Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-67-643/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-23
Bylos Nr.: e2A-67-643/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26401-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Orme Investicijos“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mecas“

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis

Civilinė byla Nr. e2A-67-643/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26401-2021-7Procesinio sprendimo kategorija:2.1.2.4.1.4; 3.1.7.1.1; (S) 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.1.2; 3.2.4.9.3.3;3.2.4.11; 3.3.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orme Investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mecas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orme investicijos“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl netesybų priteisimo iš ieškovės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Specialistai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tomasolis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mecas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6600,56 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2020 m. rugsėjo 8 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2020/09-R07 (toliau – ir Sutartis) dėl priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo įrengimo darbų objekte - negyvenamosios paskirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Sutartyje nurodyti darbai atlikti tinkamai ir laiku, t. y. 2020 m. gruodžio mėnesį, pateikus atsakovei atliktų darbų aktus (F2 ir F3 formos), o 2021 m. kovo 22 d. - sąskaitą–faktūrą Nr. MC005.

3. Reikalavimą grindė Sutarties 4.6. punktu, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas be pakankamo pagrindo ilgiau nei 10 darbo dienų delsia pasirašyti perduotą darbų priėmimo–perdavimo aktą, šis aktas laikomas pasirašytu šalių, jeigu ieškovo yra išsiųstas registruota pašto siunta užsakovo buveinės adresu. Atsakovei be pateisinamos priežasties vengiant pasirašyti baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovė šiame punkte nustatyta tvarka 2021 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė 2021 m. rugsėjo 23 d. raštą „Dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutarties Nr. 2020/09/R07 vykdymo“, kuriuopateikė ir 2020 m. gruodžio 16 d. baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą. Todėl baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas laikomas šalių pasirašytu remiantis Sutarties 4.6. punktu.

4. Atsakovė iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos nėra įvykdžiusi likusio apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus, t. y. 6600,56 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovė tyčiniais veiksmais elgiasi priešingai sąžiningo ir tinkamo elgesio standartams ir, kaip matyti iš atsakovei ieškovės pateiktame 2021 m. rugsėjo 23 d. rašte išdėstytų faktinių aplinkybių, teikia nepagrįstas, su ieškove nesusijusias pretenzijas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į ieškovei pareikštą priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį dėl netesybų priteisimo, nenurodė visų šiai civilinei bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ar jas sąmoningai nutylėjo. Pažymėjo, kad Sutarties pagrindu ieškovė (rangovė) tinkamai ir laiku atliko Sutartyje aptartus darbus 2020 m. gruodžio mėnesį, pateikdama atsakovei (užsakovei) atliktų darbų aktus, 2021 m. kovo 22 d. sąskaitą – faktūrą Nr. MC005. Šalys Sutarties 4.6. punktu susitarė dėl situacijos, jeigu užsakovas be pakankamo pagrindo ilgiau nei 10 darbo dienų nuo prašymo pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą elektroniniu paštu gavimo delsia pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, tokiu atveju laikoma, kad priėmimo–perdavimo aktas yra šalių pasirašytas, jeigu rangovas išsiunčia jį registruota pašto siunta užsakovo buveinės adresu.

7. Paaiškino, jog užsakovei vengiant pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, rangovė pasinaudojo Sutarties 4.6. punktu. Baigiamasis darbų priėmimo – perdavimo aktas užsakovei (atsakovei) buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 27 d., todėl laikomas pasirašytu šalių remiantis Sutarties 4.6. punkte nustatyta tvarka ir pagrindu. Užsakovei vengiant atsiskaityti su rangove, 2021 m. spalio 29 d. rangovė (ieškovė) pareiškė teisme ieškinį užsakovei (atsakovei) dėl 6 600,56 Eur skolos iš atsakovės priteisimo. Mano, kad atsakovės priešieškinis reikalavimas dėl netesybų priteisimo nepagrįstas, nes darbai pagal Sutartį buvo perduoti dar 2021 m. rugsėjo mėnesį.

8. Rangovė (ieškovė) pagrįstai vienašališkai pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, šis aktas yra galiojantis ir turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Visų pirma, rangovė tinkamai įvykdė prievolę perduoti atliktus darbus bei sudarė sąlygas užsakovei juos priimti. Užsakovei darbai pagal Sutartį yra perduoti ir yra perduoti tinkamai, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad rangovė mokėtų netesybas pagal Sutartį. Atkreipia dėmesį, jog užsakovės teisė pasirašant atliktų darbų aktą jame pažymėti darbų defektus ir jų ištaisymo terminus, tačiau teisės atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą nėra numatyta ir toks atsisakymas yra neteisėtas.

9. Atsisakymą grindžiant aplinkybe, neva atlikti darbai buvo nekokybiški, neištaisyti darbų trūkumai ir ne laiku, užsakovė galėjo pasinaudoti savo teise pasirašyti aktą su išlygomis ir nustatyti rangovei terminą ištaisyti darbų priėmimo – perdavimo akte išdėstytus trūkumus. Nesutinka su užsakovės teiginiais, kad rangovė galimai vengė bendradarbiauti su užsakove ar neištaisė darbų trukumų.

10. Jeigu teismas tenkintų užsakovės reikalavimą (priešieškinį) dėl netesybų priteisimo, rangovė pašo mažinti netesybų sumą, nes yra aiškiai per didelė. Šalių Sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta Sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu Sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja Sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai Sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Ginčo atveju rangovė yra dalinai įvykdžiusi savo prievolę užsakovės atžvilgiu, o reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės. Be to, užsakovė pasirinko neįrodinėti realiai dėl tariamo Sutarties pažeidimo turėtų nuostolių dydžio, o atsižvelgiant įįprastai praktikoje taikomus 0,02 dydžio delspinigius, nėra pagrindo laikyti, jog Sutartyje įtvirtinti delspinigiai neviršija galimų nuostolių. Pagal formuojamą teismų praktiką, 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami nepagrįstai dideliais, todėl būtina vadovautis suformuota teismų praktika.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Orme Investicijos“ pateikė atsiliepimą ir prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

