- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-479-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17229-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Civinity namai Kaunas“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo A. M. 254,18 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, 2,97 Eur pradelstą skolos likutį, susidariusį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 0,88 Eur kompensacinių metinių palūkanų.
2. Nurodė, kad teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Atsakovui minėtame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai, turi prievolę mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, tačiau nesutinka mokėti už laiptinės, kurioje yra jo butas Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą. Už 2020 m. sausio mėnesio paslaugas išrašytą sąskaitą buvo įpareigotas sumokėti 254,18 Eur (PVM įskaičiuotas). Atsakovui iš viso už 2020 m. sausio mėnesio paslaugas su perskaičiuota laiptinės remonto suma buvo priskaityta 312,16 Eur (su PVM), kuriuos jis turėjo sumokėti iki 2020 m. vasario 29 d. Atsakovas nuo atliko tik dalinius mokėjimus. Dėl šios priežasties laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui susidarė bendra 257,15 Eur pradelstos skolos suma (254,18 Eur už laiptinės remontą, įskaitant pašto dėžutės keitimą, ir 2,97 Eur už kitas administravimo paslaugas).
3. Atsakovas už butą Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo sukaupęs lifto kaupiamųjų lėšų, tod (duomenys neskelbtini) už 1-os laiptinės remonto ir naujos pašto dėžutės įrengimo darbus jam buvo priskaičiuota 254,18 Eur suma. Šiuo atveju liftų kaupiamosios įmoko už jam priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti priskirtos prie buto Nr. 10. Už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo sukaupęs lifto kaupiamųjų lėšų sumą, todėl šios lėšos buvo panaudotos antros laiptinės, kurioje yra minėtas (duomenys neskelbtini) butas, remonto darbams apmokėti. Ieškovė 2019 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų daugumos sprendimą (įformintą prašymu) dėl I ir II laiptinės remonto, panaudojant butų savininkų sukauptas lėšas liftų remontui, įgyvendino taip, kaip jis buvo suformuluotas. Pats atsakovas davė sutikimą I laiptinės remontui, žinodamas, kad jis neturi sukaupęs kaupiamųjų lėšų liftų remontui už (duomenys neskelbtini) butą.
4. Dėl skolos apmokėjimo pradelsimo atsakovui buvo skaičiuojamos palūkanos. Nuo 2021 m. birželio 1 d. bendra priskaičiuotų palūkanų suma yra 0,88 Eur.
Šalies argumentai
5. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad nesutinka su 257,15 Eur skolos mokėjimu už 1-os laiptinės remontą, nes skola turi būti padengta iš lifto kaupiamųjų lėšų, kurių per abu atsakovo nuosavybės teise priklausančius butus ((duomenys neskelbtini) butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pilnai pakanka remonto darbams apmokėti, išskyrus menamą pašto dėžučių keitimą. Ieškovė buvo pasyvi ir, pasibaigus šalių ginčui dėl jų mokėjimo, neatliko jokių veiksmų, kad atsakovo sumokėtos kaupiamosios lėšos būtų tinkamai paskirstytos. Pareikštas reikalavimas yra neįrodytas, o dalis reikalavimo – 85,82 Eur apskritai neturi aiškaus faktinio ir teisinio pagrindo. Per du butus yra sukaupęs pakankamą kaupiamųjų lėšų kiekį, ką rodo 669,19 Eur kaupiamųjų lėšų sumos nurašymas. Skolos nurašymas reiškia, kad atsakovo mokėtos įmokos dėl kaupiamųjų lėšų už du butus turėjo būti jiems proporcingai paskirstytos.
7. Atsakovas dalinių mokėjimų niekada neatliko, mokėjo einamuosius mokėjimus už kitas paslaugas, bet atsisakė mokėti 254,18 Eur sumą už pirmos laiptinės remonto darbus ir naują pašto dėžutę bei jos sumontavimą. Sąskaitoje Nr. SP00695457 yra aiškiai išskirtas 55,01 Eur einamasis mokėjimas, kurį atsakovas sumokėjo, bei 257,15 Eur už ginčijamą skolą, kurios atsakovas ieškovei nurodė nemokėsiąs. Atlikti darbai yra tik dėl estetinės laiptinės išvaizdos, bet nėra būtini turtui išsaugoti. Ieškovė nepagrindė ir pašto dėžučių keitimo darbų būtinumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei UAB „Civinity namai Kaunas“ 257,15 Eur skolą, 0,88 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (258,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 037,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš A. M. valstybei 21,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Civinity namai Kaunas“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Būsto valda“) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė, kaip namo administratorius, įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra.
