- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- e2-3009-812/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01527-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Beljana“
- Trečiasis asmuo
- L. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Beljana“ dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės UAB „Beljana“ 18 080,94 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas sekančiais argumentais ir aplinkybėmis, nurodytais ieškinyje, dublike ir teismo posėdžio metu. Tarp ieškovės ir draudėjos UAB „Beljana” buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2021-03-24 eismo įvykio Vokietijoje metu buvo apgadintas geležinkelio užtvaras. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė 2021-03-24 įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 18 080,94 Eur žalos atlyginimo. Žala buvo atlyginta išmokant šias draudimo išmokas: 17 350,03 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (17 287,02 Eur kompensacija už apgadintą užtvarą + 21,01 Eur policijos raportas + 42 Eur kitos ekspertų išlaidos); 390,91 Eur papildomai pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už užtvarui padarytą žalą; 340 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už žalos reguliavimo išlaidas.
3. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. O tuo atveju, kai padaroma žala, tai atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti, tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta (LR CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). LR CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarime Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punkte numatyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
4. Transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti atsakovę atlyginti 18 080,94 Eur regreso teise patirtus nuostolius. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. Atsakovė žalos neatlygino.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimu taikyti ieškinio senatį. Ieškovė reikalavimą dėl žalos regreso tvarka atlyginimo pareiškė nepraleidusi ieškinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad iš regresiniu? prievolių atsirandanc?ių reikalavimu? ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindine?s prievole?s i?vykdymo momento. Ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę išmokėjusi visą draudimo išmoką t.y. 2022-10-28, o į teismą dėl reikalavimo kreipėsi 2023-10-27.
6. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais dėl įrodymų nepakankamumo ieškiniui pagrįsti. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021-03-24 eismo įvykio Vokietijoje kaltininkas - automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Pateiktame policijos pranešime aprašytos faktinės įvykio aplinkybės patvirtina, kad 2021-03-24 eismo įvykio kaltininkas yra L. S. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, jog šiame dokumente nurodomos prieštaringos eismo įvykio aplinkybės. Ieškovė mano, kad policijos pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vairuotojas, atvažiavus policijos pareigūnams, sutvarkė transporto priemonės apgadinimus, dėl to pareigūnai jų nebegalėjo pastebėti.
7. Klaidinga atsakovės išvada, jog tuo atveju, jei transporto priemonė iš tiesų būtų kliudžiusi geležinkelio pervažos užtvarą, transporto priemonė būtų turėjusi aiškius pažeidimus, kuriuos būtų galima sutvarkyti tik su specialistų, autoserviso pagalba, vairuotojas nebūtų turėjęs galimybės jų pašalinti savarankiškai. Apgadinimai, atsirandantys eismo įvykio metu, priklauso nuo eismo įvykio mechanizmo, todėl negalima teigti, jog transporto priemonei nuvertus geležinkelio pervažos užtvarą, būtinai turėjo atsirasti žymūs transporto priemonės apgadinimai. Akivaizdu, kad eismo įvykio metu vilkikui galėjo atsirasti ir ne itin stiprūs pažeidimai, kuriuos vairuotojas būtų galėjęs sutvarkyti ir pats, todėl policijos pareigūnai, apžiūrėję transporto priemonę ir nebebūtų galėję tokių apgadinimų pamatyti.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais dėl eismo įvykį sukėlusio asmens. Policijos pranešime nurodytos aplinkybės apie eismo įvykį, pervažos signalininkės parodymai patvirtina, kad transporto priemonė buvo Lietuvoje registruotas mėlynos spalvos „Volvo“ autovežis (sunkvežimis), eismo įvykį sukėlė L. S. Jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikta. Tai, jog eismo įvykį sukėlė L. S., patvirtina ne tik signalininkės paaiškinimai, bet ir kiti policijos pranešime aprašyti faktai: liudytojo W. paaiškinimai, kuris nurodė, kad matė kaltininką netoliese esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, paties vairuotojo užfiksuoti paaiškinimai, jog remiantis transporto priemonės pašalintais sugadinimais, jis sugadino geležinkelio pervažos užtvarą. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog eismo įvykį sukėlė būtent L. S.. Atsakovė išreiškia abejones dėl vairuotojo gebėjimo kalbėti anglų kalba, tačiau jų nepagrindžia. Be to, tai, kad vairuotojas kažkiek supranta ir moka anglų kalbą, patvirtina policijos pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad vairuotojui anglų kalba žodžiu buvo pareikštas kaltinimas ir išaiškintos jo teisės bei pareigos, o vairuotojas pareiškė, kad informaciją suprato. L. S. paaiškinimai - prieštaringi. Jis prisipažino, jog būtent jis sukėlė eismo įvykį, tačiau teigia esą nepajautęs ir nepastebėjęs, kad kliudė užtvarą.
9. Siekiant konstatuoti TPVCAPDI? 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta? sumoke?tos draudimo išmokos gra?žinimo pagrinda?, bu?tina nustatyti, ar transporto priemone?s vairuotojas suvoke?, ar, remiantis protingo (atidaus ir ru?pestingo) žmogaus elgesio standartu, gale?jo ir ture?jo suvokti, kad įvyko eismo i?vykis ir pasišalino iš eismo i?vykio vietos. I?rodyti šias aplinkybes turi ieškove?, t. y. draudike?, išmoke?jusi nukente?jusiajam draudimo išmoka?. Vairuotojas L. S., kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Šias aplinkybes patvirtina policijos pranešime nustatyti faktai, kad kaltinamasis L. S. kirto geležinkelio pervažą nepaisydamas įjungtų įspėjamųjų signalų ir nuvertė geležinkelio pervažos užtvarą. Susidūrimo metu geležinkelio užtvaras buvo smarkiai apgadintas, dėl to buvo nuverstas ant žemės. L. S. turėjo tai neabejotinai pastebėti akustiškai ir fiziškai. Tokiomis aplinkybėmis pakankamai apdairus ir rūpestingas, protingas žmogus būtų matęs įjungtus įspėjamuosius signalus, ne tik matęs ir pajautęs susidūrimą su geležinkelio pervažos užtvara, bet ir išgirdęs, kad susidūrimo metu geležinkelio pervažos užtvaras nuvirto ant žemės. Akivaizdu, kad šiuo atveju pakankamai ru?pestingas ir atidus žmogus turėjo ir galėjo suvokti įvykus eismo įvykį.
10. Vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš jo vietos. Policijos pranešimas patvirtina, kad policijai atliekant tyrimą į juos kreipėsi liudytojas W., kurio pagalba buvo rastas kaltininkas. Todėl ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, jog, neatmetama galimybe?, kad vairuotojas gale?jo kviesti pats policijos pareigu?nus, pranešti apie i?vyki?, tac?iau patiems policijos pareigu?nams atvykus, vairuotojas šiu? veiksmu? nesie?me?. Tokių duomenų byloje nėra. Be to, pačios atsakovės pozicija prieštaringa, kadangi savo atsiliepime į ieškinį ji taip pat palaikė ir visiškai kitą versiją, jog vairuotojo L. S. paaiškinimai patvirtina, kad jis nepastebėjo, t.y. nepajuto ir nesuvokė, kad buvo kliudytas geležinkelio pervažos užtvaras. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad vairuotojas L. S. pasišalino iš įvykio vietos, tai suprato, sutvarkė transporto priemonės apgadinimus savarankiškai ir niekam apie įvykį nepranešė, siekdamas išvengti atsakomybės. Be to, pati atsakovė nurodė, jog atsakovei vairuotojas nepraneše? apie i?vykusi? eismo i?vyki?, vairuotojas pas atsakove? dirbo itin trumpa? laika?, tode?l atsakove? negali nurodyti jokiu? aplinkybiu?, susijusiu? su eismo i?vykiu. Akivaizdu, kad atsakovės atsiliepimas į ieškinį iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, nepatvirtintomis, nenustatytomis aplinkybėmis apie įvykį, taip siekiant panaikinti savo pareigą atlyginti žalą.
