Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad bylos teismui pateikimo dieną nebebuvo vadovas, įmonei iškelta bankroto byla. Jo, kaip vadovo, pareiga buvo išlaikyti įmonės gyvybingumą. Išlaidos, kurios yra nurodytos sąraše, tai yra talpų nuomos, serverių nuoma, yra atsakingi prieš klientus, turi palaikyti sistemų veikimą, už kurias jie išstatinėja sąskaitas, generuoja apyvartą, jiems reikia atsiskaityti su kreditoriais. Visos išlaidos, kurios yra nurodytos kaip atliktos ne pagal eiliškumą, sutinka, kad padarytos ne pagal eiliškumą taip, kaip sako įstatymas, bet iš esmės jos buvo padarytos protingumo principu remiantis tam, kad būtų generuojamos pajamos įmonės kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Visos išlaidos yra būtinos, nėra nė vienos išlaidos, kuri nebūtų būtina. Tarp sprendimų yra pažymėta, kad jie vykdė teismo įsakymą dėl kurio buvo antstolio išieškojimas, negali sakyti, kad negalėjo sumokėti pinigų. Turėjo verslo kredito paskolą su „A.“, jei būtų nesumokėję kredito laiku, būtų nutraukę su jais kredito sutartį, būtų turėję didesnių finansinių problemų, nei turėjo. Verta paminėti, kad tai nebuvo ignoruojama, kad buvo mokama visiems, išskyrus VMI, per tą laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) ir VMI pasidalino apie 1 200 Eur sumą bendrai, tas įmokas, kurios buvo gautos bendrai iš klientų, tačiau nusirašė į SODROS ir VMI sąnaudas.

4. A. B. 2025 m. liepos 2 d. prašyme dėl papildomų paaiškinimų ir dokumentų pateikimo byloje nurodyta, kad administracinės atsakomybės taikymas jam, kaip įmonės vadovui, yra nepagrįstas, nes VMI pareiškimas pateiktas tada, kai teisiškai ir faktiškai nebėjo vadovo pareigų dėl bankroto bylos ir nemokumo administratoriaus paskyrimo. Įmonės gebėjimas disponuoti lėšomis buvo objektyviai suvaržytas, taikant PLAIS priverstinius apribojimus SODRA ir VMI naudai. Jis ėmėsi veiksmų generuoti įplaukas ir jas kryptingai nukreipė į kontroliuojamas, apribotas sąskaitas, kad būtų užtikrintas valstybės reikalavimų tenkinimas, prioritetiškai rūpinosi įmonės veiklos tęstinumu, atliekami mokėjimai kitiems tiekėjams buvo būtini veiklos palaikymui, o ne piktybiškas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas. Administracinės nuobaudos taikymas šioje situacijoje neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų dėl objektyvios faktinės situacijos.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

6. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai.

8. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

9. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. balandžio 1 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 86 518,22 Eur. Tai, kad Bendrovės vadovas žinojo apie Bendrovės finansinę situaciją ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų visų kreditorių atžvilgiu, patvirtina paties A. B. paaiškinimai, kad atsiskaitymai ne pagal eiliškumą buvo padaryti tam, kad būtų generuojamos pajamos įmonės kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Nekyla abejonių, kad Bendrovės finansinė padėtis ir turimi įsiskolinimai A. B. turėjo būti žinomi, nes jau 2024 m. kovo 21 d. A. B. pasirašė su VMI dvi mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-21542 ir Nr. (23.24-08) 327-21542. Po šių mokestinių paskolų sutarčių pasirašymo sekė dar viena 2024 m. gegužės 29 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-53227, tačiau visos trys sutartys buvo nutrauktos dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo.

11. Iš UAB C. sąskaitų matyti, kad didžiausios sumos buvo išmokėtos: UAB D. (1 405,34 Eur), UAB E. (504,57 Eur), UAB F. (958,93 Eur), UAB G. 402,28 Eur), UAB H. (1 585 Eur). Iš UAB „B.“ sąskaitų matyti, kad didžiausios sumos buvo išmokėtos: (duomenys neskelbtini) (321,71 Eur), UAB I. (1 800 Eur). UAB Y. (4 000 Eur), UAB J. (3 585 Eur). Iš AB SEB banko sąskaitos didžiausios sumos buvo išmokėtos: UAB „K“ (4 740,78 Eur), UAB D. (1 406,54 Eur), UAB L. (4 393 Eur), UAB H. (6 299,76 Eur), UAB H. (8 165,20 Eur), TRAVELPERK (1 700,50 Eur), UAB Y. (4 393 Eur), UAB H. (6 729,60 Eur), UAB I. (5 000 Eur), UAB Y. (3 509,09 Eur), UAB K. (1 875,5 Eur), UAB H. (1 534,49 Eur), UAB F. (1 337,05 Eur).

12. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

13. Duodamas paaiškinimus teisme A. B. nurodė, kad bylos teismui pateikimo dieną nebebuvo vadovas, įmonei iškelta bankroto byla, o jo, kaip vadovo, pareiga buvo išlaikyti įmonės gyvybingumą, todėl atliko mokėjimus ne pagal eilę. Visgi, šiuo atveju nagrinėjamas pažeidimas padarytas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. Tuo tarpu byla teismui pateikta 2025 m. balandžio 1 d. Taigi, bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu A. B. buvo Bendrovės vadovu, todėl faktas, kad A. B. šiuo metu nebėra Bendrovės vadovas nešalina jo kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau būtų užtikrinama Bendrovės veikla reikšminga tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Juridinio asmens vadovas privalo Bendrovės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Išimtimis nelaikomos ir sudėtingos situacijos Bendrovės veikloje, kurios atleistų Bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. ATP-653-458/2016).

14. ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

15. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

16. Teismo vertinimu, A. B., būdamas Bendrovės vadovas, suvokė savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne VMI. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

17. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

18. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

19. A. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovautos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Šiai dienai UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla. Bendrovė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė, mokestinių paskolų sutartys buvo nutrauktos. Nors A. B. teigė, kad jo pareiga buvo išlaikyti Bendrovės gyvybingumą, jo priimti sprendimai nepasiteisino ir išsaugoti Bendrovės nepavyko. Visgi, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

20. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir A. B. asmenybė. A. B. įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, vedęs, turi 2 mažamečius vaikus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. B. praeityje teistas nebuvo, administracine tvarka už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas. Šioje byloje analizuojamas nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.

21. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. B., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bank”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „Danske Bank“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-81-1242/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.