Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, taikyti įstatyme numatytas poveikio priemones, suinteresuoti asmenys A. J. G., R. B., D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Tęsiant vykdymo veiksmus 2019 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. Sld-45303 skolininkė įpareigota per 14 dienų nuo minimo patvarkymo gavimo momento įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomųjų raštų išduotų civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 reikalavimus ir apie vykdomųjų dokumentų reikalavimų įvykdymą nedelsiant informuoti antstolį, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Nurodytas patvarkymas skolininkei įteiktas pasirašytinai 2019 m. gegužės 14 d. darbovietės adresu. 2019 m. birželio 4 d. antstolio kontoroje buvo gautas ieškotojo R. B., atstovės N. B. el. laiškas, kuriame informavo, kad skolininkė nevykdo vykdomųjų dokumentų reikalavimų.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Įvertinus vykdomoje byloje surinktus duomenis, bei išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-289-676/2019 teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatytos aplinkybės nepasikeitė, skolininkė nėra įvykdžiusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomuosiuose raštuose Nr. 2-13-586/2017 nustatytų įpareigojimų, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad įėjimas į gyvenamąjį namą iš vakarų pusės neatstatytas. Nors D. R. teigia, kad iš rytų pusės įėjimas į namą ir laipteliai yra panaikinti, tačiau su tokias teiginiais sutikti nėra pagrindo. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad iš rytų pusės yra įdėtos balkono durys, laiptai iki galo nepanaikinti, o pati D. R. nurodė, jog pro įstatytas balkono duris jų šeima patenka į gyvenamąjį namą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad įėjimas iš rytų pusės panaikintas. D. R. nurodė ir pateikė nuotrauką, jog stoglangis yra panaikintas. Iš nuotraukos matyti, jog ant stoglangio yra tiesiog uždėtas šiferio lakštas, nepateikta duomenų, kaip sutvarkyta stoglangio anga, kas ją tvarkė. Šie duomenys nepateikti nei antstoliui, nei teismui. Nors antstolio darbuotojams nepavyko patekti į rūsio bei palėpės patalpas, tačiau iš šalių paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, jog rūsio patalpos nėra iki galo atlaisvintos. D. R. teigimu, visus daiktus iš rūsio pašalino, tačiau patvirtino, jog boileris, fekalinė talpa ir dar keletas įrenginių yra likę, tačiau D. R. jų daiktais nelaiko. Su tokia pozicija ir tokiu sąvokų aiškinimu sutikti nėra teisinio pagrindo. Teismo sprendimu aiškiai ir nedviprasmiškai nuspręsta, iškeldinti D. R. su visais jai priklausančiais daiktais, nenurodant jokių išimčių atskirų daiktų paskirčiai. Be to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad garažo siena per nustatytą terminą taip pat nėra atstatyta, tą patvirtino ir D. R.. Vien ta aplinkybė, kad dėl garažo vyksta teisminis ginčas, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymas nėra sustabdytas ar kitaip atidėtas, todėl privalo būti vykdomas. Pažymėtina ir tai, kad D. R. buvo nustatytas terminas, per kurį suteikta galimybė įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau nėra duomenų, kad D. R. ėmėsi veiksmų projektinei dokumentacijai gauti.

