Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-309-1141/2021 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu be bendraturčio sutikimo ir servitutų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo.

16. Nuosavybės teisė – tai yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 str. 1 d., 4.75 str. 1 d.). Vadinasi, bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

17. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

19. Žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 str. 15 d.). Siekiant atidalyti žemės sklypą – privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 3 d.). Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (Žemės įstatymo 30 str. 3 d.).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

21. Pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti ieškovo reikalavimus dėl šalims priklausančio žemės sklypo atidalijimo, kadangi, nors atsakovas neneigė ieškovo siūlomo sklypo atidalijimo būdo, tačiau vengė sklypo atidalijimą įforminti notariškai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad jis nevengė sudaryti sklypo atidalinimo notarinę sutartį, tačiau neturėjo visų reikalingų dokumentų, negavo iš notarės jokio pranešimo apie sklypo atidalinimo sutarties pasirašymo datą ir laiką, todėl sklypas nepagrįstai padalintas teismo sprendimu.

22. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas vengė sudaryti šalims priklausančio žemės sklypo atidalinimo sutartį, todėl ieškovas turėjo teisę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalį ieškovas iš atsakovo įsigijo dar 2011 m. liepos 12 d. sutartimi, pagal kurią šalys sutarė ateityje atsidalinti žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta pradėti rengti šalims priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtina, kad žemės sklypo atidalinimo procedūrą 2014 m. balandžio 14 d. prašymu iniciavo pats atsakovas (elektroninės bylos 2020 m. rugpjūčio 17 d. dokumento Nr. CBP-6759 – ieškinio priedas Nr. 3). Atsakovas, kaip planavimo iniciatorius, nurodytas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 14 d. rašte „Dėl žemė ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 5 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte, atsakovas taip pat yra pasirašęs MB „SV Projektai“ matininkės S. P. rengtame Žemės sklypo pertvarkymo projekte (elektroninės bylos 2020 m. rugpjūčio 17 d. dokumento Nr. CBP-6759 – ieškinio priedai Nr. 6–8). Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas taip pat pasirašė 2018 m. birželio 1 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte (elektroninės bylos 2020 m. gruodžio 11 d. dokumento Nr. DOK-62903 priedai Nr. 1–3). Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės J. D. 2020 m. gegužės 4 d. liudijimas, AB Lietuvos pašto 2020 m. balandžio 6 d. mokėjimo kvitas ir post.lt siuntos kelionės informacija (elektroninės bylos 2020 m. rugpjūčio 17 d. dokumento Nr. CBP-6759 – ieškinio priedai Nr. 15–16, Nr. 17, Nr. 18) patvirtina, kad atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2020 m. balandžio 8 d. buvo įteiktas ieškovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 4 d., 13 val., yra rezervuotas laikas pasirašyti ieškovui ir atsakovui priklausančio žemės sklypo padalijimo sutartį, pagal kurią žemės sklypas būtų padalintas į du sklypus pagal MB „SPV projektai“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė, taip pat nepateikė, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir kitų sutarties sudarymui reikiamų dokumentų iki pranešime nurodytos 2020 m. balandžio 28 d., nurodytu laiku 2020 m. gegužės 4 d., 13 val. neatvyko į Vilniaus m. 36-ąjį notaro biurą pasirašyti žemės sklypo padalijimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta S. P. nurodė, kad visi su sklypo padalinimo projektu susiję darbai buvo baigti 2018 m. ir visi parengti dokumentai dar 2018 m. buvo atiduoti ieškovui ir atsakovui pagal jiems priklausančias dalis.