- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-69-876/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29537-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Aurelijus Rauckis, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes arešto bausmes, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką nuspręsta įskaityti visiškai ar iš dalies atliktas bausmes pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžius.
Bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį dienos.
Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (dalyje dėl 2023 m. rugsėjo 3 d. veikos) tenkintas visiškai ir iš R. G. priteista civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai 214,24 Eur turtinei žalai atlyginti.
R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 18.08 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, iš parduotuvės lentynų paėmė: 2 vnt. ,,Vytintos Salami klasikinės dešrelės“, bendros 13,38 Eur vertės; 1 vnt. vytinto jautienos kapoto kumpio, 10,49 Eur vertės; 1 vnt. viskio ,,Nikka 0,5 L“, 49,99 Eur vertės; 3 vnt. sūrio ,,Kietasis džiugas“, bendros 9,87 Eur vertės, 2 vnt. sumuštinių ,,Žalgirio su vištiena“, bendros 4,98 Eur vertės; 1 vnt. submariną ,,Big“, 2,69 Eur vertės; 1 vnt. ledo kubelių, 1,19 Eur vertės; 1 vnt. submariną ,,Big su kumpiu, daržovėmis“, 2,69 Eur vertės; 1 vnt. viskio ,,Ballantines vild 0,7 l“, 18,99 Eur vertės; 1 vnt. sidro ,,Fizz mėlynių sk. 1 L“, 3,49 Eur vertės; 1 vnt. sidro ,,Fizz pasiflorų sk. 1L“, 3,49 Eur vertės; 1 vnt. ,,sausai marinuotų Sakartvelo šašlykų“ 800 g., 8,49 Eur vertės; 2 vnt. plastiko depozito, bendros 0,20 Eur vertės; 1 vnt. pirkėjo krepšelį, 12,30 Eur vertės; 1 vnt. ,,marinuotų Kaukazo šašlykų 700 g.“, 8,99 Eur vertės; 1 vnt. likerio ,,Jim Beam apple 0,7 L“, 19,99 Eur vertės; 1 vnt. likerio ,,Jack daniels Fire 0,7 L“, 24,99 Eur vertės; 1 vnt. kibiną su kapota vištiena, 1,35 Eur vertės; 1 vnt. ,,karštai rūkytų pjaustytų kiaulių ausų“, 2,99 Eur vertės; 2 vnt. ,,karšto rūkymo jautienos dešrelių kabanos“, bendros 5,98 Eur vertės; 0,358 g. burokėlių pupelių salotų, 1,54 Eur vertės; 1 vnt. bulvių traškučių ,,Lays“, 2,19 Eur vertės; 2 vnt. ledų ,,dadu tropinių vaisių skonio“, bendros 1,98 Eur vertės, susidėjo minėtas prekes į vieną pirkinių krepšį ir slapta pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už minėtas prekes, taip pagrobdamas svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 212,24 Eur vertės turtą.
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nuosprendyje konstatavo, jog R. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės prisipažinimu, tačiau ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą byloje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti. Skirdamas bausmę R. G. teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, padaryta žala, anksčiau teistas. R. G. darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, nes atlieka arešto bausmę, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, R. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną sunkinančią aplinkybę, sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti R. G. paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje siūlomą bausmės rūšį – areštą. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, R. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės visiškai ar iš dalies atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžius.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės subendrinimo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, tačiau bausmes subendrinus jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai bendrino jam paskirtas bausmes ir prašo aukštesnės instancijos teismo jam paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų byloje negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. G. gynėjas advokatas Tomas Liutauras Petkauskas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
7. Pirmiau aptartos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie reikalavimai yra suformuluoti apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga nuosprendyje (nutartyje) išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Turi būti atsakyta į esminius apeliacinio skundo prašymus ar argumentus. Tokia pozicija atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
8. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo R. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės subendrinimu. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, šioje dalyje nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam R. G. atlikto bausmių bendrinimo teisingumo bei pagrįstumo kontekste.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir paskirtos bausmės
9. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, t. y. jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad, pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. BK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nors iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas R. G. anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas už juos nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nusikalstama veika, už kurios padarymą R. G. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra nusikaltimas, nes jis priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Dėl to, nesant vienos iš BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kad pakartotinai padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, nėra pagrindo dėl šio konkretaus nuosprendžio asmenį laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl šios priežasties konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Panaikinusi nuteistajam R. G. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia ir nuteistajam skirtinos bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką klausimą.
10. Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, o būtent: nustatyta viena R. G. atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybė, praeityje nuteistasis teistas daugiau nei dešimt kartų, dauguma jo nusikalstamų veikų susiję su finansinės naudos gavimu, t. y. vagystės, o taip pat praeityje apeliantas teistas ir už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat įvertino tai, jog R. G., būdamas jauno, darbingo amžiaus, nedirba, nes atlieka arešto bausmę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš duomenų apie ankstesnius R. G. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikyta tiek švelnesnio, tiek griežtesnio pobūdžio bausmės – laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad anksčiau paskirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, nuteistasis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, o už smulkias vagystes paskirtų baudų nemoka. Apeliantas nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad nuteistasis R. G. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinko R. G. griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Tačiau įvertinusi nuteistojo asmenybę bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. G. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant pagal susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 30 parų. Teisėjų kolegijos manymu, tokio dydžio skirtina bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, R. G. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl bausmių bendrinimo
11. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022).
12. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžio matyti, kad R. G. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. rugsėjo 3 d., Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu – už nusikalstamas veikas, padarytas 2022 m. liepos mėn. bei 2022 m. spalio mėn., Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu – už nusikalstamas veikas, padarytas 2023 m. sausio – vasario mėn. Taigi, nustačius, jog nusikalstama veika, už kurią R. G. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, buvo padaryta iki Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžių priėmimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skirtingais teismo nuosprendžiais R. G. paskirtas bausmes pagrįstai bendrino, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
13. Kaip matyti iš apelianto skundo, jis neginčija atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo pagrindo (BK 63 straipsnio 9 dalis), tačiau prašo, kad atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės būtų bendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), o taip pat nesutinka su galutine jam paskirta subendrinta bausme. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
14. BK 63 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, be kita ko, turi būti nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreipiamas dėmesys, kad teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, Nr. 2K-316/2009, Nr. 2K-21-628/2021). BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, Nr. 2K-21-628/2021).
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į išdėstytus įstatyme numatytus reikalavimus bei aktualiu klausimu suformuotą teismų praktiką, skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendyje nenurodyti pridedamų bausmių dalių parinkimo motyvai (BK 63 straipsnio 4 dalis), todėl aukštesnysis teismas, spręsdamas nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, taikytinas ir parenkant bausmių dalis bei skiriant galutinę subendrintą bausmę.
16. Iš apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybė. Teisėjų kolegija atkreipi dėmesį, jog atsižvelgiant į šios nutarties 9 punkte išaiškintą, panaikinta R. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Praeityje nuteistasis R. G. teistas daugiau nei dešimt kartų, dauguma jo nusikalstamų veikų susiję su finansinės naudos gavimu, t. y. vagystės, o taip pat praeityje apeliantas teistas ir už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis). Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat įvertino tai, jog R. G., būdamas jauno, darbingo amžiaus, nedirba, nes atlieka arešto bausmę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. G. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje. Šiuo atveju buvo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs vieną iš nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi; BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat atsakomybę sunkinanti (veiką padarė bendrininkų grupėje; BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėtame nuosprendyje teismas taip pat įvertino aplinkybes, susijusias su R. G. teistumais praeityje, į tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas vieną kartą teistas, nusikalto būdamas jauno amžiaus (vos sulaukęs 19 metų), nusikalstamas veikas padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymą atidėjus. Jis sistemingai baudžiamas už turtinio pobūdžio administracinių nusižengimų darymą, dalį jų įvykdė jau po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. G. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, o taip pat vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Minėtame nuosprendyje teismas nustatė R. G. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi sunkinančias (veiką padarė bendrininkų grupėje bei recidyvistas; BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teismas taip pat įvertino tai, jog R. G. praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, turi pastovią gyvenamąją vietą.
17. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija – viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant (taip pat ir subendrinant) tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
18. Kaip minėta aukščiau, šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu apeliantui R. G. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiriama 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistajam R. G. parinktu bausmių bendrinimo būdu, numatytu BK 63 straipsnio 4 dalyje, todėl prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedamos dalys bausmių, paskirtų Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. ir Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiais, t. y. 20 (dvidešimt) parų arešto iš Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmės ir 10 (dešimt) parų arešto iš šiuo nuosprendžiu skiriamos ir sumažintos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės, ir atitinkamai skiriama galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
19. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas R. G. skiriamą bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliantui buvo netinkamai paskirta bausmė, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas šalinant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei paskiriant R. G. naują bausmę už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, o taip pat paskiriant naują subendrintą galutinę bausmę.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistajam R. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Tomas Liutauras Petkauskas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. G. yra 160,41 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
21. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo R. G. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti R. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje skirti 30 (trisdešimties) parų trukmės arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. 20 (dvidešimties) parų trukmės arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes arešto bausmes, ir R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir yra neskundžiamas.