Šalies argumentai
10. Byloje pateiktas 2019 m. balandžio 27 d. Prašymas dėl sukauptų lifto lėšų panaudojimo viso namo laiptinių remontui, kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai prašo atlikti 1-os ir 2-os laiptinių remontą iki 10 000 Eur (viena laiptinė iki 5 000 Eur). Šiuos darbus sutinka atlikti, tik panaudojant už liftus, kuriuos keisti atsisako, surinktas lėšas – 8 174,43 Eur. Šį prašymą atsakovas lentelės eilutėje ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasirašęs, nurodęs, jog jam pritaria. Iš 2019 m. liepos 5 d. Atliktų darbų akto A000 matyti, kad UAB „Būsto valda“ atliko laiptinės remontą objekte (duomenys neskelbtini) už 5 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovės pateiktas Kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraštis patvirtina faktą, jog atsakovas 2019 m. liepos mėnesiui nebuvo sukaupęs kaupiamųjų lėšų už butą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto žiniaraščio matyti, kad atsakovas kaupiamąsias lėšas mokėjo už jam priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį antroje laiptinėje, ir už šį butą sukauptos lėšos buvo panaudotos padengti 2-os laiptinės remonto išlaidas.
12. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, atsakovas už bendro naudojimo objektus įmokas, mokesčius turi mokėti pagal turimus turtinius vienetus, todėl ieškovė jo už butą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptomis lėšomis negalėjo padengti 1-os laiptinės remonto išlaidų už butą Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A-2686 nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė pertvarkyta į UAB „Būsto valda“. Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022 spalio 26 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 53-2-606 nurodyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra sukaupę 11 465,08 Eur. Sukauptos lėšos yra tikslinės paskirties ir turi būti naudojamos tik pagal paskirtį. Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, jų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, šiuo atveju – UAB „Civinity namai Kaunas“. Rašte pabrėžta, kad liftų kaupiamųjų lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.
14. Liudytoja D. R. nurodė, kad kaupiamosios lėšos buvo pradėtos kaupti nuo 2009 m. balandžio mėnesio. Iki 2009 m. kaupiamosios lėšos buvo pervedamos į Kauno miesto savivaldybės sąskaitą. Ieškovė už laiptinės remontą patirtas išlaidas dengė iš namo butų ir kitų patalpų savininkų liftų kaupiamųjų lėšų pagal daugiabučio namo gyventojų prašymą, tačiau sukauptos kaupiamosios lėšos liftams rekonstruoti ar modernizuoti gali būti panaudotos padengti išlaidas, susijusias konkrečiai su liftų remonto darbais, ir, tik tinkamai pagrindus lėšų panaudojimo paskirtį, lėšos būtų pervedamos administratoriui iš savivaldybės specialios lėšų sąskaitos. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis mokėjo įmokas liftų remontui ir kad Kauno miesto savivaldybės sąskaitoje yra sukaupta minėtų kaupiamųjų lėšų už jam priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo argumentas, jog skola turėjo būti padengta iš kaupiamųjų lėšų, skirtų liftų remontui, kurios buvo kaupiamos laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2009 m., atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Byloje pateikta ieškovės atsakovui apmokėjimui pateikta sąskaita Nr. SP00695457 už suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., iš kurios matyti, jog atsakovui paskaičiuota 193,54 Eur už laiptinės remontą bei 16,53 Eur už pašto dėžutės keitimą (sumos be PVM), iš viso – 254,18 Eur (suma su PVM). Sąskaitoje nurodyta 257,15 Eur skola.
16. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas atsisakė mokėti ieškovės reikalaujamą sumą už atliktą 1-os laiptinės remontą bei pakeistas dėžutes. Tokiu būdu atsakovas tinkamai nevykdė pareigos mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl jam kyla pareiga sumokėti už 1-os laiptinės remontą ir pašto dėžutės pakeitimą bei pradelstą skolos likutį, susidariusį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m rugpjūčio 31 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 254,18 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, t. y. atliktą (duomenys neskelbtini), namo 1-os laiptinės remontą pagal atliktą darbų aktą Nr. A000, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą, bei 2,97 Eur pradelstą skolos likutį, susidariusį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., iš viso – 257,15 Eur, tenkintinas.
17. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi, todėl iš atsakovo priteistinos 0,88 Eur palūkanos. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Atstovas, rengdamas procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, ką patvirtina PVM sąskaitoje – faktūroje detalizuoti atlikti darbai ir jų apimtis, t. y. ieškovė išlaidas patyrė realiai ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 17 Eur žyminis mokestis ir 2 020,70 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (266,20 Eur už ieškinio parengimą, 484 Eur už dubliko parengimą, 302,50 Eur už atstovavimą civilinėje byloje (įskaitant pasiruošimui bylai sugaištą laiką), 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, 302,50 Eur už 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 28 d. prašymų dėl papildomų dokumentų prijungimo parengimą, 242 Eur už atstovavimą civilinėje byloje (įskaitant pasiruošimui bylai sugaištą laiką), 181,50 Eur už 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. spalio 4 d. prašymų Kauno miesto savivaldybei parengimą, 181,50 Eur už prašymą teismui dėl papildomų dokumentų). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 17 Eur žyminis mokestis ir 2 020,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš viso – 2 037,70 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindė šiais argumentais:
19.1. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes pasirengimo nagrinėti bylą būdą paskyrė paruošiamaisiais dokumentais, nors ieškovę šio sprendimo momentu atstovavo advokatas, tuo tarpu atsakovas jokio atstovo neturėjo. Atsakovas paruošiamuosius dokumentus pirmosios instancijos teismo įpareigojimu teikė, atsiliepdamas į juridinio asmens – profesionalaus ūkio subjekto, atstovaujamo advokato, be konkretaus faktinio pagrindo pateiktą ieškinį, tai yra akivaizdžiai nepalankiomis teisingam ginčo sprendimui sąlygomis. Tik po to, kai pasirengimas nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu buvo baigtas ir, kai teismas priėmė nutartį bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame sumažino ieškinio dalyko apimtį ir nurodė konkretų ieškinio pagrindą. Nesant kitos šalies sutikimo ir žinant, kad reikalavimai ieškinyje galėjo būti tinkamai suformuluoti nepriklausomai nuo paruošiamuosiuose dokumentuose pateiktų argumentų, teismas nemotyvavo patikslinto ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo nei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo požiūriu, nei tuo aspektu, kad ieškovė suformulavo visiškai naują ieškinio pagrindą, kuris kitaip kaip „skola“ nebuvo minimas pradiniame ieškinyje. Bylos nagrinėjimo metu keitėsi teismo sudėtis ir faktiškai pasirengimo žodiniam bylos nagrinėjimui nevyko.
Atsiliepimas
19.2. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, atitinkamai, ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį neatmetė galimybės sudaryti taikos sutartį, tačiau teismas nesvarstė šios galimybės. Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą ir, ieškovei neįrodžius reikalavimų pagrįstumo, ieškinys nepagrįstai buvo tenkintas pilna apimtimi. Teismas, remdamasis išimtinai ieškovės pateiktais duomenimis, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas atsisakė mokėti ieškovės reikalaujamą sumą už atliktą 1-os laiptinės remontą bei pakeistas dėžutes ir tokiu būdu tinkamai nevykdė pareigos mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Atsakovas niekada neatsisakė apmokėti už atliktą 1-os laiptinės remontą bei pakeistas dėžutes. Kartu su dalimi kitų butų savininkų davė sutikimą šiuos darbus apmokėti iš lifto renovacijai sukauptų lėšų, kurių, pakako apmokėti tiek 1-os, tiek 2-os namo laiptinės remonto darbus. Teismas neidentifikavo atsakovo prievolės, neišsiaiškino prisiimtų įsipareigojimų sąlygų ir turinio. Ieškovė neįrodė, kad tarp nuo 2000 iki 2009 metų daugiabučio namo butų savininkų lifto renovavimui kauptų lėšų, laikomų Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus specialiųjų lėšų sąskaitoje, nėra atsakovo sukauptų lėšų. Atsakovas yra dviejų butų, esančių viename daugiabučiame name savininkas, todėl jo nuo 2000 metų sukauptos kaupiamosios lėšos už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus turėjo būti apskaitytos vienoje sąskaitoje, vienoje sąskaitos kortelėje. Faktas, kad per laikotarpį nuo 2000 m. iki ieškinio pareiškimo dienos keitėsi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, nepaneigia ieškovės, kaip teisių perėmėjos, atsakomybės už perimto ir jai patikėto turto tinkamą apskaitą bei apsaugą. Ieškovė turi pareigą saugoti mokėjimo dokumentus. Teismas nepasisakė dėl atsakovo atstovo paaiškinimų apie turto patikėjimo teisės turinį, kuris yra aktualus šios bylos kontekste. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad kaupiamosios lėšos liftams rekonstruoti ir renovuoti gali būti panaudotos, tik padengti išlaidas, susijusias konkrečiai su liftų remonto darbais. Lifto renovavimui ir modernizavimui kauptų lėšų tikslinė paskirtis buvo apspręsta, namo gyventojams davus sutikimą jomis apmokėti laiptinių remonto darbus.
