Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų D. R., R. B., A. J. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. G., R. B., D. R., dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, taikyti įstatyme numatytas poveikio priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai netenkinami.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirųjų skundų argumentų dėl įpareigojimų įvykdymo.

11. Apeliantė D. R. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus padarė neteisingą išvadą dėl bylos faktinių aplinkybių, tai yra jog apeliantė nėra pilnai įvykdžiusi vykdomųjų bylų. Teigia, kad vykdomųjų bylų įvykdymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, be to, apeliantės teigimu ji yra įvykdžiusi ir įpareigojimų dalį dėl garažo sienos perstatymo, kadangi kadastrinių matavimų byla yra įregistruota su klaidomis ir garažo sienos niekada nebuvo perstatomos. Apeliantai A. J. G. ir R. B. su apeliante nesutikdami iš esmės nurodo, kad apeliantė nėra pilnai įvykdžiusi vykdomųjų bylų, tai yra neperstačiusi garažo sienos, taip kaip nurodyta teismo sprendime. Atskiraisiais skundais nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė yra pašalinusi savavališkos statybos padarinius pastato palėpėje – išardė pertvaras ir įrengė atramines konstrukcijas.

12. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tirdamas antstolio pareiškimo klausimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad D. R. įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotus vykdomuosius raštus vykdomosiose bylose: Nr. 0010/18/01103, 0010/18/02192, 0010/18/01102, bei iš dalies įvykdė 2018 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-13-586/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02311.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017, be kita ko, nuspręsta iškeldinti apeliantę su jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, pripažinus D. R. atliktus statybos darbus savavališka statyba apeliantė teismo sprendimu įpareigota išardyti savavališkai įrengtas pertvaras pastogės patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, ir atstatyti buvusias laikančiąsias konstrukcijas užtikrinant jų mechaninį atsparumą pagal atsakovės lėšomis parengtą techninį projektą; per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti savavališkai panaikintą įėjimą į gyvenamąjį namą iš vakarų pusės ir jo įrengimą rytų pusėje kartu su laipteliais, o to nepadarius – per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti įėjimą į gyvenamąjį namą pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tuo pačiu panaikinant savavališkai įrengtą įėjimą ir laiptelius; per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti savavališkai įrengtą stoglangį, o to nepadarius – per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti minėtą stoglangį; per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pietinėje gyvenamojo namo pusėje įrengtus du langus, pašalinus pietinėje buvusius 7 autentiškus langus, o to nepadarius atkurti pietinėje gyvenamojo namo pusėje buvusius langus pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti ant garažo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengtą medinį antstatą, o to nepadarius per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtąjį antstatą nugriauti ir sutvarkyti aplinką,; per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą atstatyti garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengtą pietinę sieną pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

14. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1614-524/2017, be kita ko, nutarta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalis, kuriomis D. R. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, – per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pietinėje gyvenamojo namo pusėje įrengtus du langus, pašalinus pietinėje buvusius 7 autentiškus langus, o to nepadarius – atkurti pietinėje gyvenamojo namo pusėje buvusius langus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti ant garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengtą medinį antstatą, o to nepadarius – per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos minėtą antstatą nugriauti ir sutvarkyti aplinką, panaikinti ir šias ieškinio dalis atmesti. Nutartis įsiteisėjo.

