Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Valantienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. I. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-259-1086/2023 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežastys nėra žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas padidinti 2018 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo vaikui dydį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, nuspręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. Tėvų ginčo atveju, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

14. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi tarp šalių D. I. ir S. L. patvirtinta taikos sutartis, kuria S. L. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. I. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

16. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

17. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

18. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3-286/2004).

19. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, savo reikalavimą grindė pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, t. y. tuo, kad po 2018 m. kovo 5 d. sprendimo praėjo daugiau nei penkeri metai, o vaikui augant didėja jo poreikiai, taip pat dėl pasikeitusios ekonominės situacijos (infliacija) padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos būtiniausiems poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir pan.). Ieškovė pateikė detalią vaiko poreikių tenkinimo lentelę, apskaičiavimus, kurių atsakovas nepaneigė, nes atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo. Taigi ieškovės išlaidų detalizaciją paneigiančių duomenų ir rodymų atsakovas neteikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje. Pagal ieškovės skaičiavimus, iš viso vaiko poreikiams reikalinga 1 015 Eur suma per mėnesį, todėl ieškovė pusę šios sumos prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, kultūriniam gyvenimui, lavinimui), atsižvelgęs į tai, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, atsižvelgęs į tai, kad specialiųjų vaiko poreikių ieškovė nenurodė ir patiriamų išlaidų nepagrindė įrodymais, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatavo, kad 547 Eur suma kas mėnesį, neįskaitant valstybės mokamų pinigų vaikui, yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas su nepilnamečiu sūnumi nebendrauja, atsakovui yra laikinai apribota tėvo valdžia sūnui, jis niekaip neprisideda prie vaiko išlaikymo, pripažino, kad visi kasdieniniai rūpesčiai, susiję su nepilnamečiu vaiku, tenka tik ieškovei, dėl šios priežasties teismas nusprendė iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį nustatyti didesnį nei pusė nustatytų vaiko poreikių, kurie turi būti tenkinami abiejų tėvų, – 320 Eur per mėnesį. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, teigia, jog iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista 320 Eur suma kas mėnesį nėra pakankama, be to, ieškovės nuomone, teismas, atmesdamas didžiąją dalį nepilnamečio vaiko vardu pareikštų reikalavimų, pažeidė įstatymo numatytas teismo pareigas ir nepilnamečio vaiko teises, nes sprendimą priėmė ne nepilnamečio vaiko interesais, o atsakovo, kuris nesigynė nuo pareikšto ieškinio, naudai.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais ji nesutinka su išlaikymo dydžio padidinimu iki 320 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo priteistas 250 Eur per mėnesį išlaikymas nepilnamečiam vaikui, pasikeitė. Spręsdamas dėl išlaikymo padidinimo, teismas įvertino ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, apskaičiavimus, esamus padidėjusius vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgė į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius ir atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

22. Spręsdamas dėl teiktino išlaikymo dydžio, teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės nurodoma vaiko poreikiams reikalinga 1 015 Eur suma yra žymiai didesnė už minimalią mėnesinę algą. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas). Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrindė išlaidas, skirtas vaiko reabilitacijai, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismui neteikė įrodymų, jog 1 015 Eur suma vaiko poreikiams yra reikalinga ir pagrįsta, specialiųjų vaiko poreikių ieškovė nenurodė. Pastebėtina, kad ieškovė nurodo, jog anglų kalbos būreliui reikalinga suma – 65 Eur per mėnesį, o kitiems būreliams (nekonkretizuojant, kokiems) ir sporto būreliams – dar 80 Eur per mėnesį, drabužiams ir avalynei kas mėnesį skiriama suma – 100 Eur, higienos priemonėms – 50 Eur, kultūriniam lavinimui, šventėms ir laisvalaikiui – 80 Eur, vaiko dienos stovykloms – net 600 Eur per metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sumos yra paaukštintos, nes skirtinos lėšos dešimties metų vaikui yra pakankamai didelės ir ieškovė jų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat ieškovė nepagrindė, ar vaikui bus nuolat reikalinga reabilitacija, nes nurodomos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai, vaistams, vitaminams, reabilitacijoms yra pakankamai didelės – 120 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui, neabejodamas visuotinai žinomu faktu dėl išaugusių komunalinių paslaugų įkainių, maisto produktų, buities prekių ir paslaugų kainų, daro išvadą, kad išlaidos vaiko poreikiams tenkinti gerokai padidėjo. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju vienos mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui yra pakankamas, siekiant užtikrinti vaiko poreikius.

24. Nors ieškovė ieškinio reikalavimą iš esmės grindė tik pasikeitusiais vaiko poreikiais, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui padidinimo, taip pat išsamiai įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.

25. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, negauna pajamų, registruotino nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos, kuri yra areštuota antstolio. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos yra nedarbingas. Tuo tarpu ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), 2/55 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį yra apie 1 509,16 Eur neatskaičius mokesčių.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek atsakovo turimas turtas, tiek ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankamai didelės, o prašomo priteisti dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra neproporcingas šalių turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad tėvai iš turimų lėšų turi išlaikyti ne tik vaiką, bet ir save. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymo dydis yra siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-495/2009).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padidinti išlaikymo dydį vaikui iki 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Toks pakeisto išlaikymo dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, taip pat atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį, yra pakankamas ir gali užtikrinti šalių vaiko poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, atitinkantis didesnį nei pusės minimaliosios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), laikomas realiu ir pagrįstu, atitinkantis CK 3.192 straipsnyje nurodytus nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, t. y. proporcingas nepilnamečio sūnaus poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir yra būtinas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, pažymėtina ir tai, kad, be priteisto išlaikymo sumos iš atsakovo, vaikui bus mokami ir valstybės skiriami pinigai.

29. Nors šioje byloje atsakovas nesigynė nuo pareikšto ieškinio, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, neatvyko į teismo posėdį, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, gynė ne nepilnamečio vaiko, bet jo teises pažeidžiančio atsakovo interesus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs ne tik į vaiko būtinų išlaidų dydį kasdieniniams poreikiams tenkinti, bet ir tėvų turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įstatymo numatytas teismo pareigas ir nepilnamečio vaiko teises.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma, tinkamai taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės apeliacinio skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 3.201 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės D. I. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.