- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- II-208-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00203-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. G.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1317-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. G. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1317-2021 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. vasario 25 d. 16.24 val. Nėgių g. 10, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjęs iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, stipriai akseleruodamas ir važiuodamas dideliu greičiu, atsitrenkė į važiuojamojoje dalyje buvusį pėsčiąjį, taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Šį taranavimo veiksmą atliko dar du kartus ir automobiliu grįžo į pradinę stovėjimo vietą. Įvykio metu pėsčiajam sukeltas išgąstis ir skausmas kojose, transporto priemonė ar kitas turtas nesugadinti.
2021 m. vasario 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1317-2021 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstu nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, o remtasis prieštaringais ir subjektyviais įrodymais arba jie vertinti subjektyviai. Jis, vairuodamas automobilį, savo veiksmais nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos. Mano, kad yra nubaustas nepagrįstai. 2020 m. vasario 26 d. tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti apie 16.00 vai., savo automobiliu AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su savo sugyventine D. T., gimusia (duomenys neskelbtini), į ugdymo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atvykus sustojo „(duomenys neskelbtini)“ kiemelyje, sugyventinė D. T. išlipo iš automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į ugdymo įstaigą pasiimti dukters. Tuo tarpu jis liko automobilyje, sėdėdamas už vairo, laukti. Už keleto minučių iš gretimo namo, esančio adresu Nėgių g. 10, Klaipėdoje, išėjo jau iš matymo matytas vyras A. B., su kuriuo jau ir anksčiau yra vykę konfliktai dėl nuolatinio neleistino fotografavimo ar filmavimo, tiek jo, tiek kitų žmonių, einančių su mažamečiais vaikais iš ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ir lipančius į transporto priemones. Šis iš matymo matytas vyriškis išėjo ant pagrindinio kelio Nėgių g., sustojo ant važiuojamosios kelio dalies, jos viduryje, ir eilinį kartą telefonu ėmė filmuoti ar fotografuoti. Siekdamas išsiaiškinti kodėl jis taip elgiasi ir norėdamas paprašyti nebefilmuoti ar fotografuoti, norėdamas savo automobiliu išvažiuoti, sustojo, įsijungė parkavimo svirtelę ir dar kartą paklausė, kokiu tikslu jis atlieka tokius veiksmus, t. y. fotografuoja ar filmuoja. Asmuo pašaipiai, pakeltu tonu ir provokuojančiai, toliau filmuodamas ar fotografuodamas iš artimo atstumo, tiek jį, tiek automobilį, atsakė „ką noriu, tą darau“. Siekdamas išvengti asmeninio- žodinio konflikto, uždaręs langą, automobiliu pavažiavo atbuline eiga į pradinę sustojimo vietą ir sustojo. Nenutraukus filmavimo ar fotografavimo, antrą kartą norėdamas dar paprašyti to nebedaryti, automobiliu privažiavo prie šio asmens apytiksliai vieno metro atstumu iki jo. Tuo tarpu, jis būdamas ant važiuojamosios dalies priešais jo automobilį, kaip jau minėjo, apie 1 metro atstumu nuo priekinės automobilio dalies, žengė žingsnį link stovinčio automobilio, kuris tuo metu nejudėjo, nes buvo įjungta parkavimo svirtelė, tyčia imituodamas eismo įvykį, visu kūnu užšoko, laikydamas vienoje rankoje telefoną, kita ranka remdamasis į automobilio kapotą, bei koją atremdamas į automobilio priekinį kapotą, bei šaukė „Ką tu darai“. Nesitikėdamas tokio jo poelgio sušuko: „O ką tu čia dabar darai“, ir tada jis atsitraukė nuo automobilio kapoto ir praėjo šalia automobilio lango niekuo nesiskųsdamas, kad jam kažką skauda, nerodė jokių skausmo ženklų, kojos nelietė, nešlubavo, žengė tvirtu žingsniu, neprašė medikų pagalbos. Jo nuomone, fizinio skausmo jis nejuto, kadangi tyčinis, imitacinis griuvimas nebuvo stiprus ir negalėjo sukelti jokio skausmo. Atsistojęs iš karto ėmė grasinti, kad iškvies policiją, todėl tikėtina, kad asmens veiksmai buvo planuoti, siekiant dirbtinai sukelti tokį įvykį bei apkaltinti nebūtu pažeidimu. Pažymimi, kad jis automobilio chuliganiškai nevairavo, kadangi įvykis atsitiko automobiliui stovint, o iš matymo matytas vyriškis pats imitavo įvykį. Mano, jeigu automobilis būtų judėjęs ir jis būtų atsitrenkęs į važiuojamojoje dalyje buvusį asmenį, asmuo būtų patyręs kūno sužalojimus, o automobilis būtų buvęs sugadintas. Turi 23 metų vairavimo stažą, visus iš jų dirba vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Didžiąją gyvenimo dalį vairuoja tik vilkiką, turi „profesionalo vairuotojo pažymėjimą“. Per visą laikotarpį nėra padaręs analogiško nusižengimo ar kitų šiurkščių KET pažeidimų, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir negrėsė tokia nuobauda, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas ne dėl jo kaltės, dėl pažeidimų, dėl kurių yra kaltas visada pripažįsta savo kaltę ir jam paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, dėl šio padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, kas pažymėta ir nutarime dėl administracinio nusižengimo, nebuvo