Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. O. (2023 m. birželio 21 d. teismo posėdyje), jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Titandrius“ atstovams advokatui Robertui Naruševičiui, advokato padėjėjai Eglei Šulcienei (2023 m. liepos 31 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo S. O. ieškinį atsakovui UAB „Titandrius“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo UAB „ Titandrius“ priešieškinį ieškovui dėl įsiskolinimo sumos ir netesybų sumažinimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. O. (toliau – ir darbuotojas, ieškovas) 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, komisija), nurodydamas, kad pagal 2019 m. sausio 30 d. sudarytą darbo sutartį dirbo pas atsakovę UAB „Titandrius“ (toliau – ir darbdavys, atsakovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakovė jau nuo pat pirmos komandiruočių kadencijos neišmokėjo jam viso atlyginimo ir liko skolinga 3000 Eur, už sumokėtas baudas nusižengiant vairavimo taisyklėms atsakovė liko skolinga jam 1226 Eur, už savo asmeninius pinigus ieškovas mokėjo 1227 Eur už detales automobiliui, stovėjimo aikšteles, techninį aptarnavimą, atsakovė nesumokėjo jam ir 5435 Eur už paskutinę kadenciją. Darbuotojo teigimu, bendra jo uždirbta suma yra 54936 Eur, o atsakovė yra sumokėjusi tik 45620,16 Eur. Todėl prašė išieškoti iš atsakovės 10888 Eur įsiskolinimo. 2022 m. spalio 15 d. prašymo papildymu iškėlė reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dviejų vidutinių atlyginimų dydžio kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo priteisimo, dėl 6000 Eur kompensacijos išieškojimo – 1000 Eur už patirtas materialines išlaidas važinėjimui iš Ukrainos į Lietuvą ir atgal, dėl apgyvendinimo Vilniuje ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes visa situacija su darbdaviu, bei važinėjimas pirmyn atgal karo metu jam kėlė milžinišką stresą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atleidimo pagrindo buvimą, drausminės nuobaudos darbuotojui taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, turi įrodyti darbdavys. Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. nuostata, visos abejonės aiškinamos darbuotojo naudai. Teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar tinkamai realizuota atleidimo procedūra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo nuo 2019 m. vasario 26 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal šalių 2019 m. sausio 30 d. pasirašytą darbo sutartį Nr. 19/07. Darbo sutartis nutraukta atsakovės 2022 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. DK 58 str. 1 d. pagrindu darbuotojui neatvykus į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties ar kitų svarbių priežasčių. Atsakovė yra deklaravusi VSDFV duomenų bazėje pravaikštas ieškovui 2022 m. rugpjūčio 12-26 dienomis. To priežastimi tapo atsakovės transporto vadovo I. M. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 12-26 dienomis ieškovas darbe nepasirodė. Pravaikštos ieškovui minėtu laikotarpiu pažymėtos ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau jis nėra pasirašytas atsakingų asmenų, neaiški jo suformavimo data ir laikas. Byloje esantis rugpjūčio 20 d. sms susirašinėjimas rodo šalių konfliktinę situaciją ir byloja apie tai, kad atsakovė žinojo, jog ieškovas yra išvykęs, kad nedirba. Tačiau šiame susirašinėjime su ieškovu atsakovė net neužsimena, jog jis turi pasirodyti darbe, kad jam fiksuojamos pravaikštos, kad ji, kaip darbdavė, imsis priemonių drausminei nuobaudai skirti.

Byloje esanti rašytinė informacija duoda pakankamai tvirtas prielaidas sutikti su ieškovu ir daryti išvadą, kad atsakovės pateikta rašytinė informacija suformuota po darbuotojo pasikreipimo į DGK.

Darbuotojas nenori būti grąžintas į buvusį darbą. Posėdžio metu pripažino, kad jau yra įsidarbinęs kitur. Tokiu būdu spręstinas kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo klausimas.

Pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis, ieškovo mėnesio VDU sudaro 1396,67 Eur, dienos – 66,50 Eur (1396,67 / 21 d. d.).

Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; virš minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1394-912/2020 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis).

Dėl neturtinės žalos.

Minėto DK 218 str. 2 d. ir DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Bet kokios žalos išieškojimas turi būti pagrįstas ir įrodytas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neabejotinai, asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Ieškovas šioje reikalavimų dalyje įrodinėjo, kad patyrė neturtinę žalą, nes jo atžvilgiu darbdavys elgėsi netinkamai, jį pažemino, sukėlė emocinius trikdžius, nestabilumo, finansinio nepatogumo jausmą, sveikatos sutrikimą ir pan.

