- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2-309-1141/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02288-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Lijana Paulauskienė, Lijana Paulauskieneiuž
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui E. G. (E. G.) ir jo atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu be bendraturčio sutikimo bei servitutų nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. G. (E. G.) (toliau – ir ieškovas) 2020 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo teisę be bendraturčio A. K. (A. K.) (toliau – ir atsakovas) sutikimo vykdyti žemės ūkio paskirties 0,26 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 0,26 ha sklypas), pertvarkymą, padalijant šį 0,26 ha sklypą pagal mažosios bendrijos „SPV Projektai“ matininkės S. P. (toliau – ir matininkė) parengtą 2017 m. birželio 12 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Pertvarkymo projektas) į tris žemės sklypus, t. y. 0,11 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 0,11 ha sklypas), 0,1348 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 0,1348 ha sklypas) ir 0,0152 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 0,0152 ha sklypas), pakeičiant šių sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą; 2) atidalyti 0,26 ha sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Pertvarkymo projektą, pakeičiant pagrindinę sklypo naudojimo paskirtį ir būdą; 3) atidalijus 0,26 ha sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskirti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 0,11 ha sklypą ir nustatyti šiam sklypui servitutus pagal matininkės 2018 m. birželio 1 d. parengtą 0,11 ha sklypo planą; 4) atidalijus 0,26 ha sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui nuosavybės teise priskirti 0,1348 ha sklypą ir nustatyti šiam sklypui servitutus pagal matininkės 2018 m. birželio 1 d. parengtą 0,1348 ha sklypo planą; 5) atidalijus 0,26 ha sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui nuosavybės teise priskirti 0,0152 ha sklypą ir nustatyti šiam sklypui servitutus pagal matininkės 2018 m. birželio 1 d. parengtą 0,0152 ha sklypo planą; 6) įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos registruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NT registras) savo nuosavybės teises į 0,1348 ha sklypą ir 0,0152 ha sklypą, o jei atsakovas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos to nepadarytų, suteikti teisę ieškovui kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – Registrų centras) dėl atsakovo nuosavybės teisių į šiuos sklypus registravimo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2011 m. liepos 12 d. sutartimi nupirko iš atsakovo 11/26 dalis 0,26 ha sklypo ir nustatė naudojimosi 0,26 ha sklypu tvarką. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – NŽT Vilniaus r. skyrius) 2014 m. birželio 13 d. įsakymu išdavė leidimą rengti 0,26 ha sklypo pertvarkymo projektą bei patvirtino šio projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2014 m. liepos 8 d. projekto rengimo reikalavimus suderino ir nustatė planavimo dokumentų sprendinius. Mažosios bendrijos „SPV Projektai“ matininkė S. P. 2017 m. birželio 12 d. parengė 0,26 ha sklypo Pertvarkymo projektą, kuriuo šis sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus, t. y. į 0,11 ha sklypą, 0,1348 ha sklypą ir 0,0152 ha sklypą bei keičiama jų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Administracija 2017 m. gruodžio 14 d. suderino Pertvarkymo projektą. Matininkė 2018 m. birželio 1 d. parengė 0,11 ha sklypo kadastrinių matavimų bylą ir sudarė projektuojamo 0,11 ha sklypo planą, kuriame yra 2018 m. liepos 19 d. Registrų centro kadastro specialistės spaudas, kad 0,11 ha sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškinyje pažymėta, kad minėta matininkė taip pat parengė ir kitų dviejų (0,1348 ha ir 0,0152 ha) sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra pas atsakovą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas taip pat ieškinyje nurodė, kad NŽT Vilniaus r. skyrius 2018 m. birželio 11 d. įsakymu patvirtino Pertvarkymo projektą, pakeitė pagal šį projektą naujai suformuotų sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo būdą, nustatė naujai suformuotų sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, o 2018 m. birželio 27 d. sprendimu pertvarkė 0,26 ha sklypą padalijimo būdu į tris žemės sklypus ir patvirtino šių sklypų duomenis pagal matininkės 2018 m. birželio 1 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.
