Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. pagal kaltinimą kaltu neprisipažino ir nurodė, kad neneigia fakto, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. gruodžio pabaigos buvo UAB „F.“ direktoriumi, tačiau į jo pareigas neįėjo buhalterinės apskaitos vedimas, nes ją vedė M. G.. Deklaracijos taip pat nė vienos nėra teikęs ir pasirašęs. Į jo pareigas neįeina nei prekių įsigijimas, nei realizavimas, jokių prekių nėra vežęs R. V. ir jokių verslo liudijimų jai nėra padėjęs įsigyti. Buhalterei pateikdavo visus dokumentus, pasitikėjo ja, kadangi ji teigė, jog daug metų dirba. Kiek įmonėje buvo dokumentų, visi buvo pateikti buhalterei. Buhalterinius dokumentus mokesčių inspekcijai taip pat teikdavo buhalterė M. G.. Niekada nebuvo, kad produkcija būtų perkama ar parduodama be dokumentų.

Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnį, tai gali pasakyti, nei R. V., nei R. V. jokių patentų neišpirkinėjo. J. R. buvo vadybininkė. Ji dirbo su pardavimais, pirkėjais, klientais, visiems išrašydavo sąskaitas.

Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tai jis iš UAB „F.“ nepasisavino nei vieno euro, jis dirbo tikrai sąžiningai, gal tik trūko praktikos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tuo metu parodymus davė be advokato.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad su įtarimu susipažino, pilnai prisipažįsta. UAB „F.“ įkurta 2017 m., įmonės akcininkė J. R.. Įmonės pagrindinė veikla yra prekyba paukštienos produktais, ji vykdoma nuo įkūrimo laikotarpio. Jis yra įmonės direktorius, įmonės sandėliai yra adresais (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko M. G., jo telefono numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. R. telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). įmonėje dirba du vairuotojai: O. Č., V. G. K.. UAB „F.“ paukštienos produkciją daugiausia įsigyja iš (duomenys neskelbtini) įmonių (duomenys neskelbtini) ir kitų, kurių šiuo metu neprisimena. Už įsigytą produkciją visada atsiskaitymas vyko grynais. Atsiskaitymas vykdavo Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), priklausomai kurioje vietoje buvo gaunamos prekės. Iš nurodytų įmonių (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių produkcija būdavo įsigyjama pagal oficialius apskaitos dokumentus ir be apskaitos dokumentų. Prekes atveždavo (duomenys neskelbtini) įmonių vairuotojai, arba jis nuvažiuodavo jų pasiimti. Už oficialią produkciją ir už produkciją, kuri buvo gaunama be apskaitos dokumentų, pinigus atiduodavo jų vairuotojams, ar tiems asmenims, kurie atveždavo prekes. Kiek buvo atvežta vištienos ir kitos produkcijos iš (duomenys neskelbtini) įmonių, tiksliai įvardinti negali, tačiau ne mažiau kaip 35000 kg per visą įmonės veiklos laikotarpį, tai yra nuo 2017-01-01 iki 2018-10 mėn. Šie skaičiai yra apytiksliai. Neoficialią produkciją, tai yra paukštieną, parduodavo (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėse, asmenims T. K., R. V., R. V., kitų asmenų šiuo metu neprisimena. Taip pat būdavo ir oficialiai parduodama produkcija įmonėms, individualioms įmonėms, turgavietėse, asmenims dirbantiems pagal patentą, kavinėms. Tai turi atsispindėti įmonės apskaitoje. Asmenims, kuriems buvo parduodamos prekės be dokumentų, šalia oficialios PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašomas lapelis, kuriame buvo nurodoma neapskaityta, be apskaitos dokumentų parduodama vištienos ir kita produkcija. Išvežiojant produkciją po prekybos vietas, jo įmonės vairuotojams, šalia paduodamos sąskaitos - faktūros buvo paduodamas, kada žinoma reikėdavo pirkėjams neoficialios produkcijos, ir lapelis, kuriame būdavo nurodyta parduodama be apskaitos vištienos produkcija. Vairuotojams jis nieko neaiškindavo apie parduodamą vištienos ir kitą produkciją be apskaitos dokumentų, tačiau jie matydavo lapelius su nurodytais vištienos kiekiais prie sąskaitų - faktūrų. Jie vykdė jo ir J. R. nurodymus į kurią vietą vežti produkciją. Vairuotojai nebuvo įtraukti į jo sukurtą veiklą dėl neapskaitytos produkcijos pardavinėjimo ir įsigijimo. J. R. įmonėje yra atsakinga už prekių užsakymų priėmimą. Ji priiminėjo užsakymus iš klientų. Apie realizuojamą ir įsigyjamą produkciją be apskaitos dokumentų, ji žinojo pilnai. Ji gali jo parodymus patvirtinti. Jo ir J. R. nurodymu, vairuotojai kartais surinkdavo pinigus iš klientų. Jie nežinojo ar tie pinigai yra gauti už oficialiai parduotą produkciją, ar be apskaitos dokumentų. Dar kartą parodo, kad prekiavo be apskaitos dokumentų ir dėl to gailisi, kiek bus apskaičiuota mokesčių nuo parduotos produkcijos be dokumentų, stengsis sumokėti per tam tikrą laiką (7 t., b. l. 24-25).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad nebuvo produkcijos be apskaitos dokumentų, tik su jais. Apklausoje gal buvo susipainiojęs, jis be apskaitos dokumentų tikrai nepardavė. Būdavo, kad produkciją atveždavo vairuotojai, arba jis važiuodavo pasiimti. Jis pats nedalyvaudavo pardavimuose, gal ne tai norėjo pasakyti. Tie lapeliai, kurie minimi apklausoje, tai kasos pajamų orderiai, sąskaitos - faktūros, pinigų priėmimo kvitai. Jo išsilavinimas vidurinis, verslu verčiasi 10 metų. Po apklausos protokolu jo parašas. Protokolas jam buvo perskaitytas, bet buvo atlikta krata, gal ne taip perskaitė, buvo sutrikęs, pasimetęs.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad kaltu prisipažįsta, visą vištienos produkciją, kurią UAB ,,F." parduodavo UAB ,,K." vardu, buvo parduota T. K.. T. K. pats nurodė, kad jam parduoti vištienos subproduktus UAB ,,K." vardu. Jis jiems pateikė šios įmonės rekvizitus. T. K. pats atsiskaitydavo už pristatytą oficialią UAB ,,K." produkciją, bei neoficialią produkciją. Atsiskaitydavo kartais per vairuotojus, o dažniausiai atsiskaitydavo tiesiogiai su J. R.. Visada buvo atsiskaitoma tik grynais pinigais. UAB ,,F." per savaitę T. K. parduodavo apie 300 kg viščiukų, tame skaičiuje buvo 150 kg pagal UAB ,,K." dokumentus, kita pusė 150 kg viščiukų buvo parduodama iš vis be apskaitos dokumentų. Vieno kilogramo viščiuko kaina svyruoja nuo 1,30 Eur iki 1,40 Eur. Su T. K. dirba apie keturis mėnesius. Asmens kratos metu pas jį rasti pinigai 4000 eurų ir 70000 zlotų priklauso UAB ,,F.". Įmonės kasininkas yra jis, ar šiems pinigams yra kasos išlaidų orderis, neprisimena, tai geriau žinos buhalterė M. G. (7 t., b. l. 27-28).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad nežinojo, jog T. K. produkcija tiekiama be apskaitos dokumentų. Šis turėjo ar dvi, ar tris įmones, viena jų – „K.“. Po apklausos protokolu jo parašas.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad kaltu prisipažįsta, (duomenys neskelbtini) turgaus prekybininkus tikrino UAB ,,D." darbuotoja V. L.. Įmonės UAB ,,F." vairuotojas V. jam pranešdavo kada jis privalėdavo nuvykti pas ją į turgų, į jos kabinetą su ja pasikalbėti. Realiai ji kviesdavo jį todėl, kad jis sumokėtų jai pinigus. Pinigus jai mokėjo ne tik jis, visų įmonių atsakingi asmenys vykdavo pas ją sumokėti pinigų. Pinigus mokėjo todėl, jog dalis žaliavos būdavo atvežama be apskaitos dokumentų. Šalia įvažiavimo atitvaro, budintis sargas jai pranešdavo, kas įvažiavo į teritoriją ir atvežė prekes, tuomet ji ateidavo prie įvažiavusio į teritoriją automobilio vairuotojo ir paprašydavo išrašytų sąskaitų - faktūrų. Ne visuomet vairuotojas pateikdavo jos prašomus dokumentus, tada ji nurodydavo jam ar kitiems pardavėjams, kuriems jie tiekdavo paukštieną bei kiaulieną, jog jam perduotų, nes jis turi pas ją užeiti. Kai jis užeidavo į jos kabinetą, pakišdavo pinigus po dokumentais ar pridengdavo juos sąskaitomis ir paduodavo. Mažiausiai kartą per mėnesį lankydavausi pats ar J. pas ją kabinete ir palikdavo ne mažiau kaip šimtą eurų grynaisiais. Jeigu jis atsisakydavo jai mokėti, po kiek laiko atvykdavo į turgų maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai ir tikrindavo prekyvietes, į kurias tiekdavo mėsą. Šių metų birželio mėnesį jam skambino V. L., kuri naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog turi pas ją atvykti ir sudėlioti pliusus ir minusus. Jis jau kurį laiką, maždaug porą mėnesių, nebuvo pas ją lankęsis ir nemokėjo jai pinigų. Jis nenuvyko, tačiau atsitiktinai susitiko ją (duomenys neskelbtini) turguje, ji tuomet dar kartą jam pasakė, jog jis turi pas ją užeiti, tačiau jis to nebedarė (7 t., b. l. 31-32).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad visa produkcija būdavo vežama su dokumentais, su sąskaitomis. Po apklausos protokolu jo parašas.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jam buvo pateiktas raštas 2019-10-28 Nr. 25/11-1-3-17612 pateikti UAB ,,F." buhalterinius apskaitos dokumentus. Prašomų dokumentų pateikti negali, kadangi jų neturi. Visi įmonės apskaitos dokumentai buvo paimti FNTT darbuotojų kratų metu 2018 metais. Taip pat jis kreipėsi į buhalterę, kuri taip pat nurodė, kad prašomų dokumentų neturi ir jie buvo paimti FNTT darbuotojų (7 t., b. l. 33).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad kratos metu buvo paimta 70000 zlotų, 4000 eurų. Kadangi tai buvo įmonės pinigai, jie turėtų būti įtraukti. Pirkdavo produkciją iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Visus dokumentus, kuriuos gaudavo iš (duomenys neskelbtini) įmonių, pateikdavo buhalterei. Iš įmonės kasos pasiimdavo pinigus pagal kvitus, buvo rašoma, kiek gauta, kiek įnešta į kasą. Pinigai, gauti už parduotą produkciją būdavo įnešami pagal pinigų priėmimo kvitą, įrašoma į pinigų priėmimo knygą. Kodėl nebuvo surašyti dokumentai dėl 4000 eurų ir 70000 zlotų, tai gali paaiškinti, kad šitie pinigai buvo paimti anksti rytą, gal buhalterė nespėjo sutvarkyti. Šitie pinigai buvo UAB „F.“, jie buvo įmonės patalpose. Prašo civilinio ieškinio nepriteisti, nes mano, jog įmonė buvo sumokėjusi visus mokesčius. Taip pat mano, kad jis pats bet kokiu atveju neturėtų atlyginti civilinį ieškinį, atsakovu turėtų būti tik UAB „F.“. Vėliau taip pat nebuvo pateikti dokumentai dėl tų pinigų, kurie buvo išimti kratos metu, pinigai buvo paimti kabinete, darbo vietoje.

Kaltinamoji J. R. kalta pagal pateiktą kaltinimą neprisipažino ir nurodė, kad buhalterinės apskaitos ji netvarkydavo, nes už tai buvo atsakinga tik M. G.. Prekes be dokumentų realizuodavo ji, nes pati ir užsakinėdavo prekes, niekas apie tai nežinodavo. Tokias be dokumentų prekes ji teikdavo ir R. V., ir V., ir T. K., tačiau kiekiai buvo gerokai mažesni, nei teigia liudytojai. Produkcijos be dokumentų pasiūlydavo (duomenys neskelbtini), už ją ji sumokėdavo grynais pinigais iš savo asmeninių pinigų. A. P. nieko nežinojo, jis su klientais nebendraudavo.

Kaltinamoji J. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad pilnai prisipažįsta dėl pareikšto įtarimo. UAB „F.“ įkurta 2017 m., ji yra įmonės akcininkė, tačiau vadybininkės pareigas eina maždaug nuo 2018 m. pradžios. Įmonės pagrindinė veikla yra prekyba paukštienos produktais, tačiau prekiaujama ir kiaulienos skerdiena. Visa minėta žaliava užsakoma tik iš (duomenys neskelbtini) registruotų ūkio subjektų bei fizinių asmenų. Yra atsakinga tik už paukštienos realizavimą, kiaulienos skerdieną realizuoja A. P.. Įmonės sandėliai yra (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko M. G., ji naudojasi šiais telefono numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirba du vairuotojai: O. Č., V. G. K.. UAB „F.“ paukštienos produkciją daugiausia įsigyja iš (duomenys neskelbtini) įmonių (duomenys neskelbtini) ir kitų, kurių šiuo metu neprisimena. Už įsigytą produkciją visada atsiskaitymas vyko grynais, atsiskaitymo reikalus sprendė A. P., ji niekada neatsiskaitinėjo už atvežtą žaliavą. Iš nurodytų įmonių produkcija būdavo įsigyjama pagal oficialius apskaitos dokumentus ir be apskaitos dokumentų. Prekes atveždavo (duomenys neskelbtini) įmonių vairuotojai. Už oficialią produkciją ir už produkciją, kuri buvo gaunama be apskaitos dokumentų, A. P. pinigus paduodavo jų vairuotojams, ar tiems asmenims, kurie atveždavo prekes. Kiek buvo atvežta vištienos ir kitos produkcijos iš (duomenys neskelbtini) įmonių, tiksliai įvardinti negali, tačiau ne mažiau kaip 35000 kg per visą įmonės veiklos laikotarpį, tai yra nuo 2017-01-01 iki 2018-10 mėn. Šie skaičiai yra apytiksliai. Neoficialią produkciją, tai yra paukštieną, parduodavo (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėse, asmenims T. K., R. V., R. V., (duomenys neskelbtini) prekiaujančiam M., kuris pateikdavo užsakymus ir (duomenys neskelbtini) veikiantiems fiziniams asmenims, R. J., R. Ž., V. B., V. L., kitų asmenų šiuo metu neprisimena. Taip pat būdavo ir oficialiai parduodama produkcija įmonėms, turgavietėse, asmenims, dirbantiems pagal patentą, kavinėms. Tai turi atsispindėti įmonės apskaitoje. Pirkėjai paskambinę nurodydavo kada jiems reikalinga pristatomos žaliavos sąskaita - faktūra bei nurodydavo kokias pozicijas bei jų kiekius ji turi įrašyti. Kiekvieną dieną prieš išvežant prekes ji paduodavo vairuotojui lapelį, ant kurio buvo surašyta kam ir kiek turi būti nuvežama žaliavos. Už parduotą vištieną pinigus iš užsakovų paimdavo ji arba A. P., kartais, jei paprašydavo, pinigus paimdavo ir vairuotojai. Vairuotojams ji nieko neaiškindavo apie parduodamą vištienos ir kitą produkciją be apskaitos dokumentų, tačiau jie matydavo kada buvo išrašoma sąskaita - faktūra, o kada ne. Vairuotojai vykdė jos ir A. P. nurodymus į kurią vietą vežti produkciją, nebuvo įtraukti į jos sukurtą veiklą dėl neapskaitytos produkcijos pardavinėjimo ir įsigijimo. A. P. buvo atsakingas už žaliavos užsakymą iš (duomenys neskelbtini) prekybininkų. Jis telefonu pateikdavo užsakomus kiekius ir derindavo visus kitus pristatymo reikalus. Apie realizuojamą ir įsigyjamą produkciją be apskaitos dokumentų, jis žinojo pilnai. Jis gali jos parodymus patvirtinti. Dar kartą nurodo, kad prekiavo be apskaitos dokumentų ir dėl to gailisi. Kiek ikiteisminio tyrimo metu bus paskaičiuota mokesčių nuo parduotos produkcijos be apskaitos dokumentų, stengsis sumokėti per nurodytą laiką (6 t., b. l. 188-189).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, tačiau kai buvo rašomi parodymai, ji jautėsi prastai. Už produkciją, kuri buvo be apskaitos dokumentų, A. P. tikrai neatsiskaitydavo, tik už produkciją su dokumentais.