11. Ieškovė tinkamai atliko žalos administravimą, aiškinosi ir rinko reikšmingą informaciją, susijusią su šiuo eismo įvykiu ir jo metu padaryta žala. Patirtą žalą pagrindžiančius duomenis vertino ieškovės samdytas nepriklausomas žalų ekspertas, kuris patvirtino, kad žalos dydis yra pagrįstas. Ieškovė pateikė sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus, kurie pagrindžia padarytos žalos dydį, 17 677,93 Eur sąmatą už sugadintą užtvarą (ši suma sumokėta per du kartus 17 350,03 Eur (už užtvarą 17 287,03 Eur) + 390,91 Eur), taip pat ir kitus dokumentus, kurie patvirtina padarytos žalos dydį. Draudikas tinkamai atliko savo pareigas, buvo aktyvus, atidus, surinko visus reikalingus duomenis ir juos įvertinęs, priėmė pagrįstą sprendimą atlyginti žalą. Sprendimas de?l draudimo išmokos moke?jimo žymimas draudiko naudojamoje elektronine?je TIA sistemoje. Apie priimta? sprendima? de?l išmokos moke?jimo informuojamas draude?jas, o kitokio vidiniam bendrove?s naudojimui skirto dokumento (sprendimo de?l draudimo išmokos) ne?ra. Vien tai, jog byloje nėra draudiko sprendimo išmokėti žalos atlyginimą, nepaneigia išmokėtos išmokos pagrįstumo.
12. Atsakovės argumentus, kad visas užtvaras nebuvo nuverstas, buvo nuversta tik raudonai-balta svirtis, paneigia policijos pranešime nurodyti duomenys, kad į vieta? atvyke? patruliai nustate?, kad buvo sugadintas geležinkelio pervažos užtvaras, jis tapo visiškai nebetinkamas naudoti ir jo nebegalima eksploatuoti.
Šalies argumentai
13. Atsakovė UAB „Beljana“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo reikalavimui taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
14. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas sekančiais argumentais ir aplinkybėmis, nurodytais atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžio metu. 2020-12-30 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu, ieškovė (draudikas) apdraudė atsakovei priklausančios transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2022-09-15 atsakovė gavo informaciją, jog ieškovė ketina pareikšti regresinį reikalavimą dėl 17 690,03 Eur žalos atlyginimo už 2021-03-24 įvykusį eismo įvykį Vokietijoje, kuriame ieškovės duomenimis dalyvavo atsakovės transporto priemonė. Atsakovė nei iš ieškovės, nei iš darbuotojo L. S., kuris tuo metu turėjo vairuoti transporto priemonę, nebuvo gavusi jokios informacijos apie 2021-03-24 eismo įvykį, vairuotojo L. S. kaltę, trečiojo asmens patirtos žalos dydį bei kitas aplinkybes.
15. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka yra kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-08-28 nutartis Nr. 3K-3-438/2006). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovė išmokas už žalą daliniais mokėjimais išmokėjo – 2021-11-29, 2022-09-09 ir 2022-10-28, reikalavimą pareiškė 2023-10-30, praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kurios būtų lėmusios termino praleidimą. Dėl to atsakovė prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
16. Ieškovė nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės darbuotojas, vairuotojas L. S., sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, jog apskritai jis yra eismo įvykio kaltininkas bei, kad ieškovė, būdama atsakingas ir rūpestingas draudikas, aiškinosi draudžiamojo įvykio aplinkybes ir patirtos žalos dydžio pagrįstumą. Ieškovė į bylos medžiagą iš esmės pateikė tik policijos pareigūno surašytą dokumentą, kuriame nenurodyta, nei koks tai dokumentas, nei kokia institucija šį dokumentą parengė. Be to, pateiktas dokumentas yra tik policijos pareigūno paaiškinimas apie tyrimo eigą, tačiau tai nėra procesinis sprendimas (protokolas, nutarimas, teismo sprendimas), kuriame policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės procese būtų patikrintos, patvirtintos ir nustatytos, kaip turinčios prejudicinę ir/ ar juridinę reikšmę sprendžiant dėl draudimo išmokos grąžinimo. Pateiktame dokumente yra pateikiamos prieštaringos, alogiškos eismo įvykio aplinkybės, iš kurių nėra galimybės objektyviai nustatyti ir spręsti, jog transporto priemonės vairuotojas L. S., sukėlęs eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra aišku, koks buvo eismo įvykio mechanizmas, kaip buvo kirsta geležinkelio pervaža, kokiu momentu buvo kliudytas geležinkelio pervažos užtvaras. Prie dokumento nėra pridėta nei įvykio schemos, nei kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kaip įvyko eismo įvykis. Nėra pateiktas ir galutinis sprendimas, kuriame būtų konstatuota, jog eismo įvykio kaltininkas yra transporto priemonės vairuotojas L. S. Vien aplinkybė, jog galimai įvyko eismo įvykis ir šio eismo įvykio kaltininkas galimai yra transporto priemonės vairuotojas, negalėjo sudaryti pagrindo ieškovei išmokėti draudimo išmoką, o juo labiau, nesudaro pagrindo, reikalauti šios išmokos grąžinimo iš atsakovės.
17. Atsakovei vairuotojas nepranešė apie įvykusį eismo įvykį, vairuotojas pas atsakovę dirbo itin trumpą laiką, todėl atsakovė negali nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu. Liudytojo W. pagalba policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonė buvo netoliese esančioje aikštelėje, tačiau tikslių duomenų (pavadinimo, koordinačių ar kitų orientacinių duomenų) kokioje vietoje vairuotojas L. S. sustojo su transporto priemone, nepateikta. Aikštelės duomenys yra itin svarbūs, nes tuo atveju, jeigu kaip nurodoma dokumente, vairuotojas L. S. sukėlė eismo įvykį, pajautė susidūrimą su geležinkelio užtvaru ir sustojo šalia geležinkelio esančioje aikštelėje, tai negali būti automatiškai vertinama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Aplinkybė, kad vairuotojas už geležinkelio pervažos sustojo šalia esančioje aikštelėje, negali patvirtinti nei fakto, kad vairuotojas suvokė, jog padarė eismo įvykį, nei aplinkybės, kad jis pasišalino iš eismo įvykio.
18. Didžiausias abejones kelia policijos pareigūnų nustatytos akivaizdžiai prieštaringos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės remontu, apgadinimų nenustatymu bei neva paties vairuotojo L. S. prisipažinimu sukėlus eismo įvykį. Policijos pareigūnai nurodė, kad vairuotojas taisė geležinkelio pervažos užtvaro padarytus vairuotojo kabinos apgadinimus, tačiau apžiūrėję transporto priemonę jokių apgadinimų nepastebėjo. Tokios aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja elementariems protingumo kriterijams. Prie aptariamo dokumento pridėtos transporto priemonės foto nuotraukos patvirtina, kad transporto priemonės kabina jokių apgadinimų ir/ ar kitų pažeidimų neturėjo. Transporto priemonė ir vairuotojas buvo rasti pagal signalininkės L. duotus paaiškinimus, kuri vaizdo stebėjimo sistema matė eismo įvykį. Sunkiai tikėtina, kad signalininkė galėjo vaizdo stebėjimo sistema tiksliai identifikuoti konkretų vilkiką, jo valstybinius numerius bei eismo įvykį padariusį asmenį. Neatmetama galimybė, kad eismo įvykį galėjo padaryti ir kitas mėlynos spalvos „Volvo“ autovežis. Nesant jokių transporto priemonės pažeidimų, sąlyčio su geležinkelio pervažos užtvaru pėdsakų, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad eismo įvykį sukėlė transporto priemonės vairuotojas L. S.
