Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo O. M. (O. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo sustabdyta.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. CPK 163 str. 3 dalyje įtvirtintas privalomas bylos sustabdymas sietinas su kita teisme nagrinėjama byla. Šiuo konkrečiu atveju nėra nagrinėjama jokia kita byla teisme, o tik pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie nelaikomi baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-411/2005).

2. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi ir CPK 164 str. įtvirtintu fakultatyviuoju sustabdymo pagrindu. CPK 164 straipsnyje nustatytų neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus, CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - tinkamą taikymą (CPK 2, 7, 72 str.). skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo sustabdė civilinę bylą. Tokia nutartis laikytina nekonkreti, nemotyvuota, neatitinkanti teisinio apibrėžtumo reikalavimų ir pažeidžianti civilinio proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus. Šiuo atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad ikiteisminis tyrimas turės tiesioginės reikšmės ginčui (ieškinio pagrindas - bendraturčių pareiga išlaikyti turtą). Atsakovė turi visas galimybes surinkti ir pateikti bylai reikšmingus įrodymus, taip pat turi galimybę konstatuoti faktines aplinkybes (antstolių ar kitų pareigūnų pagalba), jei, atsakovės nuomone, jai galimai trukdoma naudotis turtu (CPK 12 str., 178 str.), todėl stabdyti bylos nagrinėjimą, tuo užvilkinant teismo procesą, pagrindo nėra.

3. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės A. M. kaip bendraturtės pareigos išlaikyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovė, kaip turto bendraturtė, turi pareigą dalyvauti išlaikant bendrą turtą, tačiau šios pareigos nevykdo, todėl visų mokėjimų našta yra perkelta išimtinai ieškovui. Taigi nagrinėjamu atveju šalys turi įrodyti, kad yra tinkamai ir laiku sumokėjusios privalomus mokesčius, taip pat įrodyti, kokio dydžio mokėjimus kiekvienas iš jų privalo įvykdyti. Tai kiekviena šalis gali padaryti pateikdama teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 str.), kurių pagrindu teismas priima vienokį ar kitokį sprendimą (CPK 185 str., 265 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog šalys neturi galimybės pateikti bylai reikšmingų įrodymų, o pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pats nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių bent kiek konkretesnių tokio pobūdžio aplinkybių, tik abstrakčiai nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas gali turėti įtaką šios bylos išnagrinėjimui.

4. A. M. inicijavo ikiteisminius tyrimus siekdama užvilkinti civilinės bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu kiek galima ilgesniam laikui atidėti jai kaip bendraturtei tenkančios turto išlaikymo pareigos vykdymą.

1. Ši civilinė byla ir baudžiamosios bylos, kuriose atliekami ikiteisminiai tyrimai, yra betarpiškai susijusios, nes ieškovo pripažinimas kaltu tiesiogiai įtakotų ir ieškinio nagrinėjimą bei būsimo teismo sprendimo priėmimą. Be to, teismai saistomi savo pačių sukurtų precedentų. Pasak atsakovės, yra civilinių bylų, kuriose tokiais pat atvejais teismai sprendė analogiškai kaip šioje byloje.

2. Ieškovas smurtaudamas prieš atsakovę, iš jos prievarta yra atėmęs namo raktus, dėl ko ji negali patekti į namą, kas taip pat tirtina atliekant ikiteisminį tyrimą, o tokios nustatytos aplinkybės baudžiamąja tvarka būtų neabejotina pagrindas ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 1 d. 3 p. bei 164 str. pagrindais.

Teismas sustabdė civilinę bylą CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu motyvuodamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės turės įtakos civilinės bylos nagrinėjimui.

Civilinė byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti sustabdoma tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog baudžiamosios bylos sąvoka negali būti aiškinama plečiamai. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-411/2005). Todėl kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jo nagrinėjama byla negali būti stabdoma CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Šis sąrašas nėra išsamus. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas konkrečiu atveju savo nuožiūra sprendžia, ar yra pagrindas bylos sustabdymui. Tačiau civilinę bylą stabdant dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, teismas turi motyvuotai pagrįsti, dėl kokių konkrečių duomenų trūkumo yra neįmanomas bylos išnagrinėjimas. Teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog atlikus pradėtus ikiteisminius tyrimus, būtų pateikti įrodymai, dėl kokių priežasčių atsakovė A. M. negyvena dalyje jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių vyksta dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo remiantis atsakovės A. M. kaip bendraturtės statusu. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas Nr.14-1-02765-09 pradėtas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (BK 145 str. 2 d.) ir svetimo turto sugadinimo, o ikiteisminis tyrimas Nr.12-1-01447-11 - dėl svetimo turto sugadinimo (BK 187 str. 1 d.). Kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo dalykas ir šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas nėra tapatūs, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, jog ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės turės tiesioginės įtakos civiliniam ginčui išspręsti.

Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis pripažintina nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas dėl bylos sustabdymo išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas sustabdyti bylą atmestinas.

Apeliantas taip pat prašo skirti atsakovei A. M. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apelianto tvirtinimu, atsakovė 2011-07-18 teismo posėdžio metu nesąžiningai nutylėjo aplinkybę ir teismą melagingai informavo, jog ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti yra vykdomas, dėl ko būtina stabdyti civilinę bylą. Tuo tarpu atsakovei buvo gerai žinoma, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-02765-09 buvo sustabdytas dar 2011-06-29 BPK 3(1) str. pagrindu, kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Apelianto manymu, toks atsakovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl ko yra pagrindas jai skirti CPK 95 str. 2 d. numatytą 20 000 Lt baudą.

CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, nustatęs šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (2 d.). Taigi, taikant šią normą, turi būti konstatuojama, kad šalis aiškiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Atsakovė kreipėsi į teismą dėl bylos sustabdymo tuo pagrindu, jog vyksta du ikiteisminiai tyrimai. Nėra duomenų, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-02765-09 būtų buvęs nutrauktas iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą. Todėl, kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė šiame proceso etape piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti atsakovei baudą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą iš spręsti iš esmės - atsakovės A. M. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Netenkinti apelianto prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei A. M..