19.3. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė, kad ieškovė, tikslindama ieškinį, sumažino ieškinio sumą. Ieškovė nurodė, kad tai padarė dėl atsakovo paruošiamuosiuose dokumentuose pateiktų faktinių aplinkybių. Ieškinio suma buvo sumažinta 24,11 proc. (482,20 Eur), o teismas iš atsakovo priteisė visą bylinėjimosi išlaidų sumą. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydis dešimteriopai viršija ieškinio sumą, tačiau teismas šių aplinkybių neaptarė ir nemotyvavo.
20. Ieškovė UAB „Civinity namai Kaunas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
20.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė į savo valdomą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) namo liftų kaupiamąsias lėšas pradėjo rinkti tik nuo 2009 m. balandžio mėnesio. Per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki butų savininkų sprendimo (prašymo) remontuoti I ir II laiptines banko sąskaitoje buvo sukaupta 8 174,43 Eur liftų kaupiamųjų lėšų. Atsakovas minėtos liftų kaupiamųjų lėšų sumos nekvestionavo. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovas, jokia forma neišreiškė valios darbus finansuoti ir Kauno miesto savivaldybės specialioje sąskaitoje nuo 2000 m. gegužės mėn. iki 2009 mg. sukauptomis lėšomis. Be to, šios lėšos gali būti panaudotos tik namo lifto remontui ir jokiems kitiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo / remonto darbams šios tikslinės lėšos negali būti panaudotos ir pervestos jo administratoriui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis mokėjo kaupiamąsias lėšas liftų renovacijai laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. už Nr. (duomenys neskelbtini) butą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neturėjo sukaupęs jokių liftų kaupiamųjų lėšų už butą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis šių kaupiamųjų lėšų įmokų niekada nemokėjo. Būtent dėl šios priežasties jam buvo priskaičiuota visa išlaidų už darbus suma. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo apelianto už butą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas kaupiamąsias lėšas lifto renovacijai naudoti skolai, susidariusiai už butą Nr. (duomenys neskelbtini) padengti. Kaupiamosios lėšos apskaitomos kiekvienam daugiabučio namo butui / patalpai atskirai.
20.2. Teismas pagrįstai nemažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Patikslintas ieškinys buvo teikiamas būtent dėl apelianto nenuoseklumo. Tik jam pateikus procesinius dokumentus, paaiškėjo galutinė atsakovo pozicija. Patikslintu ieškiniu nebuvo keičiamas faktinis pagrindas ir reikalavimas. Ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu. Be to, už patikslintą ieškinį bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskaičiuotos. Visi ieškovės advokato atlikti teisiniai veiksmai šioje byloje buvo būtini. Ieškinio suma nėra esminis kriterijus, vertinant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos išlaidos yra proporcingos suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Nei apeliantas apeliaciniame skunde, nei ieškovė atsiliepime į skundą neginčija fakto, kad atsakovas privalo mokėti už bendro naudojimo objektų priežiūrą, t. y. už bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, teritorijos priežiūrą. Ginčas, nagrinėjamu atveju, yra kilęs dėl kaupiamųjų įmokų panaudojimo pagrįstumo.
