- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2-10324-869/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05853-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys antstolė A. P., antstolė N. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Finansų bitė“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų (CBP-5841), kurį patikslinusi teismo prašė: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo E. J. kaltės; 2) kreditorinius įsipareigojimus UAB „Finansų bitė“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria D. J. ir E. J. prievole; 3) prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine D. J. prievole; 4) prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas vykdomosios bylos išlaidas, pripažinti atsakovo E. J. asmenine prievole; 5) prievolę D. J., kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo E. J. prievole; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – „J“; 7) bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo valstybės naudai (DOK-81564).
Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu E. J. gyvenant kartu santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra E. J., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. J.. Vaikams gimus, visi kartu kaip šeima sutuoktiniai gyveno iki 2022 m. sausio mėnesio. Santykiams pablogėjus, šalys nusprendė kurį laiką pagyventi atskirai (atskirai gyvena iki šiol). Gyvenant kartu šeimoje, atsakovas vaikais rūpinosi, padėjo juos išlaikyti, o nuo 2022 m. sausio mėnesio visiškai nebeteikė išlaikymo, todėl 2022 metais ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas ieškovės ieškinį patenkino pilnai. Pasisakydama dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškovė nurodė, jog sudarę santuoką sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino vaikus, tačiau atsakovas dažnai niekur nedirbo, nesakingai vaitojo alkoholį, jo elgesys dėl šios priklausomybės būdavo neadekvatus, todėl namuose dažnai kildavo barniai. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu bandė susitarti gražiuoju, kad jis nebevartotų alkoholio, buvo įkalbėjusi kreiptis pagalbos į specialistus ir pati stengėsi jam padėti, tačiau tai nedavė jokių rezultatų, sutuoktinis vėl sugrįždavo prie savo įpročio. Atsakovas ėmė nešti pinigus iš namų, pinigus pasisavino net iš vaiko taupyklės, dažnai ieškovei nežinant pasinaudodavo jai priklausančia banko kortele. E. J. ėmė naudoti prieš ieškovę tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, todėl 2022 metų sausio mėnesį jai teko su vaikais išsikraustyti iš atsakovo namų į nuomojamą butą. Pasak ieškovės, šalių bendras gyvenimas iširo dėl atsakovo E. J. kaltės. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis – atsakovo nesaikingas alkoholio vartojimas, nelojalumas bei nesirūpinimas šeima ir namais. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nepadeda išlaikyti vaikų ir nevykdo 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl visa atsakomybė vaikus išlaikyti bei pasirūpinti visais jų poreikiais tenka ieškovei. Pasak ieškovės, bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina, kadangi tėvas su vaikais šiuo metu bendrauti nepageidauja. Atsakovui pareiškus norą bendrauti su vaikais, ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nekils. Ieškinyje nurodė, kad gyvendami kartu santuokoje šeimos poreikių tenkinimui ieškovė ir atsakovas buvo paėmę vartojimo kreditą pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį grąžinti įsipareigojo per 36 mėnesius, tačiau atsakovui nepadedant išlaikyti vaikų, ieškovė nebesugebėjo mokėti dar ir paskolos. Dėl šios priežasties kreditorius kreipėsi į antstolius ir šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš ieškovės darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašė prievolę UAB „Finansų bitė“ pripažinti solidaria šalių prievole. 2020 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo paskirta 200 Eur dydžio administracinė nuobauda, kurios mokėjimas buvo išdėstytas keturių mėnesių terminui. Dėl sudėtingos finansinės situacijos šeimoje toliau laikytis nustatyto baudos mokėjimo grafiko ieškovė negalėjo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) kreipėsi į antstolę N. L. Ieškovė teismo prašė prievolę VMI, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine jos prievole. Tuo tarpu antstolės A. P. vykdomą 778,92 Eur išieškojimą iš skolininko E. J. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo VMI naudai ir visas vykdomosios bylos išlaidas antstolei, ieškovė prašo pripažinti atsakovo E. J. asmenine prievole, kadangi įsiskolinimas atsirado dėl atsakovo vykdytos individualios veiklos ir nesumokėtų mokesčių, apie kurias ieškovei nebuvo žinoma. Antstolės A. P. vykdomą 6500,00 Eur išieškojimą iš skolininko E. J. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos D. J. naudai, ieškovė prašo pripažinti asmenine atsakovo E. J. prievole, kadangi ši suma buvo priteista teismo iš atsakovo dėl išlaikymo vaikams neteikimo (įsiskolinimo). Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai jokio nekilnojamojo turto bei automobilių neįgijo, o visus kilnojamuosius daiktus, kuriuos buvo įgiję, ieškovė paliko atsakovui, todėl pretenzijų neturi. Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau neprašo, nutraukus santuoką, prašo palikti jai santuokinę pavardę.
