Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Edarsa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1231-823/2013 pagal ieškovo Fish & more GmbH ieškinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Aktrija“, „Edarsa“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo K. M. transporto paslaugų įmonė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Fish & more GmbH kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Aktrija“, „Edarsa“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovų 592 376,73 Lt (EUR 171 564,16) nuostolių atlyginimo (kompensacijos), 27 973,34 Lt (EUR 8 101,64) palūkanų, susidariusių iki 2011 m. rugsėjo 20 d. nuo laiku nesumokėtos skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 513,12 Lt (EUR 3 913,67) advokato išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovas UAB „Aktrija“ ieškovui nuolat teikė krovinių pervežimo paslaugas. 2010 m. rugsėjo 16 d. ieškovas pas atsakovą UAB „Aktrija“ užsakė krovinio (šaldytos žuvies) pervežimą maršrutu Olandija - Vokietija - Lietuva. Krovinys turėjo būti pristatytas į UAB „Kraitenė“, kuri turėjo jį supakuoti. UAB „Aktrija“ šiam pervežimui vykdyti pasitelkė atsakovą UAB „Edarsa“, su kuriuo 2010 m. rugsėjo 20 d. pasirašė krovinio pervežimo sutartį. Teigė, jog 2010 m. rugsėjo 23 d., pristačius krovinį į UAB „Kraitenė“, buvo nustatyta, kad visas krovinys yra sugadintas. Dėl šios priežasties UAB „Kraitenė“ atsisakė jį priimti. Apie susidariusią situaciją ieškovas nedelsiant informavo atsakovą UAB „Aktrija“. Atitinkamai buvo informuotas ir atsakovas UAB „Edarsa“ bei jo draudikas atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Pagal CMR konvencijos 25 straipsnį krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą ir kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas. Sugadinto krovinio vertė yra 654 527,13 Lt, likutinę šio krovinio vertė ekspertai nustatė 62 150,40 Lt, taigi, ieškovui padaryta žala yra 592 376,73 Lt (EUR 171 564,16). Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį vežėjas turi mokėti palūkanas nuo kompensacijos sumos. Ikiteisminio nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 13 513,12 Lt atstovavimo išlaidų, kurios turėtų būti atlygintos vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalis 3 punktu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui Fish & more GmbH solidariai iš atsakovų UAB „Edarsa“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 371 573, 97 Lt skolos dalį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui Fish & more GmbH iš atsakovo UAB „Edarsa“ 28 147,02 Lt skolos dalį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 7 482,01 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Fish & more GmbH ir 105,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo UAB „Edarsa“ 10 552,53 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Fish & more GmbH ir 121,25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovo Fish & more GmbH 133,17 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo UAB „Aktrija“ civilinės atsakomybės, pažymėjo, jog ieškovo ir atsakovo UAB „Aktrija“ sutartis į bylą nėra pateikta, todėl apie tai, ar UAB „Aktrija“ įsipareigojo teikti ekspedijavimo ar vežimo paslaugas, nuspręsti iš tarp šalių sudarytos sutarties turinio nėra galimybės. Ieškovas yra pateikęs į bylą kitus susitarimus su šiuo atsakovu, tačiau, teismo vertinimu, kiti šalių sutartiniai santykiai nepatvirtino, kad būtent UAB „Aktrija“ veikė kaip krovinio vežėjas CMR konvencijos prasme. Teismas pažymėjo, jog CMR važtaraščiuose vežėju nurodyta UAB „Edarsa“ ir tai, kad ieškovas krovinio vežėju laikė būtent UAB „Edarsa“, patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai apie ginčo sprendimą iki teismo – ieškovo pateikta pretenzija dėl krovinio sugadinimo, kurios adresatai – tik UAB „Edarsa“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau ne atsakovas UAB „Aktrija“, krovinio apžiūros raportas, kuriame UAB „Aktrija“ įvardyta ekspedicine kompanija, šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakingu už krovinio sugadinimą ieškovas laikė UAB „Edarsa“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir atsakovo UAB „Aktrija“ susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, todėl šio atsakovo atžvilgiu pareikštas reikalavimas CMR konvencijos 34 straipsnio pagrindu teismo negali būti tenkinamas.

