Kauno apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus – atstovams: R. B. ir G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė Neringa J. P. 2015 m. birželio 18 d. G. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6AT-9 (14.6.78.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 45 str. 1 d. dėl to, kad 2015 m. gegužės 4 d., Kaišiadorių skyriaus specialistams, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus pavedimą, atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje (žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 6ŽN-29-(14.6.73), nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs 4 m pločio bendro naudojimo kelias (apie 461 kv. m pločio), kuris yra nurodytas teritorijų planavimo dokumente (Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte). Protokole nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė šią žemės dalį (kelio) naudoja kaip žemės ūkio paskirties žemę (pieva), galimai užimdama bendro naudojimo 4 m pločio kelio, t. y. valstybinės žemės dalį – apie 115 kv. m; atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 45 straipsnio (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti) 1 d. (bauda nuo 289 iki 579 Eur).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamosios atstovė A. L. nurodė, jog su protokolo turiniu nesutinka. Ji paaiškino, kad kadastriniai žemės matavimai yra atlikti, G. S. yra pasirašiusi 2012 m. vasario 21 d. Registrų centre. Matavimų iš skyriaus nespėjo atsiimti, nes vedėjai Čiurovienei telefonu buvo pasakyta, kad „viskas yra tvarkoje“, sakė, kad matavimai yra patvirtinti. Kadangi ji gyvena Prienuose, duktė – Vilniuje, o buvo pasakyta, kad viskas gerai, jie neskubėjo atsiimti savo matavimų. Apie balandžio mėnesį pasiskambino, kada galės pasiimti matavimus. Jiems pasakė, kad jie yra atmesti gavus skundą ir grąžinti P. K. IĮ matininkei R. A.. Iš žemėtvarkos specialisčių suprato, kad J. D. skundą parašė ne šitam sklypui, o kitam, kurio kadastro Nr. galas „61“, sklypui prie miško, kur yra kelias. Kai matavimai buvo vykdomi, ant kelio atsidūrė krūmai ir storos didelio medžio šakos. Ji parašė skundą, ir tada jiems atmetė. Ten yra kaip kelias, skersai kelio – upelis. Jis teka pavasarį ir rudenį, vasarą būna išdžiuvęs. Kelias yra į mišką, jis labai išsivažinėjo. Žmonės ieško vietos, kur pravažiuoti. Tai jiems kirto sklypo kampą. 2002 m., kai buvo daromi matavimai, mato, kad pažymėjo, jog per jų sklypą eina. Seniau jis eidavo tiesiai. J. D. dėl šito parašė skundą. Šiuo metu kelias yra toks, kaip pamatavo R. A.. Tie krūmai ir medis, kad užaugo, ne jų kaltė, nes žmonės išvažinėjo jų kelio kampą. Medis, dėl kurio parašė skundą, yra jos žemėje. Dėl to ir atmetė. Šiuo metu matavimai yra preliminariai patvirtinti. Geodeziniai matavimai yra preliminarūs, atlikti du kartus, nes ji mano, kad J. D. yra ištraukusi daug jų riboženklių. Daug kartų važiavo pas juos komisijos, parengti aktai yra skirtingi. Su J. D. ji nesikalba, nes tai yra labai sudėtinga situacija. Jie su sūnumi gegužės 3 d. išsimatavo metrais ir centimetrais, atėjo įkalti riboženklio. Ji rėkavo ant jų, paskui iškvietė policiją. Kadastrinių matavimų Kaišiadorių rajono skyrius nepasirašo, nes prie ūkinių pastatų per mažai išlikę kelio. Turi būti 4, o yra 2,13. Jiems po vieną sklypą Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius netvirtina. Jų svirnas yra J. D. žemėje – 2002 m. matininkė jų svirno nepamatė. Jis statytas 1938 m. ir yra J. D. žemėje. Čia kalba apie kitą sklypą. Dėl 60 sklypo ji perskaitė 2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą. A. L., be to, nurodė, kad kadastriniai matavimai yra, bet nepatvirtinti, buvo atšaukti dėl skundų; dabar reikalingas situacijos brėžinys, nes, pagal žemėtvarkos skyrių, esama situacija neatitinka su 2002 metais, kai matavo žemes. Iš tikrųjų taip nėra, nes vidury kelio – medis pagal 2002 m. Po to prie pat obels kamieno kelias pas juos atsiduria. Būtent dėl šių dalykų turi matininkė nubraižyti ir aprašyti, tada skyrius spręs. Tas kelias, kur turėtų eiti, toje vietoje auga J. D. medžiai ir dalį užima išdidintas tvenkinys; atsitraukė savo žemę ir neužėmė valstybinės. Registrų centre yra užregistruotos kelio koordinatės, ginčas dėl to kelio todėl, kad J. D. išsididinusi tvenkinį, užsitvėrusi tvora, pasodinusi medelių ir dar viena tvora, ir nelikę kelio, likęs tik vienas metras ties tvenkinio kampu. Todėl, kad norint atstatyti kelio ribas, kokios buvo, reiktų mažą dalį tvenkinio užkasti. Todėl ir kyla ginčas, ji niekaip nenori atstatyti kelio ribų. Plotai jų atitinka, yra nedidelis viršplotis, bet iš matininkės A. rašto matyti, kur leidžiami nukrypimai pagal formules. Jos kelio savavališkai neužėmusios, neįlindę. Taip, kaip A. pamatavo 2011 m. birželio 4 d., pagal Registrų centro duomenis, pagal žemėtvarkos projekto duomenis, taip ir naudoja žemę. Kelio jos neužėmę, nepažeidę gretimų sklypų savininkų interesų.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė R. B. nurodė, jog 99 sklypo savininkės – J. D. ir I. M., sklypo Nr. 60 buvo G. S., šiuo metu – A. L.. Tarp šių sklypų yra 4 m valstybinis lauko keliukas. Kadastro žemėlapyje kelias pažymėtas, Registrų centre neregistruotas. Tokiam keliukui kadastro matavimai neatliekami. Sklypo Nr. 60 plotas – 1,06 ha, sklypo Nr. 99 – 0,58 ha pagal Registro duomenis. 60 ir 99 neatlikti kadastriniai matavimai, tik preliminarūs. Sprendžiamas ginčas dėl šių sklypų ribų. Dėl jų ji negali pasakyti, nes nedalyvavo šitam procese. Tiek 99, tiek 60 sklypų ribos neatitinka teritorinių planavimų dokumentų, neatitikimai tarp ribų linijų ilgio. Dėl to ir kadastriniai matavimai neatlikti. G. S. padarė pažeidimą, nes naudojo žemės ūkio paskirties žemę, būtent pievą, savavališkai naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi. Natūroje šiuo metu keliuko nėra. Kadangi jis valstybinis, tai valstybė juo turi rūpintis. Ji nebuvo vietoje. Ne tai, kad užauga pieva, bet įlindo, užėmė valstybinę žemę; jie netraktuoja, kad G. S. kalta dėl to, kad užaugo keliukas. Remiantis abrisu, planu, žemėtvarkos projektu, būtent nuvyko specialistai ir pamatavo L. šiuo metu priklausančio sklypo ribas ir buvo nustatyta, kad ji įlindo į valstybinę žemę ir naudoja žemės ūkio paskirčiai. Kaip naudoja žemės ūkio paskirčiai, negali konkretizuoti. Byloje esančioje nuotraukoje parodyti, kur yra kelias, kur G. S. galimai yra užėmusi bendro naudojimo kelią, negali, gali kadastro žemėlapyje. Negali paaiškinti, kas tarp kuolų yra. Pagal planavimo dokumentus – abrisą, planą – keliukas yra. Jie nenuginčyti. Kad keliuko natūroje nėra, sutinka. Specialistai nustatė ir traktavo, kad natūroje neliko to kelio, naudoja būtent administracinėn atsakomybėn traukiamoji. Žemės ūkio paskirties gali būti ir pieva, tai nereiškia, kad turi būti daržas.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (žr., pavyzdžiui: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-7-2012; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-507-468/2015 bei to paties teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. ATP-896-648/2012 bei 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATP-1044-533/2012, kt.)