Kaltinamoji J. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad į (duomenys neskelbtini) turgavietę paukštienos žaliavą pristato maždaug porą metų. Žaliavą, beveik kiekvieną dieną, pristato turguje dirbantiems prekeiviams. Produkciją pristato įmonės vairuotojas V. G. K.. Kartais kartu su vairuotoju vykdavo į prekyvietę ir ji, nes iš jų reikėdavo surinkti pinigus. Ji žino, jog toje prekyvietėje dirba V. L., kuri tikrindavo pristatomos žaliavos kiekį, dokumentus. V. L. daugiausia bendraudavo su jos sugyventiniu A. P.. Kiek jai yra žinoma, V. L. skambindavo jam ir sakydavo, jog A. turi atvykti pas ją pasikalbėti. Ji žinojo, jog A. vykdavo pas ją sumokėti pinigų už tai, jog nefiksuotų pažeidimų. Kartais įmonės UAB ,,F." vairuotojas V. G. K. pristatydavo žaliavą be dalies apskaitos dokumentų, ir tuomet kai ši, tikrindama dokumentus, tai pastebėdavo, skambindavo A. ir reikalaudavo atvykti. Ji žino, jog atvykimo tikslas buvo pinigai, kuriuos A. turi sumokėti už tai, jog ši nefiksuotų pažeidimo. Kaip dažnai A. vykdavo sumokėti pinigų, ir kokia tai suma, ji nepamena, bet tokia situacija tęsiasi jau ne vienerius metus, maždaug nuo 2005 m. Šiuo metu jai yra žinoma, jog V. L. nurodo prekiautojams kieno produkciją užsakyti, o kieno ne, agituoja prekybininkus neužsisakyti žaliavos iš UAB ,,F.", o pirkti iš UAB ,,R.". Paskutinį kartą, maždaug prieš savaitę, A. P. skambino V. L., teiraudamasis kodėl pastaroji nurodo prekyvietės darbuotojams kokią žaliavą užsisakyti, V. L. atsakė, jog jis turi atvykti pas ją, bet A. P. nenuvyko (6 t., b. l. 193).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad nepamena, ar šie jos parodymai yra teisingi. A. P. buvo ir yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu. Pinigai, kurie buvo paimti kratos metu darbe, buvo paruošti sumokėti mokesčius, M. G. turėjo atvažiuoti ir viską sutvarkyti. Patys (duomenys neskelbtini) pasiūlydavo produkciją be apskaitos dokumentų, kodėl (duomenys neskelbtini) įmonė nurodė, kad mokėjo mokesčius nuo žymiai didesnių kiekių, negu užpajamuota „F.“, ji nežino.

Kaltinamoji R. V. kalta neprisipažino pagal pateiktą kaltinimą ir nurodė, kad ji iš „F.“ imdavo produkciją, kurią atveždavo vairuotojai. Verslo liudijimą pirkdavo pati, mokėdavo iš savo sąskaitos, yra pateikusi išrašus. Nesutinka su tais kiekiais, kiek yra įrašyti į kaltinimą. Be dokumentų buvo labai maži kiekiai. Produkciją be dokumentų užsakydavo parašydama žinutę J.i arba skambindavo. Atveždavo produkciją, kartais dokumentuose būdavo įrašytas kiekis, kartais dokumentus atveždavo ir kitą dieną, nes neatitikdavo kiekiai. Lapelių nebūdavo. Už produkciją sumokėdavo iš savo asmeninių pinigų vairuotojui. Už tą produkciją, kurią pasiimdavo sau, atsiskaitydavo su vairuotoju grynais pinigais.

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad šioje prekyvietėje dirba apie pusantrų metų, šias patalpas nuomojasi iš UAB ,,D.“, už nuomą moka 428,06 Eur mėnesinį mokestį, šią sumą dalinasi per pusę su R. V.. Šiose patalpose šaldytuvai jau buvo, kiekviena turi po kasos aparatą, registruotą jų vardu. Kartu su R. yra pasiskirstę, kad prekybos vietoje dirbs kas savaitę. Prekiauja kiauliena ir paukštiena, kurią tiekia UAB ,,F.“. Paskambinus dėl užsakymų į UAB ,,F.“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepia direktorius A., kainą susiderina užsakymo metu. Paukštieną veža tik pagal užsakymus, nes ji nėra paklausi. Gaunant prekes, iš karto yra atvežamos PVM sąskaitos - faktūros. Su UAB ,,F.“ atsiskaito vėliau. Po mėnesio ar daugiau atvyksta direktorius, susumavęs visų sąskaitų sumą ir tada ji atsiskaito. Ji A. paduoda pinigus, šis išrašo pinigų priėmimo kvitą. UAB ,,F.“ direktorių žino jau nemažai laiko, nes iki tol, kol pradėjo prekiauti pagal verslo liudijimą, dirbo jo vadovaujamoje įmonėje. J. R. taip pat pažįsta, nes ši taip pat dirbo ankstesnėje įmonėje, dabar su J. nebendrauja (6 t., b. l. 137-139).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad nelabai atsimena, ar bendraudavo su A. P., daugiau bendraudavo su J..

Įtariamoji R. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad kalta neprisipažįsta, A. P. pažįsta apie tris metus. Iš pat pradžių dirbo jo vadovaujamoje įmonėje UAB ,,R.". Įmonėje dirbo kartu su R. V.. Prekiauja mėsa, jos gaminiais, skerdiena, vištiena. Prekybos vieta yra (duomenys neskelbtini) turgavietė, (duomenys neskelbtini). Vėliau, kai bankrutavo UAB „R.“ apie 2016 m. vasarą, ji pati nusprendė išsiimti verslo liudijimą ir savarankiškai prekiauti toje pačioje vietoje mėsos subproduktais, ji pati mokėjo už nuomą turgaus administracijai. Už nuomą į mėnesį buvo mokama su komunaliniais mokesčiais nuo 400 iki 500 eurų. Asmuo, kuris renka pinigus iš administracijos turgaus, yra R.. Už verslo liudijimą moka 150 eurų per tris savaites. Į šią sumą įeina pajamų mokestis, Sodra, sveikatos draudimas, patentas. Kam priklauso prekybos vietoje esantys 2 šaldytuvai ir 2 šaldikliai, ji nežino. Paukštieną perka iš UAB ,,F.", su ja atsiskaito mėnesio laikotarpyje. Pinigus visada atvažiuodavo pasiimti direktorius A. P.. Išskyrus jį, daugiau niekam iš UAB ,,F." darbuotojams pinigų nepaduodavo. Iš UAB ,,F." neoficialios produkcijos niekada negavo, visos prekės buvo pateikiamos tik pagal PVM sąskaitas - faktūras. Jai A. P. jokio atlyginimo nemokėjo, ji dirbo savarankiškai. UAB ,,F." vairuotojai buvo du. Paukštienos per savaitę parduodavo ne mažiau kaip 200 kg ir kiaulienos ne mažiau kaip 250 kg. Dėl prekių užsakymo iš UAB ,,F." bendraudavo su A. P. ir J. R.. Prekes užsakydavo daugiausia pirmadienį arba trečiadienį telefonu, arba žodžiu kai atvažiuodavo A. P. pasiimti pinigų (6 t., b. l. 156-157).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad A. P. gal labai retai atvažiuodavo, atveždavo pajamų orderius ir pasiimdavo pinigus. Savo noru pateikė paaiškinimą, esantį 6 t., b. l. 162. Imdavo produkciją be apskaitos dokumentų savo asmeninėms reikmėms, jei jai jos nereikėdavo, tada parduodavo, pinigus ką uždirbdavo, pasiimdavo sau. Su A. P. atsiskaitydavo kartą į mėnesį todėl, kad jis atveždavo pajamų orderį mėnesio laikotarpiui. Kai A. P. atveždavo produkciją, kartu atveždavo sąskaitą - faktūrą, arba vairuotojas atveždavo sąskaitą - faktūrą, o A. P. pinigų priėmimo orderius išrašytai sumai, ji pagal juos sumokėdavo. Sumos, nurodytos tose sąskaitose - faktūrose, atitikdavo. Už neapskaitytą produkciją pinigus atiduodavo vairuotojui. Vištieną be dokumentų iš UAB „F.“ atveždavo vairuotojas. Ji J.i paskambindavo ir pasakydavo, kad jai reikia asmeniniams tikslams. Pas A. P. nėra asmeniškai užsakiusi vištienos be apskaitos dokumentų.

Banko išraše nurodyta, kad R. V. Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2017-01-08 iki 2018-12-07 pervedinėjo pinigines lėšas, nuo 2017-01-08 iki2018-12-07 pervedinėjo VSDF valdybai pinigines lėšas (6 t., b. l. 166-173).

Civilinio ieškovo atstovas R. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Civilinį ieškinį palaiko. 2020 m. sausio 21 d. raštu Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos Kauno apygardos valdyba informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00025-18 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. P., būdamas UAB „F.“ direktoriumi, laikotarpyje nuo 2017-01-04 iki 2018-12-31 bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė prekių pirkimų ne mažiau kaip už 673 023 eurus, bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 141 334 eurų PVM, tokiu būdu valstybės biudžetui padaryta nurodyto dydžio žala. Žala biudžetui apskaičiuota remiantis 2019 m. lapkričio 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada. Kadangi įmonė jokio turto neturi, turi bankrutuojantį statusą, mokesčių išieškojimas iš įmonės yra negalimas. PVM mokėtojas yra įmonė, tačiau remiantis paskutine Aukščiausio teismo praktika, jeigu iš įmonės išieškoti nusikalstama veika padarytos žalos negalima, todėl jie, kaip atstovaujantys valstybės interesus, įgyja teisę teikti ieškinį įmonės vadovams ar kitiems žalą padariusiems asmenims. Todėl, vadovaudamiesi BPK 109, 110, 112 straipsniais, mokesčių inspekcija, atstovaudama valstybės interesus, teikia šį ieškinį tiesiogiai buvusiam įmonės direktoriui A. P.. Aukščiausio teismo praktika, t. y. išplėstinės civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegijos nutartis nurodo, jeigu įmonė yra nemoki ar iš jos negalima išieškoti mokesčių, todėl jie turi pagrindą ir teisę kreiptis dėl išieškojimo iš žalą padariusių asmenų, t. y. iš įmonės vadovo (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, nutartis 2018 m. birželio 6 d.). Kadangi įmonė turi bankrutuojančios statusą, jokio nekilnojamo, registruotino turto, t. y. turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, faktiškai veiklos nevykdo, deklaracijų neteikia, įmonei įtarimas šioje baudžiamojoje byloje nėra pareikštas. Įmonei jokie civiliniai ieškiniai nėra pareikšti ir civilinio proceso tvarka.

Liudytoja A. D. nurodė, kad buvo šioje byloje įtariamąja, buvo atleista pagal laidavimą. Ji imdavo produkciją iš J. ir A.. Jie jai atveždavo produkciją be dokumentų. Dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, prekiaudavo paukštiena. Kai jai atveždavo paukštieną, ji dokumentų neprašydavo, be dokumentų pasiimdavo nedidelį kiekį. Pinigus už tą produkciją iš karto ji paduodavo vairuotojui. Kokia buvo sutarta kaina, ji dabar nepamena, bet ,,F.“ būdavo mažesnės kainos.

Įtariamoji A. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad prisipažįsta pilnai. Jos įtarime parduotos vištienos 4066 kg be apskaitos dokumentų turgavietėje esanti daktarė V. (pavardės nežino) nematė (5 t., b. l. 184).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad nieko papildyti nenori, pinigus paduodavo vairuotojams, mano kad jie tuos pinigus perduodavo įmonei. Nei J., nei A. niekada jai nepriekaištavo, kad negavo iš jos pinigų.

Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad dirba (duomenys neskelbtini) turgavietėje (duomenys neskelbtini). Prekiauja vištienos ir kiaulienos skerdiena maždaug nuo 2008 metų. Nuo 2018-05-21 iki 2018-11-24 buvo įsigijusi verslo liudijimą. Verslo liudijimą perka kas mėnesį. Pagal įtarimą, ji iš UAB „F.“ 2018-05-21 iki 2018m. spalio mėn. vidurio laikotarpiu galėjo įsigyti 4066 kg vištienos be apskaitos dokumentų ir kurių vertė galėjo būti 6417,30 Eur. Dėl nurodytu kiekių ir pinigų sumos, nurodytų įtarime sutinka. Patvirtina, kad įtarime nurodytu laikotarpiu pirko vištienos skerdieną iš UAB „F.“ be apskaitos dokumentų ir jos neįformino pajamų išlaidų žurnaluose, tai yra vedamojoje apskaitoje, kuri priklauso vesti asmenims verčiantiems veikla pagal verslo liudijimą. Įsigytą vištieną pardavė pirkėjams taip pat be apskaitos dokumentų, nemušant į kasą. Visa pristatyta vištiena be apskaitos dokumentų būdavo markiruota, tai yra nebuvo pasibaigęs galiojimo laikas ar kurios nebūtų galima parduoti dėl blogos kokybės. Įtarime nurodytą vištienos skerdieną, įsigytą be apskaitos dokumentų, galėjo parduoti už įtarime nurodytą sumą. Tikrai nėra pardavusi už didesnę sumą negu nurodyta įtarime. Visas bendravimas iš UAB „F.“ atstovų buvo su J. R., užsakymai vyko telefonu, pagrinde SMS žinutėmis. Prekes pristatydavo UAB „F.“ vairuotojai. Pinigus paduodavo vairuotojams už vištienos skerdiena, įsigytą iš UAB „F.“ be apskaitos dokumentų. Ji suprato, kad vėliau vairuotojai pinigus perduodavo į UAB „F.“ J. R. arba A. P.. Jos įtarime parduotos vištienos 4066 kg (be apskaitos dokumentų), turgavietėje esanti daktarė V. (pavardės nežino) nematė, kadangi vištieną iš karto parduodavo kitiems asmenims, todėl ši nespėjo ir nematė, kad vištieną gavo ir pardavė be apskaitos dokumentų. V. niekada nėra mokėjusi jokių pinigų, kad galėtu prekiauti mėsos žaliava be apskaitos dokumentų. V. tikrindavo po kelis kartus per dieną, žiūrėdavo dokumentus, higieną, šaldytuvų temperatūras, markiruotę (lipdukus, kuriuose nurodyta šaldytuvo temperatūra, galiojimo laikas) (6 t., b. l. 3-4).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad viską tvirtina. Juos tikrindavo veterinarijos darbuotoja, ši nematydavo, kad vištiena be dokumentų, jos nebūdavo dideli kiekiai. Užsakymus darydavo daugiausia SMS žinutėmis, rašydama J.i. Šiandien teismo posėdyje savanoriškai davė parodymus. Galėjo įsigyti vištienos 4066 kg, tokį kiekį paskaičiavo pagal SMS žinutes. Suskaičiavo pati, kad galėjo būti už 6417,30 eurus.

Liudytoja R. J. nurodė, kad prekiavo (duomenys neskelbtini) paukštiena, dirba pagal individualią veiklą. Užsisakydavo prekes, jas atveždavo kartu su dokumentas, prekių leidimais. Po to atnešdavo dokumentus, kuriuose būdavo nurodyta, kiek reikia sumokėti. Juos sumokėdavo iš karto arba darbo dienos pabaigoje. Atvežtų prekių kiekiai atitikdavo, neatitikimai galėjo būti iki pusės kilogramo. Prekes ji ima ir dabar iš tų pačių žmonių, jie dabar dirba įmonėje „O.“, o tada buvo kitas pavadinimas. Dažniausiai bendraudavo su J., A. yra mačiusi bazėje kartu su J., bet su juo jokių reikalų neturėjo. Tokio asmens, kaip R. V., nepažįsta.

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad paskutinius 5 metus dirba (duomenys neskelbtini), pagal individualios veiklos pažymėjimą. Vykdo prekybą žalia paukštiena. Maždaug prieš metus laiko į bazę atvyko J. ir pasiūlė iš įmonės UAB „F.“ įsigyti paukštienos. Pasiūlymas tenkino, tai yra kainos bei kitos sąlygos. Pradėjo bendradarbiauti. Užsakymą pateikdavo J. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) arba žodžiu, J. atvykus į turgavietę. Užsakymą pateikdavo keletą kartų per savaitę maždaug po 50 kg ir daugiau. Realiai atvežtos paukštienos kiekis nesutapdavo su sąskaitoje - faktūroje išrašytu paukštienos kiekiu. J. savo nuožiūra įrašydavo tiek kiekius, tiek kilogramo kainą. Ji pati jokių nurodymų dėl sąskaitos turinio neduodavo J.. Sąskaitas atveždavo pati J., vieną du kartus per savaitę. Būdavo atvejų kuomet, užsakant papildomai keletą dėžių broilerių, nebūdavo iš vis išrašoma sąskaita - faktūra. Ji pati netikrindavo kas yra įrašyta į atvežtą sąskaitą - faktūrą ir nelygindavo su realiai atvežtu žaliavos kiekiu. Tiesiog žinodavo kiek paukštienos turi būti atvežama. J. į bazes atvykdavo kiekvieną dieną, ir kuomet ji turėdavo pinigų, pasikviesdavo J. ir pasiteiraudavo kiek yra skolinga. Pasakydavo sumą, o ji atsiskaitydavo su J. grynaisiais. Pinigų priėmimo kvitas būdavo atvežamas vėliau, tačiau suma, kurią sumokėdavo J. ir suma, kuri būdavo įrašyta į pinigų priėmimo kvitą, nesutapdavo. Sumokėdavo nuo 50-100 Eur daugiau nei buvo nurodyta dokumentuose. Pinigai būdavo sumokami tiek už žaliavą be dokumentų, tiek už žaliavą su dokumentais. Visus pinigus paduodavo vienu kartu. Paukštieną atveždavo vairuotojas, vardu V.. Vairuotojui neatiduodavo pinigų už atvežtą paukštieną ir užsakymo nepateikdavo. Vairuotojas tik pristatydavo jai į darbo vietą jos užsakymą. Jokių dokumentų kartu su žaliava jis neatveždavo. Juos pateikdavo J. (5 t., b. l.151-152).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad būdavo, jog neišrašoma sąskaita - faktūra, bet nežymiam kiekiui, nesutapdavo nedidelės sumos. Po apklausa jos pasirašyta, ji pati parašė savo ranka „viskas teisingai“, jos parodymai teisingi. Kiek iš viso pinigų sumokėjo J.i už pateiktas prekes be dokumentų, tikrai neatsimena. Ji niekada neprašė dokumentų, jie niekada jai jų nesiūlė. Buvo šiek tiek svorių neatitikimai. Ji persisverdavo, matydavo neatitikimus, bet jų nesureikšmino. Užsakymus J. R. dažniausiai pateikdavo telefonu žinute, arba paskambindavo, arba žodžiu pasakydavo.

Liudytoja V. L. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pareikšti įtarimai, buvo atleista pagal laidavimą, sutinka liudyti. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) turgavietėje. „F.“ veždavo prekes, jomis prekiaudavo kelios pardavėjos, R. ir R.. Ji kiekvieną rytą atvažiuodavo į turgavietę, praeidavo pro kioskus, kurie jau būdavo atidaryti, patikrindavo, ar pasidarė dezinfekciją, ar susitvarkė, kaip atrodo likučiai vitrinose. Taip pat susirinkdavo dokumentus, kurie jau būdavo atvežti arba atvežti iš vakaro, nes ji dirba ne pilną dieną. Tada eidavo į savo kabinetą pildyti gautos produkcijos žurnalų, surašyti visus duomenis pagal grafas: kilmės šalį, gamintoją, gavėją, skerdyklos numerį, atvežtos produkcijos temperatūrą. Berinkdama dokumentus, pasižiūrėdavo ar ta prekė, pasižiūrėdavo ženklinimus. Po to apeidavo vėliau atsidariusius kioskus, vėl susirinkdavo dokumentus, arba juos jai atnešdavo į kabinetą. Tuo metu buvo Žemės ūkio ministro įsakymas, kad dokumentus turi pateikti per dvi valandas nuo produkcijos gavimo.

Liudytoja V. L., apklausta įtariamąja, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad UAB „F.“ tiekdavo produkciją į (duomenys neskelbtini) turgavietę, prekiautojoms, dirbančioms pagal verslo liudijimą R. V. ir R. V.. Jeigu R. V. ir R. V. nepateikdavo UAB „F.“ vardu atvežtai produkcijai dokumentų, ji savo iniciatyva skambindavo į UAB „F.“ A. P. arba J. R. ir nurodydavo pateikti dokumentus. UAB „F.“ dažnai atveždavo mėsos produktus be apskaitos dokumentų. Ji A. P. ir J. R. nuolat informuodavo, kad reikalingi įsigijimo dokumentai, o jie jai žadėdavo pristatyti, tačiau UAB „F.“ vadovai A. P. ir J. R. jai dokumentų nepristatydavo. Nors dokumentų nebūdavo, ji prekybos R. V. ir R. V. neuždraudė, nors turėjo taip padaryti. Taip pasielgė todėl, kad norėjo jog turgus veiktų pilnu pajėgumu, nenorėjo kenkti pardavėjams. Su ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, kad jai buvo žinoma jog UAB „F.“ pristatė pardavimui į turgavietę vištienos skerdieną be įsigijimo dokumentų, kad vištienai pristatytai be įsigijimo dokumentų nebuvo kokybės reikalavimų patvirtinančių dokumentų, kad ji neuždraudė UAB „F.“ direktoriaus A. P. pasamdytoms pardavėjoms, vykdančioms veiklą pagal verslo liudijimą, prekiauti turgavietėje vištiena be įsigijimo dokumentų, kurios buvo parduota nemažiau kaip 11280 kg už ne mažesnę kaip 16104 Eur sumą, ji sutinka. Ji tik tiksliai nežino (neskaičiavo) koks buvo parduotas tikslus kiekis, tačiau ji sutinka, kad galėjo būti, jog UAB „F.“ pardavė turgavietėje ne mažiau kaip 11280 kg už ne mažesnę kaip 16104 Eur sumą mėsos žaliavos be apskaitos dokumentų (7 t., b. l. 76-78).

Įtariamoji V. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2018-06-11 pokalbyje telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ji kalbasi su J. R. ir ji prašo pateikti dokumentus vištienai, kuriai, jos manymu, buvo pasibaigęs galiojimo laikas. Ji buvo įspėjusi juos išsiimti vištieną iš prekybos. Pokalbyje 2018-06-19 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ji kalbasi su A. P., prašo jo pateikti dokumentus atvežtai produkcijai. A. P. ji nurodė išsivežti kiaulienos skerdieną, kadangi nepateikė dokumentų. Jie šią skerdieną išsivežė iš prekybos vietos, o subproduktus, kurie turėjo blogą kvapą, užšaldė šaldytuve „SGP“ (Šalutiniai gyvūniniai produktai). Pokalbyje 2018-06-20 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su A. P. tęsia praeitos dienos pokalbį. Jis nebuvo pateikęs dokumentų išpjaustytai mėsai, todėl prašė vėl išsivežti šią mėsą. Pokalbyje 2018-06-21 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ji kalbasi su A. P. apie bendrą prekybos tvarką, kad jis turi atidžiai viską žiūrėti prekiaudamas, kad turi atvažiuoti pas ją, jie turi išsiaiškinti, kaip jis turi vykdyti visus reikalavimus, nes ji reikalauja, kad būtų visi reikiami dokumentai. Pokalbyje 2018-06-25 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbasi su A. P. apie tai, kad jis neatvažiavo ir sutarė susitikti kitą dieną (6 t., b. l. 128-129, 130-132).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ji visada reikalaudavo, kad būtų dokumentai. Prižadėdavo atvežti po dienos ar dviejų, kartais sakydavo, kad printeris sugedęs. Vairuotojai atvažiuodami visą laiką turi krovinio važtaraštį. Ženklinimas ant dėžių tai ir yra kokybės dokumentas. Ji kiekių niekada neskaičiavo ir nematė, dokumentą atveždavo po dviejų dienų. Ji netikrindavo svorio, prekės, kurios atvažiavo be dokumentų, taip ir ,,prasmukdavo“, nes, kai atveža po kelių dienų, tai kiekis jau neatitinka. UAB „F.“ dažnai atveždavo mėsos produktus be apskaitos dokumentų, bet tuos dokumentus pristatydavo po kažkiek dienų, neatitikdavo kiekis. Jos parodymai teisingi. Kokie kiekiai buvo parduoti, ji nežino. Jos tyrėja paklausė ar tokie kiekiai galėjo būti, ji atsakė, kad galėjo. Paukštienos kiekius patys prekybininkai turėjo registruoti į savo knygą, jai turėjo perduoti kartą į mėnesį bendrą kiekį. Tada ji tą kiekį rašydavo į kitą knygą ir ją kaip ataskaitą atiduodavo į veterinarijos tarnybą. Sugedusi produkcija ne visada buvo utilizuojama, ją kartais atiduodavo sušerti šunims. Tada akto nerašė. Ji bendravo kaip su „F.“ atstovu tiek su A. P., tiek su J. R.. Jai buvo žinoma, kad R. V. ir R. V. yra A. P. pasamdytos pardavėjos, jos sakydavo, kad čia yra J. R. ir A. verslas. Kiek paukštienos, priklausančios „F.“, buvo utilizuojama, negali pasakyti, tikrai nebuvo dideli kiekiai, keli kilogramai, gal buvo daugiau kaulų, gal koks 15 kg, bet juos išsivežė ar atidavė šunims.

Liudytoja R. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta įtariamąja, po to buvo atleista pagal laidavimą. Ji ir R. V. dirbo pardavėjomis, kai A. ir J. R. turėjo „R.“ įmonę. Kada buvo iškelta byla dėl bankroto „R.“, jie joms pasiūlė likti dirbti tame pačiame kioske, tik su savo verslo liudijimais. Jos liko. Jie veždavo prekes, jos prekiaudavo, dokumentacijos nevedė jokios, viską tvarkė J. R.. Vairuotojas rytą atveždavo prekes, važtaraščius, kitą dieną atvažiuodavo, vėl atveždavo prekes ir paimdavo iš prekybos gautus pinigus. Pagal verslo liudijimą dirbo jiems po to, kai jie atidarė „F.“. Mokėdavo 20 eurų į dieną nepriklausomai nuo to, kiek produkcijos suprekiaudavo. Vieną savaitę dirbdavo ji, kitą savaitę V.. Užsakymus jos darydavo, dėl vištienos parašydavo žinute J.. Pristačius vištieną, nebūdavo važtaraščių, vairuotojai turėdavo kelionės lapus, o sąskaitas atveždavo kitą dieną, o kitą dieną vėl kitos prekės. Labai sunku buvo susekti. Neatitikdavo kiekiai pagal važtaraštį, ne visada, bet būdavo. Tada ji skambindavo J.i ir sakydavo, ši žadėdavo išrašyti kitą dieną. Būdavo, kad neatveždavo ir kelias dienas, tada atvažiuodavo kitos prekės, pasimiršdavo, dėl to galėjo būti ir neatitikimai. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, viską sąžiningai pasakė ką žinojo, savo noru, niekieno neverčiama.