Imant domėn paties ieškovo nurodytą greito įsidarbinimo aplinkybę, faktiškai ieškantis darbo dar esant teisiniuose santykiuose su atsakove ir tai realizavus (radus kitą darbdavį), ieškovui akivaizdžiai žinant, kad dėl jo savanoriško išvykimo į gimtinę darbo funkcijos faktiškai nebuvo atliekamos, atsižvelgiant ir į ieškovo posėdžio metu teiktus kiek nenuoseklius paaiškinimus ir jo elgesį, teismas nemano, kad dėl netinkamai realizuoto atleidimo ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Šią ieškinio poziciją teismas laiko neįrodyta ir ieškinį šioje reikalavimo dalyje atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teismas laiko, kad minėto VDU už visą pravaikštos laiką išieškojimas kompensuoja galimus nežymius ieškovo neturtinius praradimus.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Dėl nepriemokos ir netesybų dydžio.

Pagal DK 146 str. 2 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pareiga darbdaviui su darbuotoju atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, jei susitarimu nenustatyta kitaip, išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui; aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui, nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, kuris nagrinėjamas teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui įsiskolinimą ir mokėti DK 147 straipsnyje numatytas netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

DK 147 str. 2 d. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Darbdavys iš esmės neginčija aplinkybės, kad liko skolingas darbuotojui, pripažino, kad iki šiol net ir pripažinto įsiskolinimo dalies jam nėra padengęs.

Darbdavys, skaičiuodamas ir pagrįsdamas nurodyto įsiskolinimo ieškovui sumą, apeliuoja į tai, kad DGK nepriėmė domėn atsakovės padarytų išskaitų (kitoje DGK nurodytų sumų ir paskaičiavimų dalyje atsakovė nesutikimų neišreiškė).

DGK, priimdama sprendimą, neturėjo atsakovės pozicijos byloje, komisija vertino VSDF valdybos duomenis ir darė išvadą, kad už 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius išieškotinos likusios nesumokėtos dienpinigių sumos dalis yra – 2056,38 Eur (suma atskaičius mokesčius). Tokią išvadą komisija grindė darbo sutarties sąlygomis ir VSDFV deklaruotais duomenimis, pagal kuriuos už 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius ieškovui priskaičiuotina bendra 5028,38 Eur dienpinigių (3059 Eur (99 kalendorinės dienos x 31 Eur) ir darbo užmokesčio (1959,38 Eur neto) suma. Komisija, remdamasi tik ieškovo pateiktais duomenimis nustatė, kad už 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius atsakovas sumokėjo ieškovui 2972 Eur sumą, likusi nesumokėta jos dalis yra 2056,38 Eur.

Ginčydama komisijos konstatuotą nesumokėtą sumą, atsakovė pateikė savo skaičiavimus, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos duomenis, pagal kuriuos ieškovui laikotarpiu 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais paskaičiuota darbo užmokesčio ir dienpinigių suma yra 7011 Eur. Atsakovė taip pat teigė, kad dėl ieškovo padarytų nusižengimų išskaičiavo iš jam tenkančios sumos 940 Eur, todėl likusi mokėtina suma, jos teigimu, sudaro 6071 Eur.

DK 150 str. 2 d. 3 p. nustato, kad išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Ši teisės norma suponuoja darbdavio pareigą nustatyti ir įrodyti darbuotojo kaltę dėl padarytos žalos. Taip pat DK 150 str. 3 d. nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą nuo tos dienos, kurią sužinojo ar galėjo sužinoti apie išskaitos atsiradusį pagrindą.

Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie žalos padarymo faktus, vietą, laiką, žalos dydžio pagrindimą, darbuotojo paaiškinimą, darbuotojo kaltę pagrindžiančias bei kitas aplinkybes, būtinas nustatyti išskaitų pagrindimui. Išskaitą padarė savavališkai, po nurodyto termino, todėl ji negali būti laikoma teisėta.

Iš pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė minimu laikotarpiu iš viso sumokėjo ieškovui 6764,79 Eur. Iš šių sumokėtų sumų 2022 m. birželio 7 d. 1700 Eur dydžio mokėjimas ir 2022 birželio 8 d. 500 Eur mokėjimas atliktas už ankstesnius ieškovo darbo laikotarpius. Taigi, atsakovė ieškovui 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais nesumokėjo 1506,21 Eur (6071 Eur – 4564,79 Eur), nes ankstesni mokėjimai negali būti laikomi šio periodo mokėjimais.

Pati atsakovė teismui nurodė, kad už 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius paskaičiuota ieškovui išmokėjimui suma yra 7011 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės nurodytais duomenimis. Tokiu atveju, imant už pagrindą atsakovės pateiktą teismui sąskaitos išrašą su darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimais, padarytas išvadas dėl išskaitos neteisėtumo, konstatuotia, kad ieškovui už 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius atsakovė liko skolinga 2446,21 Eur (7011 Eur - 4564,79 Eur) (CPK 417 str.), kuri priteistina iš atsakovės ieškovo naudai. Tokiu būdu tenkinti priešieškinio reikalavimą sumažinti DGK išieškotą įsiskolinimo suma minusuojant išskaitą nėra.

