Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1741-553/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-11
Bylos Nr.: 2A-1741-553/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-03466-2011-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Atsakovas: A. M.
Ieškovas: O. M.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1741-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03466-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1, 35.3.2, 35.5, 116.1, 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj Aldona Tilindienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo O. M. (O. M.) ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas O. M. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. M. 5 650,88 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2009-10-05. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, kad jiems atitenka po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su rūsiu, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad jis vienas sumokėjo gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas: 2 468,52 Lt už suvartotą elektros energiją, 6 857,70 Lt už suvartotas dujas, 1 126,70Lt už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą bei valymą. Name gyvena tik jis ir jų dukra G. M., kuri šiuo metu dar mokosi vidurinėje mokykloje. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo ar atidalinimo iš bendros nuosavybės. Atsakovei buvo siunčiamas pranešimas dėl skolos sumokėjimo. Atsakyme atsakovė nenurodė rimtų priežasčių, dėl ko ji neprisideda prie namo išlaikymo. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neleidžia jai naudotis savo nekilnojamojo turto dalimi, vartoja prieš ją smurtą. Kiekvienas bendraturtis privalo proporcingai savo daliai atsakyti prieš trečiuosius asmenis pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti (b. l. 73-76).

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ji po santuokos su ieškovu nutraukimo adresu K. Borutos g. 60, Vilniuje negyvena ir šiuo adresu elektros energija, dujomis, vandeniu ir kitomis komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja, todėl visi mokėjimai tenka kartu su ieškovu gyvenantiems asmenims ir pačiam ieškovui, kuris dar naudojasi jai priklausančia namo dalimi ir nemoka nuomos mokesčio. Atsakovė nurodė, kad ji negali gyventi savo namo dalyje dėl ieškovo nusikalstamų veiksmų. Pagal jos pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti, turto sunaikinimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodė, jog jis nuo 2009-09-25 iki 2011-02-15 sumokėjo 11 301,76 Lt, tačiau patikslintame ieškinio pareiškime prašo priteisti ir pagal 2011-04-12 įmokos mokėjimo kvitą už elektros energiją ir pagal 2011-04-21 kvitą už sunaudotas dujas. Ieškovas gyvena ir naudojasi visu namu, kartu su juo gyvena jo motina V. M.. Komunalinės paslaugos mokamos pagal skaitiklius, atsakovės į namą gyventi ieškovas neįleidžia (b.l.99-100).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-25 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. M. ieškovo O. M. naudai 3 8532,70 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2011-03-14) iki šio sprendimo visiško įvykdymo ir 115,59 Lt žyminio mokesčio išlaidų; priteisti iš O. M. atsakovės A. M. naudai dalį išlaidų už advokato paslaugas – 800 Lt; priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. M. 25 Lt, o iš ieškovo O. M. 11,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2009-10-05 santuoka tarp ieškovo O. M. ir A. M. buvo nutraukta. Tarp šalių žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo padalinti po ½ dalį. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp šalių nebuvo nustatyta (b. l. 6-19). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis sumokėjo už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sunaudotą elektros energiją, dujas, šalto vandens ir nuotekų šalinimą, namo apsaugą, namui tiekiamas gamtines dujas. Už šias paslaugas jis sumokėjo 11 301,76 Lt (b. l. 20-29; 77-78), 2011-02-15 ieškovas išsiuntė atsakovei A. M. pranešimą dėl ½ dalies šios sumos apmokėjimo (b. l. 30-31). 2011-05-02 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinio pareiškimą, pridėjo prie jo papildomai dar du mokėjimo už elektros energiją ir dujas patvirtinančius įrodymus ir padidino savo reikalavimus iki 5 650,88 Lt, žyminis mokestis papildomai taip pat buvo sumokėtas (b. l. 72-78). Patikslintame ieškinio pareiškime taip pat nurodyta, kad ieškovas nuo santuokos nutraukimo su atsakove iki 2011-02-15 sumokėjo 11 301,76 Lt. Kartu su patikslintu ieškinio pareiškimu yra pateikti mokėjimo dokumentai kuriuose nurodytos mokėjimų datos 2011-04-12 ir 2011-04-21 (b. l. 77-78). Netikslus mokėjimų datos nurodymas patikslintame ieškinio pareiškime laikytinas rašymo apsirikimu ir negali būti laikomas pagrindu ieškinio reikalavimui šioje dalyje atmesti kaip teismo posėdžio metu prašė atsakovės atstovas. Atsakovė 2009-11-19 kreipėsi į Vilniaus m. 3PK dėl to, kad ieškovas subraižė jos automobilį, ją sumušė, sudraskė drabužius (b. l. 52-53). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2011-07-18 nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-09-23 šią nutartį panaikino, prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, kadangi nustatė, jog ikiteisminio tyrimo dalykas ir šios civilinės bylos dalykas nėra tapatūs, nes šioje civilinėje byloje ginčas vyksta dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo remiantis atsakovės A. M., kaip bendratutės, statusu (b. l. 158-162). Tokiu būdu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas 2011-11-25 sprendimą, padarė išvadą, kad šioje byloje atsakovei A. M. nėra pagrindo prieštarauti ieškovo reikalavimams dėl jo sumokėtų mokesčių priteisimo tuo pagrindu, kad ieškovas O. M. prieš ją vartojo smurtą ir grasinimus, dėl kurių atsakovė negali naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalines nuosavybės teise, jis turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama šalių, kaip bendratučių, susitarimu. Kai yra nesutarimai, valdymo, disponavimo ir naudojimosi tvarka nustatoma teisme bet kurio bendraturčio pareiškimu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teigė, kad ji negali naudotis jai priklausančia namo dalimi, tačiau dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo į teismą nesikreipė. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir apsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atsakovė A. M. pripažino, kad ji šios pareigos nevykdė. Visus namo išlaikymo ir komunalinius mokesčius bei kitas įmokas mokėjo ieškovas O. M.. Jis įgijo teisę į dalinį nuostolių, kuriuos jis turėjo mokėdamas įmokas už atsakovei A. M. priklausančią turto dalį, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Ieškovas O. M. pripažino, kad atsakovė nuo pat jų santuokos nutraukimo negyveno ginčo name, kuris tarp jų buvo padalintas po ½ dalį, taigi atsakovė nesinaudojo elektros energija, vandeniu, neturi mokėti už nuotekų šalinimą bei valymą. Šiame gyvenamajame name yra bendri elektros ir sunaudoto vandens apskaitos prietaisai (skaitikliai). Ieškovas naudojo elektros energiją, vandenį kartu su dukra, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Atsakovė, negyvendama šiame name, elektros energija, vandeniu bei kanalizacija nesinaudojo. Per visą laiką, už kurį prašoma priteisti skolą, galimybę naudotis visu namu turėjo vienas ieškovas, nes atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis nėra visiškai izoliuota ir atskirta. Priteisus iš atsakovės A. M. skolą ieškovui už šias paslaugas (elektros energiją, vandenį, nuotekų