- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-958-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40242-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas V. L. pateikė skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016-10-05 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vykdomąją bylą Nr. 0035/04/02318 nutraukti; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jas grąžinti. Nurodė, kad iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija vieną MMA jos ar ne, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms. Be to, vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo išduotas 2004 m., nėra jokių duomenų, kad skolininkas būtų atlikęs kokius veiksmus siekdamas išvengti baudos mokėjimo, ar kaip kitaip trukdęs vykdyti išieškojimą, o piniginių lėšų neturėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą, todėl išieškojimas dėl administracinės baudos turi būti nutrauktas dėl dviejų metų senaties suėjimo. Antstolis D. B., atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, 2016-10-27 patvarkyme nurodė, kad 2016-10-05 patvarkymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, areštavo 61,51 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Alytaus pataisos namų sąskaitoje ir įpareigojo pareiškėjo sąskaitą administruojančią įkalinimo įstaigą areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. CPK 668 straipsnio 1 dalies reglamentavimas dėl draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nėra taikomas lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Be to, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje nuolatos ir nuosekliai buvo atlikinėjami vykdymo veiksmai susiję su paskirtos baudos išieškojimu, todėl dviejų metų nutarimo vykdymo senaties terminas praleistas nebuvo. Tai, jog neturėjo kitų pajamų ar neturėjo jokio kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolas, nesuponuoja išvados, kad vykdomojoje byloje nebuvo visiškai nieko atlikta ir dėl to galima nutraukti vykdomąją bylą dėl suėjusio senaties termino.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad antstolio D. B. veiksmai, atlikti vykdymo proceso metu, yra teisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-12 nutartimi skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolio D. B. 2016-10-05 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-2016003920; kitoje dalyje skolininko skundą atmetė. Kaip matyti iš į vykdomąją bylą surinktų įrodymų, siekdamas iš skolininko išieškoti teismo paskirtą baudą, laikotarpiu nuo 2004-11-17 iki 2016-10-27 antstolis reguliariai tikrino viešuosius registrus, teikė paklausimus bankams dėl aktualios informacijos dėl skolininkui priklausančių sąskaitų pateikimo bei atliko kitus vykdymo veiksmus, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad yra praėjęs dviejų metų senaties terminas.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuota praktika, darė išvadą, kad antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.Teismas pažymėjo, kad vykdant išieškojimą iš skolininko, antstolis 2016-10-05 taip pat priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-2016003919, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo daryti išskaitas. Teismo vertinimu, šis patvarkymas laikytinas pagrįstu ir būtent pagal jį (tokia tvarka) turi būti išieškoma iš pareiškėjui į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų.Teismas konstatavo, kad antstolis D. B., nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje tenkino, o 2016-10-05 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-2016003920, panaikino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Antstolis D. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog antstolis, priimdamas 2016-10-05 patvarkymą, vadovavosi CPK 688 straipsniu. Antstolis taip pat laikėsi ir CPK 664 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės.Antstolis taikė dvi priverstinio vykdymo priemones – išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir išieškojimą iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (Alytaus pataisos namų depozitinėje sąskaitoje). Praktikoje yra dažni atvejai, kai pataisos namų sąskaitoje esančios skolininkui priklausančios piniginės lėšos, yra gautos iš skolininko artimųjų arba įvairios nuteistiesiems pervestos kompensacijos. Tokios pajamos yra laikomos skolininkui priklausančiomis pajamomis, gautomis iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Areštuodamas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, antstolis nežino jų kilmės, o skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos yra pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.Atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Pareiškėjas V. L. ir suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-10-08 vykdomąjį dokumentą Nr. A-1-1035-12 dėl 14,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. L. valstybės naudai. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininko buvimo vietą (Alytaus pataisos namai) bei 2016-10-05 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, reg. Nr. S-2016003920, nurodydamas, jog areštuoja 14,48 Eur skolos ir 47,03 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Antstolis nurodo, kad lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais antstolio argumentais nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo piniginėms lėšoms yra taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad antstolis siaurinamai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimą, taikomą nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas yra aiškiai pasakęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Antstolio D. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.