Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nuotoliniu būdu dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, kaltinamiesiems R. Š. ir T. V., jų gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje –

R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutraukta;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda,

kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį;

T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

2) Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį 12 MGL dydžio (1 560 Lt) bauda,

kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. ir T. V., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: jie, neteisėtai, tyčia, veikdami iš anksto susitarę, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais ? banderolėmis“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, jog „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais ? banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, nenustatytomis aplinkybėmis iki 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 17 val., R. Š. neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes: 14 500 pakelių cigarečių ,,A“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 51 352 Eur, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, sukrovė į UAB „B“ registruotą automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu jas nugabeno į degalinę ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur šį automobilį kartu su cigaretėmis perdavė (realizavo) T. V., nurodydamas šias cigaretes nugabenti į (duomenys neskelbtini). T. V. jas iš R. Š. neteisėtai įgijo ir, vykdydamas R. Š. nurodymus, šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su (duomenys neskelbtini) banderolėmis automobiliu VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš degalinės gabeno (duomenys neskelbtini) kryptimi, kol 2021 rugsėjo 29 d. apie 17.36 val., (duomenys neskelbtini), jį sulaikė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

I. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BPK 425 straipsnio 4 dalimi, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis, nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamųjų teisinė padėtis negali būti pasunkinama.

Pagal BK 199² straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamųjų R. Š. ir T. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nes jie neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. neteisėtai, tyčia, veikdami iš anksto susitarę, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais ? banderolėmis“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais ? banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, nenustatytomis aplinkybėmis iki 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 17 val., R. Š. neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes: 14 500 pakelių cigarečių ,,A“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 51 352 Eur, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, sukrovė į UAB „B“ registruotą automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu jas nugabeno į degalinę ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur šį automobilį kartu su cigaretėmis perdavė (realizavo) T. V., nurodydamas šias cigaretes nugabenti į (duomenys neskelbtini). T. V. jas iš R. Š. neteisėtai įgijo ir, vykdydamas R. Š. nurodymus, šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su (duomenys neskelbtini) banderolėmis automobiliu VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš degalinės gabeno (duomenys neskelbtini) kryptimi, kol 2021 rugsėjo 29 d. 17.36 val., (duomenys neskelbtini), jį sulaikė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

II. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 58 straipsnio („Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams“) 1 dalimi, bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

Vadovaujantis teismų praktika, „kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.)“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 58, 59, 60, 64¹ ir 66 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamieji ir jų gynėjas prašė panaikinti teismo baudžiamąjį įsakymą, prašydami sumažinti paskirtas bausmes, taip pat išdėstyti jų vykdymą ilgesniam terminui nei teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytam 18 mėnesių, argumentuodami iš esmės sunkia materialine padėtimi bei turimais dideliais finansiniais įsipareigojimais. Šie prašymai įvertinti, į juos iš dalies atsižvelgta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas, veika baigta), kaltinamojo asmenybę (vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir vieną kartą teistas (2 t., b. l. 82–83), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t. 85–92), dirbantis), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupėje, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliai už sunkų nusikaltimą ir šiek tiek mažesnį nei siūlo prokurorė – 225 MGL. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali. Daugiau mažinti baudos dydžio teismas nemato teisinio pagrindo, atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (past. – nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybė; be to, padaryto nusikaltimo dalykas daugiau nei 4 kartus viršija inkriminuotame straipsnyje nustatytą gabenamų prekių vertės ribą (1 t., b. l. 78) ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors R. Š. slegia nemaži finansiniai įsipareigojimai, jis augina (duomenys neskelbtini) vaiką, o atlyginimas nėra didelis, teisiamojo posėdžio metu pastarasis parodė, kad UAB „B“, kurios akcininkas jis yra, veikia pelningai, todėl yra galimybė išsimokėti dividendus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 150 MGL dydžio bauda.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47, 74–75), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

R. Š. dėl sunkios turtinės padėties prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti kuo ilgesniam terminui, gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė 3 – 5 metų terminą. Teismo vertinimu, gynėjo prašomas terminas būtų neproporcingas, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir tikslus. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti kiek ilgesnį nei teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas – 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Atitinkamas terminas ne tik padės įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad teismo paskirta bauda bus laiku sumokėta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas, veika baigta), kaltinamojo asmenybę (du kartus teistas (2 t., b. l. 129–131), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t. 133–135), dirbantis), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupėje, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliai už sunkų nusikaltimą ir šiek tiek mažesnį nei siūlo prokurorė – 225 MGL. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali. Daugiau mažinti baudos dydžio teismas nemato teisinio pagrindo, atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (past. – nustatyta ne tik lengvinanti, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė; nusikaltimo dalykas daugiau nei 4 kartus viršija inkriminuotame straipsnyje nustatytą gabenamų prekių vertės ribą (1 t., b. l. 78) ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis T. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 150 MGL dydžio bauda.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 95, 121–122), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

T. V. dėl sunkios turtinės padėties prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti kuo ilgesniam terminui, gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė 3 – 5 metų terminą. Teismo vertinimu, gynėjo prašomas terminas būtų neproporcingas, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir tikslus. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį nei teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas – 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Atitinkamas terminas ne tik padės įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad teismo paskirta bauda bus laiku sumokėta.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltinamiesiems, nustatyta, kad darant nusikalstamą veiką (neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamąsias prekes – cigaretes su (duomenys neskelbtini) banderolėmis) buvo panaudotas automobilis VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės išrašo (1 t., b. l. 36–37), priklauso trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau, įvertinus tai, kad jis priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamųjų, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sisteminančioje duomenų bazėje automobilio VW CADDY 2.0 TDI, 2015 m. gamybos, vidutinė kaina 2021 m. spalį buvo 6 750 Eur su PVM (1 t., b. l. 35). Teismo vertinimu, ši vidutinė kaina neiškreipia dabartinės aptariamo automobilio vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų kaltinamųjų vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo panašaus pobūdžio (abu tiek įsigijo cigaretes su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, tiek jas gabeno tuo pačiu automobiliu, tik skirtingu laiku), minėta automobilio vertę atitinkanti suma iš kaltinamųjų išieškotina lygiomis dalimis.

III. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. ir T. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 77–79, 124–126), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintini.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. spalio 6 d. nutarimu, pakeistu 2021 m. spalio 22 d. nutarimu, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38–39, 47–48), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 14 500 pakelių cigarečių ,,A“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, saugomi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–29, 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 425 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 225 MGL dydžio (11 250 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. skirti 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 148 MGL, t. y. 7 400 (septyni tūkstančiai keturi šimtai) Eur.

Nustatyti R. Š. 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 225 MGL dydžio (11 250 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. skirti 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 148 MGL, t. y. 7 400 (septyni tūkstančiai keturi šimtai) Eur.

Nustatyti T. V. 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

R. Š. ir T. V. išaiškinti, kad bauda per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti R. Š. ir T. V. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino automobilio VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 750 (šešių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur išieškojimą.

R. Š. ir T. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. spalio 6 d. nutarimu, pakeistu 2021 m. spalio 22 d. nutarimu, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 14 500 pakelių cigarečių ,,A“ su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, saugomus (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.