19. Policijos pranešime užfiksuoti ir itin prieštaringi paties vairuotojo L. S. paaiškinamai dėl eismo įvykio aplinkybių. Atsakovės turimais duomenimis, vairuotojas moka kalbėti tik lietuvių ir rusų kalbomis, todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip policijos pareigūnai, bendraudami anglų kalba, objektyviai nustatė, jog vairuotojas sugadino geležinkelio pervažos užtvarą. L. S. pareigūnams teigė, kad jis nepastebėjo, kad sugadino geležinkelio pervažos užtvarą, abejojo dėl teiginio, kad vairuotojo kabina susidūrė su užtvaru. Iš esmės šios užfiksuotos aplinkybės paneigia pareigūnų deklaratyviai konstatuotą faktą, jog neva vairuotojas pripažino, kad jis sugadino geležinkelio pervažos užtvarą. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie leistų objektyviai nustatyti kokia buvo vairuotojo pozicija dėl eismo įvykio.
20. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina pareikšto reikalavimo. Ieškovė į bylos medžiagą nepateikė Vokietijoje priimtų sprendimų dėl eismo įvykio, liudytojų ir/ ar vairuotojo L. S. apklausos protokolų, eismo įvykio schemos ir/ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galimybė objektyviai nustatyti, ar apskritai transporto priemonės vairuotojas sukėlė eismo įvykį, kaip vyko eismo įvykis ir, kad vairuotojas suvokė, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovės pateiktas policijos pareigūno parengtas dokumentas, kuriame nurodytos itin prieštaringos, kitų institucijų sprendimais, nepatvirtintos aplinkybės, nelaikytinas tinkamu ir patikimu įrodymu, pagrindžiančiu reikalavimo pagrįstumą. Ieškovė neįrodė sumokėtos draudimo išmokos regreso tvarka grąžinimo pagrindo, numatyto TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
21. Ieškovė atgręžtinio reikalavimo teisę grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, tačiau net ir nustačius šį pagrindą, tai nereiškia, jog padaręs žalą asmuo turi besąlygiškai grąžinti visas draudiko išmokėtas sumas (žalą) nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovė tinkamai nevykdė įstatymuose ir teisės aktuose numatytos draudiko pareigos atsakingai išsiaiškinti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir nustatyti realios žalos dydį. Ieškovės pateiktas pranešimas ir jame nurodomos aplinkybės kelia daugiau abejonių, nei duoda pagrindo objektyviai nustatyti, jog eismo įvykis iš tiesų įvyko. Ieškovė nepateikė daugiau įrodymų, jog ji aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, tinkamai nustatė, jog atsakovės transporto priemonės vairuotojas buvo kaltas dėl eismo įvykio ir sugadinto geležinkelio pervažos užtvaro. Į bylos medžiagą nepateiktas ieškovės, kaip draudiko, priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, nepateikti jokie įrodymai, kurie pagrindžia žalos dydį. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė už ką išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 18 080,94 Eur dydžio sumą ir kaip ši nuostolių suma buvo nustatyta. Ieškovė apmokėjo „InterEurope AG“ vienašališkai pateiktas sąskaitas-faktūras, tačiau šie įrodymai nepatvirtina žalos dydžio ir jos pagrįstumo.
22. Ieškinio priede Nr. 2 nurodoma, kad nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota nuversta elektrinio viso kelio užtvaro dalis, tačiau iš pačios ieškovės atsakovės draudimo brokeriams pateiktų foto nuotraukų matyti, kad visas elektros kelio užtvaras nebuvo nuverstas, o tik yra nukritęs raudonai-baltas kelio užtvaro strypas, kuris nėra sulaužytas ir neabejotinai galėjo būti vėl pritvirtintas. Taip pat iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad geležinkelio kelio užtvaras nėra naujas, todėl nėra aišku, kaip buvo apskaičiuojamas žalos dydis, įvertintas sugadinto daikto nusidėvėjimas.
Atsiliepimas
23. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais dėl ieškinio senaties termino. Ieškovė pateikė įrodymą, kuris patvirtina, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui buvo išsiųstas 2023-10-27, tai patvirtina, kad ieškovė nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino tik reikalavimo dalyje dėl 390,91 Eur dydžio sumos pagal paskutinįjį mokėjimą, kuris buvo atliktas 2022-10-28, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą likusioje ieškinio reikalavimo dalyje, pagal pirmąjį ir antrąjį mokėjimus – 17 690,03 Eur sumai. Senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinės draudimo išmokos dalies sumokėjimo, kai draudimo išmoka yra mokama dalimis. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė nepateikė įrodymų, kurie aiškiai patvirtintų žalos dydį pagal ieškovės atliktus mokėjimus ir draudimo išmokų apskaičiavimą, tačiau iš pateiktų dokumentų –2022-06-30 elektroninio laiško, 2022-06-30 sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagrindinę prievolę (draudimo išmoką) sudarė 17 287,02 Eur dydžio suma. Ieškovė savo prievolę pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą atliko vienu mokėjimu 2022-09-09, todėl minėtam reikalavimui ieškinio senaties terminas pasibaigė 2023-09-09. 2022-10-28 ieškovė atliko 390,91 Eur dydžio sumos mokėjimą pagal 2022-10-25 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įvykdė visiškai atskirą prievolę pagal kitą sąskaitą-faktūrą, todėl nelaikytina, jog draudimo išmoka buvo išmokėta dalimis ir ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022-10-28. Ieškovė atliko atskirus tris mokėjimus pagal skirtingas sąskaitas-faktūras, t.y. išmokėjo tris skirtingas draudimo išmokas, todėl kiekvienai draudimo išmokai atskirai turi būti skaičiuojamas ir taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje.
24. Atsakovė neatmeta galimybės, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl trečiojo asmens L. S. kaltės, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiasis asmuo L. S. iš eismo įvykio vietos sąmoningai pasišalino (bandė vengti atsakomybės, bėgti), ieškovė nepateikė. Sprendžiant pareikšto reikalavimo pagrįstumą yra itin svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių L. S. sustojo šalia esančioje aikštelėje, ar jis buvo sustojęs iš karto už ar ant pervažos, kas iškvietė policijos pareigūnus bei kitas aplinkybes, kad būtų galimybė įsitikinti, ar trečiasis asmuo sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš pačios ieškovės pateiktų foto nuotraukų matyti, kad eismo įvykis įvyko mažame miestelyje, kur, sustojus su vilkiku, automobilių eismas būtų uždarytas visiškai. Alogiški ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo sukėlęs eismo įvykį, sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio, sustotų šalia esančioje aikštelėje ir lauktų, kol atvyks policijos pareigūnai, kurie galėtų konstatuoti, kad eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio. Galima situacija, jog įvykus eismo įvykiui, trečiasis asmuo sustojo prie pervažos, tačiau pačių geležinkelio pervažos darbuotojų galėjo būti nurodyta pasitraukti į aikštelę, kad nebūtų keliama grėsmė traukinių ir automobilių eismo saugumui ir laukti policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų norėjęs sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, išvengti atsakomybės, jis nebūtų stojęs šalia esančioje automobilių aikštelėje. Labiau tikėtina, jog jeigu įvykio eismo įvykis, trečiasis asmuo pats arba trečiųjų asmenų prašymu pasitraukė nuo geležinkelio pervažos į artimiausią automobilių stovėjimo aikštelę, kad sulaukti policijos pareigūnų ir atlikti visus būtinus formalumus, o ne sąmoningai pasišalinti, pabėgti iš eismo įvykio.
