- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-701-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Ranga IV investicijos“
- Atsakovas
- ir UAB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. P. ieškinį atsakovui AB ,,Citadele‘ bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos“
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas L. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ginčo šalių 2008 m. lapkričio 7 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. LS/529/2.2.1-06/284.1; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta labai nenaudingomis sąlygomis ieškovui, pasinaudojus sunkia padėtimi, pažeidžiant sutarties šalių laisvos valios bei lygiateisiškumo principus yra prieštaraujanti gerai moralei, todėl pripažintina nesąžininga neteisėta ir negaliojančia. Ieškovas su atsakovu 2006 m. birželio 19 d. pasirašė kreditavimo sutartį dėl 39 660 000 Lt kredito suteikimo. Užtikrinant sutarties įvykdymą atsakovui buvo įkeistas UAB ,,Ranga IV investicijos“ nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės. 2007 m. birželio 11 d. šalys susitarė dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo atsakovas su trečiuoju asmeniu susitarė dėl kredito sutarties sumažinimo iki 32 230 000 Lt sumos. 2008 m. vasario 18 d. susitarimu atsakovas ir UAB ,,Ranga IV investicijos“ susitarė dėl kredito sumos sumažinimo iki 31 670 000 Lt. Kredito sutartimi atsakovui perėjo visos kredito gražinimą užtikrinančios priemonės, tame tarpe ir kredito gražinimo užtikrinimas hipoteka, įkeitimu bei laidavimu. Tačiau sumažėjus kredito sumai įkeisto turto vertė nesumažėjo. 2009 m. birželio 30 d. kredito sutarties gražinimo terminą pratęsus iki 2009 m. spalio 31 d. atsakovas pareikalavo papildomų kredito gražinimo užtikrinimo priemonių – laidavimo. Laidavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną. Suėjus kredito gražinimo terminui dėl įvykusios ekonominės krizės ieškovas kredito negražino, todėl atsakovas pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Atsakovas taip pat 2009 m. iš laiduotojo UAB ,,Ranga IV investicijos“ pareikalavo padengti likusią skolos dalį, tačiau atsakovas nukreipdamas reikalavimą į laiduotoją neįvertino, kad laidavimui kaip prievolės užtikrinimo priemonei yra keliami adekvatumo, proporcingumo ar pakankamumo bei sąžiningumo reikalavimai bei neįvertino, jog sudarant laidavimo sutartį nebuvo įvykdyta pagrindinė šios sutarties sudarymo sąlyga – sutarties įvykdymo užtikrinimas, nes atsakovo veiksmai leidžia padaryti išvadą, jog tikrasis laidavimo sutarties sudarymo tikslas buvo ne bendrovės prievolės užtikrinimas, bet poveikio priemonė ieškovui. Ieškovas laidavimo sutartį pasirašė siekdamas išvengti bendrovei gręsiančių finansinių sunkumų, tačiau atsakovas žinodamas sunkią jo finansinę padėtį pareikalavo pasirašyti papildomą laidavimo sutartį, todėl ladavimo sutartis buvo sudaryta pasinaudojant sunkia ieškovo padėtimi (CK 1.91 str.) bei nepaisant geros moralės principo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo L. P. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankas, trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV investicijos“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovui pasiūlyta kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus apygardos teismą.
Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinis ginčas, kurio vertė pagal 2006 m. birželio 19 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/529/2.2.1-06/284 yra 9 010 078 EUR, todėl konstatavo, jog ieškovas turi kreiptis į teismą pagal teismingumo taisykles ieškinį pareikšdamas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas L. P. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad ieškinys kuriuo prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu ir neprašoma išreikalauti turto iš svetimo neteisėto valdymo pripažįstamas neturtiniu ieškiniu. Tarp ginčo šalių sudaryta laidavimo sutartis įvykdyta nebuvo, jokie piniginiai mokėjimai ar kiti turto perleidimai šios sutarties pagrindu taip pat atliekami nebuvo, todėl reikalavimas negali būti laikomas turtiniu. Be to ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimas taip pat nėra susijęs su pinigų sumos ar turto priteisimu ir prašoma laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, todėl nepareiškus jokio turtinio reikalavimo teismas neturėjo pagrindo spręsti jog ginčas yra turtinis.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiaga, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekse yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Civilinio proceso kodekso 26 straipsnyje nustatyta rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 punktas nustato, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai. Nustatant ieškinio sumą vadovaujamasi CPK 85 straipsniu, kuris konkretaus būdo, kaip įvertinti laidavimo sutartį, nenustato.
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 7 d. laidavimo sutartį Nr. LS/529/2.2.1-06/284.1, kuria tretysis asmuo UAB ,,Ranga IV investicijos“ laidavo savo turtu atsakovui UAB ,,Citadele“ bankui už ieškovo prisiimtus įsipareigojimus. Pirmos instancijos teismas konstatavęs, jog ginčas dėl laidavimo sutarties yra turtinis, atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir pasiūlė kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą.
Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nutartimi ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškiniu nebuvo prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu ir neprašoma išreikalauti turto iš svetimo neteisėto valdymo ar taikyti restituciją, todėl ieškinys kaip neturtinis turėjo būti nagrinėjamas apylinkės teisme kaip pirmos instancijos teisme. Taip pat siekdamas pagrįsti pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą nurodė, kad pagal sutartį nebuvo sumokėti jokie pinigai ar atlikti kiti turto perleidimai, todėl teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, jog ginčas turtinis. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais.
Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
Taigi, laidavimo sutarties dalykas – laiduotojo piniginė prievolė, kuri yra tokio paties dydžio, kaip ir pagrindinio kreditoriaus, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atskirojo skundo argumentus, jog neprašant priteisti pinigų sumos, išreikalauti turto iš svetimo valdymo ar taikyti restitucijos ginčas yra neturtinis. Ieškovas ieškiniu siekia pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, t.y. nuginčyti savo, o tuo pačiu ir laiduotojo UAB ,,Ranga IV investicijos“ pareigą atsakyti kreditoriui. Pagal tarp šalių sudarytą kredito sutartį bankas turi teisę išieškoti tiek iš pagrindinio skolininko - kredito gavėjo, tiek iš solidaraus skolininko – laiduotojo kredito sutartyje numatytą sumą, ieškovas savo ruožtu siekia nuginčyti tokios pačios apimties savo pareigą sumokėti kreditoriui pagal laidavimo sutartį, t.y. reiškiamu ieškiniu siekia apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių, kurios įvertintinos pagal pinigų sumą, kuri galėtų būti išieškoma laidavimo sutarties pagrindu - 9 010 078 EUR. Ieškinyje nėra duomenų, kokio dydžio laiduotojo įsipareigojimai bankui yra šiuo metu, sprendžiant pagal laidavimo sutartyje nurodytą sumą akivaizdu, kad jie didesni negu 100 000 Lt, taigi apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad ši bylą nėra jam teisminga (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi Nr. 2-221/2006, 2006 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. 2-144/2006 bei 2008 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785/2008. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos bylos nėra susiję su nagrinėjama byla, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skitriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
Teisėjų kolegija nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog, ginčijant laidavimo sutartis, jo reikalavimai nėra turtinio pobūdžio ir ginčas turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme kaip pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12864-871/2010 palikti nepakeistą, o ieškovo L. P. atskirąjį skundą atmesti.