- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-668-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21490-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- J. J.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. G. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, t. y.: 1) priteisti iš atsakovo J. J. išlaikymą nepilnametei dukrai J. G. kas mėnesį mokamomis 391,80 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės, 2) priteisti iš atsakovo J. J. ieškovės G. G. naudai 1 220,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išdėstant šią sumą 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 91,66 Eur per mėnesį. Nurodė, kad kadangi atsakovas dukterimi nesirūpino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 177,00 Eur periodinėmis išmokomis bei 1 593,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Padidėjus vaiko poreikiams, išaugus daugelio prekių kainoms bei matant faktiškai gerą atsakovo materialinę padėtį, iškilo būtinybė atsakovui prisidėti prie dukters išlaikymo didesne suma. Prašomą priteisti įsiskolinimą sudaro išlaidos, patirtos mokant privačiam darželiui. Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimo priėmimo pasikeitė dukters poreikiai. Nesutinka su išlaidoms buto nuomai, kadangi 2014-11-11 nuomos sutartis yra negaliojanti. 2 metų vaikui nėra būtina kabelinė televizija bei internetas. Nesutiko, kad dukra linkusi į atopinį dermatitą bei su išlaidomis vaiko kaupiamajam fondui. Ieškovė nurodė pernelyg dideles išlaidas dukters žaislams, knygoms, kanceliarinėms prekėms, užduočių knygelėms. Nesutiko ir su išlaidomis transportui. Išlaidos gydymuisi, atostogoms, kitos išlaidos negali būti pripažintos kaip patiriamos kiekvieną mėnesį. Nesutiko, kad būtina dukrą leisti į privačią ugdymo įstaigą. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pažymėjo, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius bei sąlygas ugdytis ir tobulinti savo gebėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. G. dydžio ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2016-06-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, 981,00 Eur papildomų būtinųjų išlaidų, išdėstant šią sumą 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 81,75 Eur per mėnesį, 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 38,00 Eur žyminio mokesčio; lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 10,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis keitėsi labai nežymiai. Ieškovės finansinė padėtis šiek tiek pagerėjo. Atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Atsakovo teismui pateikti medicininiai išrašai, jo nurodytas susirgimas nėra ilgalaikio, tęstinio pobūdžio liga. Atsakovas neturi įsipareigojimų kreditoriams. Teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis leidžia jiems teikti nepilnamečiam vaikui šiek tiek didesnį nei 2015 m. nustatytą teismo sprendimu išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių papildomai įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, juolab kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, paaiškinimų, atsakovas lankė slaugytojo asistento kursus, mokėsi transporto priemonių kroviniams vežti profesinei kvalifikacijai įgyti (C ir CE kategorijai). Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų, konstatavo, kad atsižvelgiant į atsakovo amžių, atsakovui išlieka galimybės ieškoti papildomų pajamų šaltinio. Teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė – išaugo (vaikas pradėjo lankyti darželį), be to, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos, todėl sprendė, jog yra pagrindas keisti nustatyto išlaikymo dydį. Teismas būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis pripažino išlaidas darželiui, nes šalių dukra jį lanko. Taip pat sutiko, jog būtinos ir pagrįstos išlaidos vaiko higienos priemonėms, vaiko gyvybės draudimui, buitinėms prekėms. Kadangi jokių duomenų apie papildomai patiriamas išlaidas būreliams ieškovė nepateikė, teismas padarė išvadą, jog minėtų išlaidų ieškovė nepatiria, todėl jos nepriteistos. Atsižvelgiant į šalių dukros amžių (beveik 3 m.), nėra pagrindo pripažinti išlaidas internetui būtinomis. Kritiškai vertino ieškovės pateiktas išlaidas maistui, drabužiams, vaistams, vitaminams, laisvalaikiui, papildomam ugdymui, lavinimui, transportui. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad dukros būtinieji poreikiai reikalauja tokio dydžio išlaidų, kokį nurodo ieškovė. Nė vieno iš tėvų finansinės galimybės ieškovės nurodytų tokių vaiko poreikių užtikrinti neleidžia. Teismas konstatavo, kad vaiko poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudaro 400,00 Eur, taigi, kiekvienai šaliai tenka po 200,00 Eur dalis, todėl padidino iš atsakovo vaikui priteistą išlaikymą. Teismas nustatė, kad šalių dukra laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2017-01-31 lankė privatų darželį „Koriuko namai“ ir už darželio paslaugas ieškovė sumokėjo 2 408,00 Eur. Taigi, ieškovė realiai patyrė mažesnes išlaidas nei nurodo patikslintame ieškinyje (2 840,00 Eur). Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė su dukra gyvena viena, nuo 2016-01-26 pradėjo dirbti, ieškovės motina negalėjo prižiūrėti dukros, todėl ieškovės realiai patirtos išlaidos už privataus darželio (duomenys neskelbtini) lankymą buvo būtinos ir patirtos papildomai. Atsakovas, pradėjus dukrai lankyti darželį, dirbo, be to nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad dukrą būtų galėjusi prižiūrėti jo mama, kuri dirba mokytoja. Kadangi abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie papildomų išlaidų vaikui, iš atsakovo teismas priteisė 981,00 Eur papildomų išlaidų skolą. Ieškovei prašant, papildomų išlaikymo išlaidų įsiskolinimo sumos mokėjimas išdėstytas lygiomis dalimis 12 mėnesių po 81,75 Eur per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė G. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti interneto išlaidas kaip vaikui mokamo išlaikymo dalį, ir šias išlaidas, kurias sudaro 4,50 Eur suma, priteisti iš atsakovo; pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo priteista 10,00 Eur suma vaiko transporto išlaidoms ir priteisti 25,00 Eur transporto išlaidų iš atsakovo, kaip vaikui mokamo išlaikymo dalį; pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti 20,00 Eur išlaidų būreliams ir šias išlaidas priteisti iš atsakovo, kaip vaikui mokamo išlaikymo dalį; ir priteisti 89,50 Eur iš atsakovo, kaip vaikui mokamo išlaikymo dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visus ieškovės ir atsakovo dukters poreikius, jų neįvertino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad internetu dukra turi galimybę bendrauti su močiute, gyvenančia Norvegijoje. Taksi paslaugomis naudojasi vežant vaiką pas gydytojus ir kt., nes viešuoju transportu važiuoti su vaiku sudėtinga. Vaikas būrelius pradės lankyti nuo rugsėjo, todėl šiuo metu negali pagrįsti šių išlaidų, tačiau vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais būtų neprotinga rugsėjį vėl kreiptis į teismą su nauju reikalavimu padidinti priteistą išlaikymą.Teismas neįvertino, kad vaiko poreikiai nebūtinai turi atitikti realias tėvų finansines galimybes. Ieškovė visas išlaidas vaiko rūbams, žaislams, lavinimo priemonėms, draugų gimtadieniams ir kt., apskaičiavo remiantis faktiniais duomenimis, iš viso 89,50 Eur.Atsakovas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nenustatė iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties, kaip vienos iš privalomųjų sąlygų pakeisti išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo padėtis, lyginant su 2015 m., pagerėjusi, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis nežymiai pagerėjo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė kas mėnesį gauna paramą iš motinos, sesers, kompensaciją bei apelianto teikiamą išlaikymą. Be to, teismas nepagrįstai vertino tik atsakovo turtinę padėtį subjektyviųjų veiksnių (asmens pastangų, noro ir galimybės gauti pajamas) aspektu, o ieškovės atžvilgiu tokio vertinimo neatliko. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiai, palyginus su 2015 m., yra padidėję, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai. Teismas sprendė būtinomis išlaidomis pripažinti 369,50 Eur, o ne apie 400,00 Eur, kaip nurodyta sprendime. Be to, teismas nepagrįstai pripažino būtinomis išlaidomis kaupiamojo gyvybės draudimo įmoką. Atėmus šią įmoką, vaiko poreikių sumą mėnesiui sudaro 339,50 Eur. Teismo sprendimu nustatytas 176,98 Eur išlaikymo dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtos papildomos išlaidos privačiam darželiui buvo būtinos, netinkamai nustatė patirtų papildomų išlaidų sumą, nevertino, kad dalis šių išlaidų ieškovei buvo kompensuojama (100 Eur/mėn. kompensacija už ikimokyklinio amžiaus vaiko išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose). Ieškovė G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis prastesnė nei atsakovo. Atsakovas nepagrįstai įskaičiuoja jos motinos ir sesers teikiamą išlaikymą. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka net būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovo nurodytos pajamos dvigubai didesnės nei pirmojo teismo sprendimo metu. Atsakovas gaudavo vaiko priežiūrai skirtas tikslines išmokas, kurias naudojo sau. Vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl didėja ir šių poreikių tenkinimui reikalinga suma. Atsakovas nepadeda prižiūrėti dukters, nesidomi ja, daugiau nei pusmetį nepalaiko jokio kontakto su dukra. Teismas nustatinėjo ieškovės faktiškai patirtas išlaidas pagal pinigų priėmimo kvitus ir kitus dokumentus, o Vilniaus miesto savivaldybės kompensacija už ikimokyklinio vaiko priežiūrą nevalstybinėje švietimo įstaigoje mokama darželiui, ieškovė už vaiko lankytą privatų darželį mokėjo likusią kainą, atskaičius kompensaciją. Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2015-11-25 sprendime konstatavo, kad abi šalys turėtų teikti vienodo dydžio išlaikymą, tad ieškovė, prašydama papildomai padidinti 89,50 Eur/mėn., atsakovo teiktino išlaikymo dydį, atitinkama suma turėtų prisidėti prie jos teikiamo išlaikymo. Įvertinus ieškovės darbo užmokestį akivaizdu, kad ieškovė tokio išlaikymo teikti negali. Teismas pagrįstai nepripažino interneto, taksi paslaugų, ateities būrelių išlaidų būtinomis išlaidomis.Apeliantė piktnaudžiauja motinos valdžia, nes nepasitarusi su atsakovu vienasmeniškai priima sprendimus dėl papildomų išlaidų ir siekia jų finansavimą užtikrinti teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovė pateikė naujus įrodymus – „Uber“ išrašus, SMS žinučių nuotrauką. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinusi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinusi su jais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išsprendimui, todėl „Uber“ išrašus ir SMS žinučių nuotrauką priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė J. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-25543-1930/2015, nustatė J. G. gyvenamąją vietą su motina G. G.; priteisė iš atsakovo išlaikymą J. G. po 177,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki J. G. pilnametystės; priteisė iš atsakovo J. J. J. G. naudai 1 593,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo, išdėstant šią sumą 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 132,75 Eur per mėnesį.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
Ieškovės teigimu, teismas neatsižvelgė į visus šalių dukters poreikius, jų neįvertino, todėl nepagrįstai priteisė nepakankamo dydžio išlaikymą iš atsakovo. Apeliacinės instancijos su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo vaiko poreikius, jų realumą ir pagrįstumą bei priteisė pakankamą išlaikymo sumą, savo procesinį sprendimą pagrindė išsamiais motyvais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad dukros būtinieji poreikiai reikalauja tokio dydžio išlaidų, kokias priteisti prašo ieškovė, tokios, t. y. nepagrįstai didelės, išlaidos neatitinka tėvų finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos šeimos bylose bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą byloje. Vien tai, kad ieškovė kitaip nei teismas vertina bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties, kaip vienos iš privalomųjų sąlygų pakeisti išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003). Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, t. y. išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų padėčiai iš esmės pablogėjus, arba kito iš tėvų turtinei padėčiai atitinkamai pagerėjus, dėl ko jis įgyja galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priteistas išlaikymas taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra šiek tiek pagerėjusi bei panaši, leidžia jiems teikti nepilnamečiam vaikui šiek tiek didesnį nei 2015 m. nustatytą teismo sprendimu išlaikymą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šalių turtinės padėties pokyčio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių papildomai įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas bei nurodo, jog analogiškas ieškovės galimybių vertinimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiai, palyginus su 2015 m., padidėję, protingas ir proporcingas išlaikymo dydis yra 176,98 Eur, nustatytas 2015 m. teismo sprendimu. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog, kaip teisingai nurodė ieškovė, vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl didėja ir šių poreikių tenkinimui reikalinga suma – 2015 m. šalių nepilnametei dukrai buvo vos vieneri, o 2017 m., kai buvo priimtas ginčo teismo sprendimas, beveik treji metai, tad vaiko poreikiai išaugo. Tai liudija ir į bylą pateikti įrodymai. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis – 200,00 Eur per mėnesį – laikytinas tinkamu ir pagrįstu.Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės patirtos papildomos išlaidos privačiam darželiui buvo būtinos, netinkamai nustatė jų sumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Šalių nepilnametė dukra lankė darželį, atsakovas neįrodė, kad ieškovės patirtų papildomų išlaidų už privatų darželį buvo galima išvengti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino būtinomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatė pirmosios instancijos teismo klaidų sprendžiant dėl nagrinėjamų išlaidų dydžio – kaip teisingai nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės faktiškai patirtas išlaidas, o Vilniaus miesto savivaldybės kompensacija už ikimokyklinio vaiko priežiūrą nevalstybinėje švietimo įstaigoje išmokama tiesiogiai darželiui, todėl ji negali būti išskaityta iš priteistos papildomų išlaidų sumos. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra bei atsakovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinti, šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės G. G. ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.