- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-180-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01512-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje bus priimtas jau gimus vaikui (po 2025 m. rugsėjo 21 d.), prašo teismo jos būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatyti 750,00 Eur/mėn. sumą, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų priimamas iki vaiko gimimo, prašo teismo jos būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatyti 600,00 Eur/mėn. sumą; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos I. V. pareiškimą ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
3. Teismas pažymėjo, kad fizinio asmens nemokumą atspindi tik prievolės, kurių terminai yra suėję. UAB „Nordecum“ paskolos mokėjimo terminas nėra suėjęs, vertinama tik jos vėluojančios įmokos dalis pagal kreditoriaus nurodymą – 20,64 Eur; UAB ,,Finansų bitė“ visos 2 580,66 Eur paskolos mokėjimo terminas nėra suėjęs, vertinama tik jos vėluojančios įmokos dalis – 54,34 Eur. Dėl įsiskolinimo AB „F. B.“ taip pat nurodė, kad 6 188,29 Eur skola neįtrauktiną į fizinio asmens būklės vertinimą, vertino tik jos vėluojančios įmokos dalį – 290,23 Eur. Pareiškėja kaip savo asmeninę prievolę, į kreditorių ir įsiskolinimų jiems lentelę įtraukė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Mokėjimo agentūra) 32 000 Eur skolą ir 590,17 Eur palūkanas (Mokėjimo agentūra atsiliepime patikslino palūkanas 1 655,38 Eur sumai). Teismas vertino, kad 2025 m. balandžio 30 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintu Kelmės rajono 3-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1.5.2 punktu pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis J. Ž. susitarė, kad po santuokos nutraukimo J. Ž. ir pareiškėja lieka solidariai atsakingi Mokėjimo agentūrai pagal 2022 m. liepos 29 d. paramą Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė, kad J. Ž. vykdys mokėjimus nurodytam kreditoriui ir atsiskaitęs J. Ž. nereikš reikalavimų I. Ž. dėl už ją sumokėtos paramos dalies grąžinimo. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos žiniomis, J. Ž. šios prievolės nevykdo. Taip pat vertino, kad Mokėjimo agentūra 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė Regionų administraciniam teismui administracinės bylos Nr. eI3-4472-402/2025 (buvęs bylos Nr. eI3-18778-402/2024) prašymą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės I. Ž., prašydama priteisti 32 000 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos. Mokėjimo agentūros kreditorinis reikalavimas pareiškėjai nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas šios sumos neįtraukė į pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sąrašą. Laikė, kad apytiksliai pareiškėjos atžvilgiu pradelsti įsipareigojimai sudaro 365,21 Eur sumą, kas neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos MMA dydžių.
4. Teismas laikė, kad atsakovė yra nesąžininga, nes siekiant gauti Mokėjimo agentūros pinigus jos vyro mama padovanojo jai du žemės sklypus, kad ji atitiktų reikalavimus ir gautų paramą, kurią panaudojo buvusio sutuoktinio ūkyje. Pareiškėjos žemės sklypams 2023 m. balandžio 3 d. įregistruota sutartinė hipoteka, kuria buvo užtikrinta jos sutuoktinio, su kuriuo santykiai nebuvo geri, skola. Pareiškėja žinodama, kad ji pati turi didelį įsipareigojimą Mokėjimo agentūrai, savo nekilnojamąjį turtą apsunkino, užtikrindama sutuoktinio skolą, tokiu būdu sumažino savo turto apimtį. Nesąžiningumą rodo darbo užmokesčio pervedimas į močiutės banko sąskaitą tuo metu, kai Mokėjimo agentūra kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ir buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. Taip pat 2024 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės pardavimas grynaisiais pinigais už 2 200 Eur ir šių pinigų nepanaudojimas skolos mažinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja I. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti ir iškelti I. V. bankroto bylą, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
1.1. teismas nepagrįstai neįskaitė Mokėjimo agentūros skolos į pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų sumą, kai įsipareigojimų Mokėjimo agentūrai mokėjimo terminas yra akivaizdžiai suėjęs. Mokėjimo agentūra jau yra priėmusi sprendimą susigrąžinti paramą, o tai rodo, kad prievolė yra atsiradusi ir pradelsta, juolab, yra skaičiuojamos ir palūkanos už pradelstą įvykdyti prievolę laikotarpį;
1.2. teismas tinkamai neįvertino 2025 m. balandžio 30 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis susitarė, kad po santuokos nutraukimo J. Ž. ir pareiškėja lieka solidariai atsakingi Mokėjimo agentūrai <...>. Notaro patvirtinta ir įsigaliojusi sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės prilygsta įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pareiga padengti skolinius įsipareigojimus Mokėjimo agentūrai yra solidari prievolė, ir pripažinta abiejų buvusių sutuoktinių. Kreditorius turi teisę reikalauti visos skolos iš bet kurio skolininko, ir pareiškėjos atsakomybė už visą įsipareigojimų sumą išlieka. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro vos 365,21 Eur. Pradelstų įsipareigojimų sumą neabejotinai viršija 25 MMA sumą (29 500 Eur), nes sudaro ne mažiau kaip 34 020,59 Eur;