Atsiliepimas
25. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais dėl ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų pakankamumo. Ieškovė pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, jog žalos dydis yra 17 677,93 Eur. Toje pačioje sąmatoje nurodoma, kad yra pateikiama sąskaita-faktūra, į kurią įtrauktos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos. Iš pateiktos 2021-06-15 Galutinės sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliktų darbų už laikotarpį nuo 2021-06-12 iki 2021-06-13, kaina sudaro – 14 081,41 Eur. Taip pat pridėta dar viena 2021-06-21 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 856,80 Eur dydžio sumai, iš kurios matyti, kad buvo suteiktos paslaugos. Iš pateiktų įrodymų apskirtai nebeaišku už ką ieškovė išmokėjo tris draudimo išmokas (340,00 Eur, 17 350,03 Eur ir 390,91 Eur). Ieškovės pateikti pirminiai dokumentai ir juose nurodyti skaičiai visiškai neatitinka ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų. Ieškovė teigia, jog antruoju ir trečiuoju mokėjimo pavedimu padengė nukentėjusiojo asmens žalą pagal pateiktą sąmatą, tačiau atlikti mokėjimai ir sumos nesutampa. Ieškovės pateikta pirminė 2021-06-15 Galutinė sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad galutinė suma už atliktus darbus sudarė 14 081,41 Eur, nors pirminis mokėjimas, kuris patvirtintų, jog ši sąskaita buvo apmokėta, į bylos medžiagą nėra pateiktas. Ieškovė nepateikė paaiškinimų, kokį ryšį su ginčo žala turi 2021-06-21 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – 856,80 Eur dydžio sumai. Šioje sąskaitoje-faktūroje nenurodyta jokių darbų, susijusių su geležinkelio užtvaro taisymu.
26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S., atsiliepime į ieškinį (2024-01-31 Nr. DOK-13397) ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas sekančiais argumentais ir aplinkybėmis, nurodytais atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu. Byloje nėra pateikta jokių konkrečių dokumentų, fotografijų, vaizdo įrašų, liudytojų apklausų, patvirtinančių ieškovės nurodytas įvykio aplinkybes. Ieškovė pateikė vienintelio dokumento - policijos raporto turinio interpretaciją. Raportą pasirašė policijos patrulė iš įvykio vietos. Vairuotojo L. S., nekalbančio ir nesuprantančio nei vokiečių, nei anglų kalbos, neva pasakytų žodžių ir užrašytų policijos pareigūno analizė - vieninteliai įrodymai dėl prisipažinimo ir kaltės. Per tris metus niekas L. S. neieškojo ir nebandė išsiaiškinti įvykio aplinkybių, jo kaip tiesioginio įvykio dalyvio ar kaltininko.
Šalies argumentai
28. L. S. teikia savo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Vieno reiso metu, Vokietijoje, buvo įvykis prie geležinkelio pervažos. Tai galėjo būti ieškinyje nurodytu laiku ir vietovėje. Jis tuomet dirbo UAB „Beljana“, vairavo atsakovės autovežį, jei gerai atsimena, su dviguba priekaba, kurios ilgis daugiau kaip 21 m. Tą kartą važiavo pasikrauti, buvo tuščias. Kelias vedė per mažą gyvenvietę, gatvės – siauros. Pravažiavus pervažą, kažką pajuto atsitrenkus į transporto priemonę, iš karto sustojo už pervažos, išlipo. Paaiškėjo, kad besileidžianti pervažos apsauginė svirtis kliudė autovežį – jo antrosios priekabos galą. Kai jis artėjo link pervažos, šviesoforo signalai nemirksėjo, nešvietė. Jei būtų matęs, nebūtų važiavęs, nes suvokiama, kad galima susidurti su traukiniu. Miestelyje (gatvėje) nebuvo papildomų ženklų, kad artėjama prie geležinkelio pervažos. Gatvė buvo toje vietoje išlenkta, toliau tęsėsi posūkiu. L. S. mano, kad pervažos darbininkas per vėlai įjungė šviesos signalą arba lemputės galėjo būti perdegusios, ar autovežis buvo tiek ilgas, ir taip sutapo, kad jo regėjimo lauke dar nedegė šviesoforas, o lėčiau važiuojant per pervažą, svirtis pradėjo leistis ant ilgo autovežio galo ir jį kliudė. Jam sustojus už pervažos ir pravažiavus traukiniui, gatvėje iš abiejų pusių pradėjo formuotis spūstis. Žmonės kalbėjo aplink vokiškai, kažką patarinėjo, nurodinėjo. Jis telefone įsijungė „Google Translate“ programėlę ir jos pagalba iš anglų kalbos vertė, kas jam sakoma, tokiu būdu bendravo. Nežino, neatsimena, kas buvo tie žmonės, su kuriais kalbėjo (pervažos apsauginis ar gyventojas). Jam pasakė, kad pavažiuotų toliau ir atlaisvintų pravažiavimą, nurodė artimiausią stovėjimo aikštelę, kur jis galėtų sustoti su tokiu dideliu autovežiu, nurodė, kad ten lauktų policijos. Jis taip ir padarė. Susirado aikštelę ir ten laukė policijos pareigūnų. Pareigūnai atvažiavo tik po valandos. Jie patikrino alkotesteriu L. S. blaivumą, jis buvo blaivus; patikrino dokumentus, transporto priemonės dokumentus, užsirašė jo ir draudimo bendrovės duomenis, apžiūrėjo transporto priemonę. Transporto priemonei žala nebuvo padaryta, autovežis buvo tuščias, viršus - metalinis, todėl tikėtina, užtvaras kliudė jį ir nuslydo žemyn. L. S. neremontavo automobilio, nes jis nebuvo sugadintas. Ką policijos pareigūnai užsirašė savo užrašuose, nežino. Ar policininkams jis pasirašė ant kokio nors dokumento, neprisimena. Atvykti oficialaus nurodymo niekur negavo. Manė, kad įvykis įvyko dėl geležinkelio įrangos gedimo ar dėl geležinkelio darbuotojos veiksmų. Grįžęs iš reiso apie įvykį pasakė įmonės vadybininkui. Autovežis buvo be sužalojimų, jokie dokumentai, pranešimai pasiaiškinti dėl įvykio, paskirtos nuobaudos, nebuvo atsiųsti. Po 2021 m. kovo mėn. yra ne kartą važiavęs per sieną su Vokietija, važiavęs pačioje Vokietijoje, buvo sustabdytas dokumentų patikrinimui ar pan., tačiau šioje šalyje niekada jam nebuvo pasakyta, kad jo atžvilgiu yra/ buvo pradėtas koks nors administracinis ar baudžiamasis procesas, jis paieškomas, kad skirta ir nesumokėta bauda už ką nors. Šioje byloje nėra pateikta jokių L. S. atsakomybės pripažinimo ir kaltės įrodymų, teisinę galią turinčio valstybės, savivaldybės ar kito kompetentingos valdžios institucijos ar jos organo priimto procesinio galutinio sprendimo. Raportas galėtų būti prilygintas tarnybiniam pranešimui. Tačiau, kyla abejonių, ar kelių policijos ekipažo patruliai, yra geležinkelio pervažų įrenginių ekspertai, kad konstatuoti, kas sugadinta nepataisomai. Raporte nepagrįstai konstatuota, kieno kaltė dėl įvykio, įvykio liudininkai nenurodyti, išskyrus asmenį, iškvietusį policijos pareigūnus, nėra pervažos darbuotojo išsamaus paaiškinimo su parašu ir kita. Nemokėdamas kalbos L. S. galėjo būti nesuprastas, suprastos aplinkybės netinkamai ir jo paaiškinimai užrašyti netiksliai. Jei L. S. būtų siekęs pabėgti iš eismo įvykio, jis nebūtų stovėjęs tame pačiame kaime. Vilkikui nebuvo padaryta jokių gedimų, jis galėjo toliau važiuoti be trukdžių. L. S. iš eismo įvykio nepasišalino, sustojo vietoje, sužeistų asmenų nebuvo, klausė vietinio žmogaus patarimo-nurodymo atlaisvinti eismą ir taip sulaukti saugioje aikštelėje policijos pareigūnų, o jiems atvykus su jais bendradarbiavo, pateikė dokumentus, tikrinosi alkotesteriu, kiek buvo įmanoma tomis aplinkybėmis, nemokant vieniems kitų kalbos.
