Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui R. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei G. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad G. Ž. ir R. B. yra nepilnametės V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10). G. Ž. šeimoje be V. B. auga dar du jos vaikai: dukra A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnus N. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9, 11, 12).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko V. B. gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad: dukra gyvena su ja, ji turi visas sąlygas tinkamai pasirūpinti dukra; atsakovas neturi jokių galimybių suteikti dukrai V. tinkamas gyvenimo sąlygas (jis gyvena kartu su savo tėvais, šiems suteiktame socialiniame būste, kuriame trys kambariai, bute gyvena šeši suaugę asmenys); dukra iki bylos iškėlimo teisme praleisdavo pusę laiko atsakovo namuose, bet ne su juo, o su seneliais; šiuo metu per savaitę dukra būna pas ją, tėvas pasiima tik savaitgaliais; be to, dukra V. yra maža, labai emociškai prisirišusi prie ieškovės bei savo vyresniojo brolio N. Ž. ir sesers A. Ž., vaikų tarpusavio ryšys yra labai stiprus, nustačius mergaitės gyvenamąją vietą su atsakovu, nutruktų mergaitės ryšys su broliu ir seserimi; jai kreipusis į teismą su ieškiniu, tarp jos ir atsakovo atsirado nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su dukra - atsakovas pastaruoju metu visiškai nederina su ja jo bendravimo su dukra laiko, siekia, kad dukra kuo didesnę laiko dalį būtų kartu su juo bei jo motina, nei su ja; atsakovas nuo jų išsiskyrimo nepakankamai prisideda prie dukros V. išlaikymo; atsakovas yra agresyvaus būdo, teistas už smurtą prieš savo vaiko mamą (ieškovę), smurtavo mažamečių vaikų akivaizdoje, eilę kartų baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu, būtų netinkamas pavyzdys vaikui; ieškovė neturi neigiamų charakterio bruožų, jokių žalingų įpročių; nėra duomenų, kad ieškovė motinos valdžią naudotų netinkamai.

Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privaloma atsižvelgti į šalių gyvenamosios vietos atitikimą vaiko poreikiams, bet aplinkybė, jog vieno iš tėvų socialinė ir materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei kito, negali lemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertinant materialinę tėvų padėtį, atsižvelgtina, jog tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, taip pat privalo dalyvauti vaiką išlaikant (CK 3.192, 3.194 straipsniai), išlaikyti tiek, kiek yra būtina užtikrinti jo auklėjimą, aprūpinimą būtinais reikmenimis. Taigi, ir šiuo atveju, vien tos aplinkybės, kad atsakovas neturi daugiau išlaikytinių, ar kad jo materialinė padėtis yra galimai geresnė už ieškovės, negali nulemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., gyveno su nepilnamečiais vaikais A. Ž., N. Ž., V. B. bei močiute O. Ž. pastarajai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių ir virtuvės name su visais patogumais, centriniu šildymu, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiams (elektroninės bylos apyrašo b. l. 39-40). Ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), mėnesio nuomos mokestis – 150,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 125), ieškovės teigimu, bute vaikams yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis, priešingų duomenų byloje nėra. Remiantis paminėtu, daroma išvada, kad ieškovė užtikrina tinkamas buities sąlygas šalių dukrai. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovas gyvena socialiniame būste – 3 kambarių 62,00 kv. m bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su visais patogumais, skirtame atsakovo motinai, bute gyvena 5 asmenys, yra įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, tačiau skolos reguliariai, kas mėnesį mokamos, būstas atitinka saugaus būsto reikalavimus, R. B. tėvai sutinka, kad jis su dukra V. gyventų jų šeimoje, mergaitei sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis yra geros (elektroninės bylos apyrašo b. l. 70-71). Atsižvelgiant į paminėtą, teismo vertinimu, atsakovo buities sąlygos, nors ir tinkamos gyventi mergaitei, visgi, atsižvelgiant į tai, kad trijų kambarių bute gyvena penki suaugę asmenys (o ieškovės teigimu – šeši (skaičiuojant su atsakovu), yra prastesnės negu ieškovės, tačiau atsakovo buities sąlygos tinkamos vaikui augti. Analizuodamas ieškovės gyvenimo sąlygas, teismas nenustatė faktų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad ieškovė negali tinkamai pasirūpinti dukra. Vaiko teisių apsaugos institucijoje ieškovė dėl netinkamos vaikų priežiūros nebuvo žinoma. Tačiau visu bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu teismas įsitikino, kad atsakovė aktyviai gynė savo teises ir pareigas dukros atžvilgiu: susirado sau ir vaikams tinkamą gyvenamąją patalpą, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. kovo 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. kovo 23 d. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. balandžio 17 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 131-132, 133), lanko kompiuterių kursus, kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių dėl išmokų vaikams skyrimo, ieškovė 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesiais gavo po 280,96 Eur dydžio socialines pašalpas, kas mėnesį gauna 210,90 Eur dydžio išmokas vaikams iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus bei kas mėnesį gauna 68,40 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, taip pat nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. sausio 24 d. jai paskirta nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis už 2019 m. gegužės, birželio mėnesius buvo 319,45 Eur/mėn., už 2019 m. liepos mėn. – 310,86 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 281,38 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 123, 127-129, 134). Liudytoja A. O. Ž. paaiškino, kad ieškovė yra atsakinga, vaikams atsidavusi mama, neturi žalingų įpročių, jos motinystės įgūdžiai susiformavę, ji susitvarko su vaikais, susitvarko finansiškai, teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais, nes priešingų duomenų Institucija, teikianti išvadą byloje, nepateikė, priešingų duomenų, pagrįstų objektyviais įrodymais, byloje nėra. Ieškovės teigimu, ji negali nieko blogo pasakyti apie atsakovą kaip tėvą, remiantis Institucijos išvada, iki šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių šeima dėl vaiko teisių pažeidimo nebuvo žinoma.

