Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-12-02 · Administracinė byla Nr. eAS-758-822/2020

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
eAS-758-822/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01456-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
T. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-758-822/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Žemesnės instancijos teismas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, priteisti 3 000 Eur vienkartinę kompensaciją neturtinei moralinei žalai atlyginti dėl netinkamo administravimo ir neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų, įstaigų, organų ar juose dirbančių darbuotojų veiksmų (aktų) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniame teisme ir T. G. išaiškino, kad dėl žalos, kuri kildinama iš darbo santykių nutraukimo su privataus sektoriaus subjektu, atlyginimo jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad T. G. pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra aiškiai ir konkrečiai išdėstytas skundo pagrindas, t. y. nėra nurodyta, dėl kokių viešojo administravimo institucijų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, o nesant aiškiai suformuluoto skundo pagrindo, nėra galimybės įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdžio bei išspręsti ginčo priskirtinumo klausimą. Teismas akcentavo, kad nustačius, jog T. G. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus skundui keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje T. G. nustatė 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti bei įpareigojo patikslinti skundo pagrindą ir nurodyti, dėl kokių viešojo administravimo institucijų pareiškėjas patyrė žalą, bei nurodyti aplinkybes, kuriomis žalos atsiradimas kildinamas iš atsakovo atstovo veiksmų.

2020 m. birželio 25 d. pateiktame rašte pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą įgyvendinti įstatymus ir priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino, 2020 m. liepos 3 d. nutartimi T. G. skundą laikė nepaduotu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį panaikino bei skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje T. G. neišaiškino teisės suformuluoti savarankiškus reikalavimus dėl konkrečių pareiškėjo nurodytų viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar vilkinimo atlikti viešojo administravimo institucijai priskirtus veiksmus. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą, nurodė, jog patirtą neturtinę žalą kildina iš Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) bei Lietuvos policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) veiksmų (neveikimo), paaiškino, kodėl mano šių institucijų veiksmus esant neteisėtais, bei nurodė, kada ir kokiais raštais kreipėsi į šias institucijas bei šiuos raštus pridėjo prie patikslinto skundo. Šių aplinkybių pareiškėjas pirminiame skunde nebuvo nurodęs, todėl teismas turėjo vertinti jas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nenurodė visų atsakovo Lietuvos valstybės atstovų, nėra pagrindas vertinti, kad T. G. nepašalino ar netinkamai pašalino skundo trūkumus, ir jo skundą laikyti nepaduotu.