Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-97-1076/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-27
Bylos Nr.: 1A-97-1076/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-02-4-00091-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
Advokatai: Ramūnas Vanagas

Kategorijos

1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-1076/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00091-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.17.1.3; 1.2.23.1.1; 2.4.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,

asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, S. T. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria S. T. pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. T., negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų dėl lėtinio progresuojamo psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. kovo 21 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai užsisakė psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y. ketamino miltelius, kurių bendra masė buvo 3,2629 g, o juose 2,4275 g gryno ketamino, nurodydamas šį kiekį psichotropinės ir narkotinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, savo vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), kuri (psichotropinė ir narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu jis neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti, ar kitaip platinti, siuntėsi šį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Vilniuje, Metalo g. 5, kai 2021 m. kovo 21 d. ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais veiksmais S. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat S. T., negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų dėl lėtinio progresuojamo psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. kovo 21 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Jungtinėje Karalystėje, neteisėtai užsisakė psichotropinės ir narkotinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y. ketamino miltelius, kurių bendra masė buvo 3,2629 g, o juose 2,4275 g gryno ketamino, nurodydamas šį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti į Lietuvos Respubliką, savo vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuri (psichotropinė ir narkotinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į II ir III sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, 2021 m. kovo 21 d. neteisėtai gabeno (siuntėsi) šį kiekį psichotropinės ir narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Vilniuje, Metalo g. 5, kai tuo metu ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų . Šiais veiksmais S. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. S. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir skirti jam ambulatorinį gydymą. Esant abejonėms dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir prašymų, į teismo posėdį prašo kviesti jį patį ir VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovus.

3.1. Apeliantas nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertė Aurelija Survilaitė patvirtino, jog pirmos ekspertizės metu nustatyta, kad ambulatorinis gydymas, jo laikantis, yra pakankamai efektyvus ir asmens psichikos būklės stabilizavimui pakankamas. Nors 2022 m. gegužės 5 d. – 2022 m. birželio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte rekomenduotas stacionarinis gydymas, tačiau, pasak apelianto, tai tėra rekomendacija, kadangi skyrus skirtingus vaistus pasireiškia skirtingi efektai ir gydymo efektyvumas būna skirtingas. S. T. negali sau skirti vaistų, todėl tinkamas vaistų parinkimas yra labai svarbus toliau tęsiant ambulatorinį gydymą.

3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo motina S. T. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad šiuo metu sūnus S. T. yra aprimęs, ne toks, koks buvo anksčiau.

3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad jam nuo 2022 m. balandžio 27 d. teikiama psichosocialinės reabilitacijos paslauga pagal programą ,,Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos Vilniaus miesto gyventojams“. Be to, kaip matyti iš VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 12 d. pažymos, S. T. iki šiol lanko individualias atvejo vadybininko konsultacijas, darbinio užimtumo grupę ir psichiatro konsultacijas bei bendravimo įgūdžių gerinimo, streso įveikos ugdymo ir savarankiškų įgūdžių gerinimo grupinius užsiėmimus. Anot apelianto, į tai neatsižvelgta ir atliekant ekspertizes.

3.4. Apeliantas taip pat nurodo, jog minėtoje VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad S. T. noriai lanko užsiėmimus, atvyksta laiku bei informuoja apie negalėjimą atvykti. Paslaugos teikimo metu S. T. atpažįsta ir reflektuoja savo emocijas, siekia jas konstruktyviai suvaldyti. Taip pat siekia gerinti socialinį kontaktą, bendravimo įgūdžius ir įsitraukia į naujas centro veiklas (talkas, šventinius renginius ir pan.).

3.5. Apelianto teigimu, esamo gydymo būdo ir aplinkos pakeitimas neigiamai paveiktų jo tolimesnio gydymo efektyvumą ir socialinę integraciją į visuomenę, todėl mano, kad tikslinga būtų ir toliau jam taikyti ambulatorinį gydymą.

4. Teismo posėdyje S. T. gynėjas advokatas R. Vanagas prašė S. T. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, S. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde asmuo, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, nesutinka su jam parinkta priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi. Skunde teigiama, jog šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga taikyti ne pirmosios instancijos teismo paskirtą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė, jo manymu, būtų efektyvi ir pakankama psichikos būklės stabilizavimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas konkrečią priverčiamąją medicinos priemonę, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, BPK 403 straipsnio 2 dalį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

7. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021). BK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pagal to paties straipsnio 3 dalį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

8. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai). Kita vertus, vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežastis skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021).

9. Šioje baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, prie bylos medžiagos buvo prijungta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. M1-250-497/2021 medžiagoje buvusio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-48/2021 kopija (1 t., b. l. 36-53). Šiame ekspertizės akte buvo nustatyta, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nagrinėtų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu S. T. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šis psichikos sutrikimas nebuvo išnykęs ir ekspertizės atlikimo metu (2021 m. vasario 25 d. – 2021 m. kovo 25 d.). S. T. rekomenduota taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

10. Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, VšĮ Karoliniškių poliklinika 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo pirmosios instancijos teismą, kad S. T. nuo 2021 m. liepos 29 d. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nuo tada du kartus taikytas stacionarinis gydymas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. spalio 22 d. Pateiktame rašte, be kita ko, nurodomi pykčio protrūkiai, emocijų nevaldymas, kritikos savo liguistai būsenai stoka. Teigiama, jog pacientas ilgą laiką nevartojo vaistų (pats nurodė, kad skaitė straipsnį, jog Anglijoje nerekomenduojama gydyti vaistais). Dabar pradėjo gerti vaistus mažomis dozėmis, taip, kaip jam pačiam atrodo, gydytojų rekomendacijų neklauso, gydymą reguliuojasi pats (1 t., b. l. 93). 2021 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta ekspertizės aktą pateikusi ekspertė A. Survilaitė, kuri nurodė, jog ekspertizės atlikimo metu asmens psichikos būklė buvo tarsi pakankamai nebloga, jog būtų galima gydyti ambulatoriškai. Išklausius papildomus medicininius duomenis galėtų rekomenduoti ir stacionarinį stebėjimą. Nauja pagarsinta informacija ekspertei sukėlė abejonių dėl asmens psichinės būklės stabilumo (1 t., b. l. 99-100).

