Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-553-330/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2-553-330/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
L. G., D. G.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės KREDITO UNIJOS AMBER ieškinį atsakovams L. G. ir D. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė KREDITO UNIJA AMBER (toliau ir – BKU AMBER) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolininko sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana).

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančiais nuo atlikimo momento atsakovo L. G. atliktus 2017 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimą 10 600 Eur sumai, 2018 m. sausio 5 d. mokėjimo pavedimą 5 700 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo pavedimą 12 000 Eur sumai; 2018 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimą 7 000 Eur sumai; 2018 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimą 2 500 Eur sumai į atsakovės D. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. rugpjūčio 9 d. atliktą mokėjimo pavedimą 4 000 Eur sumai į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra ir priteisė atsakovui L. G. iš atsakovės D. G. 41 800 Eur, priteistas lėšas nukreipiant pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro 2019 m. gruodžio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės BKU AMBER likusių reikalavimų į L. G. patenkinimui; priteisė iš atsakovų L. G. ir D. G. po 444,75 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

3. Atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovai nurodė, kad priteisdamas prašomą sumą iš atsakovų (panaikinęs sandorius), teismas faktiškai pakeitė skolininką vykdomojoje byloje; tokiu būdu išsprendė klausimą, nebuvusį bylos nagrinėjimo dalyku – įsikišo į vykdymo procesą vykdomojoje byloje. Be to, nurodžius, kad priteistos lėšos nukreiptinos tik vienam kreditoriui, yra pažeidžiamos kitų L. G. kreditorių teisės (nusprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų), nors ieškinio esmė buvo sandorių pripažinimas negaliojančiais, o ne konkrečių sumų priteisimas ieškovei. Atsakovai paaiškino, kad laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį negalėjo dėl šalyje susiklosčiusios pandemijos ir apsunkinto bendravimo, keliavimo tarp savivaldybių ribojimo, atsakovai manė, kad savo argumentus galės pateikti parengiamojo teismo posėdžio metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovų L. G. ir D. G. pareiškimą dėl teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5. Nutartyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas įvertino, jog atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį nei nustatytu, nei pratęstu (tenkinus jų atstovo prašymą) terminu, nors atsakovams buvo žinomos atsiliepimo nepateikimo nustatytu terminu pasekmės. Prašydami peržiūrėti sprendimą už akių atsakovai svarbių priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, nenurodė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu ieškovė ginčijo sandorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), tačiau atsakovai nenurodo jokių aplinkybių dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad taikydamas restituciją teismas esą pakeitė skolininką vykdomojoje byloje, neleistinai įsikišo į vykdymo procesą bei pažeidė kitų atsakovo L. G. kreditorių teises. Pripažinus sandorius negaliojančiais, D. G. gautos lėšos yra grąžintinos atsakovui L. G., nukreipiant jas kreditoriaus, pareiškusio ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, interesų patenkinimui (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), t. y. skolininkas vykdomojoje byloje nepakeistas. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikti duomenys apie vykdomą priverstinį išieškojimą iš atsakovo L. G. kitų kreditorių naudai. Įvertinęs, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo rinkti įrodymus apie atsakovo kreditorius ir vertinti, ar taikant restituciją yra pažeisti jų interesai.

7. Nenustatęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų sprendimui už akių panaikinti, teismas netenkino atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovai L. G. ir D. G.ė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį, peržiūrėti teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Sprendimas už akių savo turiniu išėjo už ginčo byloje (sandorių pripažinimo negaliojančiais) ribų, nes teismas įsikišo į vykdymo procesą, faktiškai pakeitė skolininką vykdomojoje byloje bei pažeidė kitų asmenų (kitų atsakovo L. G. kreditorių) teises.

8.2. Tenkindamas ieškinį ir taikydamas restituciją natūra, teismas neturėjo detalizuoti restitucijos vykdymo tvarkos, o turėjo tik nurodyti, kad atsakovė D. G. privalo grąžinti gautas lėšas atsakovui L. G.

8.3. Sprendime nurodęs, kad priteistos lėšos nukreiptinos tik vieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, nors pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o ne dėl sumų priteisimo, teismas pažeidė kitų asmenų teises. Teismas neperžiūrėjo LITEKO duomenų bazėje jam prieinamos informacijos apie atsakovo L. G. kreditorius.

8.4. Teismas nevertino atsakovų pareiškime nurodytų argumentų dėl sprendimo už akių nepagrįstumo, nepagrįstai suteikė prioritetą formaliam aplinkybių vertinimui, kad esą nebuvo atskleistos svarbios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys. Visuotinis karantinas turėtų būti pripažintas svarbia priežastimi, kadangi apsunkino apeliantų galimybę tinkamai įgyvendinti procesines teises.

Atsiliepimas

9. Ieškovė BKU AMBER atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovai nesąžiningai naudojosi turimomis procesinėmis teisėmis, savo veiksmais vilkino procesą, todėl sprendimo už akių panaikinimas ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui.