Nei teismui, nei vykdomojoje byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kokių veiksmų ėmėsi skolininkė teismo sprendimui įvykdyti ir dėl kokių priežasčių jis liko neįvyktas. Skolininkė, žinodama apie statybą įteisinančių dokumentų ir techninio projekto būtinumą, nustatyta tvarka (pateikdama prašymus) nesikreipė dėl jų gavimo į kompetentingas institucijas. Tokiu skolininkės neveikimu yra vilkinamas vykdymo procesas. Pažymėtina ir tai, kad konkrečiu atveju, byloje sprendžiamas sprendimo įvykdymo faktas ir nenagrinėjamos aplinkybės, kodėl skolininkė neatlieka veiksmų, kuriuos ji buvo įpareigota atlikti teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta antstolio pareiškimas tenkintinas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skolininkės neveikimas sukelia teisines pasekmes ir sudaro teisinį pagrindą skirti baudą dėl sprendimo neįvykdymo (CPK 616 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoti asmenys A. J. G. ir R. B. nurodė, kad vykdomieji raštai yra išduoti 2017 m. birželio 14 d., tačiau skolininkė jau daugiau nei dvejus metus sąmoningai nevykdo teismo sprendimo ir jeigu už sprendimo nevykdymą ji bus baudžiama simbolinėmis baudomis/išmokomis išieškotojams, sprendimas bus toliau nevykdomas. Todėl teismo prašo skirti tokio dydžio baudą, kuri paskatintų tinkamą skolininkės elgesį, todėl jai turėtų būti skiriama 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Skolininkė D. R. nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, augina nepilnametę dukrą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Parenkant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad skolininkė jau ne pirmą kartą nevykdo antstolio reikalavimų, sprendimų nevykdo jau pakankamai ilgą laiką, taip pat atsižvelgtina į tai, kad duomenų apie skolininkės sunkią materialinę padėtį į bylą nepateikta, objektyvių įpareigojimų neįvykdymo priežasčių nenurodyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant nepažeisti išieškotojų interesų, nepagrįstai neapsunkinti skolininkės finansinės padėties, tuo pačiu siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį asmeniui, kuris turi pareigą vykdyti antstolio teisėtą reikalavimą, siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skolininkei D. R. skirtina 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną išieškotojų A. J. G. ir R. B. naudai, nuo nutarties priėmimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Priešingas vertinimas pažeistų ne tik CK ir suformuotą teisės taikymo praktiką, bet ir kreditorių interesus, proporcingumo ir interesų derinimo principus, o sprendimo nevykdymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, dėl ko išieškotojas patirtų nepagrįstų nuostolių, be to CPK 771 straiosnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje.

Suinteresuoti asmenys A. J. G. ir R. B. prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skolininkė mano, kad išieškotojų prašoma suma yra per didelė. Tuo atveju, jeigu teismas prašymą tenkins, tai bylinėjimosi išlaidų mokėjimą prašo išdėstyti dalimis.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju išieškotojų ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: antstolis teismo prašė, kad skolininkei būtų skiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymą, skolininkė prašė šį prašymą atmesti, dėl to išieškotojai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad išieškotojų teisės ir teisėti interesai dėl vykdomųjų raštų neįvykdymo buvo pažeisti, todėl atsirado teisinis pagrindas iš skolininkės išieškotojų naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal pateiktus duomenis išieškotojų bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur už advokato pagalbą ir 21,50 Eur advokato kelionės išlaidos į teismo posėdį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išiaškinęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai, jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t.y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas G. G. išieškotojus atstovauja viso proceso su skolininke metu, tai yra jam puikiai yra žinomos visos bylos aplinkybės. 2019 m. birželio 20 d. nutartyje (skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje) nurodyta, kad šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į pareiškimą, o jų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti bylą (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, išieškotojams buvo suteikta teisė, bet ne pareiga teikti atsiliepimą, bylos medžiaga jų atstovui puikiai žinoma, todėl atmestinas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga ir pasirengimą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto reikalavimo turinį, advokato darbo sąnaudas, byloje nagrinėtus teisės klausimus, kurie nėra ypatingai sudėtingi, nustato, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme, t. y. 400 Eur (CPK 98 straipsnis).

Suintersuoti asmenys taip pat prašo kompensuoti atstovo kelionės išlaidas. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Tokių aplinybių šioje byloje nenustatyta. Šalių ir jų atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo privalomas. Išieškotojų pasirinkimo teisė, kad juos atstovautų advokatas, kurio kontoros buveinė yra Kauno mieste, tačiau toks jų apsisprendimas neturėtų nepagrįstai apsunkinti skolininkės finansinės padėties, šiuos nuostolius turėtų prisiimti išieškotojai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas suinteresuotų asmenų prašymas dėl kelionės išlaidų atlyginimo.

Suinteresuotas asmuo D. R. prašė priteistų sumų mokėjimą išdėstyti. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). D. R. jokių savo turtinę padėtį, prievolių dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017-06-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 neįvykdymą, 20 Eur, t. y. po 10 Eur, baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną išieškotojų A. J. G. ir R. B. naudai nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 15 d.

Priteisti iš D. R. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų R. B. naudai.

Priteisti iš D. R. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų A. J. G. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/18/01102, Nr. 0010/18/01103, Nr. 0010/18/02192 ir Nr. 0010/18/02311 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.