Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko ir A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. Institucijos 2021-02-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad jis 2020-02-25 16.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjęs iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, stipriai akceleruodamas ir važiuodamas dideliu greičiu, atsitrenkė į važiuojamojoje dalyje buvusį pėsčiąjį, taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Šį taranavimo veiksmą atliko dar du kartus ir automobiliu grįžo į pradinę stovėjimo vietą. Įvykio metu pėsčiajam sukeltas išgąstis ir skausmas kojose, transporto priemonė ar kitas turtas nesugadinti.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-04-07 nutarimu Institucijos 2021-02-04 nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą S. G. nutraukė.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

5. Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad A. B. apeliacinis skundas turi būti patenkintas, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2021-02-04 nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl S. G. pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

9. Apeliaciniame skunde A. B. analizuoja administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir pateikia jų subjektyvų vertinimą. Institucijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau, kaip minėta, apygardos teismas nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Administracinio nusižengimo byloje buvo įvertinti visi įrodymai, įvertinta jų visuma. Konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nagrinėjamu atveju nenurodo ir apeliacinius skundus pateikę A. B. ir Institucija, tačiau, kaip minėta, A. B. pateikia savo subjektyvų įrodymų vertinimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 566 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020). Patikrinusi bylą, tokių pažeidimų teismas, kaip minėta, nenustatė. O vien A. B. apeliaciniame skunde pateiktas subjektyvus administracinio nusižengimo byloje esančių aplinkybių aiškinimas ir interpretavimas nei administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacine tvarka nagrinėjančiam apygardos teismui nėra privalomas.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų (b. l. 110) matyti, kad tarp S. G. vairuojamos transporto priemonės ir A. B. buvo kontaktas, tačiau iš minėto vaizdo įrašo negalima vienareikšmė išvada, kad S. G. vairuojamas automobilis judėjo ir atsitrenkė į A. B.. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. B. nurodytą įvykių versiją, kad S. G. vairuojama transporto priemonė į jį atsitrenkė, bei paneigiančių S. G. nurodytą įvykių versiją, kad jam priartėjus prie A. B. paklausti, kodėl jis nuolat fotografuoja ir filmuoja į ugdymo įstaigą vaikus atvežančių asmenų automobilius, pats A. B. užgriuvo ant S. G. vairuojamo automobilio variklio dangčio, nėra pagrindo konstatuoti S. G. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Tokios apygardos teismo išvados nepaneigia ir A. B. atliktas iš ant jo namo esančios vaido įrašymo įrangos užfiksuoto bei iš jo telefonu įrašyto vaizdo įrašų sugretinimas ir analizė. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ant A. B. namo esančia vaizdo stebėjimo kamera įrašytas vaizdo įrašas yra padarytas ne S. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu 2020-02-25 16.24 val., o 2020-01-15 17.29 val., t. y. daugiau nei mėnesiu anksčiau, negu S. G. tariamai atsitrenkė į A. B.. Antra, iš 2020-01-15 daryto vaizdo įrašo net nėra galimybės identifikuoti automobilio ir tuo labiau automobilį vairavusio asmens, todėl taip pat nėra galimybės išvadai, kad tai galėjo būti S. G. vairuojama transporto priemonė. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų akivaizdu, kad A. B. fotografuoja ir filmuoja ne vien tik S. G., tačiau ir kitus į ugdymo įstaigą vaikus atvežančius bei iš jos pasiimančius asmenis, todėl 2020-01-15 užfiksuotas automobilis gali būti bet kurio iš ugdymo įstaigos savo vaiką pasiimančio asmens. Be to, 2020-01-15 darytas vaizdo įrašas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia S. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą 2020-02-25 nusižengimą.

11. Analizuojant A. B. telefonu užfiksuotą vaizdo įrašą dėl 2020-02-25 įvykio, kaip minėta, nėra galima vienareikšmė išvada, kad S. G. automobiliu atsitrenkė į A. B.. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kokius veiksmus atliko pats A. B.. Todėl išlieka tikimybė, kad būtent pats A. B. iš tiesų užgriuvo ant S. G. vairuoto automobilio variklio dangčio tokiu būdu imituodamas eismo įvykį. Tiek S. G., tiek pats A. B. nurodo, kad konfliktinė situacija tarp A. B. ir ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėvų, be kita ko ir S. G., tęsiasi gana ilgą laiką. Todėl, teismo vertinimu, visiškai logiška S. G. nurodyta versija, kad tokiu būdu A. B. gali siekti spręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Be to, abejonių, kad S. G. automobiliu atsitrenkė į A. B., kelia ir tai, kad nei iškart po tariamo atsitrenkimo, nei vėliau A. B. nerodė, kad jam būtų sukeltas fizinis skausmas ar jis būtų sužalotas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuslydęs nuo S. G. automobilio variklio dangčio A. B. toliau ramiai vaikšto, nešlubuoja, ramiai stovi, neparodo savo veiksmais, kad jam būtų sukeltas skausmas, kalbasi su S. G.. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad A. B. būtų kreipęsis į medikus dėl skausmo, sužalojimo ar vartojęs vaistus nuo skausmo. Apygardos teismo vertinimu, jeigu asmuo būtų kliudytas automobilio, jam neabejotinai būtų padaryti sužalojimai ar bent jau sukeltas fizinis skausmas, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

12. Apibendrinant išdėstytus argumentus akivaizdu, kad dėl S. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą kyla daug abejonių, kurių nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis. Kadangi, kaip minėta, S. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, be A. B., kuris yra nusiteikęs prieš į ugdymo įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), vaikus atvežančius bei iš jos pasiimančius asmenis, nurodytos įvykių versijos bei jo pateikto vaizdo įrašo, kuriame nėra užfiksuoti paties A. B. atlikti veiksmai, iš kurio negalima vienareikšmė išvada, kad būtent S. G. atsitrenkė į A. B., o ne pats A. B. užgriuvo ant S. G. vairuojamos transporto priemonės variklio dangčio, jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina, negalima išvada, kad S. G. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. G. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

13. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos ir A. B. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos ir A. B. apeliaciniai skundai netenkinami (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko ir A. B. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.