1.3. byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja per protingą laikotarpį galėtų įvykdyti savo pradelstus skolinius įsipareigojimus, kadangi toks laikotarpis net nebuvo ir nėra nustatytas. Kreipimasis į privatų advokatą ir naudojimasis jo teisine pagalba nėra ir negali būti nei pareiškėjos geros turtinės padėties tariamu įrodymu, nei nesąžiningumo įrodymu, kai apmokėjimu rūpinasi pareiškėjos artimieji;
1.4. teismo išvados dėl nesąžiningumo nepagrįstos, paremtos teismo prielaidomis. Žemės sklypų įkeitimas atliktas siekiant padėti tuometiniam sutuoktiniui, o ne pakenkti kreditoriams. Nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad hipotekos įregistravimo metu pareiškėjos ir sutuoktinio santykiai nebuvo geri. Akivaizdu, kad pareiškėja iš namų išvaryta po hipotekos įregistravimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypai padovanoti buvusio sutuoktinio mamos, todėl jų įkeitimas, santuokos metu buvusio sutuoktinio vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų užtikrinimui, nelaikytinas asmeninio turto sumažinimu. Už parduotus sklypus gauti pinigai panaudoti kredito unijos skolai padengti, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti;
1.5. darbo užmokesčio pervedimas į pareiškėjos močiutės sąskaitą buvo priverstinis veiksmas, siekiant užtikrinti būtinuosius poreikius ir galimybę toliau vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kai pareiškėjos sąskaita buvo nepagrįstai areštuota. Tai nebuvo bandymas išvengti skolos Mokėjimo agentūrai ar kitiems kreditoriams mokėjimų. Pareiškėjos veiksmai nulemti teisinio išprusimo stokos, ir dėl būtinybės greitai rasti sprendimą išgyvenimui ir skolų dengimui. Pasyvus elgesys gali būti nesąžiningas, jei asmuo sąmoningai siekia bloginti savo padėtį, tačiau šiuo atveju nėra jokios priežasties išvadai, kad pareiškėjos veiksmai nesąžiningi. Teismo minimi 2 200 Eur, gauti už automobilį, panaudoti būtiniausiems einamiesiems kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat ir įmokoms kreditoriams mokėti. Nėra aišku, kaip ir kokiu būdu teismas nustatė, kad 961 Eur suma kreditoriams sumokėta ne iš už automobilį gautų lėšų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.
7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė, kad pareiškėjos prievolė Mokėjimo agentūrai atsirado iš galiojančio ir nenuginčyto administracinio akto, todėl ši prievolė laikytina susiformavusia ir vykdytina. Prievolės atsiradimo momentas siejamas su Mokėjimo agentūros sprendimo dėl skolos sugrąžinimo įsigaliojimu ir pareiškėjos informavimu apie šį sprendimą. Pareiškėja sprendimo neskundė, todėl jis galiojantis. Pareiškėja nesąžininga, kadangi turėdama įsipareigojimą Mokėjimo agentūrai savo vardu įgytus žemės sklypus įkeitė, užtikrindama sutuoktinio skolą, taip sumažindama savo turto apimtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja darbo užmokestį pervedinėjo į močiutės banko sąskaitą, pardavusi transporto priemonę gautų lėšų nepanaudojo skolos mažinimui. Be to, pareiškėja užsimena tik apie simbolinį dalinį skolos grąžinimą – 50 Eur visiems kreditoriams. Iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad dalis paramos lėšų buvo naudota ne pagal paskirtį – po paramos avanso gavimo lėšos didelėmis sumomis buvo išgryninamos, o už gautą paramą įsigyta tik dalis paraiškoje numatytų investicijų. Pareiškėja neįvykdė savo įsipareigojimų bei nesąžiningai disponavo paramos lėšomis. Pareiškėjos bankrotas pažeistų Mokėjimo agentūros, kaip kreditoriaus, ekonominius interesus.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Nordecum“ prašo pareiškėjos skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:
4.1. fizinio asmens nemokumas nustatomas atsižvelgiant į įsipareigojimus, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitaip neabejotinai įrodyti. Teismas tiksliai apskaičiavo pradelstų įsipareigojimų sumą, įvertinęs visus kreditorių reikalavimus, kurių įvykdymas patvirtintas teismo sprendimu arba nekelia ginčų. Pareiškėjos teiginiai dėl papildomos sumos (NMA) įtraukimo neatitinka FABĮ nuostatų ir nesuteikia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4.2. pareiškėja ginčija teismo išvadas dėl žemės sklypų įkeitimo, darbo užmokesčio pervedimo į močiutės sąskaitą ir automobilio pardavimo, tačiau šie veiksmai gali būti vertinami kaip sąmoningi veiksmai, siekiant išvengti skolų padengimo kreditoriams. Teismas tinkamai įvertino šiuos faktus, remdamasis tiek objektyviais, tiek subjektyviais kriterijais, nustatydamas, kad pareiškėja faktiškai nesilaikė sąžiningumo kreditorių atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo teisme tvarką reglamentuoja FABĮ 5 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas, kaip ir pati bankroto byla, nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylos nagrinėjimas ginčo tvarka reiškia, kad šioje byloje dalyvaujantiems asmenims suteikiamos CPK nustatytos procese dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Atitinkamai šiame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštą reglamentuojančios taisyklės (CPK 178 straipsnis) ir kiti civilinio proceso principai. Todėl pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo turi įrodyti šios bylos iškėlimo sąlygas. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su bankroto bylos iškėlimu, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Taip sudaromos galimybės suinteresuotiems asmenims išreikšti poziciją dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo.
17. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.
19. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra 1 038 Eur.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nurodė, kad jos įsiskolinimas UAB „Nordecum“ – 570,96 Eur, UAB „Finansų bitė“ – 2 580,66 Eur, AB ,,F. B.“ – 6 188,29 Eur, Mokėjimo agentūrai – 32 000 Eur skola ir 590,17 Eur palūkanos. Taigi, pareiškėjos vertinimu, skola kreditoriams sudaro 41 387,69 Eur, jos pradelstų skolinių įsipareigojimų suma ženkliai viršija 25 MMA, o dėl nepakankamo gaunamų pajamų dydžio, nuolat augančių skolų, pareiškėja nepajėgi šių įsipareigojimų įvykdyti nei šiuo metu nei per protingą laikotarpį, todėl pripažintina nemoki.
21. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sumos neviršija 25 MMA algos dydžio, todėl ji neatitinka nemokumo sąlygos.
22. Pareiškėja, siekdama pagrįsti savo nemokumą, skaičiuoja bendrą įsiskolinimo kreditoriams sumą, kai šiuo atveju aktualu tik pradelsti įsiskolinimų dydžiai, o ne visa įsiskolinimų suma, kurios grąžinimo terminai dar nesuėję. Kaip matyti, pareiškėja kreditorei UAB ,,Nordecum“ skolinga 570,96 Eur, sutarties pabaigos terminas 2029 m. kovo 10 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu jos pradelsti įsiskolinimai sudarė – 20,64 Eur; pareiškėjos bendra skola UAB Finansų bitė“ 2 580,66 Eur, sutarties pabaigos terminas 2031 m. birželio 15d., pradelstas įsiskolinimas sudarė - 54,34 Eur; pareiškėjos bendra skola AB ,,F. B.“ – 6 188,29 Eur, įsiskolinimo gražinimo terminas 2029 m. vasario 15 d., vėluojančios įmokos sudarė 290,23 Eur. Taigi, pareiškimo pateikimo metu pareiškėjos realiai pradelsti įsiskolinimai šių kreditorių atžvilgiu sudarė 365,21 Eur sumą.
23. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja pagal 2022 m. liepos 29 d. paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 8 d. tapo paramos gavėja ir įsipareigojo įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini)“ (pareiškėjos buvusi pavardė) ir jai buvo skirta 40 000 Eur paramos suma projekto įgyvendinimui, paraiškoje ir sprendime buvo nurodytas įsipareigojimas galutinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2024 m. vasario 29 d. Per nustatytą laikotarpį negavus pareiškėjos mokėjimo prašymo ir nenurodžius jai priežasčių dėl įsipareigojimų nesilaikymo, Mokėjimo agentūra 2024 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) susigrąžinti iš pareiškėjos sumokėtą 32 000 Eur paramos dalį, o likusią 8 000 Eur paramos sumą nebeišmokėti.
24. Kaip minėta, pareiškėja kaip savo asmeninę prievolę, į kreditorių ir įsiskolinimų jiems lentelę įtraukė aukščiau nurodytą Mokėjimo agentūros 32 000 Eur skolą ir 590,17 Eur palūkanas. Suinteresuotas asmuo Mokėjimo agentūra 2025 m. rugsėjo 25 d. pateiktu atsiliepimu patikslino, kad pareiškėjos skola jai atsiliepimo pateikimo dienai yra 32 000 Eur ir 1 655,38 Eur palūkanos.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos kreditorius ir jiems susidariusį pareiškėjos pradelstą įsiskolinimą, daro išvadą, kad dėl kreditorės Mokėjimo agentūros situacija kitokia nei kitų kreditorių atžvilgiu. Šiuo aspektu LITEKO duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-851-402/2026 pagal Mokėjimo agentūros prašymą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės I. V. (buvusi Ž.), prašant priteisti 32 000 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Administracinė byla nėra išnagrinėta, byloje paskirtas posėdis 2026 m. balandžio 14 d. Taigi Mokėjimo agentūros kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas teismo sprendimu.
26. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėja neginčija skolos fakto ar sumos dydžio, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji nesutinka su nurodytos skolos priteisimu išimtinai tik jos atžvilgiu, t. y. pati pareiškėja ginčydama šio kreditoriaus reikalavimą tik jos atžvilgiu, nurodė, kad abu su sutuoktiniu prašys Mokėjimo agentūros prašomą skolą priteisti sutuoktinio atžvilgiu.
27. Tai, kad pareiškėja kreditorinį reikalavimą laiko jos ir buvusio sutuoktinio, arba vien tik buvusio sutuoktinio įsipareigojimu, patvirtina ir byloje pateikta Kelmės rajono 3-ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 balandžio 30 d. patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pasidalijo ne tik santuokoje įgytą turtą, tačiau ir skolinius įsipareigojimus. Sutarties 1.4 punktu numatė, kad po santuokos nutraukimo pareiškėja I. V. (tuometinė Ž.) lieka asmeniškai atsakinga UAB „Nordecum“, UAB „Finansų bitė“ ir AB „F. B.“. Sutarties 1.5.2 punktu šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo J. Ž. ir pareiškėja lieka solidariai atsakingi Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2022 m. liepos 29 d. paramą Nr. (duomenys neskelbtini); susitarė, kad J. Ž. vykdys mokėjimus nurodytam kreditoriui ir atsiskaitęs J. Ž. nereikš reikalavimų I. Ž. dėl už ją sumokėtos paramos dalies grąžinimo. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos žiniomis, J. Ž. šios prievolės nevykdo.
28. Esant nustatytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Mokėjimo agentūros skolinio įsipareigojimo, nors ir yra suėjęs jo įvykdymo terminas, iš esmės negalima vienareikšmiškai vertinti kaip patenkančių išimtinai į pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų apimtį, kadangi dėl jos administraciniame teisme vyksta ginčas.
29. Be to, jei laikyti, kad pareiškėjos įsipareigojimų suma 32 000 Eur skola ir/ar palūkanos Mokėjimo agentūrai sutarties pagrindu yra solidari, t. y. pareiškėjos prievolė su kitais bendraskoliais, vertinant, ar pareiškėja yra nemoki Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl solidariosios prievolės įtakos sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 išaiškinta, kad nors Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidariąją skolininkų pareigą, 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pažymėtina, kad, esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Pažymėtina, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs.
32. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, kuri yra suinteresuota fizinio asmens bankroto bylos iškėlimu, turėdama pareigą teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo, nenurodė kito (-ų) solidaraus (-ių) skolininko (-ų) turtinės padėties. Todėl nagrinėjamu atveju, jei notaro sutartyje solidariu bendraskoliu nurodytas asmuo nuosavybės teise turi jam priklausančio turto ir / ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, tai tokiu atveju egzistuoja galimybė, kad gali būtų padengtas visas solidariųjų skolininkų įsiskolinimas. Esant šiai galimybei, pareiškėjos prievolė kreditorei Mokėjimo agentūrai šiuo aspektu būtų pasibaigusi ir ji neatitiktų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, kurių suma viršytų 25 MMA.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytas nemokumo sąlygas.
34. Kaip minėta, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas). Taigi, esminę reikšmę turi pareiškėjos nemokumo momentas, nesąžiningų veiksmų faktas bei priežastinis ryšys tarp nesąžiningų pareiškėjos veiksmų ir nemokumo.
37. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjos nemokumo (tuo pačiu ir nemokumo momento), ginčo situacija neatitinka pirmosios sąlygos bankroto bylai iškelti, todėl argumentai ir jų vertinimas dėl antrosios sąlygos – nesąžiningų veiksmų fakto nustatymo – neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi nesąžiningumo sąlygos nustatytas yra tiesiogiai susijęs su nemokumo sąlygos nustatymu. Taigi, nesant nustatytos nemokumo sąlygos, nėra pagrindo nustatyti nesąžiningų veiksmų dėl kilusio nemokumo, tuo pačiu nėra galimybės nustatyti ir priežastinio ryšio tarp jų - nesąžiningų pareiškėjų veiksmų ir nemokumo (kuris šiuo atveju nenustatytas).
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
41. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto jai iškėlimo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.