15. Nustatyta, kad pareiškėjo antstolio vykdomoje byloje Nr. 0010/18/02192, esančio vykdomojo rašto pagrindu, kur išieškotojas R. B., apeliantė D. R. įpareigota 1) atstatyti įėjimą į gyvenamąjį namą pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tuo pačiu panaikinant savavališkai įrengtą įėjimą ir laiptelius 2) pašalinti savavališkai įrengtą stoglangį. Apeliantė vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02192, kur išieškotojas A. J. G. taip pat įpareigota pašalinti nurodytą įėjimą į gyvenamąjį namą , laiptelius ir pašalinti savavališkai įrengtą stoglangį, bei įpareigota pašalinti visus jai nuosavybės teise priklausančius daiktus iš pastato – garažo, 28 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiui, kuriuo bus atliekama šio pastato rekonstrukcija ir atstatyti garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengtą pietinę sieną pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Remiantis antstolio 2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1d-99773, apeliantės pateiktomis ginčo pastato foto fiksacijomis sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jog apeliantė D. R. visiškai įvykdė vykdomoje byloje Nr. 0010/18/02192 vykdomuoju raštu nustatytus įpareigojimus dėl įėjimo į gyvenamąjį namą atstatymo, savavališko įrengto įėjimo, laiptelių panaikinimo.

16. Nustatyta, kad pareiškėjo antstolio vykdomoje byloje Nr. 0010/18/00102, esančio vykdomojo rašto pagrindu apeliantė D. R. iškeldinama su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rūsio patalpų dalies kurių naudojimo teisė paskirta R. B. pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2–11-838/2015 ir 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ plane pažymėtų indeksu R-2 (40,28 kv. m. ploto) ir vykdomojo rašto vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/00103 apeliantė iškeldinama su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų, kurių naudojimo teisė paskirta R. B. pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2–11-838/2015 ir 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ plane pažymėtų indeksu 2–2 (24,27 kv. m. naudingo ir 5,97 kv. m. nenaudingo ploto). Remiantis antstolio 2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1d-99773, matyti, kad apeliantė pašalino gyvenamojo namo rūsyje fekalijų ir boilerio statines, apeliantės pateiktos foto fiksacijos pagrindžia, jog patalpos yra tuščios. Todėl atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, bei į tai, kad apeliantai šių aplinkybių neginčijo, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jog apeliantė D. R. įvykdė vykdomosiose bylose Nr. 0010/18/00102 ir Nr. 0010/18/00102 vykdomaisiais raštais nustatytus įpareigojimus dalyje dėl iškeldinimo ir daiktų pašalinimo iš rūsio patalpų.

17. Nustatyta, kad pareiškėjo antstolio vykdomoje byloje Nr. 0010/18/00103, esančio vykdomojo rašto pagrindu apeliantė D. R. iškeldinama su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų, kurių naudojimo teisė paskirta R. B. pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2–11-838/2015 ir 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ plane pažymėtų indeksu 2–2 (24,27 kv. m. naudingo ir 5,97 kv. m. nenaudingo ploto); rūsio patalpų, kurių naudojimo teisė paskirta R. B. pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2–11-838/2015 ir 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ plane pažymėtų indeksu R-2 (40,28 kv. m. ploto). Remiantis antstolio 2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1d-99773, matyti, kad apeliantė pašalino gyvenamojo namo rūsyje fekalijų ir boilerio statines, apeliantės pateiktos foto fiksacijos pagrindžia, jog patalpos yra tuščios. Todėl atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, bei į tai, kad apeliantai šių aplinkybių neginčijo, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jog apeliantė D. R. įvykdė vykdomoje byloje Nr. 0010/18/00102 vykdomuoju raštu nustatytus įpareigojimus dalyje dėl iškeldinimo ir daiktų pašalinimo iš pastogės patalpų.