11. Atsižvelgęs į gautą naują informaciją, ekspertės paaiškinimus ir į tai, kad ankstesnėje ekspertizėje nurodytas laikotarpis nesutapo su šiai bylai aktualiu laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas nutarė paskirti ekspertizę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-98/2022 (2 t., b. l. 41-52) nurodoma, jog baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu S. T. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – parainoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu (2022 m. gegužės 5 d. – 2022 m. birželio 3 d.) taip pat konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio S. T. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akte S. T. rekomenduota taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teisiamųjų posėdžių metu (2 t., b. l. 53-54, 72-73) ekspertė A. Survilaitė patvirtino ekspertizės aktą. Ekspertė nurodė, jog lyginant su ankstesne ekspertize S. T. psichikos būklė yra akivaizdžiai pablogėjusi, jam reiškiasi psichozinė simptomatika, dėl to elgesys tampa dirglus, agresyvus, tampa piktesnis artimųjų atžvilgiu. Ambulatorinio gydymo rekomendacijų asmuo nesilaikė, vaistų nevartojo, gydymą nutraukdavo. Gydytojų įrašuose pažymėta, kad asmuo savo būklei nekritiškas, nemato būtinybės vartoti medikamentus. Objektyvūs medicininiai duomenys rodo, jog asmens psichikos būklė nėra tiek stabili, kad jis galėtų tęsti gydymą ambulatoriškai.

12. S. T. savo apeliaciniame skunde remiasi pirmuoju, t. y. kitoje baudžiamojoje byloje surašytu ekspertizės aktu Nr. 78TPK-48/2021 (1 t., b. l. 36-53), kuriame jam buvo rekomenduota taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Būtent tokia priverčiamoji medicinos priemonė buvo paskirta Vilniaus apygardos teismui 2021 m. liepos 8 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 29 d.) išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. M1-250-497/2021. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia priverčiamoji medicinos priemonė S. T. atžvilgiu nebebūtų pakankama ir efektyvi – bylos nagrinėjimo metu vertinant S. T. psichinės sveikatos būklę buvo nustatytas akivaizdus pablogėjimas, jam reiškėsi psichozinė simptomatika. Be to, po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties įsiteisėjimo ne kartą buvo paguldytas į VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės stacionarą (1 t., b. l. 93). Norint stabilizuoti ir pagerinti S. T. psichinės sveikatos būklę, ypatingą reikšmę turi tinkamas gydymas. Teismo vertinimu, ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis galėtų būti pakankamas tik tuo atveju, jei pats asmuo kritiškai vertintų savo elgesį ir sveikatos būklę, būtų stebimas tikslus gydytojų rekomendacijų vykdymas ir jų paskirtų vaistų vartojimas. Šiuo atveju S. T. kaip tik yra būdingas priešingas elgesys – stebima nepakankama kritika savo sveikatos būklės ir elgesio atžvilgiu, nereguliarus gydytojų skirtų vaistų vartojimas, polinkis kaitalioti jų dozes ar netgi pačiam spręsti, kokios medžiagos yra tinkamos jo psichinei sveikatai pagerinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, yra atsižvelgtina ir į uždrausto poelgio pavojingumą. Nors jis nagrinėjamu atveju yra santykinai nedidelis (ketamino siuntimasis savam vartojimui), tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad S. T. elgesyje yra stebima agresija: ekspertizės akte Nr. 78TPK-98/2022 (2 t., b. l. 41-52) aprašytuose medicininiuose dokumentuose yra nurodyti pasitaikę pykčio priepuolių atvejai; užfiksuota, kad už vaikystės skriaudas jis nori atkeršyti tėvams, seneliams; 2021 m. rugsėjo 27 d. į VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninę buvo pristatytas būdamas fiksuotas neštuvuose, surakintas antrankiais (ant rankų ir ant kojų), lydimas policijos pareigūnų, medikus kvietė motina dėl konfliktinio elgesio.

13. Taigi šioje byloje yra nustatyta, kad S. T. liga yra progresuojanti, jo elgesys gali sukelti pavojų tiek sau pačiam, tiek ir kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal pateiktus dokumentus S. T. lanko psichosocialinės reabilitacijos konsultacijas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo studijas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 99; 112), be to, pasak paties S. T., šiuo metu gydosi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Nors teisėjų kolegija teigiamai vertina S. T. savarankiškas pastangas ieškoti pagalbos ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, tačiau atsižvelgiant į ankstesnę ilgametę S. T. gydymo istoriją ir įvertinus ambulatorinio gydymo neveiksmingumą, nereguliarų vaistų vartojimą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog šiuo atveju stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje metu bus užtikrintas efektyvesnis S. T. gydymas, geresnė jo paties ir visos visuomenės apsauga. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog taikant pirmosios instancijos teismo paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę, bus būtina vertinti S. T. psichikos sveikatos būklę, jos pokyčius ir nustačius pagrindą, (ir nelaukiant BK 98 straipsnio 6 dalyje minimo 6 mėnesių termino) kreiptis dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

Asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MeilutisJustas NamavičiusErnestas Rimšelis