4. Ieškovas paaiškino, kad kreipėsi su prašymu registruoti viešame registre nuosavybės teises, tačiau Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu atsisakė įregistruoti nuosavybės teises NT registre, nes ieškovas nepateikė notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl minėtų žemės sklypų padalijimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 30 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas nurodė, kad notarės Jolantos Dubinienės 2020 m. gegužės 4 d. liudijimas patvirtina, kad ieškovo 2020 m. balandžio 6 d. pareiškimas atsakovui įteiktas asmeniškai, tačiau jis po pareiškimo įteikimo atsakymo neatsiuntė, taip pat neatsiuntė dokumentų, reikalingų sutarties paruošimui, nurodytu laiku (2020 m. gegužės 4 d.) į notarų biurą pasirašyti sklypo padalijimo sutarties neatvyko, t. y. atsisakė sudaryti notarine tvarka tvirtintiną sutartį dėl naujai suformuotų žemės sklypų atidalijimo. Ieškovas nurodė, kad nori atidalyti savo dalį 0,26 ha sklype ir ją įregistruoti NT registre, o atsakovas atsisako tam duoti sutikimą, todėl viešo registro tvarkytojas neregistruoja į atskirus turtinius vienetus ieškovo dalies. Pasak ieškovo, būtina teismo sprendimu nustatyti savininkų nuosavybės teise valdomas 0,26 ha sklypo dalis ir tas dalis atidalinti į atskirus turtinius vienetus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. K. (A. K.) (toliau – ir atsakovas) atsiliepime nurodė, kad visiškai sutinka, neprieštarauja ir yra pasiryžęs išspręsti sklypo padalijimo klausimą notarinės sandorio formos pagalba. Atsakovas nurodė, kad neturi jokių prieštaravimų sklypo padalijimo klausimuose, tačiau jam nesuprantami ieškovo ketinimai tai spręsti teisminiu būdu, todėl su ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad notarės Jolantos Dubinienės 2020 m. balandžio 6 d. pareiškimo dėl sklypo padalijimo sutarties pasirašymo nėra gavęs. Atsakovas nurodė, kad žinojo apie tai, jog ieškovo iniciatyva buvo daromas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Su ieškovu žodžiu buvo susitarta, kad po šalyje paskelbto karantino pasibaigimo numatytas sklypo padalijimas bus įvykdytas sudarant sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis iki šiol neturi minėto projekto originalo, neturi kadastro bylų originalų. Atsakovas paaiškino, kad jis minėto projekto neužsakinėjo ir sutarties su matininkais dėl minėto projekto darbų atlikimo nesudarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu.
7. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
9. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas(-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia atsidalijimo natūra. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad ieškovo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra techniškai nepriimtinas, pažeidžiantis atsakovo teises ar teisėtus interesus ar jas neproporcingai suvaržantis. Priešingai, atsakovas nurodė, kad neturi jokių prieštaravimų ieškovui sklypo padalijimo klausimuose. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pats derino vykdomo projekto technines pozicijas ir kitas detales. Tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškovo siūlomam bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdui atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atsakovas akcentavo tik tai, kad atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės turėtų įvykti ne teisme, o pasirašant sutartį pas notarą, taip kaip ir buvo tartasi su ieškovu žodžiu. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo privertas kreiptis į teismą, nes į atsakovą dėl sutarties pasirašymo per 2 metų laikotarpį buvo kreiptasi labai daug kartų, galiausiai 2020 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas oficialus kvietimas per notarų biurą, tačiau atsakovas dėl ieškovui nežinomų priežasčių vengė atvykti į notarų biurą sutarties pasirašymui. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad kvietimo iš notarų biuro negavo.
12. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. CK 4.75 straipsnio nuostata apima ir bendraturčių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. liepos 12 d. sudarė notarinę Dalies žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį. Šios sutarties 5.14 punktu šalys susitarė, kad ateityje atsidalins minėtą žemės sklypą. Atsakovas, kaip minėta, atsiliepime nurodė, jog ieškovo iniciatyva buvo daromas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, taip pat nurodė, kad atsakovas projekto neužsakinėjo ir sutarties su matininkais dėl minėto projekto darbų atlikimo nesudarė. Tokie atsakovo atsiliepimo argumentai teismo vertinami kritiškai atsižvelgiant į teismo posėdyje liudytojos S. P. duotus parodymus, kad į ją dėl sklypo pertvarkymo projekto rengimo kreipėsi atsakovas, o ieškovas prisijungė tik vėliau. Matininkė teismo posėdyje nurodė, kad projekto užsakovais buvo tiek ieškovas, tiek ir atsakovas. Be to, byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT) 2014 m. birželio 13 d. įsakymas, kuriame nurodyta, kad buvo nuspręsta pradėti rengti 0,26 ha sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tenkinant A. K. 2014 m. balandžio 14 d. prašymą. Šiame įsakyme nurodyta, kad projektas rengiamas numatant sklypo atidalijimą pagal bendraturčiams priklausančias dalis į atskirus žemės sklypus ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimą. Taigi, byloje nustatyta, kad abu bendraturčiai sutarė dėl sklypo atsidalijimo ir tai oficialiai deklaravo dar 2011 m. liepos 12 d.
14. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iki šiol neturi nei parengto projekto, nei kadastro bylų. Šie atsakovo argumentai taip pat teismo vertinami kritiškai, nes teismo posėdyje liudytoja S. P. nurodė, kad visi su tuo susiję darbai buvo baigti dar 2018 metais ir visi parengti dokumentai dar 2018 metais buvo atiduoti užsakovams – tiek ieškovui, tiek ir atsakovui – kiekvienam pagal jiems priklausančias dalis. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai buvo parengti 2018 metais, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nuo tada ir buvo bandoma šias procedūras pabaigti bei pasirašyti turto atsidalijimo dokumentus notarine tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į jį dėl sutarties pasirašymo, tačiau niekada nebuvo siūloma konkreti data ir laikas, kada tai padaryti. Šie atsakovo argumentai teismo vertinami, kaip atsakovo gynybinė pozicija atsižvelgiant į tai, kad liudytoja teismo posėdyje patvirtino faktinę aplinkybę, kad ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į ją su klausimais ką daryti, kad atsakovas nesutinka gražiuoju nuvykti į notarų biurą sutarties pasirašymui.
15. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kvietimo iš notarų biuro nėra gavęs, tačiau byloje yra įrodymai, patvirtinantys priešingas aplinkybes, t. y. byloje pateiktas Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės J. D. 2020 m. gegužės 4 d. liudijimas, kad bendrasavininkui A. K. pareiškimas buvo įteiktas 2020 m. balandžio 8 d., A. K. iki šios dienos į persiųstą pareiškimą atsakymo neatsiuntė, dokumentų, reikalingų žemės sklypo padalijimo sutarties paruošimui, nepateikė, bei nurodytu laiku 2020 m. gegužės 4 d. 13 val. neatvyko į Vilniaus m. 36-ąjį notaro biurą pasirašyti žemės sklypo padalijimo sutarties. Byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovas pareiškimą atsakovui dėl kvietimo atvykti sutarties pasirašymui per notarų biurą išsiuntė atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (registruota siunta įteikta gavėjui 2020 m. balandžio 8 d.).
16. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad net ir po šio oficialaus kreipimosi į atsakovą, ieškovas ir toliau siekė klausimą spręsti taikiai, t. y. žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl vykimo pas notarą sutarties pasirašymui. Tą patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu, paaiškindamas, kad tuo metu jau buvo prasidėjusi pasaulinė pandemija ir atsakovas pasiūlė ieškovui pasirašyti sutartį tada, kai pasibaigs šalyje paskelbtas karantinas. Ieškovas teismo posėdyje šią faktinę aplinkybę ginčijo, tvirtindamas, kad atsakovas tokio pasiūlymo nebuvo davęs ieškovui. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad karantino režimas, įvestas 2020 m. kovo 16 d., baigėsi 2020 m. birželio 10 d., o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 15 d. Taigi, jau pasibaigus karantinui du mėnesius atsakovas nevykdė savo pasiūlymo pasirašyti sutartį po karantino, todėl teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog ieškovui toks pasiūlymas nebuvo duotas. Teismo vertinimu, atsakovas tokius argumentus teisme išreiškė tik gindamasis nuo ieškovo argumentų, susijusių su atsakovo kaip bendraturčio bendradarbiavimo pareigos pažeidimu.
17. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad nuo vaikystės gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ten kur ir deklaruota jo gyvenamoji vieta, tačiau šiuo adresu siųsti teismo dokumentai grįždavo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (taip dokumentai teismui grįžo 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. lapkričio 10 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 22 d.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad kartais būna adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pirmą kartą teismui pavyko įteikti atsakovui dokumentus tik 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. po daugiau nei 4 mėnesių nuo ieškinio priėmimo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovui nusprendus kreiptis į teismą, atsakovas vengė atsiimti iš teismo jam siunčiamus procesinius dokumentus. Po to (2020 m. gruodžio 31 d.) atsakovas susirgo koronavirusine infekcija ir dėl šios priežasties neatvykdavo į 2021 m. vasario mėnesį organizuotus parengiamuosius posėdžius. Byloje yra atsakovo anamnezė, kad atsakovas buvo gydytas 2021 m. sausio 2–11 d., po gydymo išliko silpnumas, nuovargis, sausas kosulys, sąnarių skausmas. Teismui pripažinus atsakovo dalyvavimą būtinu, atsakovas į teismo posėdį atvyko. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nors ir nebeserga Covid-19, tačiau kartais būna, kad blogai jaučiasi, vartoja antibiotikus. Į teismo klausimą, ar šiuo metu turi temperatūros ir vartoja vaistus, atsakovas atsakė neigiamai.
