- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- AS-778-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03173-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: „<...> nelikti abejingam mano problemai ir dabar iškilusiems sunkumams, kuomet dėl sunkios sveikatos būklės gaunamų lėšų neužtenka net būtiniems vaistams įsigyti; atsižvelgti į susidariusią situaciją ir mano ligos istoriją ir, remiantis savo vidiniu įsitikinimu, priimti atitinkamą sprendimą dėl neteisingo įstatymo taikymo mano atžvilgiu“.
Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, be kita ko – tinkamai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, nurodyti atsakovą, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. spalio 11 d. gautas pareiškėjo raštas („Skundas“), kuriame prašoma: „<...> apginti ginčijamas ir pažeistas mano teises bei įstatymų saugomus interesus, kad mokėtų šalpos pensiją, neišskaičiuojant nukentėjusiojo valstybinės pensijos.“. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu būdu ir kokias ginčijamas ar pažeistas teises teismas turėtų apginti, reikalavimo dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo panaikinimo ar kito reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nesuformulavo. Be to, pareiškėjas faktines aplinkybes išdėstė nenuosekliai ir painiai, tinkamai nepagrindė, kaip pasireiškė neteisėti veiksmai. Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su jam mokamu šalpos pensijos dydžiu, jis prašymą turėtų teikti šalpos pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir „<...> atkurti mano pažeistas teises bei įstatymo saugomus interesus, kad visgi būtų mokama senatvės šalpos pensija <...>“.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į argumentus dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, suteikiančio tremtiniams lengvatas bei įpareigojančio mokėti jiems valstybinę pensiją. Teismas taip pat nepateikė argumentų, kodėl pareiškėjui buvo sumažinta pensija, jos sumažėjimas buvo lygus nukentėjusiojo valstybinės pensijos sumai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad į pensiją išėjo 2016 m., jam turėjo būti taikomi tuo metu galioję teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad būtent nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, vertinamas ir teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).
Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (pvz., 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi aiškiai ir išsamiai suformuluoti reikalavimą, tinkamai bei nuosekliai nurodyti aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių administracinių aktų, kuriuos skundžia, taip pat aiškiai nesuformulavo reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas teismo galimas priimti sprendimų rūšis. Be to, pareiškėjas abstrakčiai pateikė jo keliamam ginčui aktualias aplinkybes, nurodė savo sveikatos problemas, išdėstė savo darbo istoriją, argumentus dėl, jo teigimu, neteisėtai sunaikintų dokumentų. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tinkamas skundo dalykas suformulavimas yra itin reikšmingas, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad abstraktus aplinkybių, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, nors ir reagavo į 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį bei pateikė patikslintą skundą, tačiau visų minėtoje teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Pareiškėjas tinkamai ir aiškiai nesuformulavo reikalavimo, konkrečiai neapibrėžė ginčo ribų, tiksliai neįvardino aktualių ginčui aplinkybių, nenurodė atsakovo. Akcentuotina, kad iš pareiškėjo abstrakčiai pateiktų aplinkybių galima suprasti, kad jis siekia, kad jam būtų mokama didesnė pensija (nurodo, kad pensija jam buvo sumažinta), tačiau administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo formuluojamas reikalavimas nėra tikslus ir aiškus, viršija teismo kompetencijos ribas. Pripažintina, kad pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo trūkumai nėra formalūs, savo iniciatyva teismas jų pašalinti negali, todėl bylos nagrinėjimas dėl pareiškėjo reikalavimų yra negalimas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios priežastys pirmosios instancijos teismui trukdė pradėti administracinę teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį ir dėl pareiškėjo skundo reikalavimų administracinės teisenos nepradėjo.
Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas nepašalino 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nustatytų trūkumų ir teismui nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančio skundo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.
Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.