12. Paaiškino, kad šalys Sutartimi susitarė dėl bendros 26 201,17 Eur be PVM darbų kainos. Į Sutarties kainą buvo įskaičiuoti visi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, tiesioginės ir netiesioginės rangovo išlaidos bei kiti mokėtini mokesčiai. Sutarties priede – lokalinėje sąmatoje, turėjo būti pilnai išvardinti darbai ir medžiagos, reikalingi tinkamam Objekto pridavimui (statinio statybos darbų užbaigimui). Šalys taip pat susitarė, kad atsiskaitymai bus vykdomi už tinkamai atliktus darbus procentais nuo visų Sutartimi sulygtų darbų kiekių tokia tvarka: (i) iki darbų pradžios sumokamas 50 proc. Sutarties kainos dydžio avansas; (ii) kitas atsiskaitymas vykdomas atlikus 50 proc. visų Sutartimi sulygtų darbų ir pateikus užsakovui tarpinį atliktų darbų aktą bei sumokant 25 proc. nuo bendros Sutarties kainos; (iii) likusi kainos dalis turėjo būti sumokama rangovui tinkamai užbaigus visus Sutartyje numatytus darbus, parengus visą Pastato statybos užbaigimui būtiną dokumentaciją dėl jo atliekamų darbų dalies, pašalinus užsakovo ir Pastato statybos darbų užbaigimo komisijos nurodytus darbų trūkumus ir Šalims pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktus, kitaip tariant, rangovo darbai turėjo būti atliekami iki pat Objekto statybos darbų užbaigimo.

13. Užsakovė Sutarties pagrindu atliko rangovei du mokėjimus – 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo pervesta 13 100,60 Eur avanso suma; 2020 m. spalio 30 d. dviem mokėjimais buvo pervesta 6 863,00Eur suma. Tuo metu rangovės atlikti darbai nebuvo priimami ir aktuojami (nebuvo atliktų darbų dalies priėmimo – perdavimo procedūros), Sutarties kainos dalis pervesta, atsižvelgiant į rangovės atstovų paaiškinimus, kad yra atlikta pusė sutartinių darbų.

14. Sutarties 3.1. punktas numatė, kad darbų atlikimo terminas – 45 kalendorinės dienos nuo avanso, nurodyto Sutarties 4.1. punkte, sumokėjimo dienos. Rangovė Sutartyje numatytu terminu darbų pagal Sutartį neatliko ir neužbaigė. 2021 m. sausio mėn. 28 d. užsakovė išsiuntė raginimą rangovei dėl Sutarties vykdymo, kuriame nurodė, kad darbai nėra užbaigti. Rangovė surašė ir pateikė užsakovei atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę už 2020 m. gruodžio mėnesį, jose buvo nurodyta darbų vertė – 9 580,21 Eur, sąskaitą-faktūrą Nr. MC005 9 580,21 Eur sumai, taip pat baigiamąjį atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad, neva Sutartyje nurodyti darbai tinkamai atlikti ir perduoti užsakovei 2020 m. gruodžio 16 d., nors nurodytą dieną jokios darbų priėmimo-perdavimo procedūros nebuvo. Nurodyti dokumentai buvo atsiusti užsakovei el. paštu tik 2021 m. kovo 23 d., o sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma neatitiko likusios mokėtinos Sutarties kainos (vėliau rangovė šią sąskaitą pakoregavo).

15. 2021 m. balandžio 24 d. įvyko šalių atstovų susitikimas Objekte, kurio metu rangovei buvo nurodyti paaiškėję esminiai jos darbų defektai. Defektinis aktas buvo persiųstas rangovei (ieškovei) 2021 m. balandžio 27 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. el. laiškais. Rangovės atstovai 2021 m. gegužės 7 d. buvo atvykę į Objektą ir atliko trūkumų šalinimo darbus, tačiau galutinis darbų užbaigimas ir pridavimas neįvyko, apie ką užsakovė informavo rangovę 2021 m. liepos 26 d. pranešimu. 2021 m. spalio 12 d. atliekamo pakartotinio priešgaisrinių sistemų patikrinimo metu buvo nustatyti papildomi trūkumai.

16. Ieškovei pilnai ir tinkamai neatlikus visų sutartų darbų, ir paaiškėjus esminiams jos atliktų darbų trūkumams, atsakovė neturėjo pagrindo nei priimti atliktų darbų, nei jų apmokėti, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti šios sumos priteisimo iš atsakovės.

Šalies argumentai

17. Atsakovė UAB „Orme Investicijos“ priešieškiniu, jį patikslinusi, prašė priteisti iš ieškovės jos naudai 9432,42 Eur netesybų, paskaičiuotą už 180 kalendorinių dienų laikotarpį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

18. Reikalavimą priteisti netesybas atsakovė grindė ta pačia tarp šalių Sutartimi. Pažymėjo, kad šalys Sutarties 3.1. punktu susitarė, kad darbų atlikimo terminas – 45 kalendorinės dienos nuo avanso, nurodyto Sutarties 4.1. punkte, sumokėjimo dienos. Darbų atlikimo terminas galėjo būti pratęstas tik rašytiniu šalių susitarimu.

19. Atsakovė (užsakovė) Sutarties pagrindu sumokėjo rangovei avansą – 2020 m. rugsėjo 21 d. pervedė 13 100,60 Eur, todėl galutinis darbų užbaigimas turėjo įvykti 2020 m. lapkričio 5 d. Ieškovė Sutartyje numatytu terminu darbų neatliko ir neužbaigė. Remiantis Sutarties 4.3. punktu darbų užbaigimas patvirtinamas šalių pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu. Toks aktas nėra ir niekuomet nebuvo šalių pasirašytas, Sutartyje numatyti ieškovės darbai nėra užbaigti, nustatyti darbų trūkumai nėra pašalinti iki šios dienos.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Tomasolis“ teisminio nagrinėjimo metu palaikė ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti.

21. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Specialistai“ teisminio nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais, tenkinti priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu (sprendime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad sprendimas priimtas 2023 m. vasario 3 d.) ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės UAB „Orme investicijos“ ieškovės UAB „Mecas“ naudai 6600,56 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3631,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Orme investicijos“ į valstybės biudžetą 6,64 Eur pašto išlaidų.

23. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.1 punktą, darbus ieškovė turėjo pradėti per 3 dienas po užsakovės sumokėto avanso, darbų atlikimo terminas – 45 kalendorinės dienos nuo avanso sumokėjimo.

24. Teismas nurodė, jog atsakovė 2020 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09211451 pervedė ieškovei 13100,60 Eur avansą pagal sutartį Nr. 2020/09-R07; 2020 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 6500,00 Eur avanso pagal sąskaitą-faktūrą Nr. MC003 ir 363,00 Eur pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MC004.

Dėl ieškinio reikalavimų

25. Teismas konstatavo, kad objekte dirbo ne vienas subrangovas, todėl padarė išvadą, jog negalima patvirtinti, kad būtent dėl ieškovės padarytų defektų nebuvo galima užbaigti ginčo objekto darbų ir priduoti pastato.

