- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2-1431-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17229-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“ atstovui advokatui A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“ patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Kaunas“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. spalio 22 d. ieškiniu, kurį galutinai patikslino 2022 m. balandžio 12 d., prašo:
1.1. Priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai 254,18 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, t. y. atliktą (duomenys neskelbtini), namo 1-os laiptinės remontą pagal atliktų darbų aktą A000, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą bei 2,97 Eur pradelstą skolos likutį, susidariusį nuo 2019 m. liepos 1 d., iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., t. y. viso priteisti 257,15 Eur skolą;
1.2. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 0,88 Eur kompensacinių metinių palūkanų;
1.3. Priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė, kurios ankstesnis pavadinimas UAB „Būsto valda“, ieškinyje nurodė, kad yra juridinis asmuo, organizuojantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas Kauno mieste. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. A-4211 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ ieškovė paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), administratore. Ieškovė šiuo atveju vykdo Daugiabučio namo administratoriaus funkcijas, teikia Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas.
3. Atsakovui nuo 1999 m. rugpjūčio 20 d. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 83.84 kv. m., esantis minėtame daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi Daugiabučiui namui, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei ieškovė teikia administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, atsakovas, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai, turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas.
4. Atsakovas už suteiktas paslaugas nemokėjo ir/ar mokėjo dalinai, todėl laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 257,15 Eur skola. Per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas ieškovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras už 2019 m. liepos 1 d. – 2021 m. liepos 30 d. laikotarpį, yra sumokėjęs įsiskolinimą, bendrai sumoje 1 119,85 Eur. Nepaisant šios sumokėtos sumos, atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. pradelsė sumokėti ieškovei 257,15 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovas kategoriškai nesutinka mokėti už laiptinės, kurioje yra jo 10 butas, remonto darbus, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą. Už laiptinės remontą, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą, atsakovas pagal už 2020 m. sausio mėnesio paslaugas išrašytą sąskaitą buvo įpareigotas sumokėti 254,18 Eur (PVM įskaičiuotas). Už laiptinės remonto darbus, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą, atsakovo mokėtina suma pirmą kartą buvo nurodyta 2019 m. liepos mėnesio suteiktų paslaugų sąskaitoje. Vėliau, įvertinus gautus butų savininkų pasiūlymus, kad išlaidos pašto dėžutėms ir jų įrengimui būtų skaičiuojamos butui kaip už vienetą, ieškovė sutiko su butų savininkų siūlymu, nes pašto dėžutė kaip vienetais skaičiuojamas daiktas buvo priskirta kiekvienam konkrečiam butui. Todėl ieškovė priėmė sprendimą atlikti perskaičiavimą, kuris yra matomas sąskaitoje Nr. SP00695457 (paslaugos nuo 2020 m. sausio 1d. iki 2020 m. sausio 31 d.), pagal kurią atsakovui pačios laiptinės remonto darbai kainavo 193,54 Eur, o pašto dėžutė su montavimo darbais – 16,53 Eur be PVM. Bendra mokėtina suma su PVM – 254,18 Eur. Atsakovui iš viso už 2020 m. sausio mėnesio paslaugas su perskaičiuota laiptinės remonto suma buvo priskaityta 312,16 Eur (su PVM), kuriuos jis turėjo sumokėti iki 2020 m. vasario 29 d. Įvertinus minėto mėnesio duomenis iš apyvartos žiniaraščio (laikotarpis nuo 2019 m. liepos iki 2021 m. spalio 18 d.), matyti, kad atsakovas atliko tik dalinį mokėjimą, t. y. iš 312,16 Eur sumokėjo tik 55,01 Eur ir pradelsė apmokėti 257,15 Eur, todėl ši suma su vasario mėnesį priskaitytomis sumomis (27,94 Eur už einamąjį vasario mėnesį) persikėlė į 2020 m. kovo mėnesį. Tačiau iki 2020 m. kovo 30 d. atsakovas ir vėl vietoj pilno apmokėjimo 285,09 Eur sumai atliko tik dalinį mokėjimą – sumokėjo 27,94 Eur ir dar kartą pradelsė apmokėti sumą, kurią turėjo apmokėti iki 2020 m. vasario 29 d. Kaip matyti iš atsakovo vykdytų apmokėjimų (minėto apyvartos žiniaraščio duomenys) jis nuo 2019 m. rugpjūčio taip niekada ir nevykdė tinkamo apmokėjimo už paslaugas, nes už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas, konkrečiai laiptinės remontą, įskaitant pašto dėžutės keitimą, atlikdavo tik dalinius mokėjimus. Dėl šios priežasties laikotarpiu ir nevisiško kitų paslaugų apmokėjimo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui susidarė bendra 257,15 Eur pradelstos skolos suma (254,18 Eur už I laiptinės remontą, įskaitant pašto dėžutės keitimą ir 2,97 Eur už kitas administravimo paslaugas).