padaryta žala ir nekilo jokia grėsmė kitų asmenų turtui, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų grėsmę sveikatai, taip pat byloje nėra. Atėmus teisę vairuoti transporto priemonę būtų atleistas iš darbo. Šiuo metu dirba V. G. žemės ūkio įmonėje, vairuotoju- ekspeditoriumi, darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Yra išsiskyręs, gyvena su sugyventine, augina vienerių metų dukrą, iš ankstesnės santuokos išlaiko dukrą ir sūnų, taip pat prisideda prie sugyventinės pirmo vaiko auginimo bei išlaikymo, turi įsipareigojimų bankams, nes būstas yra įsigytas už banko suteiktą kreditą, o jo gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Kitos profesijos nėra įgijęs, susirasti kitą darbą Lietuvoje tikrai būtų sunku. Mano, kad jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas), kaip ir ankstesniais atvejais arba skunde nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Nuo pažeidimo padarymo kiekvieną dieną prisimena šį įvykį, kaltina save dėl susidariusios situacijos, galvoja apie savo ir savo šeimos ateitį tuo atveju, jei būtų paliktas galioti nutarimas, kuriuo teisė vairuoti yra atimta. Nuo pažeidimo padarymo praėjo jau beveik vieneri metai, visą tą laiką gyvena su nerimu ir įtampa dėl savo ir savo šeimos ateities, kiekvieną dieną vairuoju transporto priemonę ir mano, kad nepadarydamas naujų teisės pažeidimų jau įrodė, kad laikosi ir ateityje laikysis įstatymų. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu Lietuvos esanti ekonominė padėtis visuotinio karantino metu yra sudėtinga, nedarbo lygis šalyje ir ypač Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje yra labai sunki, susirasti kitą darbą, kurį atlikti nereikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą (t. y. teisę vairuoti transporto priemones), jam, neturinčiam kitos specialybės, būtų sudėtinga. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienintelis objektyvus įrodymas byloje yra A. B. pateiktas vaizdo įrašas, kuris neaišku ar yra visos apimties, o gal sumontuotas ar iškarpytas (pateiktas nepilnas) taip, kad policijos pareigūnai patikėtų tik A. B. pateikta įvykio versija, visiškai nesigilindami į įvykio aplinkybes. Kitų objektyvių duomenų patvirtinančių nutarime dėl administracinio nusižengimo byloje išdėstytas aplinkybes byloje nėra. Analizuojant policijos nutarimą, nurodyta, kad įvykio metu pėsčiajam sukeltas išgąstis ir skausmas kojose, tačiau objektyvių duomenų (specialisto išvadų, medicininių dokumentų nėra). Mano, kad policijos pareigūnai tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pažymima, kad skundžiamame nutarime nėra pasisakyta nei kuriose vietose sutampa jo ir A. B. parodymai, nei kuriose vietose A. B. parodymus patvirtina filmuota medžiaga, apsiribojama tik A. B. parodymais. Policijos pareigūnas, skyręs nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad A. B. buvo nusiteikęs neigiamai apelianto atžvilgiu, nes tarp jų ne kartą jau buvo kilusi konfliktinė situacija. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pajudėjęs iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, stipriai akseleruodamas ir važiuodamas dideliu greičiu, atsitrenkė į važiuojamojoje dalyje buvusį pėsčiąjį, taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Šį taranavimo veiksmą atliko dar du kartus ir automobiliu grįžo į pradinę stovėjimo vietą. Įvykio metu pėsčiajam sukeltas išgąstis ir skausmas kojose. Be to, taip ir lieka neaišku, kaip A. B. atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje skirtoje važiuoti automobiliams. Jei A. B. norėjo užfiksuoti administracinį nusižengimą, logiškai galvojant, jam būtų užtekę stovint saugiu atstumu nufotografuoti ar nufilmuoti, ir šią medžiagą perduoti policijos pareigūnams. Vieno tik tai, kad A. B. atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje, nesant tam būtinybės, rodo, kad paties A. B. elgesys nebuvo vienareikšmis šioje situacijoje ir kelią abejonių. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju vienintelis netinkamas jo elgesys buvo transporto priemonės sustojimas neleistinoje vietoje, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Automobilis sustojęs buvo kelioms minutėms. (b. l. 3-9).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 4 d. atsiliepime į S. G. skundą nurodoma, kad su S. G. skundu nesutinka, nes įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo medžiaga, fotonuotraukos, asmenų paaiškinimai ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Tiek S. G. paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė, ir taip yra itin švelnios, jos atitinka S. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nenustatyta jokios S. G. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties). Nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai, S. G. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiu, kad jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2015 m. rugsėjo 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A.2.6.-518- 206/2015 S. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 361 Eur bauda su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, S. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-l 317-2021 be pakeitimų. (b. l. 26-27).