Iš pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 6ŽN-29-(14.6.73.), kuriuo remiantis G. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolo, matyti, kad pareigūnams apie galimo pažeidimo padarymą neabejotinai buvo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. spalio 30 d., kadangi 2015 m. gegužės 4 d. patikrinimas buvo atliktas, siekiant nustatyti, ar pašalinti anksčiau tikrinant žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti pažeidimai – žemės sklypas buvo tikrintas 2014 m. spalio 30 d. ir buvo nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal planavimo dokumentus (b. l. 7-9). Iš surinktos bylos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams apie G. S. administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio surašytas 2015 m. birželio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo žinoma ir dar anksčiau – A. L. 2013 m. rugpjūčio 10 d. pareiškime Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus viršininkui nurodė, kad apie išdidintą J. D. tvenkinį ir užtvertą tvorą ant kelio, užimančią 3 m bendro naudojimo kelio, pirmą kartą Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriui (toliau – NŽT Kaišiadorių sk.) pranešė 2011 m. liepos 21 d. (b. l. 51-52). Kaip matyti iš bylos duomenų, po šio ir kitų G. S., A. L. bei J. D. pranešimų, pareiškimų ir skundų įvairioms institucijoms, Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai ne kartą tikrino, ar G. S. ir J. D. priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir su kadastro Nr. 4920/0003:60 bei 4920/0003:99, naudojami pagal planavimo dokumentus.