Spręsdamas klausimą dėl UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybės, teismas iš į bylą pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovas UAB „Edarsa“ pateikė atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą – anketą vežėjo civilinės atsakomybės sutarčiai sudaryti - tarp šalių sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis PZULT Nr. 1180918, galiojanti nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. Pagal draudimo sutarties priedą, draudiminė apsauga taikoma, kai pervežimai vykdomi išvardytomis transporto priemonėmis – vilkikais SCANIA, įskaitant ir vilkiką, kuriuo buvo vežamas ieškovo krovinys (SCANIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nesutiko su atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ teigimu, kad priekaba – šaldytuvas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra savarankiška transporto priemonė, neįtraukta į nurodytą sąrašą ir todėl draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką nekyla.

Teismas iš atsakovo UAB „Edarsa“ pateiktos draudimo paraiškos nustatė, kad atsakovas planuoja atlikti įvairių krovinių, tarp jų krovinių su temperatūriniu režimu, baldų, naudotų automobilių pervežimą. Paraiškoje nurodytos transporto priemonės – vilkikai SCANIA. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė neginčijo, kad visos draudimo sutarties priede nurodytos transporto priemonės - SCANIA R420, yra vilkikai, kuriais neįmanoma transportuoti krovinio, nenaudojant priekabų, nebent krovinys būtų transportuojamas vairuotojo kabinoje, t. y. nurodytomis transporto priemonėmis neįmanoma atlikti vežimų, kuriuos atliekant buvo siekiama apdrausti civilinę atsakomybę. Taip pat teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ būtų prašęs atsakovo UAB „Edarsa“ patikslinti nurodytą informaciją ir pateikti naudojamų priekabų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepareikalavo draudimo sutartyje nurodyti visas vežimui naudojamas priekabas, teismo vertinimu, draudiminė apsauga galioja visais atvejais, kai vežimas yra vykdomas sutarties priede nurodytais vilkikais, nepriklausomai nuo vežimui naudojamos priekabos, ir galioja ginčo vežimo atveju, nes vežimui buvo naudojamas į draudimo sutartį įtrauktas vilkikas SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad gaisro metu priekaba buvo atskirta nuo vilkiko, esminės reikšmės neturi, kadangi krovinio transportavimui jūra taip pat taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 2 str. 1 d.), transportavimas jūra yra to paties vežimo dalis, o vežimą atsakovas UAB „Edarsa“ vykdė į draudimo sutarties priedą įtrauktu vilkiku valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat rėmėsi Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių 24.1.6 punktu, pagal kurį draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti arba išvengti, teigdamas, kad žala atsirado dėl atsakovo UAB „Edarsa“ nurodymo transportuoti krovinį priekaba su sugedusiu šaldymo agregatu, jo neperkraunant. Teismo vertinimu, aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, privalo įrodyti draudikas. Pasak teismo, byloje neįrodyta, kad krovinio sugadinimas buvo sąlygotas jo transportavimo jūra, neperkraunant į kitą priekabą. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad krovinys buvo sugadintas gaisro metu, ir tapo netinkamu naudoti dėl apdegimo, o ne dėl temperatūrinio režimo pokyčių. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas rėmėsi krovinio apžiūros raportu, kuriame nurodyta, kad šaldyta žuvis yra dalinai atitirpusi, tačiau apžiūra atlikta 2010 m. rugsėjo 27 d., raporte nurodoma, kad šaldytuvas išsijungė 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 10 val. ryto, todėl iš šio raporto neturėjo pagrindo spręsti, kad krovinys buvo atitirpęs jo pristatymo metu. Raporte taip pat nurodoma, kad krovinio pakuotė padengta suodžiais, skleidžia stiprų degėsių kvapą, taigi teismo vertinimu, šis įrodymas nepaneigė, kad krovinio sugadinimas buvo sąlygotas būtent gaisro, ir neįrodė, kad atsakovo UAB „Edarsa“ veiksmai, transportuojant priekabą jūra, būtų lėmę žalos atsiradimą ar ją padidinę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakymas mokėti draudimo išmoką Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių 24.1.6 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad argumentai, susiję su Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių 24.2.2. punkto taikymu, nenurodyti nei draudiko atsisakyme mokėti draudimo išmoką, nei parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, o išdėstyti tik teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, vien kilusio gaisro faktas nėra pakankamas patvirtinti aplinkybei, kad transporto priemonė, kuria buvo vežamas krovinys, buvo techniškai netvarkinga. Vairuotojo paaiškinimu, iki priekabą priduodant į saugojimo aikštelę, jis nei karto nebuvo sugedęs. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas UAB „Edarsa“ būtų pažeidęs transporto priemonėms taikytinus privalomos techninės apžiūros reikalavimus ir vežimui naudojęs transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat nenustatyta, kad atsakovo naudota transporto priemonė neatitinka draudimo taisyklių 17 paragrafo 17.1 punkto reikalavimų, todėl šį atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ argumentą teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas sprendė, kad atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą tarp jo ir atsakovo UAB „Edarsa“ sudarytos Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties ribose.

