Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), dirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini)), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2024 m. birželio 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie šios įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais žemesnės eilės kreditoriais, tuo pažeidžiant kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.

D. J. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas šiai dienai. Jis buvo vadovu iki 2024 birželio 28 d. Įmonėje buvo finansinių sunkumų, nes buvo teisminiai ginčai, ieškinys buvo virš 100 000 eurų. Jeigu situacija nebūtų pablogėjusi, būtų užtekę finansų sumokėti VMI. Tuo metu darė, ką galėjo daryti.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023). Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad D. J. tuo metu, kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu įmonei neturint pakankamai lėšų atsiskaitymui su visais kreditoriams pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad pirmiausiai būtų privalomai atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tą iš esmės pripažino ir pats D. J., tai patvirtina VMI pateikti juridinio asmens banko sąskaitos ir balanso išrašai. Tai, kad įmonė iš dalies dengė įsiskolinimą, nešalina D. J. atsakomybės ir pareigos vykdyti atsiskaitymus pagal įstatymo reikalavimus, kurie ir nustatyti siekiant apsaugoti nurodytų asmenų kaip kreditorių interesus. D. J. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais. Šios pareigos jis tinkamai nevykdė, todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė kreditoriaus VMI teises, dėl ko šiai dienai konstatuojamos pasekmės dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto.

Teismo vertinimu D. J. nors ir siekė Bendrovės veiklos tęstinumo ir savo nuožiūra vykdė būtinus atsiskaitymus, visgi žinojo ir tokiu būdu suvokė, jog jis pervesdamas pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams palieka nepadengtą skolą (mokestinę nepriemoką) VMI, kai jo vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Tokiu būdu vykdant atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, tačiau paliekant įsipareigojimus valstybės biudžetui, buvo pažeistas įstatyme nustatytas atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumas. Tokiu būdu D. J. veikė tyčia. D. J., teikdamas paaiškinimus teisme, pripažino, jog jis žinojo, kad yra įstatyme numatyta atsiskaitymų su kreditoriais, esant finansiniams sunkumams, tvarka, pagal kurią pirmiausia turi būti atsiskaitoma su valstybe, tačiau vis tiek jos nesilaikė. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti bendrovės veiklą. Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad jis pažeidimą padarė netyčia, kadangi norėjo išsaugoti įmonės veiklą, nepaneigia jo tyčios fakto. Šios aplinkybės įvertintinos, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. atsakingu už Bendrovės mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pažeidėjo D. J. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas D. J. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.

D. J. veikdamas tyčia padarė nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, netinkamai vykdė savo pareigas. Teismas atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, faktiškai atsiskaitymai su kreditoriais vyko netrumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis D. J. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, teismas nustatė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, gauna sąlyginai mažas pajamas, teigė turintis kreditinių įsipareigojimų dėl gyvenamojo būsto, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjas veikė sąmoningai, tačiau įžūlaus tikslo ir piktybinio pažeidimo turinio teismas nenustatė.

Teismas įvertinęs visas reikšmingas ir išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui D. J. pakanka skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, kurios mažinti nenustačius būtinų ANK 34 straipsnio 6 dalies sąlygų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – eA6.-211-716/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.