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Civinity namai Kaunas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Būsto valda“) yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, teikianti butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, veikdama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymo Nr. A-4211 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas A. M. yra butų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkas.
24. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai 2019 m. balandžio 27 d. prašė ieškovės atlikti 1-os ir 2-os laiptinių remontą iki 10 000 Eur (viena laiptinė iki 5 000 Eur), panaudojant už liftus, surinktas lėšas – 8 174,43 Eur. Atsakovas taip pat šį prašymą yra pasirašęs ir nurodęs, jog prašymui pritaria. Iš byloje pateikto 2019 m. liepos 5 d. Atliktų darbų akto Nr. A000, nustatyta, kad užsakovas UAB „Būsto valda“, atliko laiptinės remontą, objekte (duomenys neskelbtini) už 5 500 Eur. Iš byloje pateikto kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraščio už 2019 m. liepos mėnesį, matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) sukauptų pinigų likutis 2019 m. liepos 1 d. buvo 0 Eur. Darbų iš kaupiamųjų lėšų darbų suma 259,68 Eur, apmokėtų iš kaupiamųjų lėšų suma 0 Eur. Byloje pateiktas UAB „Būsto valda“ Apyvartos žiniaraštis už paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. patvirtina, jog tuo laikotarpiu atsakovas už nuosavybės teise valdomą butą (duomenys neskelbtini) nemokėjo kaupiamųjų lėšų liftų remontui ir jų nesukaupė. Pagal pateiktą Apyvartos už paslaugas žiniaraštį, ieškovė nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. už suteiktas paslaugas atsakovui už butą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitas bendrai 1 507,96 Eur sumai. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas už paslaugas ieškovei sumokėjo 1 250,81 Eur likęs įsiskolinimas teiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas (už atliktą 1-os laiptinės remontą, įskaitant ir pašto dėžučių pakeitimą, bei skolos likutį) nurodytu laikotarpiu sudaro 257,15 Eur.
Dėl pareigos mokėti kaupiamąsias įmokas
25. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
26. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tuo tarpu lėšų kaupimas namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti numatytas ir kituose teisės aktuose.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti (25 str. 2 d.).
28. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nemokėjo mėnesinių lifto kaupiamųjų lėšų įmokų už butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo nurodytos ieškovės pateiktose sąskaitose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas 2019 m. liepos mėnesiui nebuvo sukaupęs kaupiamųjų lėšų už butą Nr. (duomenys neskelbtini), o sukauptos lėšos už butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį antroje laiptinėje buvo panaudotos padengti 2-os laiptinės remonto išlaidas. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai, dėl kaupiamųjų lėšų už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus turėjo būti apskaitytos vienoje sąskaitoje, vienoje sąskaitos kortelėje ir sukauptų už butą Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų panaudojimą 1-os laiptinės remonto išlaidų padengimui, nesuponuoja priešingos išvados, nes kaupiamosios lėšos buvo skaičiuojamos konkrečiai kiekvienam nekilnojamojo turto objektui (butui), ne buto savininkui. Vien ta aplinkybė, jog už butą Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptų lėšų suma būtų pakankama padengti skolą už 1-os laiptinės remonto darbus, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus.
Dėl procesinių pažeidimų
29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 227 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nustatydamas pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, kadangi atsakovas neturėjo advokato. Be to, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ir nesudarė galimybės taikiam ginčo sprendimui.
30. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 str.) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 str.). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
31. CPK 227 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
32. Sutiktina, su apeliantu, jog pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato, ir atsiliepime nurodė, jog byla nebus vedama per advokatą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes. Tačiau byloje nustatyta, jog teismas, priėmęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nusprendė pasirengimą nagrinėti bylą teisme vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu ir nurodė, jog atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepimo argumentus, šalių procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad abi šalys gali raštu tinkamai išdėstyti savo nuomonę dėl ginčo dalyko ir procesinių klausimų. Nesant pagrindo iš byloje esančių duomenų spręsti, kad atsakovas negalėjo išdėstyti savo pozicijos paruošiamuosiuose dokumentuose ar teismo posėdžiuose ir pateikti ją pagrindžiančių įrodymų, ar ieškovei buvo suteiktas kitoks pranašumas, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimo panaikinimas dėl netinkamai pritaikytų CPK 227 straipsnio nuostatų, taptų neproporcinga sankcija ieškovei, būtų vykdomas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus, papildomai būtų didinamos tiek teismo, tiek ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 str.). Be to, tokia bylos baigtis neatitiktų ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų,. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai buvo pakankamas tam, kad pirmosios instancijos teismas išspręstų ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
33. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
35. Apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai vertino įrodymus, iš esmės nenurodo, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais konkrečiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi. Byloje nustatytos aplinkybės, nesuteikė ieškovei nepateisinamo pranašumo prieš atsakovą, o atsakovas neįrodė, jog buvo ribojama jo teisė teikti įrodymus. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumas įvertintas ir sprendimas paremtas visapusiška ir išsamia byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių visumos analize. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien tai, kad teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi viena ar kita ginčo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar, kad sprendimas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Be to, šalys gali sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumažintos.
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
40. Pirmosios instancijos teismas, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 037,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 17 Eur žyminis mokestis ir 2 020,70 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (266,20 Eur už ieškinio parengimą, 484 Eur už dubliko parengimą, 544,50 Eur už atstovavimą civilinėje byloje (įskaitant pasiruošimui bylai sugaištą laiką), 726 Eur už prašymų dėl papildomų dokumentų prijungimo, Kauno miesto savivaldybei ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
42. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 7 – 8 punktai).
43. Ieškovė prašė priteisti jai 181,50 Eur už dviejų prašymų dėl įrodymų prijungimo, paklausimų Kauno miesto savivaldybei parengimą, bet maksimalus priteistinas dydis už paklausimų parengimą būtų 35,61 Eur (2 x 1 780,50 x 0,01) (Rekomendacijų 8.18 pp.).
44. Ieškovė taip pat prašė priteisti 544,50 Eur už prašymus priimti papildomus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Aplinkybė, kad ieškovė bei kartu su ieškiniu, nei su dubliku, nei su patikslintu ieškiniu nepateikė įrodymų dėl kaupiamųjų lėšų likučių (priskaičiavimo, panaudojimo, apmokėjimo), liftų kaupiamųjų apyvartos žiniaraščių, nors pasirengimo bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias galimybes, nėra pagrindas reikalauti, kad šias išlaidas atlygintų priešinga šalis.
45. Ieškovė nurodė, kad patyrė 544,50 Eur išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdžiuose. Teisinių paslaugų specifikacijoje, pagrindžiančioje šias išlaidas, nenurodyta, kiek laiko apeliantės atstovas skyrė konkrečiam veiksmui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimas teisme (keturiuose teismo posėdžiuose) truko beveik penkias valandas (2022 m. gegužės 16 d. – 1 val. 18 min, 2022 m. birželio 7 d. – 1 val. 02 min, 2022 m. rugsėjo 19 d. – 36 min, 2022 m. lapkričio 14 d. – 1 val. 37 min. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovas žinojo esmines ginčo aplinkybes, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamaisiais procesiniais dokumentais. Byla nėra sudėtinga, nereikalavo naujų žinių Įvertinusi nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei pagrįstai atlygintos bylinėjimosi išlaidos už jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme, t. y. 544,50 Eur (Rekomendacijų 8.19 pp.).
46. Kitų apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio ir dubliko parengimą) dydis pagrįstas, todėl jos priteistinos iš ieškovės. Tokiu būdu Iš viso apeliantei priteistina 1 330,31 Eur advokato atstovavimo išlaidų (266,20 + 484 + 544,50 + 35,61) (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 2, 7 punktai, 8.2, 8.3, 8.11, 8.18, 8.19 papunkčiai) bei sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis, iš viso 1 347,31 Eur (1 330,31 + 17).
47. Apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
48. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (patenkintas atsakovo reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumažinimo – patenkinta 20 proc. reikalavimo), šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš dalies.
49. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 717 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 143,40 Eur (717 x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
50. Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 1 089 Eur. Atsižvelgiant į bylos baigtį iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 871,20 Eur (1 089 x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
51. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš apelianto ieškovei priteistina 727,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“, juridinio asmens kodas 132125543, 1 347,31 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt septynis eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“, juridinio asmens kodas 132125543, 727,80 Eur (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.