Bylos duomenimis, šalys, gimus dukrai V. B., kartu gyveno iki 2018 m. rugsėjo 4 d., kartu rūpinosi dukra, o šalims gyvenat atskirai, atsakovas bendravo su dukra V. B. Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir dukros yra itin glaudus emocinis ryšys, dukra prie jos labai prisirišusi, priešingų duomenų byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad dukros ryšys su tėvu yra, santykiai buvo geri, tik po paskutinio apsilankymo dukra dėl neaiškių priežasčių nenorėjo būti su tėčiu. Remiantis paminėtu, daroma išvada, kad tarp ieškovės ir šalių dukros yra itin glaudus emocinis ryšys, atsakovo ir nepilnametės dukros tarpusavio emocinis ryšys taip pat yra pakankamai stiprus, abiejų tėvų aplinka šalių dukrai yra įprastinė aplinka, abiejų šalių buities sąlygos panašios, tinkamos vaikui augti.

Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo išsiaiškinti kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. 2014 metais 3 kartus baustas administracine tvarka ir 2017 metais 1 kartą baustas administracine tvarka (elektroninės bylos apyrašo b. l. 73-75), tačiau, atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų skaičių (padaryti keturi nusižengimai), bei į tai, kad paskutinis nusižengimas padarytas 2017 metais, teismo vertinumu, šie duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas yra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus. Tačiau, bylos duomenimis, Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 104-115) R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 26 d. apie 20.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, mažamečių vaikų akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu smurtavo G. Ž. atžvilgiu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu smurtavo ne tik 2018 m. gruodžio mėnesį, bet ir 2018 m. spalio mėnesį. Jis ją sumušdavo kilus konfliktui pasiimant ar atiduodant vaiką. Po paskutinio karto, kai ji buvo sumušta, Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. sausio mėn. pradžioje nustatė II grėsmės lygį, nuo 2019 m. vasario mėnesio šeimą lanko socialinis darbuotojas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovė, kuri nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, kildavo konfliktai vaiko perdavimo metu, kurie netgi išaugdavo į smurtą; atsižvelgiant į pasikartojančius pranešimus, į nesaugią aplinką dėl tėvo agresyvumo ir konfliktinių situacijų iškėlimo bei smurto panaudojimo prieš motiną vaikų perdavimo metu, buvo nustatytas I grėsmės lygis, siekiant apsaugoti ieškovę ir nepilnamečius vaikus, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba; vaikai buvo aplinkoje, kurioje smurtaujama, tai yra netiesioginio smurto forma; atsakovas šeimoje smurtavo ne vieną kartą; skyriuje yra gauti pranešimai iš policijos. Teismo vertinimu, atsakovas, mažamečių vaikų akivaizdoje panaudodamas smurtą jų motinos atžvilgiu, pažeidė ieškovės vaikų, tame tarpe ir šalių dukros, teises būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos, kas itin neigiamai charakterizuoja atsakovą ir leidžia daryti išvadą, kad šalių dukros nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakovu, pažeidžiančiu dukros teises būti apsaugotai nuo neigiamos socialinės aplinkos. Iš minėto nuosprendžio taip pat matyti, kad atsakovas iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas penkis kartus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį. Be to, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, šią aplinkybę patvirtino liudytoja A. O. Ž. teismo posėdžio metu. Minėti atsakovo teistumai bei jo mažamečių vaikų akivaizdoje šių motinos atžvilgiu panaudotas smurtas, atsakovo alkoholio vartojimas kelia teismui abejonių dėl dorovinių atsakovo nuostatų tinkamumo ir jo galimybių užtikrinti saugią aplinką vaikui ir įgyvendinti teisės normose įtvirtintas vaiko teises ir pareigas.