Įtariamoji R. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad A. P. pažįsta apie tris metus. Iš pat pradžių dirbo jo vadovaujamoje įmonėje UAB ,,R.". Įmonėje dirbo kartu su R. V.. Prekiavo mėsos gaminiais, skerdiena, vištiena. Prekybos vieta (duomenys neskelbtini) turgavietė (duomenys neskelbtini). Vėliau, kai bankrutavo UAB „R.“ apie 2016 m. vasarą, nenorėdamas jų prarasti, A. P. išėmė joms verslo liudijimus, kad galėtų prekiauti toliau. Jis sumokėdavo už verslo liudijimus, turgui moka į mėnesį apie 450 eurus su komunaliniais mokesčiais, kiosko nuomą privačiam asmeniui V., kurio pavardės nežino, sumoka 100 eurų. Visa įranga esanti kioske, parduotuvėje: šaldytuvai, kamera, 2 šaldikliai, 2 vitrinos yra A. P. asmeniniai. Jai ir R. V. (dirba kas savaitę pasikeičiant) A. P. sumoka 20 eurų į dieną. Pinigus, kaip atlyginimą (20 eurų), pasiima pačios iš suprekiautų pinigų, taip pat iš suprekiautų pinigų sumoka už nuomos paslaugas. Apie paimtus ir sumokėtas sumas už nuomą surašo ant lapelio ir paduoda per A. P. vairuotojus, su juo dažniausiai bendrauja telefonu, dažniausiai žinutėmis. Parašo žinute kokių prekių reikia. Vairuotojai joms atveža pagal užsakymus ir iškrauna be apskaitos dokumentų. Pavyzdžiui atveža dėžę su vištienos dalimis ir joje būna lapelis su svoriu ir viskas. Vėliau du kartus per savaitę J. R. per vairuotojus pateikdavo PVM sąskaitas faktūras ir kartais pinigų orderius. Kiekių ji neskaičiuodavo, tačiau kiekiai tikrai neatitikdavo, sąskaitose tikrai buvo mažesnis nurodytas kiekis, svoris, negu buvo atvežta pagal lapelius. Nes per savaitę būdavo atvežama ne mažiau kaip 270 kg vištienos, o sąskaitoje būdavo ne daugiau 150 kg, tai yra iki 150 kg daugiausia. Tai turėtų matytis PVM sąskaitose faktūrose. Vištos kaina, neišdarinėjus, 1 kg kainuoja 2 eurus, jei būna virš 2 kg, tai kaina būtų apie 5 eurus už vienetą, o darinėta ir parduota dalimis būtų 1 euru brangiau už vištą, tai kilogramas kainuotų apie 2,40 eurų. Vištieną veždavo pas jas A. P. vairuotojas V. (6 t., b. l. 12-13).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad verslo liudijimą jie joms išpirkdavo. Iš tų pinigų ką suprekiaudavo, jos mokėdavo už turgaus nuomą, o likusius perduodavo per vairuotoją J.. Ji pati iš asmeninių pinigų niekam nemokėjo.

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad per 2017-01-04 – 2018-12-31 laikotarpį, 3607 kg už 4843,50 sumą tikrai galėjo parduoti be apskaitos dokumentų. Kaip ir minėjo anksčiau, visus nurodymus dėl prekybos gaudavo iš J. R. ir direktoriaus A. P.. Daugiausiai bendraudavo su J. R., o A. P. bendraudavo su (duomenys neskelbtini) tiekėjais, rūpindavosi žaliava. Su ja pasikeičiant prekybos vietoje dirbo ir R. V.. Ji dirbo taip pat analogiškomis sąlygomis kaip ir ji pati. Tai yra už verslo liudijimą, turgaus mokestį, namelio nuomą, veterinarijos išlaidas ji ir R. V. iš savo lėšų nemokėjo, o mokėdavo iš apyvartinių UAB „F.“ lėšų, nes dirbo A. P. ir J. R.. Atlyginimą pasiimdavo po 20 Eur į dieną. Jos abi dirbo kas antrą savaitę, tai išeidavo į mėnesį dvi savaitės, gaudavo po 280 Eur kiekviena. Visą atlyginimą pasiimdavo iš apyvartinių lėšų. Už parduotą mėsos žaliavą gautus pinigus perduodavo, kaip ji suprato, UAB „F.“ direktoriui A. P. per vairuotojus (6 t., b. l. 57-58).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad tokio kiekio 3607 kg ji nežinojo, jai tardytojas pasakė, kad tai įrodyta suma. Ji sutiko su tuo, per tokį laikotarpį mano, kad galėjo būti tokia suma, dokumentacijoje buvo betvarkė. Mano, kad vairuotojai A. perduodavo pinigus, nes vairuotojai veždavo J. R. ir A.. Jie abu gyveno kartu. Buvo kelis kartus kviesti pas direktorių, nes direktorius norėjo, kad jie išeitų iš turgaus, nenorėjo leisti jiems dirbti dėl netvarkingos dokumentacijos vedimo. 2020-05-11 savo apklausos protokolą skaitė, kai jį pasirašė. 2020-07-22 liudytojo apklausos protokolą skaitė prieš pasirašant.

Liudytoja R. Ž. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ji imdavo žaliavą iš UAB „F.“, bendravo su J.. Ėmė paukštieną gal metus, pusantrų, neatsimena. Užsakymai vykdavo telefonu, ji skambindavo ir sakydavo, kad jai reikia produkcijos, pasakydavo kiekius. Visą laiką kiekiai būdavo panašūs, per savaitę 6-8 dėžės, dėžėje 15 kg. Telefonu bendraudavo su J., su A. nėra bendravusi. Užsakytą paukštieną atveždavo vairuotojai, ji visada būdavo su dokumentais. Ar dokumentuose nurodytas kiekis atitikdavo atvežtos paukštienos kiekį, nežino, nes netikrindavo, nesverdavo, gal ir neatitikdavo svoriai. Atsiskaitymas vykdavo pagal išrašytą J. orderį. Pinigus duodavo visada grynais. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus davė parodymus.

Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad prekiauja (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Jai žalią vištieną pristato tik UAB „F.“. Užsakymus priima telefonu iš J. R., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Užsakymus priima tik J.. Su A. P. užsakymų klausimais nebendrauja. Prekes atveža vairuotojai, dažniausiai vairuotojas vardu O.. Per savaitę užsakymus padaro 2-3 kartus. Vienu užsakymu užsisako apie 6 paukštienos pozicijas po visą dėžę, kurių svoris 15 kg. Užsakydama paukštieną, ji J. R. informuodavo kada jai reikia sąskaitos - faktūros. Kokius kiekius įrašyti į sąskaitą, ji pati nurodydavo J. R.. Sąskaitas išrašydavo pagal poreikį, periodiškumo nebūdavo. Dalis vištienos buvo atvežama be apskaitos dokumentų. J.i atvykus į bazę, ši pasakydavo kiek turi sumokėti ir jai ji sumokėdavo pinigus. Apie tai, kad vištiena iš (duomenys neskelbtini), žinojo. Pinigų priėmimo kvitus gaudavo iš UAB „F.“ tik tuomet, kai būdavo išrašomos sąskaitos - faktūros, kitais kartais, kai buvo gaunama be apskaitos dokumentų, kvitai būdavo nerašomi (5 t., b. l.127-128).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad pozicijos tai yra dalys. Nežino, ar produkcija buvo atvežama ir be apskaitos dokumentų. Po protokolu parašyti žodžiai: „iš mano žodžių protokolas surašytas teisingai“ rašyti jos ranka, parašė ir pasirašė ji, jos parodymai teisingi, nieko neneigia. Kai užsakydavo telefonu paukštieną, ne visada būdavo pristatomas visas tas kiekis, kurį užsakydavo.

Liudytoja M. G. nurodė, kad ji dirbo UAB „F.“ buhaltere. Bendraudavo su vadybininke J. R. ir direktoriumi A. P.. Jai dokumentus pateikdavo visada laiku, jokių nesklandumų, neatitikimų nebuvo.

Liudytoja M. G. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad UAB „F.“ vyr. buhalterės pareigose dirba nuo įmonės veiklos pradžios, maždaug nuo 2017 metų pradžios. Ji dirba kaip samdomas darbuotojas. Įmonės apskaitą tvarko savo namuose. Buhalterinius apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas - faktūras (pirkimo ir pardavimo), pinigų priėmimo kvitus, banko išrašus jai pateikdavo tik direktorius A. P.. Būdavo tik pavieniai atvejai kai J. R. atveždavo dokumentus. Dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo visada bendravo tik su A. P.. Įsigijimo dokumentus PVM sąskaitas - faktūras iš (duomenys neskelbtini) ūkio subjektų pateikdavo A. P.. Pagal gautus dokumentus jis pateikdavo VMI elektroniniu būdu PVM deklaracijas, kuriose nurodydavo prekių įsigijimo sumas ir PVM sumas. Jai nėra žinoma apie tai, kad UAB „F.“ įsigijimai skiriasi nuo jos uždeklaruotų įsigijimų. Ji VMI duomenis nurodydavo pagal pateiktas jai PVM sąskaitas - faktūras. Jei duomenys apie įsigijimą iš (duomenys neskelbtini)

ūkio subjektų skiriasi UAB „F.“ apskaitoje, tai kodėl jie skiriasi, jai nežinoma. UAB „F.“ kasininkas yra A. P.. Kasos knyga įmonėje nebuvo vedama. Visi įmonėje gryni pinigai buvo tvarkomi per avansinę apyskaitą vieną kartą per mėnesį. Tai yra mėnesio laikotarpyje A. P. pateikdavo jai kasos priėmimo ir išlaidų orderių kvitus. Pagal juos ji suvesdavo apyvartos žiniaraštį, kuriame matydavosi grynų pinigų gavimai ir išlaidos. Ji yra sudariusi apyvartos žiniaraštį sąskaitos Nr. 2435 už 2018-10-16. iki 2018-10-31 iš gautų dokumentų. 2018m. spalio mėn. 16 d. nurodė, kad yra paimti grynais pinigais 20 303 Eur pagal jai pateiktą A. P. pinigų paėmimo iš jo dokumentą. Ji negali pasakyti tiksliai kokia pinigų suma buvo pas UAB „F.“ direktorių grynų pinigų 2018-10-15, kadangi nebuvo suvedusi apyvartos žiniaraščio iki 2018-10-15, o dokumentai buvo paimti tyrimo metu pareigūnų. Pinigų sumą 20303 Eur (paimta tyrimo metu 70000 zlotų, ir 4000 Eur) į apskaitą įtraukė kaip įmonės pinigus, kad tai įmonės pinigai nurodė A. P., pateikdamas šių pinigų paėmimo aktą. Papildomos apklausos metu patvirtino savo pirminius parodymus ir parodė, kad UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2019 m. gegužės mėn. Apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus direktoriaus dokumentus. Nuo 2018 m. spalio mėn., kai buvo atliktas įmonės patikrinimas, jai A. P. buvo pateikęs PVM sąskaitas - faktūras, kurias suvedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos ĮMAS sistemą. Visus dokumentus po 2018 metų spalio mėn., kuriuos A. P. jai buvo pateikęs, grąžino jam atgal. Ji buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų nevedė. Įmonės balansus ir pelno nuostolio ataskaitas už 2017-2018 metus suvedė iš jai pateiktų dokumentų, duomenis buvo susirašiusi ant popieriaus lapų, kurių neturi. Finansinę atskaitomybę už 2018 metus pateikė VMI kartu su pelno mokesčių deklaracija elektroniniu būdu. Įmonėje kas buvo nupirkta, buvo parduota, likučių nebūdavo ir inventorizacijos nebuvo atliekamos. Už kiekinių prekių apskaitą buhalteris neatsako, ji jos nevedė, kadangi jai nepriklausė. Prie apklausos pridėjo savo vardu atsakymą, kad UAB "F." dokumentų ji neturi ir kad yra atleista nuo pateikimo 2019-05 mėn. (6 t., b. l. 112-117).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ji neįdėjo jokių pinigų į apskaitą, kaip tik išėmė 20 303 eurų iš apskaitos. Ji padarė buhalterinį įrašą ir sumažino pinigų sumą avansinėje apyskaitoje tokia suma, kuri buvo išimta grynais pinigais. Gal ji blogai suprato, gal blogai užrašė. Tie pinigai buvo avansinėje apyskaitoje debete, o ji juos įdėjo į kreditą ir sumažino tai sumai. Dokumentą A. P. jai pateikė ir ji pagal dokumentą tada įrašė į kreditą, kadangi pinigų sumažėjo. Ji kiekvieną dieną apskaitos neveda, tik mėnesiui pasibaigus. Tame pinigų išėmimo akte ar buvo nurodyta, dėl kokios priežasties pinigai buvo išimti, nepamena. Ji už kiekinę apskaitą neatsako, atsako tik už suminę, su prekėmis nieko bendro neturi. Inventorizacijas turi atlikti įmonės vadovas, vieną kartą metuose. Jeigu nėra ką inventorizuoti, tai ir inventorizacija neatliekama. Iš dokumentų, matė, kad jokių likučių nėra. Kas išėmė iš A. P. 20 303 eurų, ji nežino, bet kaip suprato pagal aktą, tai pareigūnai. A. P. pats nepateikdavo mokesčių inspekcijai jokių deklaracijų. Visos deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu ir be jokių parašų. 2019-08-13 savo apklausoje ji nurodė, jog įmonėje kasininku buvo paskirtas A. P., nes automatiškai direktorius ir kasininkas yra tas pats asmuo. Direktorius yra atsakingas už grynus pinigus įmonėje, o buhalterė atsako tik už dokumentus. 2019 m. padarė įmonės balansą už 2018 m. Visas ataskaitas pateikė reikalingoms institucijoms. Darant balansą už 2018 m., tikrai nebuvo jokių prekių likučių, kad būtų reikalinga atlikti inventorizaciją. Kai pareigūnai išėmė tuos pinigus, jie 2018 m. spalio mėnesio vidurio buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo todėl, kad ji dokumentus tvarko mėnesio pabaigoje. Už spalio mėnesį ji visus finansinius dokumentus sutvarkė lapkričio pradžioje. Lapkričio mėnesio pradžioje, kai darė suvestinę, tie 20 303 eurai kreditorinėje skiltyje atsispindėjo kaip išimti. Šitas įrašas buvo padarytas.

Liudytojas T. K. nurodė, kad šio ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikšti įtarimai, po to buvo atleistas pagal laidavimą, sutinka duoti parodymus. Jis rūkė vištieną. Ją (duomenys neskelbtini) nusipirkdavo. Iš UAB „F.“ kelis kartus įsigijo. Iš UAB „F.“ kelis kartus bendraudavo su J..

Įtariamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad apie 4 mėnesius vykdo savarankišką veiklą, t. y. perka žaliavą (vištieną), ją paruošia ir rūko patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Po to gaminius parduoda pažįstamiems asmenims ir jo paties surastiems klientams (duomenys neskelbtini). Žaliavą (vištieną), skirtą produktui pagaminti, įsigydavo (duomenys neskelbtini), taip pat įsigydavo ir iš UAB ,,F.". Žaliavą visada įsigydavo be pirkimo dokumentų, už ją sumokėdamas grynaisiais. Dirbdamas UAB ,,R." vairuotoju, susipažino su UAB ,,F." akcininke J. R., po to kai sugalvojo pats savarankiškai prekiauti rūkytais gaminiais, jis pasiskambino J. R., norėjo pasidomėti kokia kaina UAB ,,F." gali jam patiekti žaliavą (vištieną). UAB ,,F." žaliavą parduodavo be apskaitos dokumentų. Užsakymus jis derindavo su J. R.. Kada jis norėdavo įsigyti žaliavos (vištienos), jis skambindavo J.. UAB ,,F." darbuotojas prekes (broileriai) pristatydavo jam į (duomenys neskelbtini), tačiau būdavo, kad ir jis pats važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti žaliavos. Už žaliavą atsiskaitydavo su J. R. (duomenys neskelbtini) grynais. Per nepilną laikotarpį iš UAB ,,F.“ įsigijo ne mažiau kaip 3500 kg žaliavos (1 kg kaina 1,60 Eur) (6 t., b. l. 76A-77).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jo parodymai teisingi, juos davė pats, savanoriškai. Jis po protokolu parašė „protokolą perskaičiau, viskas teisingai“, jo parašas.

Įtariamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis nuo 2017-01-01 iki 2018-10-01 laikotarpiu iš UAB „F.“ pirko be apskaitos dokumentų vištienos bei jos dalių, ne mažiau kaip už 27420 kg ir už ne mažesnę kaip 39680 Eur sumą. Įsigytą be apskaitos dokumentų vištieną jis rūkė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir vėliau ją pardavė UAB „K.“, kitiems (duomenys neskelbtini) ūkio subjektams, kurių įvardinti negali, nes neprisimena. Jis UAB „K.“ rūkytą vištieną parduodavo su UAB „F.“ dokumentais, kuriuose būdavo nurodyta šviežia vištiena. UAB „K.“ jam pateikdavo išlaidų orderį, kurį nuveždavo į UAB „F.“, o pinigus pasilikdavo sau. Iš UAB „F.“ bendraudavo su J. R. ir A. P.. Pinigus už pristatyta vištieną be apskaitos dokumentų perduodavo tai J. R., tai A. P.. Nebuvo svarbu kam paduoti, svarbu atsiskaityti. Vištienos žaliavą pristatydavo UBĄ „F.“ vairuotojai, kartais ir pats A. P. (6 t., b. l. 87-88).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, ,,protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“, parašė ir pasirašė jis, prieš pasirašydamas parodymus skaitė.

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad nuo 2017-01-01 iki 2018-10-01 iš UAB „F.“ pirko be apskaitos dokumentų vištienos bei jos dalių. Įsigytą vištieną, ne mažiau kaip už 27420 kg ir už ne mažesnę kaip 39680 Eur sumą, be apskaitos dokumentų, išrūkė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir vėliau ją pardavė UAB „K.“, kitiems (duomenys neskelbtini) ūkio subjektams, kurių įvardinti negali. UAB „K.“ rūkytą vištieną parduodavo su UAB „F.“ dokumentais, kuriuose būdavo nurodyta šviežia vištiena. UAB „K.“ atstovai jam pateikdavo išlaidų orderį, kurį jis nuveždavo UAB „F.“, o pinigus pasilikdavo sau. Iš UAB „F.“ bendraudavo su J. R. ir A. P.. Pinigus, už pristatyta vištieną be apskaitos dokumentų, perduodavo tai J. R., tai A. P.. Jam nebuvo svarbu kam paduoti, svarbu atsiskaityti. Pats iš J. R. ir A. P. jokių apskaitos dokumentų, nei kasos pajamų orderių, nei PVM sąskaitų - faktūrų už įsigyjamą vištienos skerdieną, negaudavo. Vištienos žaliavą pristatydavo UAB „F.“ vairuotojai, kartais ir pats A. P.. Vištienos rūkymu vertėsi vienas (6 t., b. l. 104-105).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad dėl tikslių kilogramų ir eurų neturėjo dokumentų ir pasiskaičiavimų. Čia bendrai, nes ne tik iš „F.“, bet ir (duomenys neskelbtini) pirkdavo. 27420 kg yra bendras kiekis, kurį išrūkė. Kad būtent už 39 680 eurų suprekiavo, tai negali pasakyti, iš kur ėmė tuos skaičius. Dėl to, kad savo parodymuose tomas 6, b. l. 87 nurodė, jog visą tą rūkytą vištieną su UAB „F.“ dokumentais parduodavo UAB „K.“, tai buvo lyg orderis, bet buvo tik keli kartai pabandymui. „K.“ jokių dokumentų jam nepateikdavo, jis gaudavo tik išlaidų orderį. Jį atiduodavo atgal į „F.“. Kad jis gavo vištienos 27 420 kg, tokį kiekį nustatė tyrėja. Vištieną atveždavo A., kartais vairuotojas. Jis nebuvo įregistravęs veiklos, ruošėsi, bet prieš tai norėjo pabandyti ar gausis. Tokią veiklą vykdė neilgai, apie 4 mėn., nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad daugiau negu metus.

Liudytoja L. B. nurodė, kad ji dirbo centriniame (duomenys neskelbtini) turguje. J. ten jau dirbo, kai ji pradėjo. Ji yra pardavėja, J. viskam vadovavo, o ji prekiaudavo. Užsakymus teikdavo J.i, su A. nebendraudavo. Visą laiką kartu su vištiena gaudavo dokumentus. Nesverdavo, bet ką atveždavo, visada atitikdavo, atsiskaitydavo pagal orderį. Ji susimokėdavo už produkciją grynais, pinigus paduodavo J.. Dokumente nurodytas pinigų kiekis atitikdavo tai, ką ji atiduodavo J.. Šiuo metu dirba kartu su J..

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad

(duomenys neskelbtini) dirba maždaug du metus. Prekiaujama žalia paukštiena. Maždaug prieš metus laiko prekybos vietoje daugiausia dirbo ji. Užsakymus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pateikdavo UAB „F.“ atsakingam asmeniui J.. Užsakymą pateikdavo kiekvieną dieną, maždaug apie 10-20 kg, tačiau realiai prekes atveždavo 1-2 kartus. Dažniausiai be apskaitos dokumentų ar tik su jų dalimi jai pristatydavo neatidalintas vištas, maždaug apie 5-10 kg. Ji pati nenurodydavo kas turėtų būti įrašyta į sąskaitą - faktūrą, J. ją išrašydavo savo nuožiūra. Pastebėjo, jog kartais sąskaitoje nurodyti kiekiai būdavo mažesni, tačiau dažniausiai atvežami kiekiai būdavo didesni nei įrašyta į sąskaitą - faktūrą. Prekes į prekybos vietą atveždavo vairuotojas V.. Jis pristatydavo paukštieną, sąskaitos - faktūros jis jai nepateikdavo. Pinigus už įsigytą paukštieną mokėdavo tik J., dažniausiai tai darydavo kiekvieną penktadienį. J. jai pateikdavo pinigų priėmimo kvitą, tačiau suma, nurodyta pinigų priėmimo kvite, ir suma, kurią ji sumokėdavo J., ne visada sutapdavo (5 t., b. l.154-155).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad viskas būdavo su dokumentais. Kas išrašydavo sąskaitas -faktūras, ji nežino. Po apklausos protokolu parašytus žodžius „protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“ ji pati parašė ir pasirašė. Visko neperskaitė, buvo šoko būsenoje. Vištieną pristatydavo vairuotojas V.. Jis dirbo toje firmoje „F.“. Kai jis atveždavo produkciją, būdavo su dokumentais, būdavo važtaraščiai. Prekių nesverdavo, pasitikėdavo pagal važtaraščius. Pinigus atiduodavo J., J. pateikdavo pinigų orderį.

Liudytoja K. K. nurodė, kad su įmone ji dirbo labai trumpai, gal apie pusę metų. Atėjo J. su vyru ir pasiūlė prekiauti vištiena. Jai labai tiko, nes jie vežė mažesniais kiekiais, po kelis kilogramus, ji sutiko. Vakare paskambindavo J. ir ji pasakydavo kiek kilogramų jai reikia vištienos, o rytą užsakytą vištieną atveždavo arba vairuotojas, arba J. ir jos vyras, atrodo A.. Dokumentai būdavo, bet jei pasitaikydavo šventės, tai būdavo kelios dėžės be važtaraščių, trūkstamus važtaraščius ne visada pristatydavo. Už produkciją ji atsiskaitydavo iš karto kai atveždavo prekes, pinigus paduodavo arba vairuotojui, arba atvažiuodavo pati J. pasiimti. Ar atvažiuodavo A. pinigų pasiimti, neprisimena. Kai paduodavo pinigus, gaudavo kasos čekį, jeigu imdavo dėžę be dokumentų, tai nebūdavo įrašyta ta suma.

Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jau porą metų vykdo prekybą paukštienos žaliava stoties turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš pusmetį į turgavietę atvyko A. ir pasiūlė įsigyti iš jų paukštienos žaliavą. Pasiūlymas sudomino ir nuo tada pradėjo bendradarbiauti. Dažniausiai pirmadieniais jai paskambindavo J. ir pasiteiraudavo kokios paukštienos norima užsisakyti ir pokalbio metu pateikdavo užsakymą. Paukštieną užsisakydavo 1-2 kartus per savaitę po 70¬80 kg įvairių paukštienos dalių. Didžiąją dalį produkcijos pristatydavo su apskaitos dokumentais. Tačiau kartais neatidalintos vištos nebūdavo įtraukiamos į sąskaitą - faktūrą arba įtraukiamas mažesnis jų kiekis, nei būdavo atvežama iš tikrųjų. Savaitės pradžioje užsakydavo paukštienos visai savaitei, tačiau ši produkcija jai būdavo atvežama per keletą kartų, nes prekybos vietoje nėra galimybės sandėliuoti didelį kiekį paukštienos. Už visą kiekį jai būdavo išrašoma viena sąskaita, kurią pristatydavo vairuotojas kartu su atvežama žaliava. Ji niekam nenurodydavo, kas turėtų būti įrašoma į sąskaitą - faktūrą, jeigu matydavo, jog kurios nors pozicijos būdavo atvežama daugiau nei nurodyta dokumentuose, ji pati pasiskaičiuodavo, kokią sumą turi sumokėti. Pinigus paduodavo vairuotojui. Atsiskaičius su vairuotoju, jai ne visada būdavo išduodamas pinigų priėmimo kvitas. Jame buvo nurodyta tokia suma, kuri būdavo įrašyta į sąskaitą - faktūrą. Kiekvieną savaitę be apskaitos dokumentų gauna maždaug po vieną dėžę neatidalintų vištų, kurių vertė siekia 17-18 Eur (5 t., b. l.145-146).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie yra teisingi. Vairuotojai keitėsi. Kai užsakydavo produkciją, ne visada ją atveždavo, būdavo, kad užsakymas likdavo neįvykdytas.

Liudytoja V. L. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingus davė parodymus. Vištieną užsakydavo pas J., bet ne visada užsakytus kiekius gaudavo. Dokumentai būdavo kartu su prekėmis. Jai dirbdavo samdytos moterys, jos pasverdavo atvežtą vištieną, kartais kiekiai neatitikdavo. Ji apie tai pasakydavo, tada jai atveždavo pataisytą sąskaitą. Būdavo, kad atveždavo ir per daug. Atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais, pinigus paduodavo J., gaudavo kvitą.

Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie 6-7 metus. Nuomojasi tris prekybos vietas minėtame prekybos miestelyje. Ji įdarbinusi dvi moteris ir dirba pati. Vienoje iš vitrinų prekiaujama kiaulienos skerdiena, kitoje - „(duomenys neskelbtini)“ gaminiais ir trečioje - paukštienos žaliava, įsigyta iš UAB „F.“. Iki šių metų liepos mėnesio vykdė tik paukštienos ir jos gaminių prekybą, o nuo 2018 m. liepos mėnesio pradėjo prekybą ir kiaulienos gaminiais. Maždaug nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pradėjo bendradarbiauti su UAB „F.“. Visais kainų ir užsakymų klausimais bendravo su J.. Jai skambindavo arba rašydavo trumpąsias žinutes į telefono numerį (duomenys neskelbtini). Prieš tai turėjo kitokį jos numerį, tačiau yra ištrynusi ir negali pasakyti koks jis buvo. Užsakymus pateikdavo dažnai, 3-4 kartus per savaitę. Maždaug 70-80 kg vienu kartu, didžiąją dalį užsakymo sudarė paukštienos žaliava, tačiau retkarčiais užsakydavo nedidelį kiekį skerdienos. J. nenurodydavo kokį paukštienos ar kiaulienos kiekį įrašyti į sąskaitą, J. pati savo nuožiūra užpildydavo ją. Vieną ar du kartus per savaitę J. pati atveždavo į jos darbo vietą sąskaitą. Pati netikrindavo ar sutampa J. pristatomos žaliavos kiekis su sąskaitoje nurodytu kiekiu, tačiau žinojo jog dalis produkcijos yra neįtraukta į sąskaitą - faktūrą. Maždaug vieną kartą per dvi savaites ji atsiskaitydavo su J. šiai atvykus į jos prekybos vietą. Jai būdavo pasakoma suma, kurią ji turi sumokėti. Pinigų priėmimo kvitas būdavo pateikiamas maždaug vieną kartą per mėnesį už visas išrašytas sąskaitas. Suma, kuri buvo įrašyta į pinigų priėmimo kvitą ir sumą, kurią ji sumokėdavo, nesutapdavo. Įrašyta suma būdavo apie 300 Eur mažesnė nei ji pati sumokėdavo iš tikrųjų. Vasaros laikotarpiu į pinigų priėmimo kvitą nebūdavo įtraukiama apie 100 Eur, kuriuos ji permokėdavo už pateiktą žaliavą. Paukštieną atveždavo UAB „F.“ vairuotojas. Su vairuotoju ji niekada neatsiskaitydavo ir iš jo sąskaitų - faktūrų už atvežtą žaliavą negaudavo. Visus dokumentus jai pristatydavo J., ir tik jai ji sumokėdavo pinigus už atvežtą produkciją (5 t., b. l. 148-149).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ne visai teisingi parodymai. Po protokolu „protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“ ji parašė ir pasirašė, protokolą skaitė ne ji pati, jai perskaitė garsiai. Ji pati dirbo labai trumpai, gal savaitę. Užsisakydavo 60-70 kg, bet tai nereiškia, kad viską atveždavo. Dalis produkcijos būdavo neįtraukta į sąskaitą - faktūrą tuo momentu, bet paskui įtraukdavo. Dėl tų 300 eurų, tai gali paaiškinti, nes jeigu ji išvažiuodavo atostogauti, palikdavo pinigus, nes jos pardavėjos neatsiskaitydavo, ji pati atsiskaitydavo visą laiką. Būdavo 300, 200 eurų, paskui koreguodavo. Tai sumai būdavo sąskaita išrašoma. Dabar užsiima prekyba, ima prekes iš A. P., su J. R. bendrauja????.