Iš į bylą pateiktos draudimo sutarties teismas nustatė, kad ja apdrausta UAB „Edarsa“ vežėjo civilinė atsakomybė, įskaitant atsakomybę už krovinio praradimą ar sugadinimą (draudimo suma 200 000 EUR), finansinius nuostolius (draudimo suma 10 000 EUR), krovinio gelbėjimo ir pašalinimo išlaidas (draudimo suma 10 000 EUR). Sutartyje numatyta besąlyginė išskaita (frančizė) reguliuojamos temperatūros kroviniams – 3 000 EUR vienam įvykiui.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos, padarytos krovinio sugadinimu, dydžio pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai, skaičiuodamas krovinio vertę, į ją įtraukė pardavimo maržą, kadangi ši suma yra ne sugadinto krovinio vertės dalis, o ieškovo negautos pajamos, t. y. suma, kurią ieškovas galbūt būtų gavęs, jei krovinys būtų realizuotas, todėl negali būti įtraukiama į krovinio vertės apskaičiavimą pagal CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, į šią sumą taip pat negali būti įtraukiamos prekių saugojimo išlaidos nuo perdirbimo/įsigijimo iki vežimo ir finansiniai kaštai (paskolos palūkanos), kadangi tai yra papildomos ieškovo išlaidos, nesusijusios su krovinio rinkos verte, ir nelaikytinos su krovinio vežimu susijusiomis išlaidomis. Todėl apskaičiuodamas krovinio rinkos vertę, teismas atsižvelgė ir vertino atitinkamų prekių įsigijimo (reikiamais atvejais – perdirbimo) kaštus.

Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovams nepateikus į bylą įrodymų, kad priimto vežti krovinio vertė pagal biržos kainas arba rinkos kainomis priėmimo vežti vietoje ir metu buvo mažesnė, nei ieškovo nurodoma krovinio įsigijimo vertė, todėl nusprendė, kad krovinio priėmimo vežti metu krovinio vertė sudarė 128 615,26 EUR (119 241,43 EUR menkės filė (7,7 EUR/kg, įtraukiant žaliavos kainą ir gamybos kainą), 4 946,4 EUR lydekos mėsa (2,29 EUR/kg pirkimo kaštai), 4 427,43 EUR tunas (įsigijimo kaštai)), o ieškovui mokėtina kompensacijos suma, atėmus krovinio likutinę vertę – 110 615,26 EUR (381 932,40 Lt). Atitinkamai CMR konvencijos pagrindu ieškovo reikalaujamų palūkanų sumą teismas sumažino iki 5 151,94 EUR (17 788,62 Lt). Teismas sprendė, jog iš atsakovų UAB „Edarsa“ ir UAB „PZU Lietuva“ solidariai priteistina suma, atskaičius frančizę, sudaro 107 615,26 EUR (371 573, 97 Lt), likusi suma (3 000 EUR kompensacijos ir 5 151,94 EUR palūkanų, viso 8 151,94 EUR (28 147,02 Lt)) teismo priteisiama ieškovo naudai iš tik atsakovo UAB „Edarsa“.

Spręsdamas klausimą dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašomos priteisti advokato paslaugų išlaidos yra susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka nagrinėjamoje byloje, todėl šį ieškovo pareikštą reikalavimą teismas atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti. Taip pat paršo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai sprendė, kad draudiko civilinė atsakomybė sutampa su vežėjo civiline atsakomybe ir kyla iš CMR konvencijos. Anot apelianto, draudiko atsakomybės ribas nustato draudimo sutartis, kuri numato išimtis iš CMR nustatytų taisyklių, reglamentuojančių vežėjo civilinę atsakomybę.

2. Pasak apelianto, teismas, atsisakydamas taikyti Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau – Taisyklės) 24.1.6 punkto nuostatas, netinkamai įvertino draudėjo elgesį krovinio sugadinimo metu – draudėjas savo nuožiūra, nesant būtinybės, atskyrė puspriekabę su kroviniu ir ją vieną paliko terminale Kylio uoste, taip prarasdamas galimybę prižiūrėti ir kontroliuoti puspriekabę, saugoti krovinį nuo galimo gedimo ir nedelsiant dėti pastangas žalai sumažinti. Apelianto teigimu, jeigu draudėjas nebūtų nusprendęs atskirti puspriekabės nuo vilkiko, tai vilkiko vairuotojas būtų pastebėjęs šaldymo įrangos gedimą, gaisrą ir jį užgesinęs gaisro pradžioje Kylio uoste, taip sumažindamas galimą žalos dydį.