18. Apeliantas R. B. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė įvykdė Nr. 0010/18/01102, 0010/18/01103 nurodytus įpareigojimus dalyse dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – išardyti savavališkai įrengtas pertvaras pastogės patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, ir atstatyti buvusias laikančiąsias konstrukcijas užtikrinant jų mechaninį atsparumą pagal atsakovės lėšomis parengtą techninį projektą. Nurodo, kad pastogės patalpos turi būti visiškai tuščios, tai yra pastogės patalpose negali būti jokių pertvarų iki pat pastogės kraštų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp patalpų 4-11 ir 4-9 antrosios durys užmūrytos, pagal 2014 m. birželio 12 d. matavimus dvi patalpas kurios žymimos 4-10 ir 4-11, kurių plotai yra 5,66 m2 ir 6,76 m2, skyrusi siena pašalinta, palėpės patalpoje žymimoje 4-9 nėra papildomų pertvarų, atstatytos laikančiosios konstrukcijos užtikrinant jų mechaninį atsparumą, todėl sprendė, jog minėti įpareigojimai yra įvykdyti. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. B. nurodė, kad palėpėje nebuvo gal 25 metus, tai yra nuo 1994 m., todėl jo išdėstytus argumentus dėl palėpės pertvarų, angų užmūrijimo, teismas vertino kaip samprotavimus.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 2-13-586/2017 nustatytus įpareigojimus dėl pertvarų pašalinimo palėpės patalpoje Nr. 4-9, nesutinka su apelianto R. B. argumentais, jog apeliantė D. R. šioje dalyje yra netinkamai įvykdžiusi teismo sprendimą. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigota pašalinti tas pertvaras, kurios yra patalpose, pažymėtose Nr. 4-9, tačiau apeliantė D. R. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra įpareigota nugriauti patalpas Nr. 4-9 ir Nr. 4-11 skiriančią sieną, tai yra nugriauti esančias konstrukcijas taip, kad visa erdvė, šiuo metu apimanti patalpas Nr. 4-9 ir Nr. 4-11, tai yra, siena, esanti ne stoglangio pusėje, būtų sujungta.

20. Pažymėtina, kad pagal įsiteisėjusi 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015 šalims, tai yra D. R., A. J. G. ir R. B. nustatyta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų rūsio ir palėpės naudojimosi tvarka. Ši tvarka nustatyta, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Bau solutions“ parengtą planą. Pažymėtina, jog nustatant naudojimosi palėpe tvarka šalims buvo žinoma apie esančią sieną tarp patalpų Nr. 4-9 ir Nr. 4-10. Minėto sprendimo motyvuojamoje dalyje (6 lapas) nurodyta, kad pagal teismui pateiktą 2015 m. kovo 17 d. konstatuotų faktinių aplinkybių protokolą matyti, jog palėpė D. R. buvo remontuojama ir daroma vidinė apdaila, vienoje iš sienų iškirsta anga, kas rodo, jog toje vietoje numatomas praėjimas. Ši aplinkybė svarbi atsižvelgiant į tai, kad jau 2014 m. birželio 12 d. kadastriniuose matavimuose buvo užfiksuota, kad sienoje yra įrengti du praėjimai, kai 2013 m. lapkričio 18 d. kadastriniuose matavimuose tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, tai yra sienoje buvo tik viena anga praėjimui. Todėl darytina išvada, kad šalims nustatant naudojimosi turtu tvarką (o ne jį atidalijant) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015, šalims buvo žinomos aplinkybės dėl sienos, skiriančios patalpas Nr. 4-9 ir Nr. 4-11 egzistavimo.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusio 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 2-13-586/2017 motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad palėpėje, įvertinus dvejus kadastrinius matavimus, atliktus 2013 m. lapkričio 18 d. kuriuos atliko uždaroji akcinė bendrovė „Kartografiniai projektai“ ir 2014 m. birželio 12 d., kuriuos atliko uždaroji akcinė bendrovė „Geodonas“ nustatyta, kad minėtoje palėpėje statybos darbai buvo atliekami, kadangi per tą laikotarpį buvo įrengta pertvara patalpoje 4-11, kurios plotas buvo 11,33 m2 pagal 2013 m. lapkričio 18 d. matavimų žymėjimą, o pagal 2014 m. birželio 12 d. matavimus ten jau yra dvi patalpos kurios žymimos 4-10 ir 4-11, kurių plotai yra 5,66 m2 ir 6,76 m2. Taip pat pagal 2013 m. lapkričio 18 d. kadastrinių matavimų duomenis sienoje tarp patalpų 4-11 ir 4-9 yra tik vienos durys, o atlikus kadastrinius matavimus 2014 m. birželio 12 d., yra jau dvejos durys toje sienoje. Pagal 2013 m. lapkričio 18 d. kadastrinius matavimus šalia patalpos 4-9 (plotas 36,08m2) yra patalpa 4-10 (plotas 10,46m2) su dviem stoglangiais, kurias dalina atitvaras žymima brūkšnine linija, o 2014 m. birželio 12 d. kadastriniuose matavimuose parodoma, kad nėra atitvaro ir yra tik viena patalpa 4-9, kurios plotas 46,58m2. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo siena, skirianti patalpas Nr. 4-11 ir Nr. 4-9, tai yra kitoje pusėje, nei stoglangis, jau buvo faktiškai pastatyta, iki atliekant minėtus kadastrinius matavimus.

22. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog apeliantė šalindama savavališkos statybos padarinius, tai yra naikindama pertvaras patalpoje Nr. 4-9, bei šalindama kitus savavališkos statybos padarinius ėmėsi aktyvių veiksmų įvykdyti teismo sprendimą, šią aplinkybę patvirtina apeliantės pateikta darbų atlikimo sąskaita, kurioje nurodyti duomenys dėl pertvarų, langų šalinimo, konstrukcijų atstatymo, bei Statybos techninės priežiūros vadovo 2019 m. liepos 25 d. pasirašytas laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktas, kurio 1 punkte nustatyta, kad atstatytos buvusios laikančiosios konstrukcijos užtikrinant jų mechaninį atsparumą. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tarp patalpų 4-11 ir 4-9 antrosios durys užmūrytos, pagal 2014 m. birželio 12 d. matavimus dvi patalpas kurios žymimos 4-10 ir 4-11, kurių plotai yra 5,66 m2 ir 6,76 m2, skyrusi siena pašalinta, palėpės patalpoje žymimoje 4-9 nėra jokių papildomų pertvarų, bei yra atstatytos laikančiosios konstrukcijos užtikrinant jų mechaninį atsparumą, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, po 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje 2VP-7498-965/2019 priėmimo D. R. įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus vykdomosiose bylose: Nr. 0010/18/01103, 0010/18/02192, 0010/18/01102.

23. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl dalies 2018 m. birželio 14 d. vykdomojo rašto Nr. 2-13-586/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02311 neįvykdymo, tai yra garažo sienos atstatymo. Teigia, kad šiuo metu esantys faktiniai garažo išmatavimai atitinka duomenis, nurodytus 1954 m. spalio 25 d. namų valdos techninės apskaitos bylos statinių plane, o statinių koordinatės nėra pakitusios nuo 1995 metų. Teigia, kad kadastrinių matavimų byla yra įregistruota su klaidomis ir garažo sienos niekada nebuvo perstatomos, pirmosios instancijos teismo metu nurodė, kad nekeitė pietinės garažo sienos ir nėra aišku kaip D. R. turėtų atstatyti garažą. Taip pat pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė yra pašalinusi visus jai priklausančius daiktus iš garažo.

24. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės D. R. argumentais nesutinka. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 2-13-586/2017 apeliantė įpareigota per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą atstatyti garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengtą pietinę sieną pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Šio sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) m ūkinis pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15x8,74 m (tokie matmenys ir registrų centre), kurį valdo 3 bendrasavininkai vieno bendrasavininko dalyje, yra 0,52 savavališkai perkelta ūkinio pastato – garažo (5I‘p planas) išorinė siena. Šio pastato išorinė vakarinė siena yra 0,93 m. Pagal planą turėjo būti 8,74 m (0,52 m ilgesnė). Nustatyta, kad nugriauto priestato vietoje pastatyta baltų plytų ūkinio pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis išorinėje sienoje pietinėje dalyje išsikišanti 0,52 m atstumu nuo bendros (5I‘p planas istorija 16 puslapis) ūkinio pastato-garažo išorinės sienos (29G2/p dalyje 7,13 m). Pietinė ūkinio pastato-garažo išorinė siena – ilgis 7,13 m ir vakarinė sienos dalis 0,52 m yra pastatytos be rekonstrukcijos projekto ir tai yra savavalinė statyba (sprendimo 14 lapas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu D. R. aiškiai ir nedviprasmiškai pripažinta, kaip atlikusi savavališką statybą, be kita ko, įpareigojant perkelti išorinę garažo sieną.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti argumentai, jog apeliantė D. R. garažo sienos niekada neperstatė, ji nebuvo perstatyta, o kadastrinių duomenų byloje duomenys yra klaidingi, neatleidžia apeliantės nuo pareigos įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017. Pažymėtina, kad apeliantė esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 366 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja ir išsamiau nepasisako dėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017, tai yra jog apeliantė D. R. savavališkai atliko garažo sienos perstatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. R. neįvykdė teismo sprendimo dalies dėl garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtos pietinės sienos atstatymo pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

26. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, remiantis antstolio 2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1d-99773, nustatyta, kad apeliantė nėra įvykdžiusi ir teismo sprendimo dalies dėl daiktų pašalinimo iš garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) laikotarpiui, kol bus atliekama šio pastato rekonstrukcija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11-26 punktuose, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog po 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje 2VP-7498-965/2019 priėmimo D. R. įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus vykdomosiose bylose: Nr. 0010/18/01103, 0010/18/02192, 0010/18/01102, bei iš dalies įvykdė 2018 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-13-586/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02311, t. y. neįvykdė teismo sprendimo dalies dėl garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtos pietinės sienos atstatymo pagal NTR įregistruotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; bei nepašalino visų skolininkei nuosavybės teise priklausančius daiktų iš garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiui, kol bus atliekama šio pastato rekonstrukcija – bei dėl naudojimosi garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ I aukšto pasidalijimo planą tvarkos, nustatant, kad skolininkė D. R. naudojasi 4 kv.m. statinio dalimi plane pažymėta Nr. 1, o išieškotojas A. J. G. naudojasi 4 kv.m. statinio dalimi plane pažymėta Nr. 3.

Dėl baudos skyrimo.

27. Apeliantai A. J. G. ir R. B. nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje dėl baudos skyrimo iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs faktines aplinkybes, jog teismo įpareigojimas nėra vykdomas nepagrįstai atsisakė padidinti apeliantei baudą už įpareigojimų nevykdymą. Teigia, kad D. R. ignoruoja teismo sprendimą, jo nevykdo, todėl teismas privalėjo padidinti skolininkei taikomas sankcijas, kadangi taikoma nuobauda yra neefektyvi, pažeidžia išieškotojų interesus. Apeliantė D. R. su nurodytais argumentais nesutinka, iš esmės nurodo, kad apeliantai sąmoningai siekia bloginti D. R. turtinę padėtį.

28. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 27 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas netenkinti suinteresuotų asmenų A. J. G. ir R. B. prašymo dėl baudos suinteresuotam asmeniui D. R. padidinimo nuo 20 EUR iki 50 EUR už kiekvieną nevykdymo dieną, tai yra po 25 EUR A. J. G. ir R. B., tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

29. CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tai yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

30. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-289-676/2019 D. R. už Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. birželio 14 d. vykdomųjų raštų civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 neįvykdymą skirta 200 EUR, tai yra po 100 EUR, bauda išieškotojų A. J. G. ir R. B. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje 2VP-7498-965/2019 D. R. už Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. birželio 14 d. vykdomųjų raštų civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 neįvykdymą skirta 20 EUR, tai yra po 10 EUR, bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną išieškotojų A. J. G. ir R. B. naudai nuo nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 15 d.