18. Atsakovui sutinkant su ieškovo siūlomu sklypo pertvarkymu padalijimo būdu ir servitutų nustatymu, ieškovo ieškinys tenkinamas. Šio klausimo nukreipimas tvirtinti notarine tvarka, kaip teismo posėdyje prašė atsakovas, nebūtų racionalus ir operatyvus, pažeistų kito bendraturčio (ieškovo) teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kiek laiko ieškovas jau siekia turto atsidalijimo klausimą išspręsti teismo tvarka, nepavykus ilgą laiką (nuo 2018 m. birželio 27 d., t. y. nuo tada, kai NŽT priėmė sprendimą dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo) šio klausimo su atsakovu išspręsti taikiai (pasirašant sutartį notarine tvarka). Teismas atmeta kaip nepagrįstus bylos duomenimis atsakovo 2021 m. sausio 4 d. teismui pateikto prašymo argumentus, kad ieškovas galėjo jų teisinius santykius išspręsti notariniu būdu nesikreipiant į teismą, tačiau savo noru atsisakė minėto ir iš anksto šalių sutarto būdo.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, atsakovo prašymas nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas kreipėsi į teismą, neišnaudojęs galimybių taikiai susitarti, taip pat nėra kitokių ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis požymių. Už ieškinio pareiškimą ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 700 Eur, ieškovo 2020 m. liepos 21 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. sumokėtus advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei už teisines paslaugas (konsultacijas, įrodymų rinkimą, ieškinio parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas, todėl jos priteistinos ieškovui iš antrosios šalies (atsakovo).
20. Teismas patyrė byloje 23,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 79, 92 ir 96 straipsniais, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo E. G. (E. G.) ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo E. G. teisę be bendraturčio A. K. sutikimo vykdyti žemės ūkio paskirties 0,26 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkymą, padalijant šį 0,26 ha sklypą pagal mažosios bendrijos „SPV Projektai“ matininkės S. P. parengtą 2017 m. birželio 12 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą į tris žemės sklypus, t. y. 0,11 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1348 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0152 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeičiant šių sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą.
Atidalyti 0,26 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal mažosios bendrijos „SPV Projektai“ matininkės S. P. parengtą 2017 m. birželio 12 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pakeičiant pagrindinę sklypo naudojimo paskirtį ir būdą.
Atidalijus 0,26 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskirti ieškovui E. G. asmeninės nuosavybės teise 0,11 ha ploto žemės sklypą ir nustatyti šiam sklypui servitutus pagal šio sklypo planą, esantį mažosios bendrijos „SPV Projektai“ matininkės S. P. 2018 m. birželio 1 d. parengtoje žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje „Proj skl.nr.1, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Atidalijus 0,26 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui A. K. nuosavybės teise priskirti 0,1348 ha ploto žemės sklypą ir nustatyti šiam sklypui servitutus pagal šio sklypo planą, esantį mažosios bendrijos „SPV Projektai“ matininkės S. P. 2018 m. birželio 1 d. parengtoje žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje „Proj skl.nr.2, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Atidalijus 0,26 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui A. K. nuosavybės teise priskirti 0,0152 ha ploto žemės sklypą ir nustatyti šiam sklypui servitutus pagal šio sklypo planą, esantį mažosios bendrijos „SPV Projektai“ matininkės S. P. 2018 m. birželio 1 d. parengtoje žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje „Proj skl.nr.3, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti atsakovą A. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti savo nuosavybės teises į atidalintus 0,1348 ha ploto žemės sklypą ir 0,0152 ha ploto žemės sklypą, o šiam to per nurodytą terminą nepadarius, suteikti teisę ieškovui E. G. kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl atsakovo nuosavybės teisių į šiuos sklypus registravimo.
Priteisti ieškovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,69 Eur (dvidešimt tris eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.