2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ir galutinai suformulavo savo poziciją dėl prievolės kreditoriui UAB „Finansų bitė“ pobūdžio bei tolimesnio vykdymo, nurodydama, jog teismo prašo finansinius įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės prievole. Likusioje dalyje D. J. pareikštą patikslintą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė tenkinti.
Nepavykus įteikti atsakovui E. J. procesinių dokumentų byloje nurodytu adresu, 2023 m. liepos 27 d. buvo paskelbta jo paieška. Nustačius atsakovo adresą (duomenys neskelbtini) ir paieškos metu 2023 m. rugpjūčio 14 d. asmeniškai pasirašytinai įteikus atsakovui procesinius dokumentus (patikslintą ieškinį su priedais bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) (DOK-128751), paieška buvo nutraukta. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė. Siunčiant vėlesnius dokumentus (teismo šaukimą į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį) paieškos metu nustatytu atsakovo adresu, jie grįžo į teismą neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“ (DOK-165719). Išnaudojus galimybes įteikti atsakovui procesinius dokumentus, taip pat byloje negavus jokių duomenų iš atsakovo apie tai, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs, procesiniai dokumentai atsakovui E. J. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio neteikia (DOK-100162).
Trečiasis asmuo UAB „Finansų bitė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu dalyje dėl prievolės UAB „Finansų bitė“ pobūdžio bei tolimesnio vykdymo nesutinka. Trečiasis asmuo nurodė, jog D. J. (duomenys neskelbtini) su UAB „Finansų bitė“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis). Kadangi klientė įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdė, UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino D. J. ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį. UAB „Finansų bitė“ nurodė, jog nesutinka, kad prievolės pagal paskolas būtų modifikuotos. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog neprieštarauja, kad ieškovė su atsakovu tarpusavyje susitartų dėl prievolių vykdymo bendrovei, tačiau pati atsakomybė pagal prievoles turėtų likti ieškovei D. J. ir išorinių teisinių santykių subjektai (kreditoriai) dėl to neigiamų pasekmių pajusti neturėtų (DOK-104307). Trečiasis asmuo UAB „Finansų bitė“ pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jo atstovams nedalyvaujant (DOK-178048).
Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė. Antstolė A. P. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (DOK-170669).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad Tarnybos vyr. specialistė apsilankė ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai: E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama D. J. gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Mergaitei skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, berniukas kartu su mama dalinasi kitu kambariu E. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, eis į (duomenys neskelbtini) klasę. Vaikas nori pradėti lankyti šokius. E. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, nuo rugsėjo 1 d. pradės eiti į priešmokyklinę grupę. E. J. nurodė, kad su tėčiu E. bendrauja tik telefonu – tėtis jai paskambina, teiraujasi kaip jai sekasi, ką veikia, o ji tėčiui neskambina, nes neturi sąskaitoje pinigų. Pasak E. ji nesusitinka su tėčiu ir nenori su juo susitikti, tačiau paaiškinti, kodėl nenori - negalėjo. Anot jos, jai būtų nelabai malonu. Mergaitė pasakojo, jog tėtis jai nieko neperka ir nedovanoja, 9-tojo gimtadienio proga nepasveikino su gimtadieniu, 10-tojo gimtadienio proga atsiuntė SMS žinutę su sveikinimu. E. teigimu, jai gerai su mama; kartu žiūri filmus, padeda mamai tvarkytis, kartu gamina. E. bendravo entuziastingai, dalinosi įspūdžiais, juokavo. Vaikas sunkiai ištaria kai kurias raides, tad ne visi žodžiai buvo lengvai suprantami. Berniukas nurodė, jog gyvena su mama, tėčiu A. ir sese E. Vaikas aiškino - tėtis A. yra mūsų tėtis, atrodo kaip tėtis, bet ne tėtis; tikras tėtis yra E. Pasak E., A. atvažiuoja į svečius, tačiau nuolat kartu negyvena. Berniukas dalinosi, jog su tėčiu E. nebendrauja ir bendrauti nenori, nes jis blogas. Pasak vaiko, tėtis yra blogas, nes gąsdino mamą ir jį. E. sakė, jog nenori važiuoti pas tėtį į svečius, nepasiilgo jo; jam gerai ir su mama.