29. Ieškovė pateikė žalos dydį patvirtinančius įrodymus, tačiau juose nėra nurodyti detalūs patirtų išlaidų duomenys. Ieškovė sau nekėlė užduoties pasitikrinti, ar žalos suma yra pagrįsta, iš ko susidaro reikalavimo suma, ar tikrai patirtos išlaidos susiję su įvykiu. Byloje nėra duomenų, kokio modelio, kelintais metais buvo statytas konkretus įvykio metu apgadintas pervažos barjeras, ar panaudotų remontui medžiagų kaina pateikta su nusidėvėjimu, ar kaip naujų medžiagų, ar pastatytas visas naujas įrenginys ir laikančios konstrukcijos, kas nusprendė, kad reikia keisti ar remontuoti detales. Jei tokiu būdu senas daiktas buvo pakeistas nauju ir siekiama išreikalauti visą sumą, tai turi būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu, žalos suma mažintina įvertinus detalių nusidėvėjimo laipsnį.
30. Atliktas eismo įvykio žalos administravimas, kitos šalies teisės aktų taikymas ir dėl to automatiškai atlygintinos visos paprašytos ir sumokėtos sumos, negali būti besąlygiškai perkeliamos atsakovei, o vėliau ir galimai trečiajam asmeniui, kurie nedalyvavo tuose santykiuose. Visos sumos gali būti priteistos tik išanalizavus ir įvertinus jų pagrįstumą. Regresiniu ieškiniu ieškovas privalo įrodyti iš ko susidarė žala, detalizuoti ir ją pagrįsti konkrečiais įrodymais, kad atsakovas turėtų realią galimybę gintis. Ieškovė nesiaiškino aplinkybių, ar buvo apgadinta transporto priemonė, kiek, kokios apimties apgadinimai buvo nustatyti pervažos įrangai, apmokėjo pateiktas sąskaitas, taip prisiėmė sau visą riziką, dėl ko atsakovė neturi prievolės atlyginti ieškinyje nurodytą sumą.
31. Trečiasis asmuo pritaria atsakovės pozicijai, jog ieškinio reikalavimams turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal pateiktus dokumentus dėl įvykio ieškovė atliko tris mokėjimus: 2021-11-29 340,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“; 2) 2022-09-09 17350,03, mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“; 3) 2022-10-28 m. 390,91 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Todėl reikalavimams dėl 340 Eur ir 17 350,03 Eur vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas ir taikytinas. Jei laikytis pozicijos, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo „visos“ draudimo sumos sumokėjimo, ši suma gali keistis dar ne kartą, jei būtų atsiųstos dar vėliau paskaičiuotos papildomos kokios tai išlaidos, susijusios su tariamu įvykiu ir žala, o tokiu būdu terminas atsinaujintų nuo paskutinės įmokos sumokėjimo. Bet kokios vėlesnės pervažos remonto išlaidos galėtų būti priskiriamos prie buvusio įvykio, kaip jo pasekmė, ir galutinis terminas ieškinio senaties nebūtų apibrėžtas. Ieškovė, administruodama savo žalos sureguliavimo bylą, turėjo pareigą būti atidi, domėtis procesu, būti aktyvi, pasitikrinti įrodymus apie įvykio aplinkybes, žalos pobūdį, dydį ir priimti sprendimą dėl žalos sureguliavimo bylos pabaigimo. Sąskaitos priėmimas ir apmokėjimas nelaikytini aktyviais veiksmais nustatant žalos dydį ir jos pagrįstumą. Byloje nėra bendrovės sprendimo, kuris būtų priimtas baigus reguliuoti žalos bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
32. Nustatyta, kad ieškovė (draudikė) AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė (draudėja) UAB „Beljana” 2020-12-30 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta atsakovei priklausančios transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2021-03-24 Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, geležinkelio pervažoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas geležinkelio užtvaras.
Dėl eismo įvykio ir jį sukėlusio asmens
33. TPVCAPDI? 16 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu eismo įvykio metu naudojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala. TPVCAPDI? 19 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jeigu apie eismo įvykį buvo pranešta policijai <...>.
34. Iš ieškovės pateiktos medžiagos kartu su ieškiniu (policijos pareigūno užpildytos pranešimo apie įvykį formos duomenų, fotonuotraukų), papildomai pateiktos medžiagos iš Tryro prokuratūros (2024-01-31 Nr. DOK-13754), trečiojo asmens L. S. per atstovę pateiktų teisme paaiškinimų nustatyta, kad įvykis įvyko 2021-03-24, rytą, prieš 9 val., nes apie 9:00 val. Tryro federalinė policijos inspekcija (vok. BPOLI Trier) telefonu jau buvo informuota apie įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini) geležinkelio zonoje (duomenys neskelbtini). Į vietą atvykę patruliai nustatė, kad buvo sugadintas geležinkelio pervažos užtvaras. Iš eismo įvykio fotonuotraukų matyti, kad po eismo įvykio pervažos užtvaras, reguliuojamas pultu signalininko patalpoje, buvo išlaužtas iš montavimo vietos. Policijos pranešime pažymėta, kad vaizdo stebėjimo sistema neįrašo vaizdo duomenų. Transporto priemonė, sukėlusi įvykį – Lietuvoje registruotas mėlynos spalvos „Volvo“ autovežis (sunkvežimis). Pranešime taip pat nurodyta, kad kaltininko vietoje rasti nepavyko, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareigūnams dirbant įvykio vietoje, į pareigūnus kreipėsi asmuo S. W., kuris nurodė, kad matė sunkvežimį (kaltininką) netoliese esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Pareigūnai nuvyko į aikštelę, kurioje rado atsakovei priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos vairuotoją L. S..
35. Koblenco federalinė policijos direkcija pateikė Tryro prokuratūrai surinktą medžiagą ir pranešimą apie nusikaltimą dėl L. S. įvykdytų teisės pažeidimų: neteisėto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pagal Baudžiamojo kodekso (vok. StGB) 142 straipsnį, turto sugadinimo pagal Baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 1 dalį, viešųjų paslaugų teikimo sutrikdymo pagal Baudžiamojo kodekso 316b straipsnio 1 dalį ir taisyklių, reglamentuojančių elgesį įvykus eismo įvykiui pažeidimo pagal Kelių eismo taisyklių (vok. StVO) 49 straipsnio 1 dalies 29 punktą (2024-01-31 Nr. DOK-13754). Iš pateiktos medžiagos duomenų nustatyta, kad dėl įvykio buvo apklausta liudytoja signalininkė C. A. L., kuri parodė, kad 2021-03-24 apie 8.40 val. nustatė RB maršrutą (duomenys neskelbtini). Kai valdymo pulte pamatė geltoną lemputę, rodančią, kad reikia uždaryti užtvarą (geltona lemputė reiškia, kad prie užtvaro šviečia raudonas šviesoforo signalas), inicijavo uždarymą. Stebėjo monitoriuje, kaip nuleidžiamos užtvarų kartys, bet tada trumpam pažvelgė į kitą ekraną (apie 2 sek.). Kai vėl pažvelgė į užtvarų monitorių, pastebėjo, kad vidurinėje kelio dalyje guli pusiau nuversta užtvaros kartis ir sunkvežimio (mėlynos spalvos autovežio) galą. Po to, kai policija, avarijų valdymo centro vadovas ir technikos specialistai jau buvo vietoje, prie liudytojos prie pervažos šviesoforo priėjo vyriškis iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad matė, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) stovi apgadintas mėlynos spalvos autovežis. Paprašė jo pranešti apie tai vietoje dirbantiems policijos pareigūnams.