26. Nustatė, jog ginčas kilo dėl paskutinio darbų etapo, pagal kurį turėjo būti perduoti likusieji statybos darbai ir atsiskaityta Sutarties 4.3. punkte nustatyta tvarka. Minėtame punkte nurodyta, kad likusi darbų kainos dalis rangovui sumokama tinkamai užbaigus visus Sutartyje numatytus darbus, parengus visą pastato statybos darbų užbaigimui būtiną dokumentaciją dėl rangovo atliekamų darbų dalies (priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo), pašalinus užsakovo ir pastato statybos darbų užbaigimo komisijos nurodytus darbų trūkumus ir šalims pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktus. Sutarties 4.6. punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užsakovas be pakankamo pagrindo ilgiau nei 10 darbo dienų nuo prašymo pasirašyti priėmimo – perdavimo akto elektroniniu paštu delsia pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, priėmimo – perdavimo aktas laikomas šalių pasirašytu, rangovui jį išsiuntus užsakovo buveinės adresu registruota pašto siunta. Byloje kilus ginčui dėl baigiamojo atliktų darbų akto už 2020 m. gruodžio mėn., pažymos apie atliktų darbų vertę ir atitinkamai baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo ir šalių vadovams faktines aplinkybes aiškinant skirtingai, teismas nurodytą prieštaravimą sprendė vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (CPK)12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Sprendė, kad įrodinėjimo pareiga tenka rangovei, t. y. ieškovei.

27. Teismas vertino, kad nepaisant ieškovės vadovo tvirtinimo, kad ieškovė statybos darbus užsakovę kvietė priimti 2020 m. gruodžio mėn., kada buvo parengtas baigiamasis atliktų darbų aktas, tačiau atsakovės vadovui tai kategoriškai neigiant, teismas vadovavosi 2021 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku ir jį CK 6.694 straipsnio 1 dalies prasme vertino kaip rangovo pranešimą priimti atliktus statybos darbus, kas įpareigoja užsakovą nedelsiant pradėti darbų priėmimą. Sprendė, jog atsakovės pateikti įrodymai negali būti vertinami atitinkančiais CK 6.694 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytą atliktų statybos darbų priėmimo procedūrą, nes nei UAB „Vilnijos namai“, kurios veikla yra pastatų administravimas, nei UAB „Saugos garantas“, kuris 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi nuo 2022 m. sausio 1 d.teikia UAB „Vilnijos namai“ administruojamo objekto (duomenys neskelbtini), priešgaisrinės signalizacijos, dūmų šalinimo ir viršslėgio sistemos, CO dujų šalinimo sistemos, požeminio parkingo priešgaisrinio vandentiekio priežiūros ir reagavimo paslaugas, todėl neaišku, kokiu pagrindu parengė užsakovės užsakymu 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. gruodžio 2 d. defektinius aktus. Teismas vadovavosi CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, numatančia, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šalims atsisakius naudotis teismo išaiškinta procesine teise prašyti skirti byloje ekspertizę baigiamojo atliktų darbų akto metu užsakovo deklaruojamiems defektams nustatyti, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai organizavo atliktų darbų priėmimo procedūrą, neįrodė rangovo atliktų darbų broko fakto. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai dėl ginčo statybos darbų broko šalinimo pagal su UAB „Elteros projektai“ 2022 m. sudarytas sutartis neeliminuoja užsakovės pareigos aiškiai nurodyti atliktų darbų defektus ir nurodyti rangovui protingą terminą jiems pašalinti, todėl nekeičia teismo padarytų išvadų.

28. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktus statybos rangos darbus pagal 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertes, kuriuose nurodytų darbų apimtis atitinka šalių pasirašytos Sutarties lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų apimtis ir kainas, teismas pripažino, kad atsakovė be teisėto pagrindo atsisakė pasirašyti jai 2021 m. kovo 23 d. rangovo pateiktą baigiamąjį atliktų darbų aktą ir neįrodė, kad akte nurodytų darbų apimties neatitikimą, darbų trūkumus ar pan.

Dėl priešieškinio reikalavimų

29. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė įstatymu jai nustatytas pareigas Sutartimi prisiimtas prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, vykdant Sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, dėti maksimalias pastangas Sutarčiai įvykdyti (byloje užsakovės vadovas neneigė aplinkybių, kad avansas buvo sumokėtas vėliau, kad vėlavo perduoti reikalingą dokumentaciją, kuri ne visa buvo perduota Sutarties pasirašymo metu, į teismo klausimus, kodėl nepasirašė paskutinio ir baigiamojo atliktų darbų aktų, teigė, kad jis nėra specialistas ir t.t., teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad buvo pastato techprojekto sprendinių keitimai, apie ką nurodė ieškovės vadovas, tačiau ir priešingų įrodymų (kad nebuvo) teismui neteikė). Visa tai sąlygojo teismo sprendimą atsakovės priešinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo iš ieškovės netenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

30. Atsakovė UAB „Orme Investicijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

31. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino šalių sudarytos Sutarties nuostatas, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo taip pat nėra tinkamai motyvuotas.

Šalies argumentai

32. Apeliantė nurodo, kad Sutarties 3.1. punkte šalys numatė, kad darbų atlikimo terminas – 45 kalendorinės dienos nuo avanso sumokėjimo dienos. Atsakovė sumokėjo ieškovui 13 100,60 Eur avansą 2020 m. rugsėjo 21 d., todėl galutinis darbų užbaigimas turėjo įvykti 2020 m. lapkričio 5 d. Ieškovė Sutartyje numatytu terminu darbų pagal Sutartį neatliko ir neužbaigė. 2021 m. sausio 28 d. atsakovė išsiuntė ieškovei raginimą dėl Sutarties vykdymo, nurodydama, kad darbai nėra užbaigti. Ieškovė surašė ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę už 2020 m. gruodžio mėnesį, sąskaitą - faktūrą Nr. MC005 9580,21 Eur sumai, taip pat baigiamąjį atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad, Sutartyje nurodyti darbai tinkamai atlikti ir perduoti atsakovei 2020 m. gruodžio 16 d., nors nurodytą dieną jokios darbų priėmimo – perdavimo procedūros tarp šalių nebuvo. Atsakovės vertinimu, ieškovei pilnai ir tinkamai neatlikus visų sutartų darbų ir paaiškėjus esminiams jos atliktų darbų trūkumams, atsakovė neturėjo jokio pagrindo nei priimti ieškovės atliktus darbus, nei jų apmokėti. Ieškovės darbai nėra užbaigti ir perduoti atsakovei iki šios dienos. Ieškovei pažeidus Sutartyje numatytą įsipareigojimą laiku, tinkamai ir kokybiškai atlikti darbus, jai kyla Sutartyje numatyta atsakomybė už savalaikį darbų neatlikimą.

33. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Sutartyje įtvirtinta mokėjimų atlikimo tvarka, neatskyrė nebaigtų ir su trūkumais atliktų darbų, todėl netinkamai taikė įstatyme numatytą reguliavimą, taip pat netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir atsakovei taikė per aukštą įrodinėjimo standartą. Be to, nepagrįstai konstatavo buvus sąlygas vienašaliam darbų perdavimui. Dalyje dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo, sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir prieštaraujantis bylos medžiagai.

34. Paaiškina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paskutinio mokėjimo atlikimo. Atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sąlygos, su kuriomis Sutartyje siejamas paskutinio mokėjimo atlikimas dar nesuėjo, dėl to ieškovės reikalavimas dėl likusios darbų kainos dalies priteisimo negalėjo būti tenkintas.

35. Akcentuoja, kad šalys dar iki Sutarties sudarymo susitarė, kad atsakovė pati darbų nepriiminės, tačiau tik tuomet, kai šių darbų tinkamumas bus patvirtintas tiek kompetentingų specialistų, tiek statybos užbaigimo komisijos ir bus pašalinti jos nurodyti trūkumai, darbai galės būti pripažinti tinkamai atliktais. Be to, ieškovė nebuvo pirma rangovė, kuri objekte atlikinėjo šiuos darbus, tad atsakovė, sudarydama Sutartį, turėjo interesą užtikrinti, kad darbai bus atlikti iki galo ir darbų rezultatas bus tinkamai paruoštas Pastato statybos darbų užbaigimui ir tolimesniam eksploatavimui.

Žemesnės instancijos teismas

36. Nurodo, kad ekspertizė nėra vienintelė priemonė bylose, kuriuose kilo ginčas dėl atliktų darbų trūkumų ir, tuo labiau, dėl neatliktų darbų. Be to, klausimas dėl ekspertizės skyrimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apskritai nebuvo keliamas. Pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigojęs šalių pateikti nuomonę dėl ekspertizės byloje skyrimo tikslingumo, dėl šios priežasties su tuo susiję 2023 m. spalio 3 d. teismo sprendimo motyvai laikytini siurpriziniais. Atitinkamai, netinkamai nustatęs ginčo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir netinkamai taikė juos reglamentuojančias normas.

37. Pabrėžia, kad įstatymo nuostatos neįpareigoja užsakovės organizuoti darbų priėmimą tuo atveju, jeigu rangovės darbai nėra užbaigti ir darbų rezultato dar negalima naudoti pagal Sutartyje numatytą paskirtį. Į bylą buvo pateikta visa eilė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė dalies Sutartyje numatytų darbų apskritai neatliko, objekto priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo sistema nefunkcionavo ir nebuvo tinkama naudoti pagal paskirtį, be to, darbai nebuvo užbaigti iki tokio lygio, kuris reikalingas Pastato statybos darbų užbaigimui. Tai, kad ieškovė neatliko ir neužbaigė dalies darbų, patvirtintina ir byloje apklaustas liudytojas D. J.. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovė atliko Sutartyje atliktus darbus ir Sutarties rezultatas gali būti naudojamas pagal Sutartyje numatytą paskirtį.

38. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai organizavo darbų priėmimo procedūrą. Sutarties 3.1. punktas numatė, kad darbų atlikimo terminas – 45 kalendorinės dienos nuo avanso, nurodyto Sutarties 4.1. punkte (2020 m. rugsėjo 21 d.), sumokėjimo, taigi, galutinis darbų užbaigimas turėjo įvykti 2020 m. lapkričio 5 d. Ieškovė sutartu terminu darbų neatliko, atsakovė jokio ieškovės pranešimo apie darbų pabaigą 2020 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį negavo. Ieškovė pirmą reikalavimą atsakovei dėl apmokėjimo už darbus nusiuntė tik 2021 m. kovo 23 d., t. y. jau suėjus beveik penkiems mėnesiams po Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos. Būtent po šio ieškovės pranešimo gavimo atsakovė inicijavo ieškovės darbų priėmimo-perdavimo procedūrą, kuri įvyko objekte 2021 m. balandžio 24 d. ir po kurios atlikimo buvo surašytas ir ieškovui išsiųstas 2021 m. balandžio 26 d. defektinis aktas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių šių aplinkybių neįvertino.

39. Atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog dėl Sutartimi sulygtų darbų sudėtingumo ir jų rezultato ypatumų, ji neturėjo kompetencijos pati patikrinti visų priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo darbų atlikimo tinkamumo, tad šiam tikslui pasikvietė dalyvauti kompetentingus specialistus (UAB „Saugos garantas“). Būtent dėl to darbų perdavimo procedūra užtruko, kadangi atsakovė siekė, kad darbų rezultato apžiūrioje be jos taip pat dalyvautų ir kompetentingas specialistas, tad derinosi prie pastarojo darbo grafiko.

Atsiliepimas

40. Atsakovė nurodė, jog, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog, skirtingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, gavusi ieškovės pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus atsakovė organizavo darbų priėmimo – perdavimo procedūrą, konkrečiai išvardino trūkumus, dėl kurių darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir nebaigtus darbus, tačiau ieškovė šių trūkumų nepašalino, pakartotinai dėl darbų priėmimo į atsakovę nesikreipė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, esą, atsakovė netinkamai organizavo darbų priėmimo – perdavimo procesą, yra visiškai nepagrįsta.

41. Atsakovės vertinimu, byloje neįrodyta, kad ieškovės darbai pastarosios būtų vienašališkai perduoti atsakovei, ar kad tokiam vienašališkam darbų perdavimui būtų teisinis pagrindas. Be to, atsakovė ieškovės atliktų darbų rezultatu nesinaudojo, nes turėjo perdaryti didelę dalį ieškovės atliktų darbų.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą, nors byloje buvo nustatyta, kad ieškovė pažeidė darbų atlikimo terminą. Atsakovė byloje įrodė, kad dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę ji patyrė realius nuostolius negautų pajamų forma, negalėdama užbaigti pastato statybos darbų ir pradėti eksploatuoti viešbučio. 2022 m. balandžio 14 d. ir birželio 30 d. atsakovės sudarytos sutartys su UAB „Elteros projektai“, patvirtino, kad atsakovė patyrė realias išlaidas ieškovės darbų perdarymui.