31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodytas nutarties 11-26 ir 30 punktuose nesutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas bylos faktines aplinkybes nepagrįstai nutarė netenkinti apeliantų prašymo dėl baudos padidinimo D. R.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje 2VP-7498-965/2019 priėmimo, kuria jai paskirta bauda, ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, tai yra apeliantė pašalino įrengtą stoglangį, laiptus, įėjimą į gyvenamąjį namą, pertvaras, daiktus iš rūsio ir pastogės patalpų, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantų argumentai dėl baudos neefektyvumo yra nepagrįsti. Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantė yra fizinis asmuo, todėl laikoma, kad paskirta 20 EUR bauda per dieną yra pakankamai didelė, pažymint, kad taikomų sankcijų tikslas yra ne bausti, o skatinti skolininką per kuo trumpesnį terminą įvykdyti teismo sprendimą.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 28-31 punktuose, kaip nepagrįsti, atmetami apeliantų R. B. ir A. J. G. atskirųjų skundų argumentai dėl baudos didinimo. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantų prašymą dėl baudos padidinimo D. R. tinkamai taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes dėl teismo sprendimo vykdymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria naikinti atskirųjų skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

33. Apeliantė D. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teigia, kad civilinė byla buvo iškelta ne dėl apeliantės veiksmų, o dėl išieškotojų veiksmų ir pareiškėjo neveikimo. Nurodo, kad antstoliui buvo pateikti įrodymai dėl visų vykdomųjų bylų įvykdymo, tačiau pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, todėl kilo civilinė byla ir bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos apeliantės naudai iš išieškotojų ir pareiškėjo. Apeliantai A. J. G. ir R. B. dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad D. R. tris metus nevykdo dalies teismo sprendimo, kuri ypatingai yra svarbi išieškotojams. Išieškotojų piniginiai ir neturtiniai nuostoliai nuolat auga.

34. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

35. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta dėl apeliantės D. R. veiksmų, nustatyta, kad D. R. nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, todėl išieškotojai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis). Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinkama. Nustatyta, kad apeliantė D. R. nuo 2017 metų nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir teismo įpareigojimai buvo pradėti vykdyti apeliantei skyrus baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Byloje konstatuota, kad nei antstolio pareiškimo pateikimo metu, nei iki šiol D. R. nėra įvykdžiusi įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jame nustatytų įpareigojimų, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išieškotojų patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje yra pagrįstos, todėl apeliantės (skolininkės) D. R. turi būti atlygintos. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje, surašė sprendimo neįvykdymo aktą, užfiksavo esamą padėtį foto fiksacijomis, kurių pagrindu ir nustatyta, jog D. R. teismo sprendimą yra įgyvendinusi tik iš dalies.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, bei atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliantė D. R. prašo priteisti patirtas 1028, 50 EUR bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš A. J. G. ir R. B.. Apeliantas A. J. G. patyrė 180 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias prašo priteisti iš apeliantės D. R.. Apeliantas R. B. patyrė 570 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias prašo priteisti iš apeliantės D. R..

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantų D. R. ir apeliantų R. B., A. J. G. suinteresuotumas byloje yra skirtingas. Tai yra apeliantė prašo pripažinti, jog yra visiškai įvykdžiusi teismo sprendimą ir nesutinka su baudos jai padidinimu, o apeliantai R. B. ir A. J. G. atskiruoju skundu siekia nustatyti, kad apeliantė yra neįvykdžiusi teismo sprendimo dalyje dėl pertvarų šalinimo, bei prašo tenkinti jų prašymą dėl baudos padidinimo.

40. Kaip minėta nutarties 34 punkte teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi apeliacinės instancijos teisme yra priešingas, o šalių teikiami atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra nepagrįsti, tai yra netenkinami nė vienos šalies reikalavimai, dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių atskirieji skundai atmetami, šalių teikiami atskirieji skundai yra nepagrįsti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

42. Esant nustatytoms nutarties 11–37 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.