9.2. Atsakovai nepagrindė aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes.

9.3. Atsakovai neįrodė nei vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, galinčios būti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindu.

9.4. Atsakovų argumentai, jog priimtu sprendimu už akių teismas išėjo už ginčo byloje (sandorių pripažinimo negaliojančiais) ribų bei pažeidė kitų asmenų (kitų kreditorių) teises, yra nepagrįsti. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi nuostatos, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų

11. Kartu su atskiruoju skundu atsakovai pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. liepos mėnesį išrašytus penkis paprastuosius vekselius, kuriais grindžiami skundo argumentai apie atsakovo L. G. kreditorius.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Nors naujai pateikiamais įrodymais atsakovai grindžia atskirojo skundo argumentus, tačiau neformuluoja prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, nenurodo jų, kaip atskirojo skundo priedų. Atsakovai pirmosios instancijos teisme neteikė nei atsiliepimo, nei kokių nors įrodymų. Priežasčių, kodėl naujų įrodymų pateikimo poreikis iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovai atskirai nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį dėl naujų įrodymų priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismui atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną gauti atsakovų (apeliantų) atstovo paaiškinimai. Juose nurodoma, kad 2021 m. birželio 21 d. atsakovė D. G. sumokėjo L. G. 41 800 Eur, taip pat kad atsakovas L. G. gautus pinigus savo nuožiūra paskirstys kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pateiktuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nedaro jokios įtakos vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, todėl į jas neatsižvelgia.

Dėl procesinio klausimo esmės

14. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

15. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

16. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17. Atskirajame skunde iš esmės nėra ginčijama, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimas už akių priimtas esant įstatyme nustatytoms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms – atsakovai L. G. ir D. G. nepateikė atsiliepimo į BKU AMBER ieškinį per teismo nustatytą terminą, po to – net ir teismui tenkinus atsakovų atstovo prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviu pripažįsta apeliantų argumentą, kad karantino dėl COVID-19 pandemijos režimas turėtų būti pripažintas svarbia priežastimi, iš esmės apsunkinusia jų galimybes įgyvendinti procesines teises bei vykdyti pareigas. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau vien ši aplinkybė savaime negali būti laikoma ribojančia asmens procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kitų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

18. Kita vertus, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas suteikė prioritetą formaliam aplinkybių vertinimui, kad nebuvo atskleistos svarbios atsakovų atsiliepimo nepateikimo priežastys ir nevertino pareiškime nurodytų argumentų dėl sprendimo už akių nepagrįstumo. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas įvertino ir pasisakė dėl apeliantų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų, jų nuomone, lemiančių sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

21. Atsakovai prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių naujų įrodymų ir pareiškimo rezoliucinėje dalyje neišdėstė prašymų, išskyrus tiesiogiai susijusius su sprendimo už akių panaikinimu, taip pat nenurodė jokių argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliantų argumentai buvo nukreipti tik į restitucijos taikymą, teigiant, kad teismas įsikišo į vykdymo procesą, faktiškai pakeitė skolininką vykdomojoje byloje bei pažeidė kitų asmenų (kitų atsakovo L. G. kreditorių) teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

22. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl sandorių (mokėjimo pavedimų) pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019 36 punktą ir jame nurodytą praktiką).

23. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, 107 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (CK 6.145 straipsnis). Vienas iš actio Pauliana instituto ypatumų, nustatytų CK 6.66 straipsnio 4 dalyje, yra tas, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kt.). Taigi, atsižvelgiant į actio Pauliana instituto prasmę, nagrinėjamu atveju pripažinus negaliojančiais atsakovo L. G. atliktus mokėjimus atsakovei D. G., šiais sandoriais pervestos lėšos grąžintinos atsakovui L. G., taip atkuriant iki kreditoriaus (ieškovės) teisių pažeidimo buvusią padėtį, kad ieškovė galėtų į jas (lėšas) nukreipti savo reikalavimą. Dėl išdėstytų argumentų, laikytini nepagrįstais apeliantų teiginiai, jog teismas išėjo už ginčo byloje (sandorių pripažinimo negaliojančiais) ribų, jog įsikišo į vykdymo procesą, pažeidė kitų atsakovo L. G. kreditorių interesus.

24. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teigdami, kad teismas neperžiūrėjo LITEKO duomenų bazėje jam prieinamos informacijos apie atsakovo L. G. kreditorius, apeliantai nepagrįstai jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą nori perkelti teismui. Atsakovams pirmosios instancijos teismui neteikus jokių duomenų apie vykdomą iš L. G. priverstinį išieškojimą kitų jo kreditorių naudai, teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad taikant restituciją bus pažeisti šio atsakovo kreditorių interesai.

Dėl procesinės baigties

25. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovų pateikti argumentai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasGintaras Pečiulis