Atsiliepimas

43. Ieškovė UAB „Mecas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Nurodo, kad priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovė, darbai pagal Sutartį ieškovės buvo atlikti pilna apimtimi ir tinkamai, įskaitant ir reikiamos dokumentacijos parengimą, ką patvirtina ir byloje ieškovės teikti įrodymai, t. y. viešbučio paskirties pastato ir gyvenamosios paskirties (daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini)) statybos projektas, ar ieškovės turėtos kopijos iš statybos darbų žurnalo, todėl aplinkybė, kad pati atsakovė nesielgė rūpestingai ir tokių ieškovės parengtų dokumentų neišsisaugojo ir (ar) tiesiog sąmoningai slepia tokių dokumentų turėjimą, niekaip negali suponuoti aplinkybės, kad ieškovė nėra pilnai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, ko pasėkoje neturi teisės gauti galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį.

45. Pažymi, kad ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad atsakovė be teisėto pagrindo atsisakė pasirašyti jai 2021 m. kovo 23 d. ieškovės pateiktą baigiamąjį atliktų darbų aktą ir neįrodė akte nurodytų darbų apimties neatitikimo, darbų trūkumų ar pan., todėl neegzistuoja pagrindai, kurie leistų teigti, kad ieškovei vienašališkai pasirašius baigiamąjį atliktų darbų aktą atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei Sutarties 4.3. punkte numatytas pinigines sumas.

46. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, jog objektas, kuriame ieškovė atliko darbus, yra naudojamas ir eksploatuojamas, jame gyvena gyventojai, todėl neabejotina, kad tuo atveju, jeigu ieškovė darbus būtų atlikusi netinkamai, tai atsakovė nesinaudotų ieškovės perduotu darbų rezultatu, todėl ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina tai, kad neegzistuoja aplinkybės, kurios galėtų sąlygoti tai, kad ieškovė neturi teisės gauti paskutiniojo mokėjimo pagal Sutartį.

47. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek ir byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad tiek objektas, tiek ir visas pastatas yra ypatingai probleminis su daug trūkumų, kuriuos atsakovė privalo spręsti, ko pasėkoje visas pastatas negali būti pripažintas tinkamu naudoti. Vien ši aplinkybė aiškiai suponuoja tai, kad ieškovė ir atsakovė niekada negalėjo tartis, kad ieškovė neapibrėžtą laiko tarpą lauks, kol atsakovė pilnai atliks visus darbus, kad visas pastatas galėtų būti pripažintas tinkamu naudoti, todėl ieškovės darbų atlikimas pagal Sutartį ir atsiskaitymas pagal ją niekaip negali būti siejamas su pastato pripažinimu tinkamu naudoti, kadangi taip niekada tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo tartasi ir juo labiau susitarta.

48. Nurodo, jog atsakovei nepagrįstai atsisakant priimti ieškovės perduodamus darbus ir ieškovei Sutartyje numatyta tvarka juos vienašališkai perdavus atsakovei, atsakovei kyla pareiga remiantis Sutarties 4.3. punktu atsiskaityti su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

49. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės teiktus įrodymus, t. y. defektinius aktus, kadangi jie surašyti ir (ar) pateikti taip, kad jie iš esmės niekaip nesusiejami su konkrečiomis atliktų darbų akto, baigiamojo akto ar pažymos apie atliktų darbų vertę grafomis, todėl nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečiai darbus, yra atsisakoma priimti ir kokia apimtimi, be to visiškai nėra aišku, ar pateiktuose defektiniuose aktuose įvardinti defektai iš tikrųjų yra ieškovės atliktų darbų defektai, ar kitų atsakovės rangovių darbų brokas. Be to, pateiktuose defektiniuose aktuose ir savo paaiškinimuose atsakovė nenurodo, kokių konkrečiai darbų ir kokia apimtimi ji, atsižvelgdama į paminėtus neva ieškovės darbų trūkumus, atsisako priimti, taip pat iš defektinio akto turinio nėra galimybės spręsti, ar buvo atsižvelgta į tai, kad egzistavo ir kitų atsakovės rangovių darbų trūkumai, o taip pat ir tai, kad objektas ir atsakovės pastatas yra eksploatuojamas ir todėl nurodomi trūkumai gali būti objekto ir pastato naudojimo pasekmė.

50. Atsakovė nepagrįstai vengė su ieškove pasirašyti baigiamąjį darbų priėmimo – perdavimo aktą, ko pasėkoje ieškovė turėjo jį pasirašyti vienašališkai Sutartyje numatyta tvarka. Sutarties 4.6. punkto nuostatomis buvo aiškiai nustatyta darbų perdavimo - priėmimo tvarka. Pagal ją, užsakovė (atsakovė), gavusi iš ieškovės prašymą priimti darbus, turėjo ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų priimti perduodamus, tinkamai atliktus darbus, pasirašydama darbų priėmimo - perdavimo aktą, arba atsisakyti priimti atskirus darbus (pagal atskirus įrašus akte), nurodydama darbų defektus ir jų ištaisymo terminus. Atsakovė, nei Sutartyje nustatytu terminu, nei vėliau darbų pagal baigiamąjį darbų priėmimo - perdavimo aktą nepriėmė, taip pat neatsisakė priimti darbų tokiu būdu, kad būtų aišku, ką konkrečiai yra atsisakoma priimti. Atsakovė, atsisakydama priimti atskirus ieškovės perduodamus darbus, turėjo padaryti atskirus įrašus akte, nurodydama darbų defektus (taip pat ir netinkamus darbų kiekio fiksavimus akte, jeigu, atsakovės vertinimu, tokių buvo). Užuot padariusi atitinkamus įrašus akte, atsakovė aktą atsisakė pasirašyti ir vėliau teikė neaiškius defektinius aktus, iš kurių nėra jokios galimybės suprasti, ką atsakovė atsisako priimti ir kokiu pagrindu. Ieškovės vertinimu, atsakovei, atsisakiusiai priimti ieškovės atliktus darbus pagal aktą, nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos, būtent atsakovei tenka ieškovės defektinių (taip pat ir netinkamai apskaitytų) darbų įrodinėjimo pareiga, ko atsakovė nėra padariusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovė netinkamai organizavo darbų priėmimo procedūrą.

Šalies argumentai

51. Ieškovė nurodo, kad atsakovės teiginiai, kad ji įrodo realius nuostolius dėl ieškovės ne laiku ar neatliktų darbų, yra nepagrįsti. Atsakovės deklaruojamos negautos pajamos dėl viešbučio apartamentų nuomos negavimo, yra niekuo nepagrįstos ir tiesiog yra deklaratyvūs teiginiai. Atsakovė pateikė jos pačios parengtą verslo planą. Vis tik įrodymai, patvirtinantys šių lėšų gavimo realumą, t. y. kad atsakovė iš tiesų tokias pinigines lėšas galėtų gauti, į bylą nebuvo pateikti. Atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

52. Trečiasis asmuo BUAB „Specialistai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė tenkinti atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus.

53. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė tinkamai vykdė pareigas pagal su ieškove sudarytą Sutartį ir nepažeidė bendradarbiavimo pareigos.

54. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 23 d. gavusi ieškovės pranešimą apie visus įvykdytus darbus (pateiktą, ženkliai praleidus darbų atlikimo terminą) atsakovė ėmėsi veiksmų darbų kokybei įvertinti, tuo tikslu kreipėsi į kompetentingus specialistus UAB „Vilnijos namai“ ir

UAB „Saugos garantas“, kurie 2021 m. balandžio mėnesį atvyko į objektą ir kartu su ieškovės ir atsakovės atstovais vertino ieškovės atliktų darbų kokybę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovė tinkamai neorganizavo darbų priėmimo procedūros yra nepagrįsta. Sutartyje nėra nurodyta per kiek laiko nuo ieškovės pranešimo gavimo atsakovė turėjo organizuoti darbų priėmimą.

55. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pirmoji savo pareigas pagal Sutartį pažeidė būtent ieškovė (pavėlavo atlikti darbus), dėl to tai, jog atsakovė užtruko su darbų priėmimo procedūra buvo sąlygota būtent ieškovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo, tad visos atsakomybės už tai perkėlimas atsakovei yra nesąžiningas.

56. Atsakovei organizavus darbų priėmimą, priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo sistemos visiškai neveikė arba tinkamai nefunkcionavo, tad, akivaizdu, jog ieškovės darbų rezultatas nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovė teisėtai atsisakė jį priimti.

57. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neturi teisės gauti galutinio atsiskaitymo, kadangi neįvyko visos Sutarties 4.3 punkte nustatytos sąlygos, su kuriomis siejamas atsiskaitymo gavimas (nepasirašytas galutinis aktas, neperduota dokumentacija). Ieškovė byloje neįrodė ir net neįrodinėjo, kad ji perdavė atsakovei projektinę dokumentaciją. Ieškovės pozicija, neva, objektas yra eksploatuojamas yra viso labo jos gynybinė pozicija, niekuo neįrodyta ir neparemta, kadangi pastatas gali būti pradėtas eksploatuoti tik po to, kai surašytas statybos užbaigimo aktas. Be to, ieškovė byloje neįrodinėjo, koks gali būti ryšys tarp objekto eksploatavimo ir jos darbų rezultato tinkamumo, kadangi Sutarties vykdymo metu ji šiomis aplinkybėmis nesirėmė.

Žemesnės instancijos teismas

58. Trečiojo asmens manymu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo, nors sprendime konstatavo, kad ieškovė pažeidė darbų pagal Sutartį atlikimo terminus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės ir šioje dalyje savo sprendimo teismas net tinkamai nemotyvavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

60. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

61. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 straipsniai).

62. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovės priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

63. 2020 m. rugsėjo 8 d. ieškovė UAB „Mecas“ ir atsakovė UAB „Orme Investicijos“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2020/09-R07 (Sutartis), pagal kurią rangovė (ieškovė) objekte adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo įrengimo darbus pagal prie Sutarties pridėtas lokalines sąmatas, bendra Sutarties kaina 26 201,17 Eur, pridėtinės vertės mokestis į nurodytą sumą neįskaičiuojamas, o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo už darbus apmokėti Sutarties 4 punkte nustatyta tvarka – iki darbų pradžios sumokėti 50 proc. Sutarties kainos dydžio avansą, atlikus 50 proc. visų sulygtų darbų ir juos užsakovui priėmus– 25 proc. nuo bendros Sutarties kainos, o likusi suma sumokama tinkamai užbaigus visus Sutartyje numatytus darbus.

64. Pagal Sutarties 3.1 punktą, darbus ieškovė turėjo pradėti per 3 dienas po užsakovės sumokėto avanso, darbų atlikimo terminas – 45 kalendorinės dienos nuo avanso sumokėjimo.

65. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09211451 pervedė ieškovei 13 100,60 Eur avansą pagal sutartį Nr. 2020/09-R07; 2020 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 6500,00 Eur avansą pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MC003 ir 363,00 Eur pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MC004.

66. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už Sutartyje nurodytus atliktus statybos darbus atsakovei ginantis atliktų darbų broku bei aplinkybe, kad užsakovė (atsakovė) nėra priėmusi ginčo statybos darbų ir netesybų priteisimo iš ieškovės atsakovei.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių

67. Šioje byloje ieškovė įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius statybos rangos (subrangos) teisinius santykius ir netinkamą atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, t. y. neatsiskaitymą už ieškovės atliktus statybos rangos darbus.

68. Tuo tarpu apeliantė teigia, kad ieškovei neatlikus pilnai ir tinkamai darbų, atsakovė neturi pagrindo nei tuos darbus priimti, nei už juos sumokėti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovė atliko Sutartyje numatytus darbus ir rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą dėl netinkamai atliktų ir neužbaigtų darbų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

69. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

70. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad jame padarytos teisinės išvados yra tinkamai ir pakankamai motyvuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų visetu. Pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp proceso šalių, t. y. pagrįstai konstatavo, jog įrodyti darbų tinkamą atlikimą pareiga teko ieškovei. Teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog ieškovė 2023 m. kovo 23 d. elektoriniu laišku tinkamai pranešė atsakovei apie atliktus darbus, kas suponavo atsakovės pareigą nedelsiant darbus priimti arba nurodyti pagrįstas priežastis, trukdančias darbus priimti. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti atliktų darbų priėmimo procedūrą. Be to, teismas detaliai pasisakė dėl atsakovės pozicijos, jog darbai atlikti netinkamai, t. y. vertino, jog atsakovės teikti UAB „Vilnijos namai“ 2021 m. balandžio 26 d. parengtas defektinis aktas (užsakovas UAB „Orme investicijos“, vykdytojas UAB „Vilnijos namai“), UAB „Saugos garantas“ 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. gruodžio 2 d. parengti defektiniai aktai (užsakovas UAB „Vilnijos namai“ arba UAB „Orme investicijos“, vykdytojas UAB „Saugos garantas“),nėra tinkami įrodymai CK 6.694 straipsnio nuostatų prasme. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, viena vertus, šie defektiniai aktai neįrodo, kad dėl juose nurodytų trūkumų neįmanoma naudoti ginčo pastato pagal jo paskirtį ir kad jie negali/negalėjo būti ieškovės pašalinti, kita vertus, šių aktų surašymo datos ir turinys neįrodo priežastinio ryšio tarp ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų ir konstatuotų pastato defektų. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