2013 m. balandžio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 6ŽN-(14.6.73)-18, pirmą kartą tikrinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Kaišiadorių sk. vyr. specialistės – Neringa J. P. ir A. K. – nustatė, kad sklypas naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį; gretutinių naudotojų interesai nepažeisti, tačiau tą patį žemės sklypą patikrinę 2014 m. birželio 6 d. (Žemės patikrinimo aktas Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-41) tos pačios specialistės konstatavo, jog faktiškai naudojamo žemės sklypo riba nesutampa su plane nurodytomis ribomis; šiaurinėje dalyje kelias tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir 4920/98 yra 2,30 m (t. b. 4 m), priekinėje dalyje sklypo 5-6 linija yra nutolusi nuo abrise pažymėto taško A23,30 m ir dengiasi su sklypo (duomenys neskelbtini) apie 5,70 m (rib. 5 ir 3); 4 m kelio, parodyto abrise, natūroje nėra.

K. N. žemės tarnybos pareigūnams faktas, kad užimta valstybinė žemė, paaiškėjo 2014 m. birželio 6 d., dėl to terminas administracinei nuobaudai skirti pagal ATPK 45 str. 1 d. turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 6 d. ir pasibaigė 2014 m. gruodžio 7 d. Nors byloje nėra duomenų apie 2014 m. spalio 30 d. patikrinimą, tačiau iš 2015 m. gegužės 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad tikrinta, ar pašalinti 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal pakartotinį 2015 m. gegužės 4 d. žemės sklypo patikrinimą, kurio metu konstatuota, jog 2014 m. spalio 30 d. nustatyti pažeidimai nepašalinti, t. y.: nėra sklypą žyminčių riboženklių (1) ir (2); žemės sklypo naudojama riba nepasikeitusi po 2014 m. spalio 30 d. atlikto patikrinimo; žemės sklypas naudojamas ne pagal planavimo dokumentuose nustatytas ribas; riboje 1-2 turi būti bendro naudojimo 4 m pl. kelias; įvertinus pirminius matavimų duomenis, 3 taškas nutolęs nuo A apie 23,30 m, o turi būti 13,90 m, todėl 2 taškas yra toliau apie 4 m ir užima dalį bendro naudojimo 4 m pl. kelio, pažymėto matavimų abrise ir Kalvių žemėtvarkos projekto plane; galimai užimta apie 234 kv. m valstybinės žemės (b. l. 7-9), tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 45 str. 1 d. G. S. nuo 2014 m. birželio 6 d. nebuvo surašyti, o surašytas tik 2015 m. birželio 18 d. (b. l. 4-6), ir tai, kad patikrinimas atliktas pakartotinai, neturi jokios teisinės reikšmės, skaičiuojant nuobaudos skyrimo pagal ATPK 45 str. 1 d. termino pradžią ir pabaigą, nes termino pradžios momentas susijęs tik su pažeidimo paaiškėjimo faktu, kuris užfiksuotas 2014 m. birželio 6 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 6ŽN-(14.6.73.)-41 ir, nors byloje nėra duomenų, bet nustatyta ir 2014 m. spalio 30 d. Atkreiptinas dėmesys, kad padarytas pažeidimas yra trunkamasis ir nėra baigtas, nes valstybinė žemė iki šiol nėra atlaisvinta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau, jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (LAT nutartis Nr. 2AT-2-2014, LVAT nutarimai Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012). Kadangi šioje byloje pažeidimas yra trunkamasis ir nebaigtas, nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas būtent nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 6 d.

ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, ATPK 35 str. 1 d. numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė nenurodė aplinkybių ir byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių faktą, kad terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pratęstas, todėl darytina išvada, jog jis nebuvo pratęstas. Nors teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinės bylos Nr. A2.1-432-753/2015 nagrinėjimo terminas buvo pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, pažymėtina, kad jis buvo pratęstas pakankamai neįsigilinus į bylos aplinkybes – į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra pasibaigęs, todėl negalėjo būti pratęstas.

ATPK 35 str. numatytas terminas yra naikinamasis ir pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Šios procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Minėtų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-727-12). Esat šioms aplinkybėms konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 str. 1 d., 250 str. 7 p.), negalima.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. S. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 7 d. pagrindu, pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 250 str. 7 d., 286, 287 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.2-432-753/2015, iškeltą G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.