Tarnybos vyr. specialistė 2023 m. liepos 28 d. ir 31 d. bandė mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekti su E. J. (buvo skambinta ir rašyta trumpoji SMS žinutė), tačiau atsakovas neatsiliepė ir neperskambino. Liepos 31 d. buvo lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Namuose nieko neradusi, vyr. specialistė duryse paliko kvietimą susisiekti su ja, tačiau iki šios dienos atsakovas su ja nesusisiekė. Pažymėtina, kad šeima Tarnybai žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų nuo 2018 m. spalio 10 d. Tuo metu buvo nustatytas antras grėsmės lygis, vaikai buvo paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto Krizių centre, (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2018 m. spalio 15 d. pateikė prašymą teismui dėl leidimo paimti vaikus. Teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino. Šeimai nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. liepos 19 d. buvo taikoma atvejo vadyba BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre; 2018 m. spalio 23 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta vaikus grąžinti šeimai. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos, nurodo, kad tėvas šiuo metu su vaikais bendrauti nepageidauja, o jam pareiškus norą bendrauti, dėl to ginčo nekils. Tarnybos nuomone, nesant ginčo dėl bendravimo su vaikais, tėvas gali laisvai bendrauti su dukra ir sūnumi, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečių vaikų interesus (DOK-121926).
Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (2018 m. balandžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (2011 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeima, nesprendė asmeninių problemų dėl alkoholio vartojimo, vaikų neišlaikymo, švaistė šeimos pinigus, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš sutuoktinę. Ieškovė stengėsi išlaikyti šeimą ir padėti atsakovui, tačiau nepavyko, atsakovas ignoravo pagalbą ir iki šiol yra apleidęs šeimą, nevykdo teismo sprendimu nustatytos prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Nepaisant to, jog ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė jos atžvilgiu atsakovo vartotu fiziniu ir psichologiniu smurtu, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (teismui Tarnybos pateikto 2018 m. spalio 23 d. pagalbos šeimai plano duomenimis, šalių konfliktas, kurio metu buvo kviečiami pareigūnai, įvyko 2018 metų rudenį, tai buvo vienintelis šalių konfliktas, po kurio šalys susitaikė), todėl ši aplinkybė pripažintina neįrodyta.
CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, jog byloje šalys atleidžiamos nuo įrodinėjimo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju vadovaujantis tiek ieškovės paaiškinimais, tiek teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės D. J. ieškinys atsakovui E. J. buvo tenkintas pilnai – teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų E. J. ir E. J. gyvenamąją vietą kartu su jų motina D. J. bei priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2022 m. sausio mėnesio, o pradėjus gyventi skyrium, atsakovas išlaikymo niekada neteikė, todėl teismas priteisė iš atsakovo E. J. nepilnamečiams vaikams E. J. ir E. J. kiekvienam po 1250 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Duomenų apie tai, kad situacija būtų pasikeitusi, t. y., kad atsakovas būtų pradėjęs teikti vaikams išlaikymą, byloje nėra, priešingai – vadovaujantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas geranoriškai išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo neteikia, jog jis yra išieškomas priverstine tvarka antstolės A. P. ir išieškotina suma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 26 d. duomenimis, sudaro 6500 Eur. Ieškovės išdėstytos bei Tarnybos išvadoje ir minėtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas nuo2022 m. sausio mėnesio neprisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, leidžia teismui spręsti, jog atsakovas jau daugiau kaip vienerius metus paliko šeimą ir nesirūpina šalių nepilnamečių vaikų interesais, kas sudaro pagrindą pripažinti jį kaltu dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Sprendžiant dėl atsakovo kaltės kartu pažymėtina, jog atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie jam pareikštus reikalavimus (patikslintas ieškinys su priedais įteiktas jam asmeniškai pasirašytinai) neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į Tarnybos pateiktą informaciją, jog su atsakovu nėra galimybės susisiekti net telefonu, pripažintina, kad atsakovas yra abejingas savo pareigai išlaikyti nepilnamečius vaikus, nenori imtis veiksmų ir keisti susidariusią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šeimos santykiai, o kartu ir šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovės reikalavimu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – „J“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas nei vienai iš šalių nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti kartu nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Ieškovė nurodė, kad atsakovui pareiškus norą bendrauti su vaikais ginčo dėl to neturėtų kilti, o atsakovas savo siūlymų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra pateikęs.