3. Apelianto teigimu, kadangi krovinio nelydėjo konkreti sąskaita-faktūra, kurioje būtų nurodyta žuvies produkcijos kaina, teismas nepagrįstai kompensuojamą krovinio vertę apskaičiavo, remdamasis po krovinio gabenimo ir sugadinimo išrašytomis sąskaitos-faktūromis Nr. RE-20100928-010 ir Nr. PER-(LS-0001455), o kadangi ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie prekių biržos ar rinkos vertę, laikytina, kad byloje nebuvo tinkamai taikytos CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalys ir žala priteista nesant šioje teisės normoje nurodytų leistinų įrodymų. Anot apelianto, kitų įrodymų, tiesiogiai ar neabejotinai patvirtinančių, jog krovinio gabenimo metu buvo gabenamas krovinys, nurodytas vėliau išrašytose sąskaitose-faktūrose, ieškovas nepateikė.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Edarsa“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovo UAB „Edarsa“ priteistą skolos sumą sumažinti iki 14 898,77 Lt, atitinkamai sumažinti ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nesutinka su teismo apskaičiuotu žalos dydžiu. Teigia, jog Krovinio apžiūros raporte Nr. V269.10 nustatyta, kad ieškovas sugadintą krovinį pirko 2008 m. rugpjūčio 20 d. – 2008 m. rugpjūčio 22 d. 2,15 – 2,62 EUR/kg, krovinio vertę pagrindžiantys dokumentai neaiškūs, nepateikti žuvies kilmę patvirtinantys dokumentai, taip pat krovinio, kuris buvo saugomas BUAB „Kraitenė“ likutinė vertė – 18 000 EUR. Apelianto manymu, įvertinus šias aplinkybes, galima tvirtinti, kad krovinio pakrovimo metu jo vertė buvo apie 29 721,73 EUR (18 214,40 kg x 2,62 EUR – 18 000 EUR), o ne 189 564,16 EUR, kaip tvirtina ieškovas. Pasak apelianto, netgi šios dienos kainomis sugadintas krovinys kainuotų: 15 485,9 kg menkės x 7,85 Lt + 568,5 tuno x 19 Lt + 2 160 kg jūros lydekos x 11,98 Lt – 18 000 EUR x 3,45 Lt = 96 142,62 Lt. Apelianto nuomone, būtent nuo 96 142,62 Lt turi būti skaičiuojamos palūkanos, numatytos CMR konvencijos 27 straipsnyje – jos turi būti sumažintos ne iki 17 788,62 Lt, o iki 4 540,07 Lt. Apeliantas teigia, kad iš viso, kartu su franšize iš UAB „Edarsa“ turėtų būti priteista 14 898,77 Lt (4 540,07 Lt + 3 000 EUR x 3,4529 Lt) – teismas priteisė 28 147,02 Lt.

Prisidėjimu prie atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo atsakovas UAB „Edarsa“ prašo patenkinti UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą iš dalies ir nustatyti, kad žalos, padarytos krovinio sugadinimu, dydis yra 96 142,62 Lt.

Prisidėjimą prie apeliacinio skundo grindžia visiškai identiškais argumentais, kaip ir savo pateiktą apeliacinį skundą.

Ieškovas Fish & more GmbH ir atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimais į apeliacinius skundus palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir grindė juos bylos nagrinėjimo metu išsakytais argumentais, kurie pakartotinai neaptariami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų UAB „Edarsa“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ civilinės atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, konstatavęs, jog atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą tarp jo ir atsakovo UAB „Edarsa“ sudarytos Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties ribose.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ savo apeliaciniu skundu be kita ko, teigia, jog teismas netinkamai sprendė, kad draudiko civilinė atsakomybė sutampa su vežėjo civiline atsakomybe ir kyla iš CMR konvencijos. Anot apelianto, draudiko atsakomybės ribas nustato draudimo sutartis, kuri numato išimtis iš CMR nustatytų taisyklių, reglamentuojančių vežėjo civilinę atsakomybę.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pripažinta, kad visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytus požymius: vežama kelių transporto priemone, sausumos keliais, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimai sprendžiami pagal CMR konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant bylą dėl solidariųjų atsakovų, vežėjo ir draudiko civilinės atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas ne tik pagal CMR konvencijos nuostatų išaiškinimą, bet ir analizuojant vežėjo sudarytą vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kuri apibrėžia draudiko atsakomybės ribas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, spręsdamas klausimą dėl UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybės, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškiai nurodė, jog krovinio praradimo, sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui, kaip skolininkui atsiranda iš įstatymo (CMR konvencijos), draudikui – iš draudimo sutarties, konstatavo, kad atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą būtent tarp jo ir atsakovo UAB „Edarsa“ sudarytos Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties ribose.

Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ teigia, kad teismas, atsisakydamas taikyti Taisyklių Nr. 011 24.1.6 punkto nuostatas, netinkamai įvertino draudėjo elgesį krovinio sugadinimo metu. Apelianto teigimu, draudėjas savo nuožiūra, nesant būtinybės, atskyrė puspriekabę su kroviniu ir ją vieną paliko terminale Kylio uoste, taip prarasdamas galimybę prižiūrėti ir kontroliuoti puspriekabę, saugoti krovinį nuo galimo gedimo ir nedelsiant dėti pastangas žalai sumažinti. Apelianto teigimu, jeigu draudėjas nebūtų nusprendęs atskirti puspriekabės nuo vilkiko, tai vilkiko vairuotojas būtų pastebėjęs šaldymo įrangos gedimą, gaisrą ir jį užgesinęs gaisro pradžioje Kylio uoste, taip sumažindamas galimą žalos dydį.

Nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog ieškovas Fish & more GmbH 2010 m. rugsėjo 16 d. pas atsakovą UAB „Aktrija“ užsakė šaldytos žuvies pervežimą maršrutu Olandija – Vokietija – Lietuva, tačiau sutartis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Aktrija“ į bylą nėra pateikta. Šio atsakovo paaiškinimu, užsakymas pateiktas elektroninio susirašinėjimo būdu (191 b. l., 1 t.). Atsakovas UAB „Aktrija“, kaip užsakovas, 2010 m. rugsėjo 20 d. pateikė užsakymą atsakovui UAB „Edarsa“ (197 b. l., 1 t.), kurio pagrindu tarp atsakovų UAB „Aktrija“ ir UAB „Edarsa“ buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis (20 b. l., 1 t.) - vežėju CMR važtaraščiuose nurodyta UAB „Edarsa“ (25-26 b. l., 1 t.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinio vežimą faktiškai vykdė būtent UAB „Edarsa“.

Taip pat nustatyta, kad krovinio vežimas buvo vykdomas vilkiku SCANIA, valst. Nr. FAK 288 su priekaba – šaldytuvu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šaldytos žuvies krovinys buvo pakrautas dviejose pakrovimo vietose – Olandijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. ir Vokietijoje 2010 m. rugsėjo 22 d. 2010 m. rugsėjo 23 d. 01:35 val. priekaba – šaldytuvas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priduotas į DFDS SEAWAYS terminalą Kylyje transportavimui į Lietuvos Respubliką. Puspriekabės gabenimą iš Kylio į Klaipėdą užsakė trečiasis asmuo K. M. įmonė (122, 124 b. l., 2 t.). Į aikštelę priekaba – šaldytuvas priduotas tvarkingas (120 b. l., 2 t.; 79 b. l., 4 t.). Tarp 01:35 val. ir 9:30 val. šaldymo įrangoje kilo gaisras; tikėtina gaisro priežastis – techninis gedimas dyzelinės įrangos įjungimo baterijos srityje (80 b. l., 4 t.). Apie kilusį gaisrą informuota K. M. įmonė, šios įmonės nurodymu puspriekabė buvo išgabenta keltu į Klaipėdą neperkrovus krovinio (124, 127, 131 b. l., 2 t.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog UAB „Edarsa“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mototransa“) vežėjo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (52-53 b. l., 2 t.). 2010 m. rugsėjo 27 d. UAB „Edarsa“ informavo draudiką apie įvykį (140-141 b. l., 2 t.).

Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio 3 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pranešimo Nr. 04-15C-75538 atsakovui UAB „Edarsa“ turinio matyti, jog draudikas pranešė apie priimtą sprendimą nemokėti draudimo išmokos tuo pagrindu, kad puspriekabė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į apdraudžiamų transporto priemonių sąrašą, taip pat dėl to, kad draudėjas nesiėmė reikiamų priemonių žalai išvengti, o nurodė toliau transportuoti krovinį puspriekabėje su sugedusiu šaldymo agregatu (221 b. l., 1 t.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ grindė taisyklių 24.1.6 punktu, pagal kurį draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti arba išvengti, teigdamas, kad žala atsirado dėl atsakovo UAB „Edarsa“ nurodymo transportuoti krovinį priekaba su sugedusiu šaldymo agregatu, jo neperkraunant. Apeliaciniame gi skunde atsakovas jau teigia, kad neva draudėjas savo nuožiūra, nesant būtinybės, atskyrė puspriekabę su kroviniu ir ją vieną paliko terminale kylyje, taip prarasdamas galimybę prižiūrėti ir kontroliuoti puspriekabę, saugoti krovinį nuo galimo gedimo ir nedelsiant dėti pastangas žalai sumažinti.

Pažymėtina, jog pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatą, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

Apeliantai UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Edarsa“, ginčydami žalos, padarytos krovinio sugadinimu, dydį teigia, kad teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalis ir nesutinka su teismo apskaičiuotu žalos dydžiu.

Su tokiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

Duomenų apie krovinio vertę pagal biržos kainas, buvusias tuo metu, kai krovinys priimtas vežti, byloje nėra. Nei viena iš proceso šalių neprašė skirti ekspertizę krovinio vertei nustatyti.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog pristačius krovinį į UAB „Kraitenė“, buvo nustatyta, kad krovinys sugadintas: pakuotės išoriškai pažeistos, dėmėtos, jaučiamas degėsių kvapas (30 b. l., 1 t.) ir likutinė krovinio vertė įvertinta 18 000 EUR. Taip pat byloje nustatyta, kad sugadintą krovinį sudarė 1 548 kg organinės menkės BCD 199, 13 748 kg organinės menkės BELLY, 22,4 kg organinės menkės BCD 202, 167,5 kg organinės menkės BCD 108, 568,5 kg tuno MSC, 2160 kg jūros lydekos S777 (77 b. l., 2 t.). Pagal krovinio apžiūros raportą, tiksli krovinio vertė priėmimo vežti metu nenustatyta (79 b. l., 2 t.). Pagal byloje esančias ieškovo išrašytas sąskaitas krovinio vertė 27 864 EUR (18 EUR/kg) už organinę menkę BCD, 164 976 EUR (12 EUR/kg) už organinę menkę BELLY, 224 EUR (10 EUR/kg) už organinę menkę BCD 202, 1 675 EUR (10 EUR/kg) už organinę menkę BCD 108, 3 126,75 EUR (5,5 EUR/kg) už tuną, 5 508 EUR (2,55 EUR/kg) už lydeką (217-218 b. l., 2 t.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai (apeliantai) būtų pateikę į bylą įrodymus, jog priimto vežti krovinio vertė pagal biržos kainas arba rinkos kainomis priėmimo vežti vietoje ir metu buvo mažesnė, nei ieškovo nurodoma krovinio įsigijimo vertė. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog krovinio priėmimo vežti metu jo vertė iš viso sudarė 128 615,26 EUR (119 241,43 EUR menkės filė (7,7 EUR/kg, įtraukiant žaliavos kainą ir gamybos kainą), 4 946,4 EUR lydekos mėsa (2,29 EUR/kg pirkimo kaštai), 4 427,43 EUR tunas (įsigijimo kaštai)), o ieškovui mokėtina kompensacijos suma, atėmus krovinio likutinę vertę, sudaro 110 615,26 EUR (381 932,40 Lt).

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį patenkino iš dalies pagrįstai. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Ieškovas Fish & more GmbH atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos jis patyrė 1 474,20 EUR (5 090,12 Lt) bylinėjimosi išlaidų (7, 8-13, 14 b. l., 5 t.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog šios ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 str.). Todėl ieškovui iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Edarsa“ lygiomis dalimis priteistinos iš kiekvieno po 2 545,06 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869, adresas - Konstitucijos pr. 7, Vilnius) ieškovui Fish & more GmbH (j. a. k. HRB 631854, adresas – Allmandstrasse 8, D-88045 Friedrichshafen, Vokietijos Federacinė Respublika) 2 545,06 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Edarsa“ (j. a. k. 302454652, buveinė – Vėjų g. 39, Palanga) ieškovui Fish & more GmbH (j. a. k. HRB 631854, adresas – Allmandstrasse 8, D-88045 Friedrichshafen, Vokietijos Federacinė Respublika) 2 545,06 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.