šalinimą), kuriomis naudojosi jis vienas su dukra, kurios gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Todėl vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės teismas priteisė tik ½ dalis už ieškovo sumokėtas dujas, kuriomis buvo šildomas visas gyvenamasis namas, bei ½ dalis už ieškovo sumokėtas paslaugas už gyvenamojo namo apsaugą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė į bylą pateikė AB „Lietuvos dujos“ 2011-07-25 ieškininį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-12843-465/2011 (b. l. 169-170), kur AB „Lietuvos dujos“ taip pat prašo priteisti iš A. M. skolą už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-06-30, o ieškovas O. M. šioje byloje už laikotarpį nuo 2009-10-05 iki 2011-04-21, t. y. du ieškovai yra pareiškę tapačius reikalavimus vienai atsakovei A. M. (dvigubas reikalavimas), dėl ko atsakovė šio teismo prašė, nurodytas bylas sujungti į vieną (b. l. 189), tačiau pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės prašymą atmetė argumentais, jog ieškovas prašo priteisti sumą, kurią pats sumokėjo, o kitoje byloje ieškovas AB „Lietuvos dujos“ prašo priteisti iš A. M. skolą, kuri dar nemokėta, kas visiškai neatitinka tikrovės, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas O. M. šioje byloje už dujas reikalauja priteisti jo 2009-09-25 sumokėtus 299,40 Lt (b. l. 23) ir 2009-12-09 sumokėtus 553,54 Lt (b. l. 24), (pusė teismas jau ir priteisė), o tokių pačių sumų iš A. M. reikalauja priteisti ir AB „Lietuvos dujos“. Šioje dalyje turim dvigubą reikalavimą, be to, AB „Lietuvos dujos“ ieškinyje nurodė, jog prieš sudarydamas gamtinių dujų tiekimo sutartį savo vardu, O. M. 2010-07-14 sumokėjo ½ 2010-06-30 buvusio įsiskolinimo už gamtines dujas, t. y. 1 547,12 Lt, todėl AB „Lietuvos dujos“ iš A. M. reikalauja priteisti kitą ½ dalį, t. y. dar 1 547,12 Lt, o kadangi teismas šioje byloje puse 1 547,12 Lt ieškovo 2010-07-14 sumokėtos ir reikalaujamos sumos (b. l. 25), jau priteisė O. M., vadinasi iš jo bus priteista ir jis sumokės tik ¼ dalis nuo visos 3 094,24 Lt sumos (1 547,12 + 1 547,12 = 3 094,24), o iš A. M. gausis priteista ¾ dalys nuo 3 094,24 Lt sumos, todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl 1 547,12 Lt priteisimo už dujas, negali būti tenkinamas. Apeliantė taip pat nurodė, kad priteista 3 428, 85 Lt suma už dujas visiškai neatitinka jokių CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi šiltu vandeniu, dušu ir vonia naudojasi, kaip ir maistą ruošia dujine virykle, tik ieškovas su dukra, o atsakovė ne. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 nutarties apeliantė pažymėjo, kad apygardos teismas tik pasisakė, jog trūkstamus duomenis galima surinkti ir ištirti bylą nagrinėjant iš esmės ir civilinio proceso nustatyta tvarka, dėl ko ir teigtina, jog teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė teisėjų kolegijos vertinimus, dėl ko visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovė jai tenkančioje ½ turto (kotedžo) dalyje pati gyventi net negali ir būtent dėl ieškovo O. M. kaltės, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti už pusę ieškovo ir dukros sunaudotų komunalinių paslaugų mokėjimų (sunaudojimas pagal skaitiklius) neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas priteisti 424,42 Lt, t. y. pusę ieškovo patirtų išlaidų už namo apsaugą, yra nepagrįstas, nes teismas netaikė CK 4.83 straipsnio 4 dalies, ieškovas dėl namo saugos jokios sutarties teismui nepateikė, o atsakovė jokio sutikimo tokiai apsaugai samdyti nėra davusi, namo apsauga pagal įstatymus ir kitus teisės aktus nėra privaloma, o kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuo 2009-10-05 ginčo name negyvena, kai ieškovas už namo apsaugą mokėjo jau po to, t. y. 2010-04-20 ir 2011-02-08 (b. l. 28, 29) (b. l. 195-198).