Be to, V. B. yra nepilnai keturių metų amžiaus, tokio amžiaus vaiko normaliam, sveikam vystymuisi ypatingai svarbus yra glaudus ryšys su motina, jos švelnumas, paguoda, artumas. Keturių metų neturinčios šalių dukros atskyrimas nuo motinos, prieštarautų mažametės teisėms ir teisėtiems interesams, būtų žalingas jos vystymuisi. Teismas pabrėžia, kad tai, jog mažamečio vaiko interesams labiau atitiks motinos globa, nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui. Be to, labai svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nustačius V. B. gyvenamąją vietą su atsakovu, V. būtų atskirta ne tik nuo motinos, bet ir nuo savo sesers A. Ž. ir sūnaus N. Ž., su kuriais gyveno nuo gimimo, tarp kurių yra itin glaudus ryšys. Brolių ir seserų atskyrimas, ypač tada, kai vaikus sieja glaudūs santykiai, jie mėgsta tarpusavyje bendrauti ir būti kartu, pažeistų vaikų interesus. Pažymėtina, kad visi ieškovės vaikai kartu gyvena nuo gimimo, yra panašaus amžiaus, vaikai yra tokio amžiaus, kai jiems yra labai svarbu būti kartu ir bendrauti vieniems su kitais, todėl atskyrus V. nuo sesers ir brolio, būtų grubiai pažeisti vaikų interesai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad šalių dukters interesus, susijusius su sveiku vystymusi, teise į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, bendravimą su kitu tėvu ir giminėmis, geriausiai atitinka gyvenimas kartu su motina. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, iš esmės teigiamą ieškovės asmenybės charakteristiką, glaudų emocinį ryšį tarp motinos ir mažamečio vaiko, šalių dukters glaudų ryšį su seserimi ir broliu, nebuvimą objektyvių duomenų, jog atsakovė netinkamai naudoja tėvų valdžią vaikų atžvilgiu ar neužtikrina jiems gyvenimo sąlygų, taip pat į byloje esančius neigiamai atsakovą charakterizuojančius duomenis apie jo teistumus bei į duomenis apie nevienkartinius atsakovo smurtinius veiksmus ieškovės atžvilgiu, mažamečių vaikų akivaizdoje, alkoholio vartojimą, kuriais jis pažeidė ieškovės vaikų, tame tarpe ir savo dukros V. B., teisę į saugią socialinę aplinką. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad jog šalių vaiko V. B. gyvenamoji vieta nustatytina su mama – ieškovė G. Ž..

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvus. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka: kiekvienos savaitės trečiadienį dukra bendrauja su tėvu nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tėvas parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; kas antrą savaitgalį dukra bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos), tėvas parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos, darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su dukra bendrauja motina; kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, dukros gimimo dienomis nelyginiais metais, per Oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. kai minėtų švenčių (Tėvo diena, tėvo ar vaikų gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią diena ne vėliau kaip iki 20 val.; tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukrą pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu; tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, dukros motiną įspėja prieš 1 mėnesį; tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val.; jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams: pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį: motina pateikia tėvui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui; vaikas su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu; motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko tėvą įspėja prieš 1 mėnesį; tėvas pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis, dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta; tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti; motina pateikia reikiamus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukrą, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą tėvų; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SM žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą ar nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; sergančią dukrą tėvas lanko jos namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su dukros motina.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-99-969/2016).