36. 2021-08-12 Baigiamajame įraše dėl pranešimo nurodytos sekančios nustatytos įvykio aplinkybės: 2021-03-24 apie 08.40 val. kaltinamasis Lietuvos pilietis L. S. vairavo autovežį (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, artėdamas prie ten esančios geležinkelio pervažos. Nepaisydamas raudono šviesoforo signalo ir nuleidžiamų geležinkelio užtvarų, minėtasis L. S. nesustabdė autovežio priešais įspėjamąjį ženklą, o važiavo per geležinkelio pervažą. Užkliudęs vairuotojo kabina pervažos užtvarą nuvertė jį ant žemės. Tada jis tęsė kelionę pažeisdamas jam tenkančią pareigą. Eismo įvykio metu smarkiai apgadinta pervažos užtvara atsidūrė važiuojamosios kelio dalies viduryje, dėl to vairuotojai nebegalėjo toliau kirsti geležinkelio pervažos. (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas (liudytojas S. W.) įvykio vietoje dirbantiems pareigūnams pranešė, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) pastebėjo apgadintą autovežį. Transporto priemonių stovėjimo aikštelėje pareigūnai surado autovežį ir nustatė, kad jis sukėlė eismo įvykį. Paklaustas apie sugadintą geležinkelio užtvarą, kaltinamasis nurodė, kad, sprendžiant iš remontuojamų apgadinimų, jis sukėlė eismo įvykį. Jis taip pat nurodė, kad nepastebėjo, jog savo transporto priemone užkliudęs nuvertė užtvarą. Dėl kaltinamojo L. S. paaiškinimų nurodyta, kad kaltinamasis apie kaltinimą buvo informuotas vietoje anglų kalba, jis buvo tinkamai informuotas apie teises ir pareigas, pareiškė, kad kaltinimą ir informaciją suprato. Pasisakyti dėl faktų L. S. nenorėjo.
37. Pareigūno pranešime yra nurodyti tam tikri prieštaringi duomenys apie tai, kad L. S. galimai aikštelėje šalino transporto priemonei padarytus pažeidimus, tačiau pareigūnai jų neužfiksavo. Byloje pateikta vienintelė vilkiko foto – jo priekinė dalis, fiksuojanti valstybinį numerį. Iš šios foto nuotraukos, o taip pat pareigūnės pranešime nurodyto fakto, kad transporto priemonės sugadinimų nepastebėta, spręsti apie atsakovei priklausančios transporto priemonės apgadinimų faktą bei pobūdį nėra galimybės. Trečiasis asmuo nurodė, kad apie įvykį grįžęs iš reiso pranešė atsakovės vadybininkui. Atsakovė šias aplinkybes neigia, vilkikui grįžus iš reiso, nepateikė ieškovei transporto priemonės apžiūrai, neigia žinojusi apie eismo įvykį. Trečiasis asmuo per atstovę teisme paaiškino, kad užtvaras buvo kliudytas ne jam nusileidus prieš vilkiko kabiną ir jai atsitrenkus į užtvarą, o galimai užtvarui nusileidus ant priekabos, todėl vilkiko priekinė dalis neturėjo akivaizdžiai matomų apgadinimų. Duomenų, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota vilkiko stogo, šoninių paviršių, priekabos būklė, nėra. Svarbu yra tai, kad trečiasis asmuo L. S. pripažino, kad važiuodamas per pervažą pajuto smūgį į automobilį, kas patvirtina policijos pareigūno pranešime nurodytą teiginį, kad susidūrimą vairuotojas turėjo pajusti fiziškai ir akustiškai.
38. Policijos medžiagoje nurodyta, kad bylos medžiagos originalai bus išsiųsti Tryro prokuratūrai, kad išnagrinėtų ją ir priimtų tolesnį sprendimą. Atsakovė pateikė Tryro prokuratūros 2021-10-07 priimtą Nutarimą dėl atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-05-27 Nr. DOK-65044), iš kurio duomenų nustatyta, kad byla dėl L. S. buvo nutraukta pagal Baudžiamojo proceso kodekso 153 straipsnį. L. S. kaltė laikyta maža, nebuvo viešojo intereso patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Įvertinęs medžiagą prokuroras padarė išvadą dėl turimų faktų pagal Baudžiamojo kodekso 142 skirsnį. Faktai pagal Baudžiamojo kodekso 316b ir 303 skirsnį nėra įvykdyti, neįmanoma pakankamai įrodyti, kad nukentėjusysis sugriovė užtvarą tyčia ar ketino ar bent jau sutiko vykdyti sugadinimą. Nutarime nurodyta, kad kaltinamasis buvo kaltinamas tuo, kad 2021-03-24 (duomenys neskelbtini) geležinkelio zonoje savo sunkvežimiu pervažiavo geležinkelio užtvarą, jį apgadino, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos, neatlikęs reikalingų veiksmų. Kaltinamasis neigė pastebėjęs įvykį. Policijos pareigūnams jis sakė, kad nesuprato, jog sugriovė geležinkelio užtvarą. Nutarime pažymėta, kad nors toks L. S. teiginys abejotinas dėl padarytos žalos, šiam klausimui įvertinti prireiktų specialisto išvados. Tai reikalautų neproporcingai didelių išlaidų. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis iki šiol dar nebuvo kaltinamuoju, padaryta prielaida, kad tai buvo vienkartinis nusižengimas, kaltinamasis gyvena užsienyje, jį įdarbinusi įmonė yra įsikūrusi Lietuvoje, proceso tęsimas pareikalautų neproporcingai daug išlaidų, minimalios bausmės, kurios būtų galima tikėtis, įvykdymas nebūtų užtikrintas.
39. Ištirta visuma bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykį sukėlė atsakovei UAB „Beljana“ priklausančia transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs trečiasis asmuo L. S., dirbęs pas atsakovę (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Aplinkybė, kad baudžiamasis procesas trečiojo asmens atžvilgiu buvo nutrauktas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismo išvados nekeičia.
Dėl padarytos žalos dydžio
40. TPVCAPDI? 14 straipsnio 4 dalis numato, kad draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, kurie yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims. TPVCAPDI? 19 straipsnio 6 dalis numato, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas Vokietijoje buvo „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykį sukėlė ieškovės apdrausta atsakovės transporto priemonė, ją vairavo atsakovės darbuotojas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S.. Dėl eismo įvykio buvo sukelta žala, todėl nustačiusi draudžiamojo įvykio faktą ir gavusi žalos dydį patvirtinančius dokumentus ieškovė išmokėjo žalos atlyginimą. Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovė viso išmokėjo 18 080,94 Eur žalos atlyginimo. Žala buvo atlyginta mokant mokėjimus pagal tris sąskaitas:
- 340 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-06 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (žalos reguliavimo išlaidos). Išmoką ieškovė sumokėjo 2021-11-29;
- 17 350,03 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-30 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (17 287,02 Eur kompensacija už apgadintą užtvarą + 21,01 Eur policijos raportas + 42 Eur kitos ekspertų išlaidos). Išmoką ieškovė sumokėjo 2022-09-09;
- 390,91 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-25 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (materialinė žala ne transporto priemonei). Išmoką ieškovė sumokėjo 2022-10-28.
