- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- ATP-507-468/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimo, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 45 str. 1 d. 289 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ir 2009 m. spalio 23 d. sutartimi (nustatyta naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka) valdantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, joje įrengė tvenkinį, kuris įeina į privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio V. L., ribas ir užima 167 m² ploto.
Šalies argumentai
S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui. Nurodo, kad 2012 m. vasario mėn. jam priklausančioje sklypo dalyje buvo iškastas tvenkinys ir įrengta vandens pralaida į Neries upę. Šio tvenkinio iškasimo faktą 2012 m. patvirtino teisme apklausti liudytojai. Be to, tvenkinio buvimo faktą 2012 m. patvirtina 2012-10-19 daryta aerofotografinė nuotrauka, kuri yra pateikta šioje byloje. Apelianto teigimu, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad tvenkinys buvo iškastas 2012 metais, todėl administracinio teisės pažeidimo padarymo data yra 2012 m. vasario mėn.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. L. inicijuoto žemės nuosavybės atkūrimo pagrindu 2013-06-06 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo - patikrinimo aktas. Kadastrinius matavimus atliko Valstybės žemės fondas, patikrinimą atliko bei suderino ir ant žemės sklypo plano pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vyriausieji specialistai. Vyriausioji specialistė D. B., kuri patikrino formuojamo sklypo, į kurį įeina minėtas tvenkinys, ribas, turi tiek kompetenciją, tiek pareigą atlikti žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietovėje, taip pat turi ir gali organizuoti bei vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlikti patikras vietoje. Šios funkcijos ir pareigos yra nurodytos D. B. pareigybės aprašyme. Todėl institucijos atstovo išsakyti teiginiai ir argumentai pirmosios instancijos teisme, kad specialistė, kuri patikrino formuojamą žemės sklypą, neturėjo kompetencijos nustatyti teisės pažeidimą, yra nepagrįsti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo sužinojimo pradžią sieja su surašytu žemės naudojimo patikrinimo aktu. Atsižvelgiant į tai, kad specialistė žinojo apie administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, kurį ji turi ir gali nustatyti pagal savo kompetenciją, senaties terminas, apelianto teigimu, turi būti skaičiuojamas būtent nuo tos dienos, kai pastarajai tapo žinoma apie faktiškai padarytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. nuo 2013-06-06.
Anot apelianto, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad jis neturėjo tyčios užimti svetimą žemę, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų užimti V. L. priklausančią žemę, kadangi pastarajam asmeniui nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą buvo atkurta jau faktiškai esant iškastam tvenkiniui. Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių S. G. kaltę, t.y. jog jis užėmė ar sudarė sąlygas užimti V. L. priklausantį žemės sklypą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tvenkinys buvo iškastas ankščiau už V. L. nuosavybės teisės įregistravimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kada Nacionalinė žemės tarnyba tapo žinoma apie iškastą tvenkinį ir jo „įlindimą“ į gretimą sklypą, todėl iš esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
Iš V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo formavimo darbus, t.y. kadastro matavimus, ženklinimo darbus atliko valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“ Vilniaus žemėtvarkos skyrius, suderino ir patikrino Nacionalinė žemės tarnyba Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialistės. Specialistai nei tikrindami, nei derindami nenurodė minėto tvenkinio kaip trūkumo, nors tokią pareigą turėjo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba apie padarytą pažeidimą žinojo ne vėliau kaip 2014-02-20, todėl nagrinėjamoje byloje ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas pasibaigė atitinkamai 2014-08-20.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Vilniaus rajono skyriaus, prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. teiginiai, kad jis neturėjo tyčios užimti svetimą žemę, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų užimti V. L. priklausančią žemę, kadangi jam nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos jau faktiškai esant iškastam tvenkiniui, laikytini nereikšmingais ir nepagrįstais. S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas, ir jam yra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai. Dėl šios priežasties apeliantui, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, turi būti žinomos tikslios žemės sklypo ribos. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data yra 2009-06-19, kada ir nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, taip pat 2009-10-23 nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Apeliantas, pirkdamas žemės sklypą, žinojo jo ribas, kurios buvo nustatytos ir įregistruotos VĮ „Registrų centras“ 2009-06-19, taip pat žino žemės sklypo dalies, kurios naudotoju, remiantis 2009-10-07 sutartimi, jis yra, ribas. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad pažeidimo paaiškėjimo diena turėtų būti 2014-02-20. Skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2014-10-07 atliko patikrinimą vietoje, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinį naudojimą, ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą. 2014-10-07 atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą, buvo konstatuota, kad žemės sklypo dalies, nustatytos 2009-10-07 sutartimi, savininkas S. G. pietvakarinėje sklypo dalyje yra užėmęs, iškasdamas vandens telkinį, privataus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 167 m². Skyriaus specialistas, atliekantis žemės naudojimo patikrinimą ir fiksuodamas žemės sklypo faktinį naudojimą geodezine matavimo įranga GPS „TopCon“ GRS-1, dar nežino, ar yra užimta valstybinė ar privati žemė, ar ne. Užėmimo faktas užfiksuojamas tik grįžus į skyrių, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo duomenys yra sugretinami su turimais sklypo duomenimis, gautais iš VĮ „Registrų centras“. Apelianto teiginiai, kad neva pažeidimo paaiškėjimo momentu turi būti laikoma 2014-02-20, ir tai, kad apie pažeidimą tapo aišku dar derinant žemės sklypo kadastro duomenų bylą skyriuje, laikytini nepagrįstais. Specialistas žemės sklypo kadastro duomenų bylas tikrina, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-01-04 Nr. 1P-(1.3.)-2 įsakymą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymo Nr. 1P-98 „Dėl geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemes sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybines ekspertizės organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriame nėra įtvirtintas teisinis imperatyvas, kad žemes sklypo kadastro duomenų bylą tikrinantis specialistas siekia nustatyti galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus. Tam, kad būtų nustatytas pažeidimas, turi būti atlikta valstybinė žemės naudojimo kontrolė, t.y. nuvykta į vietą ir tikrinama faktinis žemės sklypo naudojimas, kas šiuo atveju buvo atlikta 2014-10-07, ir kada, pagal patikrinimo metu surinktus duomenis, sugretinus juos su turimais žemės sklypo duomenimis, gautais iš „VĮ Registrų centras“, buvo nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimo faktas, kurį S. G. pirmosios instancijos teisme pripažino ir jo neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, pažymi, kad ATPK 35 str. numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų paskirtis - garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.
Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
ATPK 45 str. 1 d. numatytas pažeidimas, už kurį nubaustas S. G., yra trunkamasis, todėl nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus skyriui) (toliau – ir Institucija) tapo apie jį žinoma. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad minėtai valstybės institucijai apie tai, kad S. G. priklausančiame žemės sklype yra iškastas tvenkinys, kuris įeina į V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, buvo žinoma anksčiau, tai yra 2014-02-20, kuomet buvo tikrinami ir derinami atliktų kadastrinių matavimų duomenys dėl V. L. priklausančio žemės sklypo suformulavimo, negu oficialiai atliktas patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (2014-10-07). Pažymėtina, kad tokias aplinkybes S. G. nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme bei duodamas paaiškinimus (b.l. 35-37, 52).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog S. G. padarytas pažeidimas buvo nustatytas tik 2014-10-07, kuomet buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 36 str. 1 d. nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 p. nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šių Nuostatų 4, 5 punktuose detalizuoti kontrolės įgyvendinimo būdai (Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir kt.). Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatuose nėra reglamentuota, kada, kokiais pagrindais tokie tikrinimai gali ar turi būti atliekami. Taigi teisės aktai neapibrėžia, į kokius konkrečius faktus turi reaguoti Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai ir kokios informacijos pagrindu privalo imtis Nuostatuose nurodytų veiksmų – atlikti patikrinimus, surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktus ir, nustačius pažeidimą, imtis atitinkamų priemonių, numatytų 6 punkte (surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba informuoti kitas institucijas pagal jų kompetenciją). Atsižvelgiant į tai ir į Nuostatų 1 punkte įtvirtintą žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslą (užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą), darytina išvada, kad vykdyti kontrolę Nacionalinė žemės tarnyba turėtų kiekvienu atveju, kai iš bet kokio šaltinio (fizinių ar juridinių asmenų, kitų valstybės institucijų pranešimų, pačios Nacionalinės žemės tarnybos nustatytų faktų ir kt.) gaunama pakankamai patikima informacija apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-2012).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus V. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, buvo sudarytas žemės sklypo planas, kurio duomenis 2014-02-20 patikrino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė D. B., o 2014-03-10 suderino vyriausioji specialistė V. U. (b.l. 41). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 24-25) patvirtina, kad 2014-03-28 nekilnojamojo turto registre V. L. nuosavybės teise buvo įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtų duomenų visuma patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiosios specialistės D. B. ir V. U. derinant minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą apie V. L. tikslias žemės sklypo ribas (tuo pačiu ir šių ribų pažeidimą) atitinkamai žinojo jau 2014-02-20 ir 2014-03-10. Tai suponuoja išvadą, jog Nacionalinė žemės tarnyba dar iki oficialaus patikrinimo turėjo pakankamai informacijos apie padarytą ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau šių duomenų pagrindu nesiėmė jokių veiksmų. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamai sureagavo tik gavusi V. L. pareiškimą, tačiau ignoravo anksčiau turėtą informaciją apie tą patį faktą, tai yra ėmėsi priemonių dėl vieno fakto, o į kitą nekreipė dėmesio, tuo pažeisdama teisės aktuose įtvirtintus bendradarbiavimo, tarnybinės pagalbos, skaidrumo ir objektyvumo principus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo negali atsidurti blogesnėje padėtyje (būti baudžiamas už nusižengimus praleidus tam skirtą terminą) dėl valstybės institucijų neveiklumo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo momentą siejo su oficialaus patikrinimo ir žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo data – 2014-10-07. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie tai, jog S. G. jam priklausančio žemės sklypo dalyje iškasė tvenkinį, kuris įeina į V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, t. y. galbūt padarė administracinį teisės pažeidimą, Nacionalinei žemės tarnybai tapo žinoma ne vėliau kaip 2014-02-20, todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas pasibaigė atitinkamai 2014-08-20. Net ir pripažinus, kad Nacionalinei žemės tarnybai apie padarytą pažeidimą tapo žinoma, gavus V. L. pareiškimą, tai yra 2014-08-19, skundžiamu nutarimu S. G. administracinė nuobauda paskirta suėjus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam nuobaudos skyrimo terminui.
Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda S. G. paskirta jau pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai.
Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinę nuobaudą S. G. paskyrė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla S. G. atžvilgiu dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.). Esant tokioms aplinkybėms, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. atžvilgiu dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.