6. Dėl skolos apmokėjimo pradelsimo atsakovui buvo skaičiuojamos palūkanos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. pagrindu. Atkreipiame dėmesį, kad apyvartos žiniaraštyje nurodyta sąvoka delspinigiai yra neteisinga, kadangi klientams už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojamos palūkanos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. Palūkanos klientams, šiuo atveju ir atsakovui, ieškovės naudojamoje apskaitos programoje pradėtos skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 1 d., skolininkams, kurie praleido terminą apmokėti iki 2021 m. gegužės 31 d. už 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitas. Priskaičiuotos palūkanos už kiekvieną pradelstą mėnesį yra nurodytos 2021 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių sąskaitose faktūrose. Bendra priskaičiuotų palūkanų suma yra 0,88 Eur. Pažymėtina, kad Ieškovė ėmėsi visų priemonių dėl skolos išieškojimo ne teisminiu būdu, jog tarp šalių būtų pasiektas susitarimas ir nebūtų didinamas atsakovo įsiskolinimas ir papildomos bylinėjimo išlaidos, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d kreipėsi į atsakovą raginant apmokėti tuo metu susidariusią 257,15 Eur skolą. Pažymėtina, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių dėl skolos išieškojimo ne teisminiu būdu, jog tarp šalių būtų pasiektas susitarimas ir nebūtų didinamas atsakovo įsiskolinimas ir papildomos bylinėjimo išlaidos.
Šalies argumentai
7. Ieškovė dublike nurodė, jog atsakant į atsakovo argumentus dėl pirmos laiptinės remonto, kurioje yra jo 10 butas, pažymėtina, kad kaip ir teisingai nurodo atsakovas, 2019 m. balandžio 27 d. ieškovei buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) Namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos prašymas (toliau – Prašymas), kuriuo savininkai prašė atlikti Namo 1-os ir 2-os laiptinės remontą. Namo butų ir kitų patalpų savininkai prašyme taip pat nurodė, kad apmokėjimui už šiuos darbus prašo panaudoti liftų, kuriuos atsisako keisti, sukauptas lėšas. Ieškovė, vykdydama namo butų ir kitų patalpų savininkų valią, organizavo 1-os laiptinės (kurioje yra ir atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas) darbus. Šie darbai buvo atlikti 2019 m. liepos mėn. Atsižvelgiant į prašymą apmokėjimui už darbus proporcingai buvo panaudotos Namo butų ir kitų patalpų savininkų liftų kaupiamosios lėšos. Kartu su remonto darbais ieškovė organizavo ir senų pašto dėžučių pakeitimo į naujas darbus. 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai įtvirtina, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąją daline nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Civiliniame kodekse (toliau – CK) taip pat įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (4.83 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė turtą taip pat administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, ieškovės veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus ,,Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2,3,6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jis jokių mokėjimų už minėtus darbus neprivalo atlikti, nes, pasak jo, mokėjimui už šiuos darbus turėjo būti panaudotos jo sukauptos kaupiamosios lėšos, skirtos liftų remontui. Ieškovė neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovo argumentu, kadangi atsakovas niekada nemokėjo įmokų už lifto kaupiamąsias lėšas, kurios buvo priskaičiuojamos butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas už Butą neturėjo sukaupęs lifto kaupiamųjų lėšų, už 1-os laiptinės remonto ir naujos pašto dėžutės įrengimo darbus jam buvo priskaičiuota visa mokėtina suma, o būtent 254,18 Eur. Akivaizdu, kad nesant buto sukauptų lėšų, jos negalėjo būti panaudotos apmokėjimui už darbus. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad jis Name turi kitą butą Nr. 41 ir nurodo, kad jam nesuprantama kaip už vieną butą susidaro skola už atliktą remontą, o už kitą – ne, taip pat nurodo, kad vienu atveju remonto darbai buvo apmokėti iš lifto kaupiamųjų lėšų, kitu atveju – ne, nors Darbų išlaidoms padengti buvo naudojamos visų Namo butų ir kitų patalpų savininkų sukauptos lifto kaupiamosios lėšos. Ieškovė sutinka su atsakovo nurodoma faktine aplinkybe, kad nuo jam priklausančio 41 buto atsakovas vykdė kaupiamųjų įmokų mokėjimą ir 2019 m. liepos mėnesiui nuo šio buto buvo sukaupta 211,65 Eur suma. Iš pateikto kaupiamų lėšų apyvartos žiniaraščio už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, matyti, kad 177,20 Eur iš 211,65 Eur sukauptos sumos buvo panaudota įskaitymui į už II namo laiptinės remonto darbų sumą, tenkančią atsakovo 41 butui.