Nukentėjusysis A. B. 2021 m. kovo 14 d. atsiliepimu į S. G. skundą prašo palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 4 d. nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn S. G. nurodė, kad nesutinka su nutarimu, nes nebuvo chuliganiško vairavimo ar kažkokių pažeidimų nukentėjusiajam ar aplinkiniams. Nurodė, kad nurodytu laiku jis buvo Nėgių g. 10, jo sugyventinė nuėjo pasiimti vaiką iš licėjaus, o jis liko automobilyje su kūdikiu. Stovėjo ir laukė. Pamatė, kad priešais jį stovintis asmuo ėmė filmuoti jo automobilį, todėl jis privažiavo prie asmens, kad paklausti, kodėl jis filmuoja ir kad nustotų filmuoti. Asmuo nenustojo filmavęs, tada jis dar pajudėjo arčiau asmens. Iki asmens buvo likęs 1 metro atstumas. Tada asmuo žengė žingsnį ir užgriuvo ant automobilio. Tuo momentu jis tikrai stovėjo, jo automobilis nejudėjo. Jis nieko nespėjo asmeniui pasakyti. Asmuo pats užvirto ant kapoto. Pažymėjo, kad jis neužvažiavo ant asmens. Jis stipriai neakseleravo, nes neįmanoma spausti išvažiuojant iš to kiemelio. Po nukentėjusiojo kontakto su automobiliu, asmuo nešlubčiojo. Po įvykio jis su nukentėjusiuoju nebendrauja, nes vaikas nebelanko licėjaus. Prašė sušvelninti nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. nurodė, kad tą dieną prie licėjaus stovėjo du automobiliai. Jis pamatė pro langa, nufotografavo du automobilius. Nuo jo iki automobilių buvo apie 10 m atstumas. Po to į jį parlėkė S. G. automobilis, į jį atsitrenkė vieną kartą, jis spėjo atsiremti į automobilį, antrą kartą trenkėsi į kelius ir jis užkrito ant automobilio. Skausmas buvo, mėlynės nebuvo. Automobilio greitis nebuvo didelis. Trečią kartą, kai jis filmavo numerius, S. G. bandė užvažiuoti ant jo, bet jis buvo paėjęs šį šoną. Po to jis priėjo su įjungta kamera, S. G. trenkė jam per ranką, o jis paklausė S. G., ką jis daro, ar jis turi proto. Išėjo jo žmona. Jis pasakė, kad kreipsis į policiją. S. G. pasakė „Kviesk“, nes jis nieko nebijo. S. G. grįžo į savo vietą, o jis nuėjo namo, iškvietė policiją. Skundas nepagrįstas. Prašė palikti nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad ji į lauką išėjo po incidento, nes išgirdo triukšmą. Pamatė, kaip S. G. stovi su automobiliu privažiavęs, o jos vyras stovi šalia. Vyras jai pasakė, kad S. G. norėjo ant jo užvažiuoti. Ji patarė vyrui viską filmuoti. S. G. tuo metu atsidarė langą, išvadino jos vyrą „klounu“. Ji pasakė, kad iškvies policiją. S. G. sakė, kad jis nieko nebijo, kad galima kviesti policiją. Iš jo elgesio buvo galima suprasti, kad jis darė tyčia. Po įvykio jos vyras blogai jautėsi, nes buvo labai sumišęs. Kažkokių didelių skausmų nejautė, buvo didelis išgąstis. ji mėlynių nematė. Ji nematė, kad S. G. užvažiuotų ant jos vyro, ji matė tik per vaido įrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1317-2021 S. G. yra nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 25 d. 16.24 val. Nėgių g. 10, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjęs iš stovėjimo vietos, iš chuliganiškų paskatų, stipriai akseleruodamas ir važiuodamas dideliu greičiu, atsitrenkė į važiuojamojoje dalyje buvusį pėsčiąjį, taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Šį taranavimo veiksmą atliko dar du kartus ir automobiliu grįžo į pradinę stovėjimo vietą. Įvykio metu pėsčiajam sukeltas išgąstis ir skausmas kojose, transporto priemonė ar kitas turtas nesugadinti. (b. l. 26).