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savininko pareiga mokėti mokesčius yra proporcinga turimai turto daliai. Išlaidos namo šildymui (t. y. išlaidos už suvartotas dujas, vandenį, elektrą) yra būtinos turtui (namui) išlaikyti ir išsaugoti. O. M. laikotarpiu nuo 2009-09-25 iki 2011-04-21 už suvartotas gamtines dujas yra sumokėjęs 6 857,70 Lt. Tokiais savo veiksmais ieškovas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos padarymo abiem bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiam turtui, todėl atsakovė A. M. privalo sumokėti jai tenkančią dalį už suvartotas gamtines dujas (3 428,85 Lt). Ieškovas vienas rūpinasi namo priežiūra (pvz., sumokėjo katilo remonto išlaidas). Atsakovės, kaip turto savininkės, nerūpestingumą ir piktybiškumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. M. 2011-08-04 Dovanoji sutartimi Nr. 2832 perleido jai priklausančią ½ namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo motinai V. R. {priedas Nr. 4). Tačiau apie tai, kad ji nebėra namo savininkė, atsakovė nei raštu nei žodžiu nepranešė nei O. M., nei AB „Lietuvos dujos“. Ieškovas pažymi, kad name naudojamos dujos iš esmės yra naudojamos namo šildymui. Dar santuokos metu išreikšta A. M. ir O. M. valia įrengti jiems nuosavybės teise priklausančiame name apsaugos sistemą (ieškovas pateikia su UAB „Ekskomisarų biuras“ 2003-11-24 sudarytos sutarties kopiją), nebuvo atšaukta jokiais aktyviais atsakovės veiksmais ir po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo. Ikiteisminiai tyrimai buvo sustabdyti nenustačius nusikaltimą padariusio asmens, jokie įtarimai O. M. atžvilgiu nėra pareikšti, o atsakovės išgalvoti skundai laikytini tik bandymu išvengti jai, kaip bendraturtei, tenkančios pareigos mokėti namo išlaikymo išlaidas. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14986-465/2011 pagal AB „Lietuvos dujos“ ieškinį reikalaujama sumokėti už suvartotas dujas tik tą sumą, kurios O. M. nėra apmokėjęs. Tai patvirtina AB „Lietuvos dujos“ pateiktas mokėjimų už sunaudotas gamtines dujas paskaičiavimas (priedas Nr. 9). Tačiau šioje civilinėje byloje skundžiamu sprendimu teismas priteisė sumą už suvartotas dujas pagal O. M. pateiktus mokėjimus (2009-12-09 mokėjimas – 553,54 Lt, 2010-07-14 mokėjimas 1 547,12 Lt, 2010-12-15 mokėjimas 2 141,93 Lt, 2011-04-21 mokėjimas 2 615,11Lt) (b. l. 205-238).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui išlaidas, kurias šis patyrė prižiūrėdamas ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovui iš atsakovės priteisti ½ dalį už ieškovo sumokėtas dujas, kuriomis buvo šildomas visas gyvenamasis namas, bei ½ dalį už ieškovo sumokėtas paslaugas už gyvenamojo namo apsaugą.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovė jai tenkančioje ½ ginčo namo dalyje pati gyventi negali būtent dėl ieškovo O. M. kaltės, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti už pusę ieškovo ir dukros sunaudotų komunalinių paslaugų mokėjimų (sunaudojimas pagal skaitiklius) neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtu argumentu. Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovei, kaip ginčo namo bendrasavininkei, galiojo pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Šios pareigos nepanaikina aplinkybės dėl nesutarimų tarp ieškovės ir atsakovo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kai yra nesutarimai tarp bendraturčių dėl valdymo, disponavimo ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu turtu, valdymo, disponavimo ir naudojimosi šiuo turtu tvarka nustatoma teisme bet kurio bendraturčio pareiškimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o byloje nustatyta, kad atsakovė dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo į teismą nesikreipė.