42. Iš ieškovės kartu su dubliku pateiktų žalos administravimo bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovas Vokietijoje „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-01 iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gavo reikalavimą atlyginti padarytą žalą. Įmonė pateikė patirtų išlaidų detalizavimą, nurodydama, kokie atlikti darbai, pirktos medžiagos ir kita sudaro reikalavimo atlyginti 17 677,93 Eur žalą (2021-03-21 trikdžių slopinimas, 2021-06-21 statybos darbų priežiūra, 2224,61 Eur; išlaidų centro darbai personalui ir medžiagoms, pirkti remonto darbai ((duomenys neskelbtini) F. G. atlikti 14 081,51 Eur vertės remonto darbai, laikotarpiu 2021-06-12-2021-06-13) ir prekės (652,91 Eur vertės užtvaro kartis su signaline plėvele, LM apsauginių grotelių galinė, priekinė ir tarpinė dalys, (sąskaitoje ši suma nurodyta 651,91 Eur), eismo saugumo užtikrinimas darbų atlikimo metu 2021-06-12 - 2021-06-13, 720 Eur (kelio ženklų schemos sudarymas kiekvienam darbų etapui, nurodymo, susijusio su kelių eismo taisyklėmis gavimas iš kelių eismo priežiūros įstaigos, eismo saugumo užtikrinimas (visiškas uždarymas, surinkimas, išmontavimas pagal užsakovo projektus, kelio ženklų schema, mokesčiai, aprūpinimas, pertvarkymo ar ženklinimo darbai)).
43. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2022-04-19 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad žalą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti žalų vertinimo ekspertui „(duomenys neskelbtini)“, kuris atliko žalos dydžio ir jį pagrindžiančių įrodymų įvertinimą bei už suteiktas paslaugas pateikė ieškovės atstovui „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti sąskaitą 2022-04-19 žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 42 Eur be mokesčių (2024-05-24 Nr. DOK-64176). Ši suma ieškovės sumokėta 2022-09-09.
44. „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu „(duomenys neskelbtini)“ atliko patirtos žalos dokumentų įvertinimą ir nustatė, kad pagrįsta mokėtina žalos atlyginimo suma yra 17 287,02 Eur (2024-05-24 Nr. DOK-64176). Atlygintinos žalos dydis buvo sumažintas 390,91 Eur suma, nes apskaičiuojant vertę žalos atsiradimo momentu, buvo atsižvelgta į 651,91 Eur pažeisto komponento vertę. Apskaičiuojant buvo atimta 390,91 Eur dydžio suma ir gauta 261,00 Eur dydžio vertė žalos atsiradimo momentu. Pažymėta, kad bendra komponento naudojimo trukmė yra 20 metų; patikrinus dokumentus buvo nustatyta, kad yra likęs 8 metų tarnavimo laikas bei nurodyta, kad jei dėl susijusio komponento pagaminimo datos būtų gauti kitokie dokumentai, skaičiavimas būtų atitinkamai pakoreguotas. Nagrinėjamu atveju skaičiavimas buvo pakoreguotas, nes po papildomai pateiktų argumentų „(duomenys neskelbtini)“ Žalų vadovas 2022-07-18 pranešė nukentėjusios įmonės atstovui, kad sutinka su šios sumos pagrįstumu ir nurodė, kad likusi žalos atlyginimo suma bus išmokėta. Kaip minėta, šią išmoką ieškovė sumokėjo 2022-10-28. Kokie argumentai ir papildomi dokumentai lėmė ieškovės atstovo apsisprendimą išmokėti likusią draudimo išmokos dalį, ieškovė nenurodė ir teismui įrodymų nepateikė.
45. Iš 2022-06-28 elektroninio laiško ieškovės darbuotojui, liudytoju apklaustam teismo posėdyje E. H., duomenų, liudytojo parodymų teisme nustatyta, kad ieškovės atstovas Vokietijoje „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė ieškovei (liudytojui E. H.) žalos dokumentus dėl minėto įvykio, nurodydamas įvykio aplinkybes, įvardindamas įvykį sukėlusį asmenį bei nurodydamas rezervo sumą žalai atlyginti - 18 000,00 Eur (2024-01-31 Nr. DOK-13754). 2022-08-23 liudytojui E. H. parašius paklausimą draudimo bendrovės atstovui apie tai ar jis gali patvirtinti, ar ieškovės apdraustas vairuotojas buvo pripažintas atsakingu už kelio užtvaro sugadinimą, ar jis buvo pripažintas atsakingu už eismo įvykį ir pasišalinimą iš įvykio vietos, 2022-09-01 ieškovės atstovas Vokietijoje nurodė, kad įvykio faktai aprašyti oficialioje tyrimo byloje.
46. Atsakovės, trečiojo asmens išsakyti argumentai dėl nuostolių dydžio šalinant trečiojo asmens sukeltą žalą atmetami kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos. Ieškovė pagrindė įrodymais per eismo įvykį padarytos žalos dydį, žalos dydį įvertino specialių žinių turinti ekspertinė bendrovė. Iš ieškovės, o taip pat ir atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktų užtvaro foto nuotraukų, policijos medžiagoje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad užtvaras buvo valdomas signalininkės nuotoliniu būdu, pultu, po įvykio užtvaras buvo nulaužtas, gulėjo ant žemės, todėl nėra abejonės, kad užtvaro išlaužimas iš jo tvirtinimo mechanizmo, valdomo elektra, sugadino ne tik pačią svirtį, tačiau ir pažeidė jo tvirtinimo mechanizmą. Be to, reikėjo atlikti ne tik užtvaro pakeitimo ir remonto darbus, tačiau patirti ir eilę kitų darbų, susijusių su geležinkelio pervažos reguliavimu, eismo saugumo užtikrinimu tiek nedelsiant po įvykio, tiek remonto metu. Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pakankamai detaliai pagrindžiančiais dėl sukelto eismo įvykio padarytos žalos šalinimo patirtas išlaidas, ieškovės atstovo, liudytojo E. H. parodymais dalyje dėl 340 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-06 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtos sumos bei dėl 17 350,03 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-30 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (17 287,02 Eur kompensacija už apgadintą užtvarą + 21,01 Eur policijos raportas + 42 Eur kitos ekspertų išlaidos) sumokėtos sumos. Tačiau byloje nepakanka įrodymų nustatyti likusios išmokėtos draudimo išmokos 390,91 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-25 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, ieškovei nepateiktus įrodymų, pagrindžiančių jos atstovo apsisprendimą išmokėti likusią draudimo išmokos dalį po to, kai žalų ekspertas buvo pateikęs argumentus dėl šios išmokos nepagrįstumo atsižvelgiant į sugadinto užtvaro vertę ir likusį eksploatacijos laikotarpį. Ištirtų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė pagrįstai nustatė ir atlygino dėl eismo įvykio sukeltą 17 690,03 Eur žalą.
Dėl reikalavimo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką
47. TPVCAPDI? 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis Nr. e3K-3-111-1075/2019). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas; sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis Nr. e3K-3-650-686/2015). Pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis Nr. e3K-3-111-1075/2019, 27 punktas). Be to, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis Nr. e3K-3-650-686/2015).
