Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. R., S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas 2024 m. liepos 19 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. R. palikimui priimti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patenkintas pareiškėjo ieškinys ir pripažinta, jog T. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), su pareiškėjo motina įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi sprendimas paliktas galioti. Per trijų mėnesių terminą pareiškėjas į notarą nesikreipė, nes motina jokio turto neturėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nepriėmė mamos palikimo, kadangi jam buvo surašytas testamentas, kuriuo palikimas paliktas jam. Tik dėl to nepriėmė. Kai mirė T. R., išsiaiškino, kad testamentas panaikintas. Į notarą kreipėsi (duomenys neskelbtini), į teismą (duomenys neskelbtini) Nesikreipė anksčiau, nes vyko teismas dėl R. turto padalijimo. Mamos palikimą sudarė pusė buto. Asmeninius daiktus, t. y. rūbus jis ir T. R. nunešė prie konteinerio. Apie T. R. mirtį sužinojo dieną po jo mirties, kreipėsi pas notarę, bet sužinojo, kad palikimas anuliuotas. Tada kreipėsi į advokatą. Kreiptis dėl palikimo priėmimo nebuvo tikslo, nes tas, kas jam priklausė, buvo įtraukta į T. R. testamentą. Turėjo testamento kopiją, kartu vyko pas notarą. Kad testamentas panaikintas, sužinojo po T. R. mirties, po poros dienų. Po mamos mirties jokio nekilnojamojo turto neliko, buvo likę 35 Eur palikimo, bet panašiai būtų kainavę dokumentų tvarkymas pas notarą. Kadangi po mamos mirties T. R. pats priėjo ir pasakė, kad butas bus pareiškėjo, todėl nebesirūpino. Su suinteresuotu asmeniu V. R. vyksta jau ketvirtas teisminis procesas, siūlė įpėdiniams susitarti taikiai ir prieš teisminius ginčus ir po jų, bet nepavyko. Kad mamos palikimą būtų priėmęs kitas asmuo, nežino. T. R. buvo ,,užrašęs“ visą turtą: sklypus (duomenys neskelbtini), automobilius. Nuo pirkimo žinojo, kad buto dalis yra mamos. Notarė sakė apie 35 Eur palikimą, apie skolas nesakė. Apie skolą sužinojo, kad skolingi A. R. ir S. B., bet S. B. pats savo skolą ir susimokėjo.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. R. palikimo perėjimą valstybei, paveldėjimo veiksmai dėl palikėjos palikimo neatliekami. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad gyvenimas kitoje valstybėje, palikimo sudėties nežinojimas nėra laikoma objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad palikimas nebuvo priimtas. Palikimą sudarė butas, daugiau nieko nebuvo. Asmeninius daiktus po mamos mirties pasiėmė pareiškėjas. T. R. po sutuoktinės mirties viską atidavė. Po A. R. mirties pareiškėjas iš karto pradėjo daryti broliui T. R. spaudimą, reikalauti 15 000 Eur. Brolis pinigų neturėjo, todėl rado tokį sprendimą. Brolį nusivedė pas notarą, kad jis sudarytų testamentą. Pareiškėjas persekiodavo brolį, grasindavo, todėl brolis negalėjo tame bute gyventi. Brolis atsiėmė testamentą ir parašė pareiškimą policijai.

Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas paveldėjo tik dalį turto, neprisiimdamas skolų. Jokių svarbių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B. (nuo (duomenys neskelbtini) R.) buvo pareiškėjo motina. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruotas T. R. vardu. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) T. R. surašė testamentą, kuriame nurodė, kad jo mirties atveju Butą ir visą savo turtą palieka pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) T. R. testamentą panaikino. (duomenys neskelbtini) T. R. mirė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pasirašė teisinių paslaugų sutartį su advokatu. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkintas ieškovo T. B. ieškinys: pripažinta, jog T. R. ir A. R. Butą įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 16 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Butas buvo įgytas T. R. ir jo motinos. Kadangi motinos vardu registruoto turto nebuvo, o T. R. surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjui, nebuvo reikalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); T. R. testamentas. Po A. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) testamentą T. R. surašė nedelsiant ((duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, kad testamentas buvo panaikintas, pareiškėjui galėjo būti nežinoma. Po T. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi dėl teisinės pagalbos, t. y. (duomenys neskelbtini) pasirašė teisinių paslaugų sutartį, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į T. R. įpėdinius. Įvertinus įvykių eigą, teismas sprendžia kad pareiškėjas buvo atidus, sąžiningas. Veiksmų, kokių manė esant būtina, ėmėsi nedelsdamas.

(duomenys neskelbtini) notarė nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti iš T. B. dėl palikimo priėmimo po A. R. mirties, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Iš pareiškėjo paaiškinimų galima spręsti, jog jis teisminį ginčą dėl Buto vertino kaip savo teisių į palikimą realizavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Butas buvo vienintelis motinos palikimas, todėl vykstantys teismo procesai galėjo sudaryti prielaidas pareiškėjo įsitikinimui, jog jis būtent taip realizuoja savo teises į motinos palikimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo teisių į palikimą įgyvendinimo veiksmų ėmėsi nedelsdamas. Kaip paaiškino ir pareiškėjas, ir suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdžio metu, pareiškėjas po A. R. mirties perėmė jos asmeninius daiktus, sutvarkė rūbus, dėl nekilnojamojo turto susitarė su T. R., taigi turėjo valią motinos palikimą priimti.

Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; kt.). Kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į priėmusio palikimą ir pavėlavusio palikimą priimti įpėdinių interesų pusiausvyrą, į tai, kiek laiko yra praleistas terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 27 punktą).

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad A. R. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė Valstybė, atstovaujama VMI. VMI atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. R. palikimo perėjimą valstybei, paveldėjimo veiksmai dėl palikėjos palikimo neatliekami, prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra. Teismas nenustatė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178straipsnis), tačiau jis tokių įrodymų nepateikė, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-969/2023).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Butą įvardijo kaip vienintelį motinos palikimą. Dėl šio turto jis ėmėsi aktyvių veiksmų, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į T. R. įpėdinius, (duomenys neskelbtini) iniciavo teisminį ginčą dėl Buto pripažinimo bendrąja A. R. ir T. R. nuosavybe. Teismo vertinimu, motinos palikimo priėmimas pareiškėjui asmeniškai turi išskirtinę reikšmę, todėl prašymo netenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.