Liudytoja L. S. nurodė, kad užsisakydavo prekes žinute. Gavus prekes, viskas atitikdavo, paskui atsiskaitydavo su J. pagal orderį, kartais J. pinigų palaukdavo. Ima ir dabar vištieną iš J..

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos vietoje „(duomenys neskelbtini)“, centrinio turgaus paviljone, (duomenys neskelbtini) darbo vietoje, dirba maždaug jau 5 metus. Prieš metus laiko pastebėjo, jog šalia esantiems prekiautojams vežama vištiena, todėl pasidomėjo kas šią žaliavą tiekia ir nuo tada pradėjo bendradarbiauti su įmone UAB „F.“. Užsakymus pateikdavo trumpąja SMS žinute į J. mobilųjį telefoną. Porą kartų per savaitę užsakydavo apie 60-70 kg paukštienos žaliavos. Žaliavą atveždavo vienas iš įmonės vairuotojų ir ją palikdavo jos prekybos vietoje. Kartais atvykusi į darbą jau rasdavo paliktą žaliavą. Minėti vairuotojai jokių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų jai neatveždavo ir už atvežtą žaliavą jiems neatsiskaitydavo. Tą dieną, kai jai būdavo vežama žaliava, J., maždaug apie 12 valandą dienos, atvykdavo į (duomenys neskelbtini) bazes ir paduodavo sąskaitą. Ne visada sąskaitoje nurodytas žaliavos kiekis sutapdavo su realiai atvežtu paukštienos kiekiu. Dažniausiai nesutapdavo neatidalintų vištų kiekiai. Maždaug trečdalis jos užsakytos paukštienos buvo neįtrauktos į apskaitos dokumentus. Kiek pastebėjo, tokiu metu sąskaitas atveždavo visiems (duomenys neskelbtini) bazių pardavėjams, kurie užsisakydavo tą dieną jų tiekiamą paukštieną. Į darbo pabaigą, apie 14-15 valandą, vėl atvykdavo J. pasiimti pinigų už paukštieną. Sumą, kurią turėdavo sumokėti, pasakydavo J., pinigus, už žaliavą, pristatytą be apskaitos dokumentų ir už žaliavą su apskaitos dokumentais, atiduodavo J.. Sumokėjus pinigus, J. pateikdavo pinigų priėmimo kvitą, kuriame buvo nurodyta suma, sutampanti su sąskaitoje - faktūroje nurodyta suma, nors atsiskaitydavo ir už produkciją su apskaitos dokumentais ir už produkciją be dokumentų (5 t., b. l.139-140).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad teisingi jos parodymai. Skolą atiduodavo, ką buvo skolinga už tą dieną, už tą gaudavo važtaraštį. Kodėl neatitinka parodymai, nežino, gal tada buvo streso būsenoje. „Protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“, rašė savo ranka, pati pasirašė. Kad dalį produkcijos gaudavo be dokumentų, nieko neatsimena. Ir dabar prekiauja vištienos produkcija, ima produkciją ne tik iš J., ima iš „O.“, J. atstovauja tą įmonę.

Liudytoja R. J. nurodė, kad prekiaudama, dėl paukštienos atvežimo tarėsi su J.. Ji atvažiuodavo, priimdavo užsakymus, orderius atveždavo, ji pinigus sumokėdavo. Su J. sutardavo kiek ko reikės. Dokumentus atveždavo tik su vištiena. Būdavo retkarčiais, kad ir vėliau atveždavo dokumentus, už valandos. Visą laiką pasitikrindavo, ar atitinka vištienos kiekis pagal dokumentus.

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad prekiauja (duomenys neskelbtini) bazės turguje, esančiame (duomenys neskelbtini). Prieš du metus jai vištieną pradėjo tiekti UAB „F.“. Užsakymus priima moteris J., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Prekes atveža vairuotojas, vardu O.. Kartais su vištiena būdavo pateikiama sąskaita - faktūra, kartais iš vis nebūdavo. Pinigų vairuotojams nemokėdavo. Pinigus surinkdavo J., atvažiavusi į turgų. Ši ir nurodydavo kiek reikia mokėti už atvežtą produkciją. Sąskaitos prašydavo pas Jolita tik tada, kai jai to reikėjo ir nurodydavo kokius kiekius įrašyti į sąskaitą. Kiekiai sąskaitose ne visada atitikdavo realaus pristatyto kiekio. Jolita, atvykusi į turgų, turėdavo lapelį, kuriame būdavo surašytos kainos, kiekiai ir bendra suma, kurią reikia sumokėti (5 t., b. l.131-133).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ant apklausos protokolo yra jos parašas, teisingi jos parodymai. Nebuvo tokių atvejų, kad sąskaitą atveždavo tik tada, kai ji pati paprašydavo, nebūdavo taip, kad sąskaitos nėra, o ji be sąskaitos J. sumokėdavo pinigus.

Liudytojas S. Š. nurodė, kad sąskaitas - faktūras gavo iš T., tuo metu jie vištienos produkcijos negamino, ieškojo receptų, tai T. K. pasiūlė iš jo pirkti vištas. Jis atvežė, jie paragavo, labai patiko, vežė keletą kartų. Kiekio neatsimena. Ar sąskaitose, kurias atveždavo, atitikdavo atvežtus kiekius, iš pradžių nežiūrėjo, paskui pastebėjo, kad sąskaitos išrašytos žaliai vištienai, o iš tikrųjų atveždavo rūkytą produkciją. Kainos, kurias mokėdavo ir kas buvo nurodyta, mano, jog neatitikdavo, kadangi rūkyta vištiena brangesnė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad UAB ,,K.” dirba gamybos vadovu. Įmonės veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra mėsos perdirbimo cechas. Jų įmonė perka išpjaustytą produkciją: nugarinę, šoninę, lašinius, galinį kumpį, kuris naudojamas dešrų gaminimui, vištas. Įsigytą nurodytą mėsos žaliavą vytina, rūko ir tiekia po prekybos taškus. Vykdo mažmeninę prekybą. Apie 2018 metų pradžią, kovo mėn., pas juos į įmonės gamybos vietą atvyko asmuo, vardu T.. Jis pasiūlė pirkti rūkytus viščiukus ir viščiukų ketvirčius. Kadangi buvo atsakingas už realizaciją ir gamybą, su T. bendravo tik jis. T. buvo informuotas, kad vištos bus perkamos tik su dokumentais. T. atsakė, kad problemų nebus. Jis rūkytas vištas parduodavo jų įmonei UAB „F.“ vardu, pateikiant jam sąskaitas - faktūras ir kasos priėmimo kvitus UAB „F.“ vardu. T. nurodytus dokumentus pateikdavo visada jau pasirašytus su UAB „F.“ direktoriaus A. P. parašu. Jis UAB „F.“ direktoriaus A. P. ir darbuotojos J. R. nepažįsta ir nėra matęs. Tomo pateiktose UAB „F.“ PVM sąskaitose būdavo nurodyta, kad UAB „K.“ įsigyja šviežius broilerius, tačiau jie pirko iš jo ne šviežius broilerius, o rūkytus viščiukus ir jų ketvirčius. Rūkytų vištų vieno kilogramo kaina buvo nuo 3 iki 3,30 eurų. PVM sąskaitose - faktūrose buvo nurodyta mažesnė kaina, pvz: nuo 1,60 iki 1,80 eurų. Nenurodytą pinigų skirtumą priėmimo kvituose, (kadangi sąskaitose buvo nurodyta mažesnė suma), sumokėdavo T. iš asmeninių lėšų. Visada UAB „F.“ dokumentus jam pateikdavo tik T.. T. pinigus tik jis vienas iš UAB „K.“ darbuotojų sumokėdavo už pristatytas rūkytas vištas. Iš T. nei karto nėra pirkęs vištų be apskaitos dokumentų. Visada buvo pateikiamos UAB „F.“ PVM sąskaitos faktūros. Iš kur T. gaudavo UAB „F.“ dokumentus, jam nežinoma. Jis yra T. klausęs, kodėl jis negali įrašyti, kad UAB „K.“ parduoda rūkytą vištą ir jų ketvirčius, nurodyti visą sumą dokumentuose, T. atsakydavo, kad dar nėra pilnai susitvarkęs savo įmonės dokumentacijos ir kitaip negali parduoti (6 t., b. l. 64-65).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad kodėl jis iš savo asmeninių lėšų, imdamas produkciją, dengdavo skirtumą, sunku pasakyti. T. nieko nesakydavo, kur jis tuos pinigus, gautus iš jo asmeninės sąskaitos, deda.

Liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose. 2018-10-10 apie 6 val. ryto su transporto priemone, valstybiniai numeriai BSK RA 15, atvežė UAB „F.“ vištienos bei jos dalis į sandėlius adresu (duomenys neskelbtini). Iš automobilio iškrovė apie 200 dėžių, kurių vienos svoris 15 kg, jų vertė apie 15000 - 20000 zlotų. Su žaliava atvežė ir dokumentus: 3 vnt. CMR, 2 egzempliorius užsakymo specifikacijas, 2 egzempliorius sąskaitų faktūrų, 1 egzempliorių dėl prekių priėmimo patvirtinimo. Šiuos dokumentus padėjo sandėlyje ant stalo. Įteikus krovinį jam turėjo būti grąžintas vienas CMR, sąskaita faktūra, užsakymo specifikacija ir prekės priėmimo patvirtinimo lapas. Tačiau dokumentai nebuvo grąžinti ir pinigai už krovinį nesumokėti. Užsakymų jis asmeniškai nepriiminėja, tai daro įmonės atstovai, jis tik žinojo kur nuvežti, kad turi pasitikti asmuo vardu A.. UAB „F.“ krovinius vežė jų įmonės vairuotojai ne pirmą kartą (5 t., b. l.122-124).

Liudytojas R. O. Č. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikšti įtarimai, tačiau byla buvo nutraukta. Jis įsidarbino UAB „F.“ ir dirbo pas asmenį, kurio nei vardo, nei pavardės neatsimena, žino, kad draugę ar žmoną turėjo, jie kartu dirbo. Dirbo dviese su kolega, vardu V.. Jis buvo vairuotojas, išvežiojo mėsos gaminius į kelis taškus. Ne visada su produkcija veždavo dokumentus. Būdavo lapukas, ant kurio užrašytas svoris, jis pats pinigų neimdavo. Produkciją jam paduodavo vyriškis, o moteris rūšiuodavo, atidėdavo kepenėles.

Liudytojas R. O. Č. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad nuo 2018-07-12 dirba UAB „F.“ vairuotoju ekspeditoriumi. Bendrovė verčiasi didmenine prekyba mėsa. Į jo pareigas įeina prekių (mėsos) išvežiojimas UAB „F.“ klientams. Darbo metu jis naudojosi kroviniais automobiliais ,,VW LT 35” bei ,,Iveco Daily”, tikslių valstybinių numerių nežino. Jis produkciją veža šiems klientams: T. K., M. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei į „(duomenys neskelbtini)“ esančius šaldytuvus. Jo darbo laikas yra nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 6 iki 11 val. Kiek jam yra žinoma, bendrovė mėsą įsigyja iš (duomenys neskelbtini) įmonių. Kokios konkrečiai bendrovės tiekia mėsą nežino, tačiau ant bendrovės patalpose esančio kalendoriaus yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, galimai tai yra vienos iš tiekėjų pavadinimas. Kas užsakinėja mėsą jis nežino, bet tikėtina tai daro bendrovės direktorius A. P. bei vadybininkė J. R.. Bendrovės naudojamame sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra sutarta vieta, kur yra paliekama jam išvežioti skirta produkcija. Todėl jam nėra būtina susitikti su bendrovės direktoriumi A. P. ar vadybininke J. R., kad šie tiesiogiai nurodytu kam ir kiek mėsos reikia nuvežti. Jo žiniomis, būtent A. P. bei J. R. priimdavo užsakymus iš klientų bei jiems išrašydavo dokumentus. T. K. veždavo mėsą į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, bet galėtų parodyti. Reikdavo pirma pasiskambinti J. R., kad ji paskambintų T. K. ir kad jis atidarytų vartus. Po skambučių vartai atsidarydavo ir jis įvažiuodavo. Paprastai mėsa T. K. būdavo vežama du kartus per savaitę, vidutiniškai vienu vežimu apie 15- 20 dėžių po 15 kg svorio vištos. Nė vienu atveju nebuvo atvežęs mažiau kaip 10 dėžių. Ne visais atvejais visam mėsos kiekiui būdavo išrašomi pardavimo dokumentai. Tokią išvadą jis daro todėl, kad jam pateiktame gabenamų prekių dokumente, kokiame tiksliai nežino, galimai krovinio važtaraštyje ar PVM sąskaitoje - faktūroje, būdavo nurodyta pakankamai maža bendra parduotų prekių kaina. Ji būdavo nuo 300 iki 500 eurų, nors už tokį mėsos kiekį parduodamų prekių kaina, jo supratimu, turėtų būti ženkliai didesnė. Jis netikrindavo ar sutampa dokumentuose nurodytas jo gabenamas prekių kiekis. Pristačius prekes, T. K. taip pat neskaičiuodavo ar sutampa dokumentuose nurodytas jo atvežtas prekių kiekis. Jis pateikdavo T. K. pasirašyti jo turimus prekių dokumentus. Dokumentų jis iš karto nepasirašydavo, o pateikdavo vėliau kito vežimo metu. Jam buvo išrašomos sąskaitos - faktūros UAB „K.“ vardu, tai yra UAB „F.“ parduoda UAB „K.“, nors veždavo tiesiogiai T. K.. Būdavo išrašytos dvi PVM sąskaitos - faktūros tuo pačiu numeriu UAB „K.“ vardu, viena geltonos spalvos, kita baltos spalvos. Geltonos spalvos likdavo T. K., baltos spalvos PVM sąskaitą jis grąžindavo jam kitu vežimu jau pasirašytą apie prekės gavimą (neatidalintos vištos ir ketvirčiai). Atvežant mėsos produkciją jam taip pat prie PVM sąskaitos būdavo paliekamas ir pinigų priėmimo kvitas. Pasirašyto kvito jam T. K. negrąžindavo . Kaip jis buvo apskaitytas apskaitoje, jam nežinoma. Baltos spalvos PVM sąskaitą - faktūrą UAB „K.“ vardu, grįžęs į bendrovės „F.“ sandėlį, jis perduodavo J. R., o jei jos nebūdavo, palikdavo ant jos stalo. Būdavo atvejų, kad mėsos produkciją – vištą nuveždavo ir be apskaitos dokumentų. Be apskaitos dokumentų vežant vištą, būdavo paduodamas baltas lapelis, kuris jau būdavo su višta išvežant iš sandėlio, lapelyje buvo nurodytas vištų kiekis ir pinigų suma. Tą lapelį palikdavo T. K.. Lapelyje sumos būdavo nurodomos mažiausiai nuo 700 iki 2000 eurų. Jis suprato, kad dalis prekių buvo gabenama be apskaitos dokumentų. Jo žiniomis už pristatytas prekes klientai atsiskaitydavo su A. P. ar J. R.. Jis T. K. pavardę sužinojo kai jam buvo pareikštas įtarimas. Ankščiau T. pavardės nežinojo. Apie tai, kad T. yra K., suprato įtariamojo apklausos metu užduodant tyrėjui klausimus (5 t., b. l.100-102,111-113).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad tada žinojo, kad tai A. P. ir J. R.. Teisingi jo parodymai. Yra girdėjęs, kaip A. P. tarėsi su klientais dėl kiekių. Būdavo, kad veždavo produkciją be dokumentų ne vieną kartą, nežinojo vežamų prekių nei svorio, nei kainos.