Dėl priteistos 6 600,56 Eur sumos

72. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog bendra Sutarties kaina yra 26 201,17 Eur be PVM. Ieškovei atsakovė 2020 m. rugsėjo 21 d. pervedė 13 100,60 Eur avansą ir 2020 m. spalio 30 d. dviem mokėjimais buvo pervesta 6 863 Eur suma. Įvertinus Sutarties 2.2. punkte nurodytą bendrą darbų kainą, likusi galutinė pagal Sutartį atsakovės ieškovei mokėtina suma yra 6 237,57 Eur. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu prašė priteisti 6 600,56 Eur sumą, toks ieškinio reikalavimas buvo nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas į šį sumų neatitikimą neatsižvelgė ir priteisė ieškovei visą prašomą sumą.

73. Byloje pateiktos lokalinė sąmata dėl procesų valdymo ir automatizacijos (8 956,42 Eur) ir lokalinė sąmata dėl silpnų srovių tinklų (17 244,75 Eur) patvirtina ir Sutarties 2.2. punkte įtvirtiną Sutarties kainą – 26 201,17 Eur. Būtent šiai sumai ieškovė atsakovei išrašė sąskaitas faktūras: 2020 m. spalio 26 d. Nr. MC003 (16 620,95 Eur). Atsakovės nurodoma suma 363,00 Eur pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MC004 yra už elektros skydo remonto darbus, kurie nėra įtraukti į lokalines sąmatas, taigi ir į Sutarties kainą, todėl vertintini papildomais darbais. Sutarties 3.2. punkte šalys susitarė, kad papildomiems darbams atlikti sudaromas Sutarties papildymas. Papildomų darbų terminai (jeigu būtina) suderinami pasirašant sutarties papildymą. Kadangi abi Sutarties šalys sąskaitą – faktūrą Nr. MC004 yra pasirašiusios, laikytina, kad tai yra šalių rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų. Atitinkamai, atsakovei pagal Sutartį ieškovei 2020 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09211451 sumokėjus 13 100,60 Eur avansą pagal Sutartį Nr. 2020/09-R07 ir 2020 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu pervedus 6 500,00 Eur avanso pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MC003, ieškovės reikalavimas priteisti 6 600,56 Eur(26 201,17 Eur – 13 100,60 Eur – 6 500 Eur) yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas jį tenkino pagrįstai.

Dėl ekspertizės

81. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo įpareigojęs šalių pateikti nuomonę dėl ekspertizės byloje skyrimo tikslingumo, dėl šios priežasties su tuo susiję 2023 m. spalio 3 d. teismo sprendimo motyvai laikytini siurpriziniais.

82. Kolegija pažymi, kad faktas, jog pirmosios instancijos teismas nepasiūlė šalims atlikti ekspertizę dėl darbų užbaigimo ir (ar) darbų tinkamo atlikimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to buvo neteisingai išnagrinėta byla. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog proceso šalys buvo atstovaujamos advokatų, t.y. profesionalių teisininkų, todėl joms neabejotinai buvo žinomos procesinės teisės, tarp kurių ir teisė savo poziciją įrodinėti teismo ekspertizės pagalba.

Dėl darbų priėmimo–perdavimo

83. Rangą reglamentuojančios CK normos numato du atvejus, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus – jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, su sąlyga, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, ir jei nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, su sąlyga, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti. Užsakovas apie atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo aktą ir atsisakymo priežastis turi nurodyti padarydamas žymą darbų perdavimo akte, priešingu atveju jis negali remtis darbų trūkumais, kaip suteikusiais užsakovui teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo aktą. Užsakovui nepasirašius darbų perdavimo akto ir nenurodžius atliktų darbų trūkumų rangovas tokiu aktu gali remtis tik su sąlyga, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – t. y. jei buvo parengtas ir sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis pateiktas užsakovui pasirašyti darbų perdavimo aktas, sudarytos sąlygos užsakovui patikrinti darbus.

84. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nuodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2013-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

85. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardinti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę; kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami; kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė 2021 m. kovo 23 d. el. paštu pateikė atsakovei baigiamąjį atliktų darbų aktą, kurį atsakovė be jokio teisėto pagrindo atsisakė pasirašyti. Nebuvo įrodyta ir akte nurodytų darbų apimties neatitikimo, darbų trūkumų ar pan., todėl neegzistuoja pagrindai, kurie leistų teigti, kad ieškovei vienašališkai pasirašius baigiamąjį atliktų darbų aktą, atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei Sutarties 4.3. punkte numatytas pinigines sumas. Be to, šalys Sutarties 4.6. punkte numatė, jog jeigu užsakovas be pakankamo pagrindo ilgiau nei 10 darbo dienas nuo prašymo pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą elektroniniu paštu delsia pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą, priėmimo - perdavimo aktas laikomas pasirašytu šalių, jeigu rangovo išsiųstas registruota pašto siunta užsakovo buveinės adresu. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t.y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Rangos sutarties nuostatos negali prieštarauti įstatymo reikalavimams, kurie nustato, kada darbų rezultatas turi būti priimtas, nors toks darbų rezultatas ir turėtų trūkumų (CK 6.694 straipsnio 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovės atliktų darbų perdavimo užsakovei UAB „Orme investicijos“ faktas patvirtina, jog nesavalaikis darbų atlikimas užsakovei neprarado prasmės. Ginčo objektas, kuriame ieškovė atliko darbus, yra naudojamas ir eksploatuojamas, jame gyvena gyventojai, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir pati atsakovė, todėl laikytina įrodyta, kad neegzistuoja aplinkybės, kurios galėtų sąlygoti tai, kad ieškovė neturi teisės gauti paskutiniojo mokėjimo pagal Sutartį, taip pat nesuponuoja išvados apie negalimumą statinį naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta įstatyme numatytų išimtinių atvejų, kuriais užsakovė turi teisę atsisakyti priimti darbus, todėl nėra kliūčių ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą pripažinti galiojančiu bei sukeliančiu teisinius padarinius ir jo pagrindu konstatuoti atsakovės pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą.