Dėl apeliantės pareigos sumokėti dalį už suvartotas dujas sumokėtų išlaidų, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sujungti nagrinėjamą bylą su civiline byla Nr. 2-14986-465/2011 pagal AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovams O. M. ir A. M., kadangi pastarojoje byloje reikalaujama sumokėti už suvartotas dujas tik tą sumą, kurios O. M. nėra apmokėjęs ir tai patvirtina AB „Lietuvos dujos“ pateiktas mokėjimų už sunaudotas gamtines dujas paskaičiavimas (b. l. 237-238), o šioje civilinėje byloje ieškovas reikalavo priteisti dalį išlaidų už dujas, kurias jis jau patyrė pagal į bylą pateiktus mokėjimą patvirtinančius dokumentus b. l. 23-26, 78). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovui iš atsakovės turi būti priteisiama ½ dalis ginčo laikotarpiu ieškovo apmokėtų išlaidų už dujas, kuriomis buvo šildomas visas gyvenamasis namas. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, šiltu vandeniu naudojasi bei maistą ruošia dujine virykle tik ieškovas su dukra, o atsakovė ne. Išanalizavus AB „Lietuvos dujos“ mokėjimų už sunaudotas gamtines dujas paskaičiavimo lentelės duomenis už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-06-30 (b. l. 237-238), nustatyta, kad ne šildymo metu sezono (nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio) 2009 metais per vieną mėnesį ginčo name buvo suvartojama vidutiniškai apie 122 m³. Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčo name negyvena nuo 2009-10-05, todėl dviems asmenims (ieškovui ir jo bei atsakovės dukrai) tenkanti ne šildymo sezono metu suvartojamų dujų dalis sudaro 82 m³. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo laikotarpis sudaro 19 mėnesių (nuo 2009 m. spalio iki 2011 m. balandžio mėn.), o jo metu suvartotų dujų kiekis – 5 880 m³. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad ieškovui iš atsakovės priteistina ginčo laikotarpiu už dujas sumokėtų išlaidų dalis sudaro 2 520,32 Lt, t. y. (5880 – (82 * 19)) / 2 = 2 161 m³; (2 161 m³ * 6 857,70 Lt) / 5 880 m³ = 2 520,32 Lt.

Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, susijusių su išlaidomis už namo apsaugą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog ginčo namui apsaugos paslaugos pradėtos teikti nuo 2003-11-24 (b. l. 229-232), t. y. esant abiejų bendraturčių sprendimui dar iki ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo 2009-10-05. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos nutraukimo apeliantė išreiškė aiškią valią, kad ginčo namui nebebūtų teikiamos apsaugos paslaugos. Tokiu būdu darytina išvada, kada apeliantė turi pareigą sumokėti ½ dalį ieškovo patirtų išlaidų už namui suteiktas apsaugos paslaugas ginčo laikotarpiu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismas sprendimas pakeistinas nurodant, kad ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 944,74 Lt skola, 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2011-03-14) iki šio sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat perskirstomos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į pasikeitusią teismo patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų dalį (t. y. patenkintų reikalavimų dalis sudaro 52,11 proc.) ir nustatoma, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 96,40 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 1, 72). Dėl atsakovės išlaidų advokato pagalbai (b. l. 49) apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir šioje dalyje sprendimo nekeičia. Atsižvelgiant į 52,11 proc. proporciją perskirstomas išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme nurodant, kad valstybei iš atsakovės priteistina minėtų išlaidų suma sudaro 19,10 Lt, o iš ieškovo – 17,57 Lt.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į apeliantės ginčijamos sumos dydį (3 853,27 Lt), atsakovei iš ieškovo priteistina 27,26 Lt (2 944,74 * 100 / 3853,27 = 76,42 proc.; 100 – 76,42 = 23,58 proc.; 115,60 * 23.58 / 100 = 27,26 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 199). Atsakovė pateikė 2012-04-26 pinigų priėmimo kvitą 600 Lt pagal 2011-12-27 sąskaitą už teisines paslaugas. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, bei atsižvelgiant į anksčiau nustatytą apeliacinės instancijos teismo patenkintų reikalavimų proporciją (23,58 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistina 141,48 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl teismas nesprendžia šių išlaidų atlyginimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Apeliantės A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimą pakeisti.

Sprendimo revoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. M. (duomenys neskelbtini) ieškovo O. M. (duomenys neskelbtini) naudai 2 944,74 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt keturių litų, 74 ct.) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2011-03-14) iki šio sprendimo visiško įvykdymo ir 96,40 Lt (devyniasdešimt šešis litus, 40 ct.) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš O. M. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. M. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. M. (duomenys neskelbtini) 19,10 Lt (devyniolika litų, 10 ct.), iš ieškovo O. M. (duomenys neskelbtini) 17,57 Lt (septyniolika litų, 57 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, sumokant jas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos“.

Priteisti iš O. M. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. M. (duomenys neskelbtini) naudai 27,26 Lt (dvidešimt septynis litus, 26 ct.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 141,48 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą, 48 ct.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Aldona Tilindienė