Atsižvelgiant į ieškovės poziciją ir byloje susiklosčiusias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į nuostatą (kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga), teismas savo iniciatyva nustato, kad atsakovas bendrauja su abiem savo nepilnamečiais vaikais šalių suderintu laiku. Detalus bendravimo grafikas nagrinėjamu atveju nenustatomas.
Kartu teismas šalims išaiškina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku(-ais) tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali ateityje pakartotinai kreiptis į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl turto padalinimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, neįgijo. Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog šalys nekilnojamojo ar registruotino kilnojamoj turto (transporto priemonių, vertybinių popierių ar kt.) santuokos metu neįgijo (tomas 1, e. b. l. 9-11, 19-20, 28, 30, 35-36, 37-38), todėl turto padalijimo klausimai byloje nespręstini.
Dėl prievolių kreditoriams
Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis šias prievoles: 1) prievolę VMI pagal 2020 m. gruodžio 9 d. VMI nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas antstolės N. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 103,98 Eur; 2) prievolę UAB „Finansų bitė“ pagal 2021 m. liepos 7 d. vartojimo kredito paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ginčas baigtas šalims sudarius ir Vilniaus miesto apylinkės teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė taip pat teismo prašė šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo E. J. prievolėmis: 1) išlaikymo prievolę šalių nepilnamečiams vaikams E. J. ir E. J., kurių įstatyminė atstovė yra ieškovė D. J., pagal 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 6500 Eur); 2) prievolę VMI pagal 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 778,92 Eur). Nepaisant to, jog teismui pateiktame patikslintame ieškinyje D. J. nurodė, kad ši prievolė kilusi iš atsakovo vykdytos individualios veiklos ir nesumokėtų mokesčių, vadovaujantis teismo išreikalautais duomenimis iš antstolių informacinės sistemos registro, nustatyta, jog prievolė VMI pagal 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra kilusi 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18439-1157/2023 pagrindu, kuriuo iš atsakovo valstybės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, t. y., žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bei išlaidos už antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės nurodomo prievolių pobūdžio nepateikė. Kreditoriai (tretieji asmenys) byloje taip pat nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškinio dalies pripažįstant nurodytas prievoles ieškovės/atsakovo asmeninėmis.
Atsižvelgiant į tai, jog asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis pripažįstamos baudos, paskirtos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos, kurioms taip pat priskiriamos ir išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (CK 3.112 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (prievolė UAB „Finansų bitė“ pagal 2021 m. liepos 7 d. vartojimo kredito paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
Tarp šalių nesant ginčo, o taip pat kreditoriams nepareiškus prieštaravimų, įvertinus aukščiau aptartą išimtinai asmeninį šalių prievolių pobūdį, tai, jog ieškovės D. J. įsipareigojimai tretiesiems asmenims atsirado būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (jai paskirtos administracinės nuobaudos), o taip pat dėl ieškovės vienašališkai prisiimtų skolinių įsipareigojimų, o atsakovo prievolės tretiesiems asmenims siejamos su atsakovo išlaikymo pareiga bei pareiga apmokėti išlaikymo byloje iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendžia, kad ieškovės prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei prievolė UAB „Finansų bitė“ pagal 2021 m. liepos 7 d. vartojimo kredito paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis ieškovės D. J. prievolėmis, o atsakovo išlaikymo prievolė šalių nepilnamečiams vaikams E. J. ir E. J., kurių įstatyminė atstovė yra ieškovė D. J., vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) bei prievolė VMI sumokėti valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurios išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo ieškovės E. J. prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateiktas 2023 m. sausio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į ieškovės atstovės pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 8 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 109 Eur už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką.
Vadovaujantis 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 372,72 Eur.
Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 372,72 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo E. J. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę „J“, o atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „J“.
Nustatyti atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią, atsakovas E. J. turi teisę su abiem savo nepilnamečiais vaikais E. J. ir E. J. šalių suderintu laiku.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, pagal 2021 m. liepos 19 d. vartojimo kredito paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pagal 2020 m. gruodžio 9 d. VMI nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas antstolės N. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 103,98 Eur), yra asmeninė ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pagal 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas antstolės A. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 778,92 Eur) yra asmeninė E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo prievolė šalių nepilnamečiams vaikams E. J. ir E. J., kurių įstatyminė atstovė yra ieškovė D. J., pagal 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškoma suma 6500 Eur) yra asmeninė E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 372,72 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 72 euro centus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,43 Eur (trylika eurų 43 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.