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal S. G. skundą, atsižvelgęs į visą susidariusią situaciją, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pateiktą nukentėjusiojo A. B., teismas sprendžia, kad S. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Teismo posėdžio metu S. G. nesutiko su nutarimu, nurodė, kad jis nevairavo chuliganiškai ir jokių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, jis ant jo neužvažiavo. Paaiškino, kad jis atvažiavo pasiimti dukrą iš licėjaus ir laukė kol jo sugyventinė pareis su dukra, o tuo metu pamatė kaip A. B. ėmė filmuoti jo automobilį. Siekdamas išsiaiškinti kodėl A. B. jį filmuoja ir norėdamas paprašyti asmens nustoti jį filmuoti, jis privažiavo prie asmens. Kadangi jam privažiavus A. B. ir toliau jį filmavo, tai jis dar pajudėjo arčiau asmens. Iki asmens buvo likęs 1 m atstumas. Tada asmuo žengė žingsnį ir užgriuvo ant automobilio kapoto. Tada A. B. žengė žingsnį ir užgriuvo ant jo automobilio kapoto. Tuo momentu jis tikrai stovėjo. Pažymėjo, kad jis neužvažiavo ant asmens ir stipriai neakseleravo, nes neįmanoma spausti išvažiuojant iš to kiemelio. Byloje esančiuose nukentėjusiojo A. B. pateiktuose vaizdo įraše užfiksuotas S. G. privažiavimas iki A. B., iš kurių matyti, kad S. G., važiuodamas link A. B. neakseleravo stipriai ir nevažiavo dideliu greičiu, priešingai - jo automobilis judėjo lėtai. Taip pat vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad S. G. būtų atsitrenkęs į pėsčiąjį, bet yra matyti tik kaip pats pėsčiasis užgriuvo ant S. G. vairuojamo automobilio kapoto. Tuo metu S. G. vairuojamas automobilis nejudėjo, o stovėjo. Nuslydęs nuo kapoto nukentėjusysis A. B. toliau ramiai vaikšto, nešluobuoja, ramiai stovi, neparodo savo veiksmais, kad jam būtų sukeltas skausmas. Taigi, vaizdo įrašas paneigia nutarime nurodytas aplinkybes, kad S. G. stipriai akseleruodamas ir važiuodamas dideliu greičiu, atsitrenkė į važiuojamojoje dalyje buvusį pėsčiąjį, taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis į medikus dėl skausmo ar vartojęs vaistus nuo skausmo.
Be to, nutarime nurodyta, kad S. G. veikė iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia. Chuliganišką vairavimą apsprendžia chuliganiškos paskatos padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurios turėtų būti detalizuotos ginčijamame nutarime. Teismas taip pat neįžvelgia S. G. veiksmuose chuliganiškų paskatų, nes kaip byloje nustatyta S. G. privažiavo prie nukentėjusiojo A. B. norėdamas paklausti, kodėl šis jį filmuoja bei paprašyti jo daugiau nefilmuoti.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 4 d. nutarimu S. G. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nepagrįstai, nes byloje nenustatyta, jog S. G. 2020 m. vasario 25 d. 16.24 val. Nėgių g. 10, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš stovėjimo vietos iš chuliganiškų paskatų, taip pat nenustatyta, kad S. G. nurodytu metu pajudėjo iš stovėjimo vietos stipriai akseleruodamas ir važiuodamas dideliu greičiu, taip pat nenustatyta, kad S. G. atsitrenkė į važiuojamojoje dalyje buvusį pėsčiąjį, taip sukeldamas pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog S. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl S. G. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Daiktiniai įrodymai – trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
S. G. skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1317-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Daiktinius įrodymus – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.