patyrė 342,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisiama 218,93 Eur (342,08x64/100) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys nekelbtini), dėl A. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo Ž. T. palikti santuokinę pavardę – T., A. T. palikti prigimtinę pavardę – T..

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. T., gimusios (duomenys nekelbtini), gyvenamąją vietą su motina Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. T., gim. (duomenys nekelbtini), be apribojimų, nenustatant detalios bendravimo tvarkos. Atsakovas kiekvieno susitikimo laiką iš anksto turi suderinti su ieškove, įspėdamas ją ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ir kt.) ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki planuojamo susitikimo.

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. T., gim. (duomenys nekelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,32 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 32 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 218,93 Eur (du šimtus aštuoniolika Eur 93 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Panaikinti byloje laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. T. priteisimo iš A. T., taikytas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.