8. Ieškovė pažymi, kad antros laiptinės remonto darbai atlikti 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Kartu ieškovė atkreipia dėmesį, kad remiantis CK 4.82 str. 3 ir 4 dalių nuostatų sistemine analize, įmokos ir kiti mokesčiai, susiję su bendro naudojimo objektų išlaikymu, remontu, išsaugojimu, atnaujinimu mokamos ir apskaitomos atskirai pagal savininkų turimus turtinius vienetus (atskirus butus ir kitokias patalpas). Savininkui nėra suteikta teisė pasirinkti nuo kurio buto mokėti privalomas įmokas, o nuo kurio nemokėti. Šiuo atveju atsakovui vykdant įmokas (tame tarpe ir liftų kaupiamąsias įmokas), susietas su jo 41 butu, jos negali būti priskirtos prie jo kito buto. Taigi skirtingai nuo aukščiau aptartos situacijos, susijusios su atsakovo 10 butu, už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo sukaupęs lifto kaupiamųjų lėšų minėtą sumą, todėl šiuo atveju lėšos buvo panaudotos antros laiptinės, kurioje ir yra minėtas 41 butas, remonto darbams apmokėti. Atsakovas, viena vertus, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovė jo sukauptas įmokas nuo 41 buto priskirtų mokėjimams už pirmos laiptinės remonto ir 10 buto naujos pašto dėžutės įrengimo darbus, kita vertus, atsakovas net neturėjo pakankamai sukauptų kaupiamųjų lėšų, kad kartu padengti atsakovo mokėtinas sumas už pirmos ir antros laiptinės remontus ir naujų pašto dėžučių įrengimą.
9. Atsakovas į šiuos aukščiau minėtus ieškovės argumentus nepateikė jokių konkrečių juos paneigiančių motyvų, kurie būtų pagrįsti konkrečių norminių teisės aktų konkrečiomis nuostatomis ar bent teismų praktika. Atsakovas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais (tripliko 11 ir 12 punktai), esą ieškovė nesugebėjo teisingai paskirstyti atsakovo sumokėtų kaupiamųjų lėšų, tačiau kurio konkrečiai teisės norminio akto konkreti nuostata ieškovei numato teisę nuo vieno buto sumokėtas kaupiamąsias lėšas priskirti kitam butui, atsakovas taip ir nenurodo. Tuo tarpu ieškovė vadovavosi ir iki šiol vadovaujasi CK 4.82 str. 3 ir 4 dalių nuostatomis, kurios aiškiai pasako, kad kiekvieno savininko įmokos apskaitomos atskirai už kiekvieno jo turimą turtinį vienetą.