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog šalims priklausantis sklypas nebuvo atidalintas ne dėl atsakovo kaltės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovas nuo 2014 m. buvo šalims priklausančio žemės sklypo atidalinimo iniciatorius, jis žinojo apie MB „SPV Projektai“ rengiamą šalims priklausančio sklypo atidalinimo projektą ir aktyviai dalyvavo projekto rengimo etape. Atsakovui taip pat buvo įteiktas ieškovo pranešimas dėl sklypo atidalinimo sutarties notarine tvarka patvirtinimo, tačiau atsakovas jokio atsakymo ir dokumentų nepateikė bei neatvyko pranešime nurodytu laiku (2020 m. gegužės 4 d., 13 val.). į Vilniaus m. 36-ąjį notaro biurą pasirašyti žemės sklypo atidalinimo sutartį. Ieškovas į teismą dėl žemės sklypo atidalinimo kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 17 d., todėl akivaizdu, kad atsakovui, jei jis siekė atidalinti sklypą ne teismo tvarka, buvo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, t. y. kreiptis į ieškovą dėl sklypo atidalinimo notarine tvarka, pačiam kreiptis į notarą ir pan. Aplinkybė, kad atsakovas, kuris buvo sklypo atidalinimo iniciatorius, teigia, kad matininkė nebuvo pateikusi sklypo atidalinimo projekto, nelaikytina pateisinama priežastimi ignoruoti ieškovo pasiūlymą pasirašyti notarinę sklypo padalinimo sutartį.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo buvo priimtas dar 2018 m. birželio 27 d., atsakovas nereagavo į ieškovo pranešimą atvykti pas notarę dėl žemės sklypo atidalinimo sutarties sudarymo 2020 m. gegužės 4 d., nors apie tai buvo informuotas tinkamai, todėl apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Akivaizdu, kad, jei atsakovas iš tiesų siektų taikiai atidalyti žemės sklypą, tai pats atsakovas imtųsi aktyvių veiksmų net ir po ieškovo kreipimosi į teismą dėl sklypo atidalinimo teismo sprendimu. Ieškovas į teismą kreipėsi dar 2020 m. rugpjūčio 17 d., t. y. daugiau nei prieš metus, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų aktyvus ir sąžiningai siektų kuo skubiau atidalinti šalims priklausanti sklypą notarine tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo delsimas pasirašyti notarinę sklypo atidalinimo sutartį iš esmės sutrukdė tarp šalių kilusį turto padalinimo išspręsti taikiai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė pripažinti ieškovo E. G. teisę be bendraturčio A. K. sutikimo vykdyti žemės ūkio paskirties 0,26 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini) pertvarkymą, padalijant šį 0,26 ha sklypą pagal MB „SPV Projektai“ matininkės S. P. parengtą 2017 m. birželio 12 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą į tris žemės sklypus, pakeičiant šių sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas įpareigotas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti savo nuosavybės teises į atidalintus 0,1348 ha ploto žemės sklypą ir 0,0152 ha ploto žemės sklypą, o šiam to per nurodytą terminą nepadarius, suteikė teisę ieškovui kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl atsakovo nuosavybės teisių į šiuos sklypus registravimo, todėl aplinkybė, kad atsakovas neturi ar nėra išsaugojęs sklypo atidalinimo projekto, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalino šalims priklausantį sklypą teismo sprendimu pagal dar 2018 m. matininkės parengtą projektą, nes atsakovas vengė atidalinti sklypą notarine tvarka be svarbių priežasčių. Aplinkybė, kad su tokia sklypo atidalinimo forma, t. y. teismo sprendimu, o ne notariškai patvirtinta sutartimi, atsakovas nesutinka, nereiškia, jog gali būti ignoruojami kito bendraturčio (ieškovo) teisės ir teisėti interesai kuo skubiau įstatymo nustatyta atidalinti jam priklausančio žemės sklypo dalį, kurią ieškovas įsigijo dar 2011 m., ir atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra.

29. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., 4.37 str., 4.72 str., 4.75 str., 4.80 str.; Žemės įstatymo 30 str., 40 str.; CPK 2 str., 7 str. 178 str., 185 str.).

30. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

32. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas patyrė 240 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apelianto 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo E. G. naudai.