86. Šalių sudarytos Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad rangovas atlieka priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo įrengimo darbus objekte: negyvenamosios paskirties pastatas, (duomenys neskelbtini). Sutartyje sulygti darbai atliekami pagal neatsiejamą Sutarties priedą - lokalines sąmatas, kuriose turi būti pilnai įvardinti darbai ir medžiagos reikalingi tinkamam objekto pridavimui. Šalys susitarė, kad bendra Sutarties kaina 26 201,17 Eur. Pridėtinės vertės mokestis neįskaičiuotas į nurodytą sumą. Į Sutarties kainą įskaičiuoti visi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, taip pat tiesioginės ir netiesioginės rangovo išlaidos. Darbai apima darbo jėgą, reikalingas medžiagas, mechanizmus, įrankius, klojimus, kitas priemones, reikalingas tinkamam darbų rezultatui pasiekti. Rangovas atsako už visų statybos - montavimo darbų, kuriuos būtina atlikti tinkamam Objekto priešgaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizavimo sistemų funkcionavimui užtikrinti, įtraukimą į lokalinę sąmatą (Sutarties 2.2 punktas). Pagal Sutarties 5.1.1.papunktį ir 5.1.2. papunktį užsakovas įsipareigoja priimti iš rangovo tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus pagal Sutarties 4 skyrių.

87. Taigi, pirmiau nurodytomis CK normomis ir Sutarties sąlygomis apibrėžtas reguliavimas suteikia atsakovei teisę atsisakyti priimti ieškovo atliktų darbų rezultatą (atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo ir perdavimo aktą) tik tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal Sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovė nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovė atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

90. Nagrinėjamu atveju, atsakovė darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus priimti ir už juos apmokėti atsisakė, nurodydama, kad ieškovė pilnai ir tinkamai visų sutartų darbų neatliko. Be to, paaiškėjo ir esminiai atliktų darbų trūkumai. Taigi, tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė įvykdė ginčo Sutartį ir turi teisę gauti apmokėjimą už nurodytus jos atliktus darbus. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, turi procesinę naštą įrodyti, kad nurodytus darbus ji atliko, o atsakovė įrodyti, jog darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo sudarytas nepagrįstai, t. y. juose nurodyti darbai neatlikti arba atlikti netinkamai (CPK 178 straipsnis).

91. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atliktų rangos darbų pagal Sutartį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktus statybos rangos darbus pagal 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertes, kuriuose nurodytų darbų apimtis atitinka šalių pasirašytos Sutarties lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų apimtis ir kainas.

92. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų.

Dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus

93. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

94. CK 6.653 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas.

95. Šalys sudaryta Sutartimi susitarė, kad bendra sutarties kaina 26 201,17 Eur (Sutarties 2.2punktas).

96. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai atliko darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus, ir kad darbais yra faktiškai naudojamasi, konstatuojama, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už jos atliktus statybos darbus pagal Sutartį (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio

97. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 9 432,42 Eur netesybų reikalavimą grindžiamą ginčo Sutarties 5.2.8. punktu, numatančiu, kad už darbų neatlikimą (nesavalaikį atlikimą ar atlikimą su trūkumais) per Sutartyje nustatytą terminą užsakovas rangovui moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties 2.2. punkte nurodytos darbų kainos (t. y. 26201,17 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė kaip užsakovas pažeidė jai įstatymu nustatytą pareigą, gavus pranešimą iš rangovo, nedelsiant pradėti darbų priėmimą, padarė išvadą, kad atsakovės priešinis reikalavimas dėl netesybų priteisimo iš ieškovės negali būti tenkintas, teismui pripažinus, kad atsakovė pažeidė įstatymu jai nustatytas pareigas Sutartimi prisiimtas prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, vykdant Sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, dėti maksimalias pastangas Sutarčiai įvykdyti.

98. Apeliantė nesutikdama su pastarosiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nurodo, kad pirmoji sutartines prievoles pažeidė būtent ieškovė, o teismas sprendime nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti ieškovę nuo atsakomybės už Sutarties nuostatų pažeidimą. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti.

99. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

100. Anksčiau šiame sprendime išdėstyti motyvai suponuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad ieškovė darbų neatliko, ar atliko juo netinkamai / ne laiku, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš ieškovės. 2021 m. sausio 28 d. atsakovės raštas ieškovei „Dėl sutarties vykdymo“ nelaikytinas pakankamu įrodymu, kuris paneigtų ieškovės pateikto 2020 m. gruodžio 16 d. baigiamojo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto turinį, t.y. kad jo surašymo metu ieškovė buvo įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Minėtame rašte (2021-01-28) atsakovė nedetalizavo, kokie konkrečiai darbai pagal Sutartį nėra atlikti ir dėl kokių priežasčių atsakovė negali priduoti namo eksploatacijai. Į bylą pateiktas Statybos darbų žurnalas įrodo, kad darbus ieškovė atliko iki 2020 m. lapkričio 9 d. 2021 m. kovo 23 d. elektroniniame laiške, kuriuo atsakovei buvo įteiktas pranešimas priimti darbus, taip pat nurodyta, jog darbai atlikti dar 2020 m. Į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys apie tai, kad ieškovė darbus būtų atlikinėjusi vėliau, nei 2020 m. gruodžio mėnuo, o tai lemia išvadą, jog ieškovė nepažeidė Sutarties 3.1 punkto, kas suponuoja, jog nėra pagrindo taikyti ir Sutarties 5.2.8 punkte įtvirtintą atsakomybę, t. y. nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius už darbų neatlikimą, nesavalaikį atlikimą ar atlikimą su trūkumais. Atsakovės argumentai, kad ieškovė darbus atlikti pavėlavo daugiau nei 1,5 metų, yra paneigti anksčiau šiame procesiniame dokumente išdėstytų motyvų pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nėra nurodžiusios konkretaus laikotarpio ir jį apibūdinančių kriterijų, pagal kuriuos delspinigiai yra apskaičiuoti, deklaratyviai apsiribodama CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintu šešių mėnesių terminu.

101. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomi nuostoliai (negautos pajamos) dėl viešbučio apartamentų nuomos negavimo, taip pat vertintini, kaip nepagrįsti. Savo reikalavimui pagrįsti atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė jos pačios parengtą verslo planą. Vis tik įrodymai, patvirtinantys šių lėšų gavimo realumą, t. y. kad atsakovė iš tiesų tokias pinigines lėšas būtų galėjusi gauti, į bylą nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis).

102. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo atsakovės naudai yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

103. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

104. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

105. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

106. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

107. Ieškovė2024 m. sausio 2 d. teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 887,60 Eur suma bei tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VYGE202359 ir mokėjimo patvirtinimą.

108. Ieškovės prašoma priteisti 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 887,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orme Investicijos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mecas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 887,60Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėEglė SurgailienėJelena Šiškina