Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: i) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – ir Sprendimas); ii) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Skundžiamas VMI Sprendimas priimtas remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-1121/2022. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-129-1121/2022 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 225 MGL dydžio (11 250 Eur) bauda, kuri BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Baudžiamojoje byloje daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. 14 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios buvo konfiskuotos ir saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje Pagėgiuose nuosprendžiui įsiteisėjus buvo sunaikintos. VMI civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė, o 2024 m. gruodžio 23 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą.

2.2. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), nustatantis bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms. SMK yra pagrindinis muitų teisės aktas 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, taikomas tiesiogiai ir reikalaujantis, kad visos muitinių administracijos dirbtų kaip viena ES muitinės administracija. SMK taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. Vadovaujantis SMK 124 straipsnio 1 dalies e punktu skola muitinei išnyksta kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas, Įstatymas) 20 str. 2 d. numatyta, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta SMK 124 straipsnio 1 dalies d-g punktuose nustatytais atvejais.

2.3. Taigi, vadovaujantis įvardintais teisės aktais ir aktualia teismų praktika, šiuo konkrečiu atveju, t. y. sulaikius cigaretes bei nuosprendžiui įsiteisėjus jas konfiskuoti bei sunaikinti, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas, kadangi jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

3.1. Teigia, jog pareiškėjas nesutikimą su akcizų apskaičiavimu grindžia nagrinėjamam atvejui neaktualiomis Europos Sąjungos muitinės kodekso, Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o akcizams apskaičiuoti aktualios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu Nr. 1-129-1121/2022.

3.2. Prievolė mokėti akcizus kyla už laikomas specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios Akcizų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis (Įstatymo 9 str. 1 d. 8 p.). Įvertinus Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. lapkričio 21 d. Inspekcijai pateiktoje baudžiamojoje byloje esančius ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamų prekėmis, kurioms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (AMLAR) arba už kurias nebuvo sumokėti akcizai, ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų.

3.3. Prievolė mokėti akcizus neišnyko, nes pareiškėjui neatsirado skola muitinei, dėl ko ji būtų išnykusi prekes konfiskavus ir sunaikinus. Pagal Akcizų įstatymo 9 str. 2 d., prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal SMK 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Pagal baudžiamojoje byloje paties pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, akivaizdu, kad pareiškėjas prekes ne įvežė į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, o įgijo jas Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjui neatsirado skola muitinei, kuri apimtų ir mokėtinus akcizus, kuri, vėliau sulaikius šias prekes, jas konfiskavus ir/ar sunaikinus, išnyktų kartu su skola muitinei. Todėl sprendžiant ginčą, SMK, Akcizų įstatymo 20 str. 2 dalies nuostatos netaikytinos, o pareiškėjo pareiga sumokėti dėl jo atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus negali būti laikoma išnykusia. Nors pareiškėjas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024-09-24 baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024 priimta nutartimi, tačiau neįvertino kitų teismo precedentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilęs dėl VMI 2024 m. gruodžio 23 d. Sprendimo apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-129-1121/2022 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 225 MGL dydžio (11 250 Eur) bauda, kuri BK 64¹ str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Baudžiamojoje byloje daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. 14 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios buvo konfiskuotos ir saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje Pagėgiuose nuosprendžiui įsiteisėjus buvo sunaikintos. VMI civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.

5.1. 2024 m. gruodžio 23 d. VMI, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsniu, priėmė Sprendimą apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva. Pagal Akcizų įstatymo 30 str. 1 d. mokėtina akcizų suma už neteisėtai laikytas cigaretes apskaičiuota vadovaujantis Kombinuotojo akcizų tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarko aprašu pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. galiojusius mokesčio tarifus. Apskaičiuota akcizų suma už 14 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ – 33 756 Eur. Kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-1121/2022 nustatyta, jog buvo atsakingi du asmenys, todėl mokėtina akcizų suma padalinta proporcingai į dvi lygias dalis (po 16 878 Eur).

6. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog sulaikius cigaretes bei nuosprendžiui įsiteisėjus jas konfiskuoti bei sunaikinti, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko. Prievolė mokėti akcizus kyla už laikomas specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios Akcizų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis (Įstatymo 9 str. 1 d. 8 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas baudžiamojoje byloje Nr.1-129-1121/2022 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, t. y. už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio turinio, pagal baudžiamojoje byloje paties pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, pareiškėjas prekes ne įvežė į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, o įgijo jas Lietuvos Respublikoje.

7. Pagal LR Akcizų įstatymo 9 str. 2 d., prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Šio įstatymo 20 str. 2 dalis, numato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Skolos muitinei sąvoka įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 5 str. 18 p., pagal kurį skola muitinei – asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas, eksporto muitas - už prekių eksportą mokėtinas muitas (5 str. 20-21 p.). Taigi, skola muitinei neapima Lietuvos Respublikoje taikomų akcizų.

8. Šiuo atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas prekes ne įvežė į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, o įgijo jas Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjui neatsirado skola muitinei, kuri apimtų ir mokėtinus akcizus, kuri, vėliau sulaikius šias prekes, jas konfiskavus ir/ar sunaikinus, išnyktų kartu su skola muitinei. Todėl, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai nurodė, jog sprendžiant kilusį ginčą, Sąjungos muitinės kodekso, LR Akcizų įstatymo 20 str. 2 dalies nuostatos netaikytinos, o pareiškėjo pareiga sumokėti dėl jo atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus negali būti laikoma išnykusia.

9. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje C-489/20, priimtame dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nusprendė, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo.

10. Nors pareiškėjas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024-09-24 baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024 priimta nutartimi, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria atsakovei, jog nagrinėjamu atveju aktualūs ir kiti teismo precedentai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-287-843/2024, Nr. 1A-367-658/2024), patvirtinantys, kad Inspekcija teisingai taiko analogiškiems susiklosčiusiems santykiams galiojančių teisės aktų normas ir suformuotą teismų praktiką.

12. Nagrinėjamu atveju akcizais apmokestinamos prekės nebuvo pateiktos muitinei, su jomis nebuvo atliekamas jokios muitinės procedūros, jos buvo sulaikytos ne jų įvežimo momentu, o joms esant Sąjungos muitų teritorijoje, todėl pareiškėjo mokestinė prievolė negali būti pripažinta pasibaigusia. Šiuo atveju pareiškėjas disponavo neteisėtai Lietuvos teritorijoje atsidūrusiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, šios aplinkybės konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-129-1121/2022 ir iš esmės pareiškėjas jų neginčija. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo VMI 2024 m. gruodžio 23 d. Sprendimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.