Liudytojas Vidimantas G. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2017 m. pabaigoje 2018 m. pradžioje ieškojo darbo ir internetiniame puslapyje ,,Skelbiu.lt” rado skelbimą, kad reikalingas vairuotojas UAB „F.“. Tuomet nurodytu telefonu paskambino, atsiliepė UAB „F.“ atstovas ir susitarė susitikti. Susitikime dėl darbo kalbėjosi, kaip vėliau sužinojo, su UAB „F.“ direktoriumi A. P., su kuriuo susitarė, kad UAB „F.“ dirbs UAB „F.“ vairuotoju ir (duomenys neskelbtini) išvežios UAB „F.“ prekes - paukštienos mėsos žaliavą (skerdieną) po prekybos taškus. Vėliau pasirašė darbo sutartį. Buvo numatytas minimalus atlyginimas 400 Eur. Apie jokį papildomą užmokestį nebuvo kalbos ir nebuvo mokama. Atlyginimą 2018 m. visada mokėdavo A. P. grynaisiais pinigais. A. P. jam nurodė, kad prekės -vištienos mėsa bus sudėta UAB „F.“ sandėlyje dėžėse, ant kurių bus padėti surašyti lapeliai, kuriuose bus nurodyta kam dėžes nuvežti, tai yra gavėjas - pirkėjas ir jo atstovo vardas. Taip pat jis paduos pardavimo sąskaitas, kurias reikės pirkėjams pasirašyti, vieną sąskaitos kopiją (geltonos spalvos) palikti pirkėjams, o antrą (baltos spalvos) parvežti jam, taip pat bus pinigų sumokėjimo už prekes dokumentas (kvitas), kurį turės pirkėjai pasirašyti, tačiau kai kurie pirkėjai pinigų nemokės, todėl kad jis pats vėliau susirinks pinigus, o minėtą pasirašytą kvitą reikės kartu su sąskaita grąžinti jam. Taip pat nurodė, kad daliai paukštienos mėsai bus išrašyta pardavimo sąskaita, kitai daliai nebus, tačiau reikės perduoti visą mėsą sudėtą dėžėse pagal paliktą lapelį kam perduoti prekes. Pirmomis dienomis A. P. kartu su manimi pats važinėjo pas pirkėjus, kuriems duodavo pasirašinėti sąskaitas ir kvitus. A. P. iš pradžių kartu su juo važinėjo, kad parodyti visus pirkėjus, t. y. prekybos taškus ir supažindinti, kas prekes paima. Po poros savaičių pradėjo jis vienas važinėti. Nuo 2018 m. pradžios iki dabar, veždavo prekes nuo pirmadienio iki šeštadienio. Prekes veždavo į (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančias prekybos vietas pardavėjoms R. V., R. V., A. D.. Moterų pavardes sužinojo, kai buvo paduodami gabenimo-pardavimo dokumentai, sąskaitos, be to UAB „F.“ jau dirbo ne vienerius metus ir yra su jomis bendravęs. Be to apklausos metu buvo parodyti jam vežti dokumentai, kuriuose nurodyta pavardės ir vardai. Tik A. D. veždavo prekes be apskaitos dokumentų visiškai, kitoms moterims veždavo su dokumentais, tik juose būdavo mažesni nurodyti kiekiai, negu atveždavo. Patikslina, kad paukštienos mėsa buvo sudėta į dėžes ant kurių buvo lapas su užrašu kam perduoti dėžę su paukštienos mėsa, taip pat buvo duodama sąskaita su kvitu, tačiau jis minėtų dokumentų netikrino ir negali pasakyti ar atitikdavo sąskaitose nurodytas skerdienos kiekis su pakrautu į dėžes, kiek sakė A. P., sąskaitose buvo žymiai mažiau nurodyta. Jis matydavo tik perduodamų dėžių su paukštienos mėsos kiekį, o sąskaitose, kiek pamena, buvo surašytas kiekis kilogramais. A. P. nurodymu, jis iš pirkėjų už skerdieną surinkdavo pinigus, išskyrus (duomenys neskelbtini) bazėje. Pinigus pirkėjos jam paduodavo polietileniniuose maišeliuose, kurių jis neskaičiuodavo. Gautus pinigus jis kartu su dokumentais parveždavo į UAB „F.“ patalpas ir perduodavo A. P., tiksliau palikdavo jo kabinete ant stalo. Minėtame kabinete kartu su A. P. taip pat dirbo ir J. R.. A. P. prie jo pinigų neskaičiuodavo, perduodant pinigus jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Kas pinigus surinkdavo (duomenys neskelbtini) bazėje, jis tiksliai nežino, bet kaip suprato iš pokalbių, tai darydavo pats A. P. arba J. R.. Patikslina, kad tokiu būdu gabenti paukštienos mėsą pirkėjams kartais duodavo nurodymus ir J. R., tai yra dalį su pardavimo sąskaitomis, dalį be, tačiau dažniausiai nurodydavo A. P.. UAB „F.“ vairuotoją R. O. Č. pažįsta, jis vežiodavo mėsos žaliavą kitiems pirkėjams. 2018 m. jis prekes veždavo tik vienam pirkėjui, vardu T., kuris pirko vištas savo namuose (duomenys neskelbtini), tiksliau adreso nepamina, ir jo pavardės nežino, vežė tik apie tris kartus, tiksliau kokiomis aplinkybėmis neprisimena. Atpažinti galėtų. Žino tik tiek, kad 2018 m. UAB „F.“ pirkdavo iš (duomenys neskelbtini) mėsos žaliavą (skerdieną), kurią parduodavo (duomenys neskelbtini), o jis ir UAB „F.“ vairuotojas R. O. Č. išvežiodavo pirkėjams. Kokį darbą UAB „F.“ atliko J. R., jis tiksliai nežino, matė, kad kartais rūšiuodavo skerdieną į dėžes, tikrindavo dokumentus, kartais pasakydavo kam nuvežti kokią skerdieną, tačiau tokius nurodymus dažniausiai duodavo A. P.. 2018 m. naudojosi jo vardu registruotu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pirkėjų gautų pinigų neskaičiavo ir netikrino su sumomis, nurodytomis sąskaitose ar pinigų priėmimo dokumentuose. Jis vykdė A. P. ir J. R. nurodymus dalį paukštienos mėsos pirkėjams gabenti be pardavimo sąskaitų, tačiau kokiai daliai, tai yra koks kiekis mėsos buvo parduotas be dokumentų, jis neskaičiavo ir negali nurodyti. (5 t., b. l. 87-89).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. G. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 5 (T. K.) kaip T., kuriam vežė vištas į namus (duomenys neskelbtini) apie tris kartus, įvažiuojant į namo kiemą reikėjo skambinti J. R. arba T. K.. Nurodymus vežti galėjo gauti iš J. R. arba A. P.. Dėžėse būdavo lapelis, kam nuvežti prekes (5 t., b. l. 91-94).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2018-10-10 apie 6 val. ryto atvežė kiaulienos skerdienos ir vištienos adresu (duomenys neskelbtini) į UAB „F.“ sandėlius. Jo automobilyje Fiat Ducato, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkrautos 60 dėžių vištienos, kurių bendras kiekis 900 kg, kiaulienos skerdienos, t. y. 16 kiaulių, 32 atidalintos pusės, kurių svoris 1377 kg. Jis pats (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą: prekybą paukštiena, kiauliena, bei įvairiais mėsos gaminiais. Atvežamą į Lietuvą mėsą įsigyja jis pats iš (duomenys neskelbtini) skerdyklų. Šiandien atvežtos paukštienos vertė siekia 5400 zlotų, kiaulienos – 10330 zlotų. Pinigų jam niekas nesumokėjo. Jis kiaulieną ir vištieną UAB „F.“ atvežė be apskaitos dokumentų. Mėsos užsakymą pateikė direktorius A. P. telefonu. Vežimai būdavo priklausomai nuo užsakymų. (5 t., b. l.118-120).

Liudytojas N. R. nurodė, kad šioje byloje atliko procesinius veiksmus. Jis buvo šitos visos bylos tyrėjas, apklausinėjo įtariamuosius. Įtariamasis A. P. ir laisva forma pasakojo, ir jam buvo užduodami klausimai. Tuo metu įtariamasis perskaitė protokolus, susipažino su tuo, ką jis surašė. Jis buvo apklausinėjamas tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su protokolais, įtariamasis neturėjo pastabų. Jeigu būtų buvusios kažkokios pastabos, arba jis pats būtų įrašęs, arba pačiam įtariamajam būtų duodama įrašyti. Baigus apklausą, atspausdinamas apklausos protokolas, duodamas paskaityti, jeigu viskas gerai, tada asmuo pasirašo. Su savo teisėmis asmuo supažindinamas prieš apklausas, prieš įtarimą. Pagal tai, kas A. P. buvo inkriminuota, įtariamasis prisipažino. 2019-12-12 pranešimą apie įtarimą formavo jis, konkretūs kiekiai, sumos, buvo nurodytos iš apžiūros protokolo arba iš objektų tyrimų.

Liudytoja A. Ž. nurodė, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje tyrėjos pareigose. Kaltinamieji jai žinomi, ji su jais atlikinėjo procesinius veiksmus. A. P. apklausa vyko klausimų forma, buvo uždavinėjami klausimai. Klausimai nėra į protokolą įrašomi, yra formuojamas vientisas tekstas. Kiek pamena, apklausoje ji tikslių pavardžių pati nepaminėjo, po apklausų asmuo susipažino su protokolu. J. R. apklausa vyko tokia pačia tvarka, buvo užduodami klausimai ir formuojamas vientisas tekstas.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-32-11945 nurodyta:

1. UAB „F.“ nepateikė prekių likučių 2018-10-10, netvarkė prekių buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, netvarkė kiekinės prekių apskaitos, negalima nustatyti koks buhalterinis prekių likutis buvo bendrovėje 2018-10-10 ir ar buvo. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis 2018-10-10 M. A. įmonei UAB „F.“ atvežė 900 kg vištienos ir 1377 kg kiaulienos už 3650 Eur be apskaitos dokumentų (išvados 4 punktas).

2. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis UAB „F.“ neišsaugojo 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesių prekių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitų už 672522,87 Eur (620771,98 Eur, 2017 m., 51750,89 Eur, 2018 m. 01 mėn.), 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesiais parduotai produkcijai nesurašė pardavimų dokumentų (lyginant (duomenys neskelbtini) tiekėjų pateiktų sąskaitų duomenis su UAB „F.“ PVM deklaracijose deklaruotais įsigijimais iš ES) ne mažiau kaip už 673023,59 Eur + 141334,95 Eur pardavimo PVM, viso ne mažiau kaip už 814358,54 Eur, nesurašė ne mažiau kaip 814358,54 Eur gavimą patvirtinančių dokumentų (pinigų priėmimo kvitų), netvarkė apskaitos ir buhalterinės apskaitos registruose neregistravo prekių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų, neregistravo prekių pardavimo ne mažiau kaip už 814358,54 Eur, kur prekių vertė ne mažiau kaip 673023.59 Eur. 141334,95 Eur paskaičiuotas pardavimo PVM ir ne mažiau kaip 814358,54 Eur pinigų gavimo ūkinių operacijų, negalima nustatyti kam konkrečiai ir už kokią sumą buvo parduota produkcija nesurašius apskaitos dokumentų, negalima nustatyti iš ko ir kokios sumos buvo gautos nesurašius pinigų priėmimo kvitų, negalima nustatyti ne mažiau kaip 814358,54 Eur piniginių lėšų panaudojimo (išvados 5 punktas).

2018-10-10 FNTT prie LR VRM KAV NVTS asmens kratos protokole įrašyta, kad krata atlikta pas A. P. ir jo juodoje odinėje rankinėje buvo rasti pinigai – 4000 Eur ir 70000 zlotai. 2018-10-16 FNTT prie LR VRM KAV NVTS laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole 70000 zlotai perskaičiuoti į 16470 Eur (4,25 PLN už eurą), viso apribota nuosavybė į 20470 Eur (4000+16470). UAB „F.“ direktorius A. P. 2019-08-13 prašyme nurodė, kad avansinė apyskaita patvirtina, kad tyrimo metu įmonės patalpose rasti ir paimti 4000 Eur ir 70000 PLN yra įmonės pinigai, kurie yra apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje ir prie prašymo ikiteisminiam tyrimui pateikė buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingų asmenų skolos“ apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2018-10-16 iki 2018-10-31, kurio duomenimis 2018-10-16 materialiai atskaitingi asmenys (kokie konkrečiai nenurodyta) išleidę 20303 Eur (pagal kokį dokumentą nenurodyta) ir bendrovė materialiai atskaitingiems asmenims skolinga 22990,53 Eur, o 2018-10-31 bendrovė skolinga materialiai atskaitingiems asmenims 22596,46 Eur. Sumos Eur skiriasi dėl skirtingo Eur ir zloto santykio. UAB „F.“ pateikė A. P. avanso apyskaitas ir dokumentus už 2017 metus. A. P. avanso apyskaitos už 2017 metų gruodžio mėnesį duomenimis 2017-12-31 pas A. P. nebuvo apskaityto grynų pinigų likučio. UAB „F.“ nepateikė jokio grynų pinigu apskaitos registro nuo 2018-01-01 iki 2018-10-15 ir nuo 2018-11-01 iki 2018-12-31. UAB „F.“ pateikė Pinigų priėmimo kvitus, mokėjimų grynais dokumentus už 2018 metų sausio-rugpjūčio mėnesį. Tarp 2018-10-10 kratos metu sandėlyje (duomenys neskelbtini) paimtų UAB „F.“ dokumentų buvo pinigų priėmimo kvitų ir mokėjimus (duomenys neskelbtini) įmonėms patvirtinantys dokumentai už 2018 metų 08-10 mėnesius. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu iš UAB „F.“ pateiktų ir 2018-10-10 kratos metu rastų pinigų priėmimo kvitų ir bendrovės mokėjimus patvirtinančių dokumentų sudaryta duomenų suvestinė lentelė apie laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-09 (daugiau grynų pinigų apskaitos dokumentų nepateikta) bendrovės pinigų priėmimo kvitais įformintas gautas pinigų sumas ir dokumentais patvirtintas grynų pinigų išlaidas. Sudarytos suvestinės duomenimis bendrovėje nuo 2018-01-01 iki 2018-10-09 surašyti pinigų priėmimo kvitai viso 140527,91 Eur sumai, pateikta ir rasta kratos metu mokėjimus grynais patvirtinančių dokumentų už 110086,70 Eur. Pagal šiuos duomenis pas materialiai atskaitingus asmenis (M. G. parodymu gryni pinigai buvo tvarkomi per avansinę apyskaitą) 2019-10-09 pabaigoje turėjo būti 30441,21 Eur grynų pinigų likutis.

Pagal UAB „F.“ tvarkomą apskaitą negalima nustatyti ar 2018-10-10 kratos metu darbo vietoje (duomenys neskelbtini), pas A. P. rasti ir paimti 4000 Eur ir 70000 Lenkijos zlotų galėjo būti bendrovės pardavimo pajamos, realizavus subproduktus, paukštienos ir kiaulienos žaliavą, nes UAB „F.“ nepateikė buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingų asmenų skolos“ apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-15. Pagal bendrovės pateiktus dokumentus 2018-10-09 paskaičiuotas 30441,21 Eur piniginių lėšų likutis. Jeigu 2018-10-10 pas A. P. rastos 4000 Eur ir 70000 PLN (16243 Eur), viso 20243 Eur piniginės lėšos buvo bendrovės lėšos už parduotą produkciją ir jeigu nuo 2018-10-10 iki 2018-10-15 nebuvo operacijų grynais pinigais, tai pagal bendrovės pateiktus dokumentus negalima nustatyti 10198,21 Eur (30441,21-20243) piniginių lėšų panaudojimo, nes bendrovės ikiteisminiam tyrimui pateiktame buhalterinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingų asmenų skolos" apyvartos žiniaraštyje 2018-10-16 dienos pradžiai pinigų likutis nenurodytas (išvados 6 punktas).

Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad UAB ,,F." buhalterinę apskaitą tvarkydavo buhalterė M. G.. Tokius jo parodymus patvirtino ir pati liudytoja M. G. ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja M. G. parodė, kad buhalterinius apskaitos dokumentus jai pateikdavo direktorius A. P., pagal gautus dokumentus ji pateikdavo VMI elektroniniu būdu PVM deklaracijas. Taigi UAB ,,F." buhalteriją tvarkė M. G., kuri formaliai ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Tačiau byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės M. G. tyčinių neteisėtų veiksmų. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Pagal suformuotą teismų praktiką įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis), jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Tuomet jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-41/2012).

Kaltinamieji R. V., A. P. ir J. R. teisme pagal pateiktą kaltinimą savo kaltės visai nepripažino, tačiau A. P. ir J. R. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiami ne kartą, kaltę pripažino pilnai ir davė gana išsamius parodymus ne tik apie savo, bet ir apie bendrininkių veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duotus parodymus patvirtina liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, teismas juos vertina kaip įrodymus, jie atitinka objektyviai nustatytas faktines bylos aplinkybes, o kaltinamųjų parodymai duoti teisme, iškeliant naujas versijas, rodo tiek paties kaltinamojo A. P. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, tiek kaltinamųjų R. V. ir J. R. siekį padėtį šiam išvengti atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad UAB ,,F." iš tikrųjų parduodavo daug didesnį kiekį produkcijos ir gaudavo didesnes pinigų sumas, negu buvo išrašomuose buhalteriniuose dokumentuose. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. 04/11-2-32-11945, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis UAB „F.“ neišsaugojo 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesių prekių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų sąskaitų už 672522,87 Eur (620771,98 Eur, 2017 m., 51750,89 Eur, 2018 m. 01 mėn.), 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesiais parduotai produkcijai nesurašė pardavimų dokumentų (lyginant (duomenys neskelbtini) tiekėjų pateiktų sąskaitų duomenis su UAB „F.“ PVM deklaracijose deklaruotais įsigijimais iš ES) ne mažiau kaip už 673023,59 Eur + 141334,95 Eur pardavimo PVM, viso ne mažiau kaip už 814358,54 Eur, nesurašė ne mažiau kaip 814358,54 Eur gavimą patvirtinančių dokumentų (pinigų priėmimo kvitų), netvarkė apskaitos ir buhalterinės apskaitos registruose neregistravo prekių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) tiekėjų, neregistravo prekių pardavimo ne mažiau kaip už 814358,54 Eur, kur prekių vertė ne mažiau kaip 673023,59 Eur. (išvados 5 punktas). Be to UAB „F.“ pardavusi 2017 metų vasario - 2018 metų sausio mėnesiais tvarkomoje apskaitoje neapskaitytas prekes ne mažiau kaip už 673023,59 Eur (ne mažesne nei pirkimo kaina), PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis, nes PVM deklaracijų 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo ne mažiau kaip 673023 Eur PVM apmokestinamų sandorių (pajamų), 21 laukelyje „Iš ES įsigytos prekės“ nedeklaravo 673023 Eur iš ES įsigytų prekių; 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM" nedeklaravo 141334 Eur pardavimo PVM; 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) iš biudžeto PVM“ nedeklaravo 141334 Eur mokėtino PVM ir dėl to į valstybės biudžetų nesumokėjo 141334 Eur PVM, tai yra pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir mokėtiną PVM (turto panaudojimą) (3 t., b. l. 181-200, 4 t., b. l. 1-10).

Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai. Nors dalis liudytojų, kurie šiuo metu yra susiję prekybiniais santykiais su kaltinamaisiais, teisme dalinai ir keitė parodymus, tačiau šiuos pagarsinus pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos davė patys, po protokolais yra jų parašai, protokolus jie skaitė ar jiems jie buvo pagarsinti. Liudytoja A. D. patvirtino, kad iš UAB „F.“ 2018-05-21 iki 2018 m. spalio mėn. vidurio laikotarpiu galėjo įsigyti 4066 kg vištienos be apskaitos dokumentų ir kurių vertė galėjo būti 6417,30 Eur, visas bendravimas iš UAB „F.“ atstovų buvo su J. R., užsakymai vyko telefonu, pagrinde SMS žinutėmis, prekes pristatydavo UAB „F.“ vairuotojai (6 t., b. l. 3-4). Liudytoja R. J. taip pat nurodė, kad užsakymą pateikdavo J., atvežtos paukštienos kiekis nesutapdavo su sąskaitoje - faktūroje išrašytu paukštienos kiekiu, suma, kurią sumokėdavo J. ir suma, kuri būdavo įrašyta į pinigų priėmimo kvitą, nesutapdavo (5 t., b. l. 151-152). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojos R. Ž. (5 t., b. l. 127-128), K. K. (5 t., b. l.145-146), V. L. (5 t., b. l. 148-149), L. S. (5 t., b. l. 139-140), R. J. (5 t., b. l. 131-133). Ir nors kaltinamasis A. P. teisme teigė, kad su produkcija, kuri buvo parduodama be dokumentų nieko bendro neturėjo, tačiau liudytojas T. K. nurodė, kad bendraudavo su J. R. ir A. P., pinigus už pristatytą vištieną be apskaitos dokumentų perduodavo tai J. R., tai A. P. (6 t., b. l. 87-88). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas R. O. Č. (5 t., b. l.100-102,111-113). Liudytojų V. G. K. ir M. A. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, taip pat neprieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams, duomenims, užfiksuotiems automobilio ,,Fiat Ducato“ apžiūros protokole (3 t., b. l. 37-40). V. G. K. nurodė, kad vykdydamas A. P. nurodymus, dalį prekių prekiautojoms jis veždavo be dokumentų (5 t., b. l. 87-89). Liudytojas M. A. nurodė, kad atvežė kiaulienos skerdienos ir vištienos adresu (duomenys neskelbtini) į UAB „F.“ sandėlius, jo automobilyje ,,Fiat Ducato“, buvo 60 dėžių vištienos, kurių bendras kiekis 900 kg, paukštienos vertė siekia 5400 zlotų, atvežė be apskaitos dokumentų, mėsos užsakymą pateikė direktorius A. P. telefonu (5 t., b. l.118-120). Tai, kad užsakymus vykdė ir priiminėjo telefonu su aukščiau paminėtais liudytojais tiek J. R., tiek A. P., patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija (1 t., b. l.138-142, 149-200, 2 t., b. l. 1-17, 19-26, 66-67, 69-79, 81-95, 97-107, 110-114, 115-118).

Kaltinamoji R. V. teigė, kad su A. P., kaip su darbdaviu, nebuvo susijusi, visas privalomas įmokas mokėjo pati, iš savo lėšų, ėmė su dokumentais produkciją iš UAB ,,F.“ ir ja prekiavo, be dokumentų ėmė tik labai nedidelę dalį iš J. R. savo reikmėms, kurią kartais parduodavo, tačiau šiuos juos parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys, kurie pripažinti įrodymais. Liudytoja R. V., kuri davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad ji su R. V. dirbo pardavėjomis UAB „R.“, šiai įmonei bankrutavus, A. P. ir J. R. siūlymu, liko dirbti tame pačiame kioske, už verslo liudijimą, turgaus mokestį, namelio nuomą, veterinarijos išlaidas ji ir R. V. iš savo lėšų nemokėjo, o mokėdavo iš apyvartinių UAB „F.“ lėšų, nes dirbo A. P. ir J. R., atlyginimas būdavo 20 Eur į dieną, jos abi dirbo kas antrą savaitę (6 t., b. l. 57-58). Kad R. V. ir R. V. nepateikdavo UAB „F.“ vardu atvežtai produkcijai dokumentų, jos dirbo A. P. ir J. R. patvirtino ir liudytoja V. L. (7 t., b. l. 76-78). Šiuos parodymus patvirtina kiti rašytiniai byloje esantys duomenys, kurie pripažintini įrodymais. Vykdant J. R. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę, laikotarpiais nuo 2018-05-21 iki 2018-08-21 bei 2018-08-24 iki 2018-11-24 nustatyta, jog R. V., naudodamasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš UAB ,,F." vadybininkės J. R. užsakė ne mažiau kaip 5813 kg neapdorotos vištienos, jos dalių bei kiaulienos skerdienos prekių, kurių vertė siekia nemažiau kaip 6909 Eur (be PVM). Pagal UAB ,,F." buhalterinės apskaitos dokumentus, minėtu laikotarpiu, R. V. išrašytose PVM sąskaitos faktūrose nurodytų sandorių vertė siekia ne mažiau kaip 2064 Eur (be PVM). Pagal įmonės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus R. V., minėtu laikotarpiu įsigijo tik 1337 kg neapdorotos paukštienos bei kiaulienos skerdienos prekių (6 t., b. l. 145). UAB ,,D." apskaitos žurnale prie R. V. pavardės įrašyta, kad 2018 m. gegužės - spalio mėnesių laikotarpiu pardavė 1444 kg. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad per tą patį laikotarpį buvo parduota be apskaitos dokumentų 5813 kg vištienos skerdienos (3 t., b. l. 91-94).

Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir tai lėmė, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną. Aukščiau aptartų veiksmų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Nesumokėtų mokesčių suma viršija 750 MGL, tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. P. atlikti veiksmai visiškai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pažymėtina, kad kaltinamosios J. R. ir R. V. nebuvo atsakingos už UAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. nebuvo specialiuoju nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo subjektu. Tačiau jos savo veiksmais prisidėjo prie apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo iš nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkių – padėjėjos. Jų veiksmai darant joms inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje objektyviai pasireiškė tuo, kad jos, su bendrininku A. P., siekdamos bendro nusikalstamo sumanymo - padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. J. R., A. P. nurodymu, UAB „F.“ vardu priimdavo užsakymus dėl mėsos žaliavą pardavimų, bei dalį įsigytos mėsos žaliavos parduodavo be apskaitos dokumentų T. K., R. V., A. D., R. V. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems fiziniams, juridiniams ūkio subjektams turintiems prekybos vietas (duomenys neskelbtini) apskrityje. R. V., dirbdama pagal verslo liudijimą, kurį A. P. išpirko jos vardu, A. P. suorganizavus vištienos mėsos pristatymą į prekybos vietą, J. R. priiminėjant užsakymus kokį vištienos kiekį pateikti į prekybos vietą, nurodant ant lapelių koks vištienos kiekis yra pristatomas be apskaitos dokumentų, vykdydama A. P. nurodymus, pardavė UAB „F.“ vardu įsigytą vištienos mėsos be apskaitos dokumentų ne mažiau kaip 4476 kg už ne mažesnę kaip 4845,50 Eur sumą. Tokiu būdu J. R. ir R. V. padėjo UAB ,,F.“ direktoriui apgaulingai tvarkyti įmonės UAB ,,F.“ buhalterinę apskaitą. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais, atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių. Pagal teismų praktiką, asmuo, kuris, atlikdamas atitinkamus veiksmus (pavyzdžiui, klastodamas PVM sąskaitas - faktūras ir jas perduodamas įtraukti į įmonių buhalterinę apskaitą ar pan.), aiškiai suvokia, jog padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįstamas specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2014). Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-657/2012, 2K-115/2012); ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2014). Nagrinėjamu atveju, be J. R. ir R. V. veiksmų, nebūtų pasiektas nusikalstamas rezultatas, jos prisidėjo prie įmonės vadovo vykdomo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jų veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais – negalėjimu iš dalies nustatyti tikrosios nuosprendyje nurodytos įmonės veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Atsižvelgiant į tai, J. R. ir R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime buvo nurodyta, jog J. R. iš anksto susitarė, kad A. P. nurodymu ji užsakinės iš (duomenys neskelbtini) ūkio subjektų įvairią mėsos žaliavą UAB „F.“ vardu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad J. R. atliko būtent tokius veiksmus, t. y. bendravo su (duomenys neskelbtini) ūkio subjektais, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, šis šalinimas kaltinamosios teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Be kita ko, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018).