Nesutiktina su atsakovo argumentu, jog netikslinga nustatyti skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką, nes, priešingai negu priešieškinyje nurodė atsakovas, bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kyla konfliktai pasiimant ir atsiimant vaiką. Šią aplinkybę tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ją teismo posėdžio metu patvirtino ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė.

Teismas nesutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra diskriminacinio pobūdžio tėvo atžvilgiu. Teismo vertinimu, šis argumentas yra deklaratyvūs, nesusietas su teismo nustatytomis ir CPK 185 straipsnio tvarka įvertintomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neprašė keisti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, nepateikė konkrečių pasiūlymų, taip pat į nebuvimą duomenų, dėl kurių reikėtų riboti atsakovo bendravimą su dukra, teismas nustato ieškovės ieškinyje siūlomą tėvo R. B. bendravimo su dukra V. B. tvarką.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo atmestas, todėl nenagrinėjimas ir reikalavimas priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių dukros išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (555 Eur neatskaičius mokesčių) (CK 6.241 straipsnio 2 dalis, 1.8 straipsnis) Esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, jauno amžiaus. G. Ž. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei automobilių neturi (elektroninės bylos apyrašo b. l. 15, 17), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. balandžio 17 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 131-132, 133). Ieškovė kas mėnesį gauna 210,90 Eur dydžio išmokas vaikams iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus bei kas mėnesį gauna 68,40 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, taip pat nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. sausio 24 d. jai paskirta nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis už 2019 m. gegužės, birželio mėnesius buvo 319,45 Eur/mėn., už 2019 m. liepos mėn. – 310,86 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 281,38 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 123, 127-129, 134). Taigi, ieškovės mėnesio pajamos yra mažos ir siekia apie 560,00 Eur. Ieškovė turi tris išlaikomus mažamečius vaikus.

Atsakovas R. B. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (elektroninės bylos apyrašo b. l. 28, 29, 53). R. B. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, socialinių išmokų negavo, pagal darbo sutartį nedirbo, buvo įsigijęs verslo liudijimą nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 135, 136, 137, 99). Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. išduoto verslo liudijimo matyti, kad jis išduotas specialiesiems statybos darbams (elektroninės bylos apyrašo b. l. 99). Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad R. B. suteikė paslaugų pagal verslo liudijimą už 4 500,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 123). Kitų išlaikomų asmenų ieškovas neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų nedarbingas ar jam būtų nustatytas neįgalumas, nėra.

Ieškovė pateikė dukros V. išlaikymui reikalingų išlaidų detalizaciją, kur nurodė, kad mėnesio išlaidos, būtinos dukros tinkamam poreikių tenkinimui sudaro ne mažiau kaip 400,00 Eur per mėnesį, tame tarpe maistui – 200,00 Eur, drabužiams, avalynei – 150,00 Eur, vaistams, vitaminams – 20,00 Eur, laisvalaikiui – 30,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 22). Nepilnamečio vaiko specialūs poreikiai nenustatyti. Šalys nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jų amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jų galimybes dirbti ir gauti pajamas. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius.