48. Iš pateiktos policijos tyrimo medžiagos, įvykio vietos foto nuotraukų, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko miesto teritorijoje, geležinkelio pervažoje, kelias, vedantis prie geležinkelio pervažos ir netrukus už jos sudaro „S“ formos vingį, todėl transporto priemonės greitis objektyviai turėjo būti apribotas tiek miesto teritorijoje leidžiamo greičio, tiek paties kelio ypatumų. Sugadintas inžinerinis įrenginys – pakankamai didelis ir masyvus, po įvykio buvo išlaužtas iš tvirtinimo vietos ir numestas ant važiuojamosios kelio dalies, todėl neįtikima, kad susidūrus su tokia kliūtimi galima to nepajusti fiziškai ir negirdėti. Trečiasis asmuo, pravažiuodamas geležinkelio pervažą ir kliudydamas užtvarą bei patvirtindamas, kad pajuto kažką atsitrenkus į transporto priemonę, galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, todėl turėjo nedelsdamas sustoti, tačiau to nepadarė. Atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens paaiškinimai, kad pravažiavęs pervažą, jis sustojo, išlipo iš automobilio ir nuvažiavo į aikštelę tik raginamas žmonių bei siekdamas neužtverti eismo. Tokių aplinkybių byloje nepatvirtina bylos įrodymai. Liudytoja apklausta signalininkė C. A. L. nedavė parodymų, patvirtinančių L. S. paaiškinimus, kad po įvykio už pervažos jis, pajutęs smūgį, sustojo, išlipo iš vilkiko. Priešingai, iš signalininkės C.A. L. parodymų galima daryti aiškią išvadą, kad kliudęs užtvarą L. S. nesustojo, o nuvažiavo tolyn. Liudytoja pamatė tik nuvažiuojančio vilkiko, mėlynos spalvos, priekabos galą.
49. Atsakovės, trečiojo asmens argumentai, kad L. S. nevažiavo į pasikrovimo vietą, o sustojo miestelyje ar už jo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaneigia pasišalinimo iš įvykio vietos fakto. Priešingai, L. S., suvokęs, kad vilkikas susidūrė su kliūtimi, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje tam, kad apžiūrėti galimus transporto priemonės apgadinimus. Būtent jį, apžiūrinėjantį vilkiką ir surado policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, jei laikyti teisingais jo paaiškinimus, kad jis į aikštelę nuvyko nežinomų asmenų nurodymu, tai, saugiai pastatęs vilkiką, nedelsdamas negrįžo į eismo įvykio vietą, nekvietė policijos, neprisistatė jiems ar pervažos darbuotojams ir byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis ketino tai padaryti. Byloje nėra įrodymų ir nenustatyta jokių trečiojo asmens aktyvių veiksmų, leidžiančių pripažinti, kad pasišalinimas iš įvykio vietos neįvyko. Policijoje pranešimas gautas po eismo įvykio, 9 val., atvykę į vietą jie dirbo ir tik liudytojo parodymų dėka rado trečiojo asmens buvimo vietą. Iš policijos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo tarpu policijos pareigūnai trečiąjį asmenį ir jo vairuojamą vilkiką rado visiškai kitoje, ne įvykio, vietoje - transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kelyje (duomenys neskelbtini).
50. Įvertinęs bylos įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo L. S. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, jo vairuojamas vilkikas susidūrė su kliūtimi, tačiau trečiasis asmuo tai ignoravo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos (su kokiu objektu įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas), nedelsdamas nesustojo, tęsė kelionę, sustojo apžiūrėti vairuojamos transporto priemonės visiškai kitoje vietoje, kuri nebuvo žinoma nei policijos pareigūnams, nei geležinkelio pervažos darbuotojai, jo buvimo vieta rasta tik liudytojo dėka, taip pasišalino iš eismo įvykio vietos. Toks trečiojo asmens elgesys neatitinka rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio. Kaip minėta, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, todėl byloje pateiktas Tryro prokuratūros 2021-10-07 Nutarimas dėl atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-05-27 Nr. DOK-65044), kuriuo byla L. S. atžvilgiu buvo nutraukta, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl L. S. veiksmų. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauti iš atsakovės, kurios transporto priemonę darbo teisinių santykių pagrindu vairavo trečiasis asmuo L. S., grąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos suma, yra pagrįstas.
Dėl ieškinio senaties termino
51. Ieškovės reikalavimas atsakovei grindžiamas TPVCAPDĮ pagrindu sudarytos sutarties pagrindu, todėl reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė reiškia regresinį reikalavimą atsakovei. CK 1.127 straipsnio 4 dalis numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-28 nutartis Nr. 3K-3-499/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK 6.114 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Taigi reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui siejamas su visos prievolės (kurią turėjo įvykdyti keli skolininkai) įvykdymu. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje ieškinio senaties termino pradžia taip pat siejama su pagrindinės prievolės, bet ne jos dalies, įvykdymo momentu. Nurodytas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad draudikas, pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą kitam atsakingam draudikui, remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo arba atsiskaitymo su draudimo išmoką išmokėjusiu korespondentu (jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje) dienos. Pažymėtina, kad toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja. Be to, jis atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis Nr. 3K-3-165-686/2017).
52. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino ir pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Kaip nustatyta, žalos atlyginimą ieškovė savo atstovui Vokietijoje mokėjo dalimis, trimis mokėjimais: 340 Eur žalos administravimo išlaidos sumokėtos 2021-11-29; 17 350,03 Eur žalos atlyginimas sumokėtas 2022-09-09; 390,91 Eur likusi žalos atlyginimo dalis sumokėta 2022-10-28. Iš ieškovės pateiktos pretenzijos kartu su ieškiniu nustatyta, kad ieškovė 2022-09-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad dėl 2021-03-24 įvykusio Vokietijoje eismo įvykio ieškovė nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 17 690,03 Eur dydžio draudimo išmoką, pranešime taip pat nurodė, kad gali būti išmokėtos papildomos draudimo išmokos ir iš skolininko pareikalautos papildomos išmokos. Iš ieškovės atstovo Vokietijoje „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie siunčiamą apmokėjimui 17 350,03 Eur sąskaitą matyti, kad ieškovės atstovas nurodė ieškovei pasilikti papildomą 700,00 Eur rezervą kitoms neatlygintoms žaloms. Iš 2022-10-27 ieškovės pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nustatyta, kad ieškovė pranešė atsakovei apie papildomai išmokėtą 390,91 Eur draudimo išmoką, kurią pareikalavo atlyginti. Taigi, tikslus ieškovės patirtos žalos dydis tapo žinomas ieškovei išmokėjus paskutinę 390,91 Eur žalos atlyginimo dalį, apie visą išmokėtą žalos atlyginimą atsakovė buvo informuota, todėl ieškovės teisė reikalauti sugrąžinti draudimo išmoką atsirado nuo paskutinės draudimo išmokos dalies sumos sumokėjimo 2022-10-28. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė atliko atskirus tris mokėjimus pagal skirtingas sąskaitas-faktūras, todėl dėl kiekvieno mokėjimo turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. LITEKO bylos kortelės duomenimis pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pasirašytas elektroniniu parašu ir pateiktas teismui per EPP 2023-10-27, byla Nr. eL2-6992-1086/2023 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose užregistruota 2023-10-30. Vadovaujantis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu daroma išvada, kad ieškovė regresinį reikalavimą atsakovei pareiškė nepraleidusi ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis). Visuma byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiama išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos suma – 17 690,03 Eur. Likusioje dalyje reikalavimas netenkinamas.
53. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai). Atsakovė ieškovės reikalavimo atlyginti žalą nevykdė, prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 407 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 570 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo ir 605 Eur dokumentų vertimo išlaidos (2023-12-01 Nr. DOK-34751, 2023-12-29 Nr. DOK-157200, 2024-04-15 Nr. DOK-46202); 4235 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 44,04 Eur dokumentų vertimo išlaidos (2024-04-15 Nr. DOK-46343, 2024-07-30 Nr. DOK-90663), 1000 Eur trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2024-04-15 Nr. DOK-46544). Ieškinys tenkinamas iš dalies (98 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
55. Ieškovei priteisiama iš atsakovės 1455,44 Eur, atsakovei iš ieškovės – 85,58 Eur, trečiajam asmeniui iš ieškovės – 20 Eur. Įskaičius mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, galutinai ieškovei priteisiama iš atsakovės 1369,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, iš atsakovės UAB „Beljana“, j.a.k. 135730095, 17 690,03 Eur (septyniolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt eurų 3 centus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1369,86 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.