10. Atsakovas savo atsisakymą mokėti už I laiptinės remontą, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą, taip pat nepagrįstai motyvuoja teiginiu, esą jis nedavė sutikimo remontuoti I laiptinės, jei jam privaloma mokėti suma už šį remontą nebus dengiama iš liftų kaupiamųjų lėšų. Prie patikslinto ieškinio pridedamas atsakovo minimas 2019 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų daugumos sprendimas (įformintas prašymu) dėl I ir II laiptinės remonto panaudojant butų savininkų sukauptas lėšas liftų remontui. Ieškovė minėtą butų savininkų sprendimą įgyvendino taip, kaip jis ir buvo suformuluotas, t.y. buvo atliktas I laiptinės remontas, už šį remontą panaudotos tų I laiptinės butų savininkų sukauptos kaupiamosios lėšos liftų remontui, kurie tokias lėšas buvo sukaupę, o tie I laiptinės butų savininkai, kurie nebuvo sukaupę kaupiamųjų lėšų liftų remontui, buvo apmokestinti kaip ir numato LR CK 4.82 str. 3 d. Pažymėtina, kad pats atsakovas davė sutikimą I laiptinės remontui, žinodamas, kad jis neturi sukaupęs kaupiamųjų lėšų liftų remontui už 10 butą, kuris ir priklauso I laiptinei. Todėl duodamas sutikimą ir kartu suprasdamas, kad ieškovė negali jo mokėtiną sumą už I laiptinės remontą dengti tų I laiptinės butų savininkų kaupiamosiomis lėšomis liftų remontui, kurie tokias lėšas realiai mokėjo nuo savo buto ir turėjo sukaupę, atsakovas neturi pagrindo atšaukti šio savo sutikimo po I laiptinės remonto atlikimo.
Atsiliepimas
11. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime išdėstytais atsikirtimais dėl jų nepagrįstumo. Kadangi atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai nepaneigia ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Atsakovo atsiliepime išdėstyti teiginiai, kuriais šią bylą nagrinėjantis teismas informuojamas apie 2020 metais atsakovo atžvilgiu pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi pagal minėtą ieškinį pradėta civilinė byla nebuvo išnagrinėta ar kitaip baigta teismo procesiniu sprendimu, dėl kurio nebūtų galimas teisminis procesas pagal dabar pateiktą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. Š. nurodė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
II. Atsakovo A. M. atsikirtimai, reikalavimai ir argumentai
13. Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą ir prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
14. Atsakovas nurodo, jog su ieškiniu nesutinka bei pažymi, kad neginčija ir niekada neginčijo prievolės mokėti už teikiamas namo administravimo paslaugas. Ieškovė nagrinėjamu atveju ieškinyje vieną vertus nurodė, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovo mokėjimus įskaitė senesnei skolai dengti, tačiau toliau nurodo, kad tai atsakovo įsiskolinimas už administravimo, techninės priežiūros paslaugas, neapmokėtas kaupiamąsias lėšas, organizuotus statybos ir remonto darbus, kitas organizuotas paslaugas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Senesnės skolos akivaizdžiai nebuvo dengiamos, nes atsakovas nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. spalio mėn. pagal išrašytas sąskaitas faktūras ieškovei sumokėjo viso 1 178,91 Eur. Atsakovas atsisakė mokėti už organizuotus statybos ir remonto darbus, nes pastarieji turėjo būti apmokėti iš kaupiamųjų lėšų.
15. Ieškovė ieškinyje neatskleidžia, kad jai buvo puikiai žinoma, jog atsakovas neketina mokėti už 2019 m. liepos mėn. organizuotus statybos ir remonto darbus ir jau antrą kartą dėl to paties dalyko kreipiasi į teismą. Kadangi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, šį kartą ieškovė ieškinį teikia paprasčiausiai nutylėdama apie šią aplinkybę.
16. Ieškinyje nėra atskleistas prievolės susidarymo pagrindas, tačiau jis yra atskleistas ieškovės 2020 m. balandžio 24 d. dublike civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame procesiniame dokumente ieškovė paaiškino, kad 2019 m. balandžio 27 d. buvo gautas namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos prašymas, kuriuo savininkai prašė atlikti namo 1-os ir 2-os laiptinės remontą. Namo butų ir kitų patalpų savininkai prašyme taip pat nurodė, kad apmokėjimui už šiuos darbus prašo panaudoti liftų, kuriuos atsisako keisti, sukauptas lėšas (2020 m. balandžio 24 d. dubliko 2 punktas). Nurodė, kad atsakovas niekada nemokėjo įmokų už lifto kaupiamąsias lėšas, kurios buvo priskaičiuojamos butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovo skola už šias lėšas sudarė 669,19 Eur. Minėta skola atsakovui buvo nurašyta 2018 m. liepos mėn. Ieškovė pateikė šią aplinkybę patvirtinančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. balandžio 24 d. dubliko 4 punktas).
Atsiliepimas
17. Atsakovas nurodytoje byloje ginčijo tiek dalies ieškovės nurodytų darbų atlikimo faktą (pašto dėžučių keitimą), tiek tai, kad jis yra dviejų butų savininkas, kurio sukauptų lėšų pakako organizuotus statybos ir remonto darbams (žr. atsakovo atsiliepimą į ieškinį ir tripliką civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
18. Namo administratorius (ieškovė) jau nuo seno neteikė jokios informacijos apie atsakovo sukauptas kaupiamąsias lėšas. Atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad per du butus yra sukaupęs pakankamą kaupiamųjų lėšų kiekį ir namo administratorius galop su tuo sutiko, ką ir liudija anksčiau nurodytos 669,19 Eur kaupiamųjų lėšų sumos nurašymas. Atsakovas pažymi, kad prievolė teisingai paskirstyti kaupiamąsias lėšas tenka namo administratoriui, todėl nurašydamas skolą jis atitinkamai prisiėmė ir visą atsakomybę už tinkamą kaupiamųjų lėšų paskirstymą tarp dviejų atsakovo turimų butų name. Atsakovo vertinimu, skolos nurašymas reiškia, kad atsakovo mokėtos įmokos dėl kaupiamųjų lėšų už du butus turėjo būti jiems proporcingai paskirstytos. Tai reiškia, kad 2019 m. liepos mėn. atsakovas turėjo turėti kaupiamųjų lėšų ir už atliktus statybos ir remonto darbus turėjo būti apmokėta iš jų, nes tik tokia sąlyga buvo duotas sutikimas statybos ir remonto darbams atlikti.
Atsiliepimas
19. Atsakovas tripliku nurodo, kad ieškovas kaupiamųjų lėšų forma iš asmeninės sąskaitos už abu valdomus butus yra apmokėjęs visas jam priklausančias apmokėti atlikto remonto išlaidas ir mokesčius už komunalines paslaugas. Tik ieškovas, atsakovo vertinimu, nesugeba šių įmokų užpajamuoti. Neteisingi ieškovės atsikirtimai jog atsakovas ginčija tik dalį sumos (t. y. 258,18 Eur sumą už pirmos laiptinės remonto darbus) ir 20 Eur už naują pašto dėžutę ir jos sumontavimą, yra neteisingi.
20. Ieškovas pripažįsta, kad nuo pat pradžių atsakovas atsisakė mokėti 254,18 Eur sumą. Likusi reikalaujamos skolos dalis yra apskritai nėra indentifikuota. Reikalaujama 340 Eur skola atsakovui susidarė atsakovui atsisakant mokėti 254,18 Eur sumą, bet toliau atliekant einamuosius mokėjimus už kitas paslaugas. Ieškovas paprasčiausiai klaidina teismą, teikdamas, kad atsakovas iš 340 Eur reikalaujamos skolos sumos atsiliepimu ginčija 254,18 Eur sumą. Pareiga pagrįsti likusią sumos dalį (85,82 Eur) tenka ieškovei. Pastarosios pagrindimo nei ieškinyje nei dublike nėra. Ieškovė iš esmės suniveliuoja tariamas skirtingas skolas (administravimo paslaugas, remonto ir kt.) į vieną skolą ir pateikia tai, kaip faktą, nes kaip liudija sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas dalinių mokėjimų niekada neatliko: mokėjo einamuosius mokėjimus už kitas paslaugas, bet atsisakė mokėti 254,18 Eur sumą už pirmos laiptinės remonto darbus ir naują pašto dėžutę bei jos sumontavimą. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai išskirtas 55,01 Eur einamasis mokėjimas, kurį atsakovas sumokėjo ir ginčo dėl to nėra bei 257,15 Eur už ginčijamą skolą, kurios atsakovas aiškiai ir ne vieną kartą ieškovei nurodė nemokėsiąs.
21. Iš atsakovo reikalaujamos priteisti skolos kilmė yra tik už pirmos laiptinės remonto darbus ir naują pašto dėžutę bei jos sumontavimą. Už kitas paslaugas atsakovas mokėti niekada neatsisakė ir toliau jas moka.
22. Ieškovė nepagrindžia, kad buvo atliekami veiksmai, būti turtui išsaugoti, nes laiptinės remontas ne visais atvejais bus būtinas turtui išsaugoti. Šiuo atveju atliekamas laiptinės remontas nepatenka į šio straipsnio taikymo sritį, nes buvo atlikti tik dažymo ir su jais susiję darbai. Šie darbai yra tik dėl estetinės laiptinės išvaizdos ir nėra būtini turtui išsaugoti. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatos yra deklaratyvios ir nepagrindžia pašto dėžučių pakeitimo darbų būtinumo, nes byloje neįrodinėjama, kad buvusios pašto dėžutės šių reikalavimų neatitiko.
23. Nurodydama, kad atsakovas nemokėjo kaupiamųjų lėšų, ieškovė vėlgi niekaip neatsikerta į atsakovo argumentus, kad jos prievolė sumokėti iš jo reikalaujamas kaupiamąsias lėšas pasibaigė pačios ieškovės šių lėšų nurašymu. Atsakovas reikalavo, kad jo mokamos kaupiamosios lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp dviejų jo turimų butų. Ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl kaupiamųjų lėšų ir turėjo pareigą tinkamai paskirstyti sumokėtas kaupiamąsias lėšas, to ji nepadarė ir šiuo aspektu veikia išimtinai savo rizika, kuri negali būti iš naujo perkeliama atsakovui.
24. Atsakovas neneigia pareigos mokėti kaupiamąsias lėšas, atsakovo pagrindinis argumentas procesiniuose dokumentuose yra tai, kad kaupiamąsias lėšas jis mokėjo, tačiau ieškovė nesugebėjo pagrįsti jų dydžio ir jos buvo paskirstytos neteisingai. Šis klausimas tarp šalių yra išspręstas ieškovei nurašius (atsisakius reikalavimo) 669,19 Eur kaupiamųjų lėšų. Taigi ieškovė pareiga yra kaupiamąsias lėšas tinkamai, įstatymus atitinkančiu būdu paskirstyti.
25. Atsakovas turėjo pakankamai sukaupęs kaupiamųjų lėšų, tačiau ieškovė buvo pasyvi ir pasibaigus šalių ginčui dėl jų mokėjimo, neatliko jokių veiksmų, kad atsakovo sumokėtos kaupiamosios lėšos būtų tinkamai paskirstytos ir tokiu būdu užtikrintas privalomasis kaupiamųjų lėšų rinkimas. Pareikštas reikalavimas yra neįrodytas, o dalis reikalavimo (85,82 Eur) apskritai neturi aiškaus faktinio ir teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
26. Atsakovas nurodo, kad remonto darbai turėjo būti apmokėti iš lifto kaupiamųjų lėšų, kurių per du vieno savininko butus (10 ir 41, (duomenys neskelbtini)) pilnai pakako remonto darbams apmokėti, išskyrus menamą pašto dėžučių keitimą.
27. Atsakovo atstovas advokatas K. O. teismo posėdžio metu iš esmės nurodė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Civinity namai Kaunas“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Būsto valda“) yra juridinis asmuo, teikiantis (organizuojantis) butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas Kauno mieste. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. Įsakymu Nr. A-4211 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ ieškovė buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Ieškovė šiuo atveju vykdo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas bei teikia daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros, daugiabučio bendrojo naudojimo objektų remonto ir kitas paslaugas.
29. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo turinio nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 1999 m. rugpjūčio 26 d.
30. Nustatyta, jog minėtame daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas Nr. 41.
31. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 257,15 Eur skolos priteisimo iš atsakovo, kurią sudaro 254,18 Eur skola už atliktą 1-os laiptinės remontą adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir pašto dėžučių pakeitimą bei 2,97 Eur pradelstas skolos likutis susidaręs laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
32. Atsakovas nesutinka su 257,15 Eur skolos sumokėjimu už 1-os laiptinės remontą ir nurodo, kad ši skola turi būti padengta iš lifto kaupiamųjų lėšų, kurių per abu atsakovo nuosavybės teise priklausančius butus ((duomenys neskelbtini)butai Nr. 10 ir Nr. 41) pilnai pakako remonto darbams apmokėti išskyrus menamą pašto dėžučių keitimą.
33. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje detalizuojami pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, nustatant, kad prie bendrojo naudojimo patalpų yra priskiriamos ir pastato laiptinės.
34. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Sąvoka „administravimas“ apibrėžiama kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirti užtikrinti. Taigi ieškovė, kaip namo administratorius vykdo pagrindinį uždavinį – įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra.
35. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, buto savininko pareiga yra išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Buto ir kitų patalpų savininkas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas namo atnaujinimui. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ne visais atvejais yra būtinas patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, nes tokį sprendimą gali priimti ir administratorius. Kai išlaidos yra susijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir administratorius dėl to yra priėmęs sprendimą, buto ir kitų patalpų savininkas neturi teisės atsisakyti apmokėti tokias išlaidas. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
36. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas už lifto naudojimą ir priežiūrą – pagal lifto priežiūros pirkimo sutartyje nustatytą lifto priežiūros kainą ir sunaudotos elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis; jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto elektros energiją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 8.4 punktas).
37. Byloje pateiktas 2019 m. balandžio 27 d. Prašymas dėl sukauptų lifto lėšų panaudojimo viso namo laiptinių remontui, kuris skirtas UAB „Būsto valda“ ir kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai prašo atlikti 1-os ir 2-os laiptinių remontą iki 10 000 Eur (viena laiptinė iki 5 000 Eur). Šiuos darbus sutinka atlikti tik panaudojant už liftus, kuriuos keisti atsisako, surinktas lėšas – 8 174,43 Eur. Nustatyta, jog šį prašymą atsakovas lentelės eilutėje ties buto Nr. 10 yra pasirašęs ir nurodęs, jog prašymui pritaria.
38. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 5 d. Atliktų darbų aktas A000, iš kurio matyti, kad užsakovas UAB „Būsto valda“, atliko laiptinės remontą, objekte (duomenys neskelbtini)-I už 5 500,00 Eur.
39. Ieškovė į šią civilinę bylą pateikė kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraštį (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.), iš kurio turinio nustatyta, jog objektas adresu (duomenys neskelbtini) sukauptų pinigų likutis 2019 m. liepos 1 d. buvo 0,00 Eur. Darbų iš kaupiamųjų lėšų darbų suma 259,68 Eur; Apmokėtų iš kaupiamųjų lėšų suma 0,00 Eur.
40. Byloje pateiktas UAB „Būsto valda“ Apyvartos žiniaraštis už paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. iš kurio matyti, jog tuo laikotarpiu atsakovas už nuosavybės teise valdomą butą (duomenys neskelbtini)nemokėjo kaupiamųjų lėšų liftų remontui ir jų nesukaupė.
41. Teismui įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, nesutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovė netinkami skirstė už atsakovo abu butus (Nr. 10 ir Nr. 41) sukauptas lėšas. Byloje pateiktas kaupiamųjų lėšų apyvartos žiniaraštis patvirtina faktą, jog atsakovas 2019 m. liepos mėnesiui nebuvo sukaupęs kaupiamųjų lėšų už Butą Nr. 10. Kaip matyti iš to paties žiniaraščio, atsakovas kaupiamąsias lėšas mokėjo už jam priklausantį Butą Nr. 41, esantį antroje laiptinėje ir už šį butą sukauptos lėšos buvo panaudotos padengti 2-os laiptinės remonto išlaidas.
42. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas. Taigi remiantis CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, atsakovas už bendro naudojimo objektus įmokas mokesčius turi mokėti pagal turimus turtinius vienetus, todėl ieškovė sukauptomis lėšomis už butą Nr. 41 negalėjo padengti 1-os laiptinės remonto išlaidų už Butą Nr. 10, kaip nurodo atsakovas.
43. Atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimais teigia, kad skola turėjo būti padengta iš kaupiamųjų lėšų skirtų liftų remontui, kurios buvo kaupiamos laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2009 m.
44. Nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto taryba sprendimo Nr. 170 pirmu punktu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmones nuo 2000 m. gegužės 1 d. rinkti iš gyventojų, gyvenančių namuose, kuriuose yra liftai, proporcingai jų užimamam bendrajam (naudingam) plotui metinių amortizacinių atskaitymų dydžio (4 proc. nuo rekonstruojamo ar modernizuojamo lifto 80 proc. įrangos vertės per metus) kaupiamąsias lėšas liftams rekonstruoti ar modernizuoti ir pervesti jas į Kauno miesto savivaldybės Pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus specialiųjų lėšų sąskaitą liftams modernizuoti ar rekonstruoti.
45. Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-3961 „Dėl Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ likvidavimo“ Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonė paskirta priede nurodytų Kauno miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos daugiabučių namų, tame tarpe ir daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A-2686 nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė pertvarkyta į UAB „Būsto valda“.
46. Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022 spalio 26 d. Raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 53-2-606, kuriame nurodyta, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai yra sukaupę 11 465,08 Eur. Sukauptos lėšos yra tikslinės paskirties ir turi būti naudojamos tik pagal paskirtį. Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimą pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, šiuo atveju Civinity namai Kaunas, UAB (administratorius). Rašte pabrėžiama, kad liftų kaupiamųjų lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.
47. Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. nurodė, kad kaupiamosios lėšos buvo pradėtos kaupti nuo 2009 m. balandžio mėnesio. Iki 2009 m. kaupiamosios lėšos buvo pervedamos į Kauno miesto savivaldybės sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė už laiptinės remontą patirtas išlaidas dengė iš namo butų ir kitų patalpų savininkų liftų kaupiamųjų lėšų, pagal daugiabučio namo gyventojų prašymą. Atsižvelgiant į tai ir į Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022 spalio 26 d. Raštą Nr. 53-2-606, teismas daro išvadą, jog sukauptos kaupiamosios lėšos liftams rekonstruoti ar modernizuoti gali būti panaudotos padengti išlaidas susijusias konkrečiai su liftų remonto darbais ir tik tinkamai pagrindus lėšų panaudojimo paskirtį lėšos būtų pervedamos administratoriui iš savivaldybės specialios lėšų sąskaitos. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jis mokėjo įmokas liftų remontui ir kad Kauno miesto savivaldybės sąskaitoje yra sukaupta minėtų kaupiamųjų lėšų už jam priklausantį butą Nr. 10. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo argumentas, jog skola turėjo būti padengta iš kaupiamųjų lėšų skirtų liftų remontui, kurios buvo kaupiamos laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2009 m. atmestinas, kaip nepagrįstas.
48. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta ieškovės atsakovui pateikta apmokėjimui sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d, iki 2020 m. sausio 31 d., iš kurios matyti, jog atsakovui paskaičiuota 193,54 Eur už laiptinės remontą bei 16,53 Eur už pašto dėžutės keitimą (sumos be PVM), iš viso 254,18 Eur (suma su PVM). Sąskaitoje nurodyta skola iš viso yra 257,15 Eur.
49. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tai, jog atsakovas atsisakė mokėti ieškovės reikalaujamą sumą už atliktą 1-os laiptinės remontą bei pakeistas dėžutes ir tokiu būdu atsakovas tinkamai nevykdė pareigos mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog atsakovui kyla pareiga sumokėti už 1-os laiptinės remontą ir pašto dėžutės pakeitimą bei pradelstą skolos likutį, susidariusį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m rugpjūčio 31 d. Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 254,18 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, t. y. atliktą (duomenys neskelbtini), namo 1-os laiptinės remontą pagal atliktą darbų aktą Nr. A000, įskaitant pašto dėžutės pakeitimą bei 2,97 Eur pradelstą skolos likutį susidariusį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 257,15 Eur, tenkinamas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis, 6.38 straipsnis).
50. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 0,88 Eur palūkanos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
51. Atsakovu laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
53. Ieškovė procesiniams dokumentams parengti sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. Š.. Atstovas rengdamas procesinius dokumentus patyrė darbo ir laiko sąnaudas, ką patvirtina PVM sąskaitoje – faktūroje detalizuoti atlikti darbai ir jų apimtis, t. y. ieškovė išlaidas patyrė realiai ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
54. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 17,00 Eur žyminis mokestis ir 2 020,70 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (266,20 Eur už ieškinio parengimą, 484,00 Eur už dubliko parengimą, 302,50 Eur už atstovavimą civilinėje byloje (įskaitant pasiruošimui bylai sugaištą laiką), 60,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, 302,50 Eur už 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 28 d. prašymų dėl papildomų dokumentų prijungimo parengimą, 242,00 Eur už atstovavimą civilinėje byloje (įskaitant pasiruošimui bylai sugaištą laiką), 181,50 Eur už 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. spalio 4 d. prašymų Kauno miesto savivaldybei parengimą, 181,50 Eur už prašymą teismui dėl papildomų dokumentų, iš viso 2 020,70 Eur) (e. b. I t., b. l. 17-19, 110-113, 195-198).
55. Nagrinėjamu atveju, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. todėl ieškinį patenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteisiama 17,00 Eur žyminis mokestis ir 2 020,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš viso – 2 037,70 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
56. Valstybė patyrė 21,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma priteisiama valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“, juridinio asmens kodas 132125543, iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 257,15 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 15 ct) skolą, 0,88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (258,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 037,70 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt septynių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,83 Eur (dvidešimt vieno euro 83 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.