Sutinkamai su DK 147 str. 2 d. darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

DGK išieškojo darbuotojo naudai 2793,34 Eur netesybų dėl nesavalaikio atsiskaitymo. Darbdavys priešieškiniu prašo mažinti netesybų dydį, remdamasis sunkia savo finansine padėtimi, taip pat ta aplinkybe, jog ieškovas dirbo atsakovės įmonėje neilgai, o taip pat tuo, kad dėl nesavalaikio atsiskaitymo yra ir darbuotojo kaltė.

Su šiuo nesutiktina.

Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, netesybų dydis gali būti mažinamas, jeigu toks priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, atsižvelgęs į darbuotojui neišmokėtos sumos dydį, jos prigimtį, į šios bylos nagrinėjimo trukmę, darbdavio išreikštą poziciją ir dokumentų suformavimo būdą jai pagrįsti, laiko, kad nėra pagrindo mažinti priteistų netesybų dydį, jis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvatus darbdavio padarytam pažeidimui.

DGK, skaičiuodama netesybas, jau jas sumažino. Darbuotojo kaltė dėl nesavalaikio atsiskaitymo byloje nenustatyta. Jokie ieškovo veiksmai/neveikimas neįtakojo atsakovės vėlavimo atsiskaityti su juo. DGK sprendimu nustatytos netesybos yra protingos ir proporcingos, optimalaus dydžio, todėl nemažintinos.

Atsakovei buvo ir yra žinoma apie įsiskolinimą darbuotojui, per visą bylos nagrinėjimo laiką ji nesumokėjo jam jokios pripažinto įsiskolinimo dalies, šiuo požiūriu nebuvo sąžininga darbuotojo atžvilgiu. Motyvas, jog netesybos lemtų itin sunkius finansinius padarinius ir turėtų neigiamą įtaką atsakovės vykdomai ūkinei veiklai ir šiuo metu sunkiai finansinei padėčiai, kitiems darbuotojams ir kreditoriams, pagrįstas tik prielaidomis ir subjektyviais pamąstymais, atsakovės pateikti duomenys besąlygiškai to neįrodo. DGK paskaičiuota netesybų suma (2793,34 Eur) nėra didelė tiek, kad iš esmės neigiamai įtakotų įmonės finansinę būklę.

Nepaisant bylos nagrinėjimo trukme sąlygoto didesnio laikotarpio netesyboms skaičiuoti buvimo, teismas, imdamas domėn nagrinėtino ginčo turinį ir jo esmę, ieškovo darbo trukmę ir jo darbą kitur, jo poziciją byloje, didesnės netesybų sumos ieškovui nepriteisia. Mano, kad šio ginčo atveju DGK nurodytas netesybų dydis yra optimaliai pagrįstas ir protingas.

Kiti procesiniai klausimai.

Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, jie nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme ir byloje esančių reikalavimų dalyku, nėra teisiškai reikšmingi įvardinto turinio ir pateikto konteksto reikalavimams spręsti.

Šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atitinkamai pagal išnagrinėto ginčo ir jo teisinio santykio pobūdį.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad sumokėjo savo advokatui 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų (dalis jų – 605 Eur pagal 2022-11-19 išankstinę sąskaitą yra sumokėti liudytoja byloje buvusio asmens E. B.). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovės išieškotina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės išieškotinas 337,87 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ji, kaip darbdavys, priešingai nei ieškovas, nėra atleista, bei 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis). Suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.

Šiam sprendimui įsiteisėjus DGK priimtas sprendimas laikytinas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo S. O. atleidimą iš darbo UAB ,,Titandrius“ neteisėtu, negrąžinti ieškovo S. O. į darbą UAB ,,Titandrius“, laikyti, kad darbo sutartis su juo nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo momento.

Priteisti ieškovui S. O. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,Titandrius“ (j. a. k. 304428649), 1396,67 Eur (suma neatskaičius mokesčių) dydžio kompensaciją dėl neteisėto atleidimo, 8380,02 Eur (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovo S. O. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Titandrius“ (j. a. k. 304428649), 2446,21 Eur (suma atskaičius mokesčius) dienpinigių įsiskolinimo už komandiruotės laikotarpį 2022 m. gegužės-rugpjūčio mėn. ir 2793,34 Eur (suma atskaičius mokesčius) netesybų už nesavalaikį atsiskaitymą.

Priteisti ieškovo S. O. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Titandrius“ (j. a. k. 304428649), 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Titandrius“ (j. a. k. 304428649), 345 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-18547/2022 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.