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į dukros amžių, iš atsakovo nepilnametės dukros V. B. naudai priteistinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki jos pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Ši išlaikymo suma, teismo vertinimu, užtikrins būtinus vaiko poreikius bei nepažeis proporcingumo principo, dėl ko atsakovas negalėtų tenkinti būtinų savo poreikių (CPK 178, 197, 185, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Be to, taip pat pažymėtina ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Atsakovė prašo priteisti 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m rugsėjo 7 d. iki 2019 m. kovo 7 d., t. y. už šešis mėnesius, po 150,00 Eur per mėnesį. Ieškovas priešieškinyje nurodė, kad nesutinka, jog iš jo turi būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi nurodytu laikotarpiu šalių dukra pusę laiko gyvendavo su juo, jis ją ½ minėto laiko visiškai išlaikė. Siekdamas įrodyti, kad jis šalių dukrai nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą, atsakovas pateikė mokėjimo kvitus. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad atsakovas už savo dukros maitinimo išlaidas darželyje sumokėjo: 2018 m. spalio 29 d. 17,68 Eur ir 2019 m. vasario 25 d. – 56,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 54, 58). Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad 2018 m. lapkričio 29 d. pirktas 52,24 Eur vertės kombinezonas; 2019 m. vasario 24 d. pirkta aksesuaras, lauko drabužiai, trikotažas mergaitėms už 43,97 Eur; 2019 m. kovo 7 d. pirkta prekių už 35,13 Eur; 2019 m. balandžio 13 d. pirkta avalynė už 64,98 zlotus; 2019 m. balandžio 13 d. pirkta prekių už 29,99 zlotus; 2019 m. gegužės 4 d. pirkta rūbelių, kitų prekių vaikui už 25,10 Eur ir 7,55 Eur; pirktas 179,25 Eur vertės žaislinis keturratis (mokėjimo kvito data neįskaitoma) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 55-57). Įvertinus šiuos mokėjimo kvitus, matyti, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu išleido 205,02 Eur t. y. vidutiniškai 34,17 Eur per mėnesį. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis minėtu laikotarpiu ½ dalį minėto laiko visiškai išlaikė šalių dukrą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas prisidėdavo prie vaiko išlaikymo ne daugiau 50,00 per mėnesį, remiantis paminėtu, teismas laiko šią aplinkybe nepaneigta. Minėta, atsižvelgiant į atsakovo teikto išlaikymo vaikui dydį, atsakovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne po 200,00 Eur per mėnesį, bet po 150,00 Eur per mėnesį.

Byloje nustatyta, jog šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo dydžio klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, mažamečio vaiko poreikius bei jos tėvų galimybes mokėti išlaikymą, nustatė, kad 200,00 Eur išlaikymo sumą dukrai per mėnesį turi skirti atsakovas. Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu V. B. buvo 2 metų ir 6 mėnesių amžiaus, tad jos poreikiai ypatingai nesiskyrė nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų, taigi, darytina išvada, jog per praėjusius mėnesius nuo 2018 m rugsėjo 7 d. iki 2019 m. kovo 7 d. V. B. poreikių tenkinimo išlaidas sudarė ta pati teismo nustatyta suma. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei kad minėtu laikotarpiu jis buvo nedarbingas ir negalėjo išlaikyti šalių dukros byloje nėra. Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie pajamas ginčo laikotarpiu bei turimą turtą minėtu laikotarpiu bei kitas svarbias aplinkybes, reikšmingas nustatant atsakovo turtinę padėtį minėtu laikotarpiu, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai, sprendžia, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas buvo pajėgus mokėti šalių dukrai 200,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškinyje nurodo, kad jis dukros jos maitinimui išleidžia apie 150-200 Eur, papildomai rūbams, laisvalaikiui ir kitiems jos poreikiams jis išleidžia 200-250 Eur, taigi, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu jis buvo pajėgus teikti dukrai 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu iš dalies teikė išlaikymą šalių dukrai, ir ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, į šią aplinkybę atsižvelgė, ieškovės reikalavimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2018 m rugsėjo 7 d. iki 2019 m. kovo 7 d., po 150,00 Eur kas mėnesį (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6-7). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 49-50). Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnametės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., iki dukros V. B. pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai G. Ž..

Priteisti iš atsakovo R. B., 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m rugsėjo 7 d. iki 2019 m. kovo 7 d., t. y. už šešis mėnesius, skaičiuojant po 150,00 Eur per mėnesį, nepilnametei V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę G. Ž..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo R. B., bendravimo su nepilnamete dukra V. B., gimusia (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

kiekvienos savaitės trečiadienį dukra bendrauja su tėvu nuo 17.00 val. iki 20.00 val., tėvas parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

kas antrą savaitgalį dukra bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos), tėvas parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos, darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su dukra bendrauja motina;

kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, dukros gimimo dienomis nelyginiais metais, per Oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. kai minėtų švenčių (Tėvo diena, tėvo ar vaikų gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią diena ne vėliau kaip iki 20 val.;

tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukrą pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita;

dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, dukros motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams: pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį: motina pateikia tėvui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms;

dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui;

vaikas su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko tėvą įspėja prieš 1 mėnesį; tėvas pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis, dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta; tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti; motina pateikia reikiamus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukrą, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą tėvų;

visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SM žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą ar nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; sergančią dukrą tėvas lanko jos namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su dukros motina.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.