Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1103-480/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dignalita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tigesta“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 819 933,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi BUAB „Timber construction group“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Bankroto administratorė nustatė, kad BUAB „Timber construction group“ 2015 m. pabaigoje, 2016 m. pradžioje vykdė reorganizavimą, kurio pagrindu iš BUAB „Timber construction group“ priklausančio turto buvo suformuotas naujas juridinis asmuo – UAB „Dignalita“. Įmonės atskyrimo sąlygose nurodyta, kad BUAB „Timber construction group“ 987 914,85 Eur vertės turtas perkeliamas į UAB „Dignalita“, o visi BUAB „Timber construction group“ įsipareigojimai lieka šiai bendrovei. Po reorganizavimo trečiasis asmuo UAB „Dignalita“ vykdo veiklą, o ieškovei BUAB „Timber construction group“ 2017 m. lapkričio 24 d. teismo nutartimi konstatuotas nemokumas ir iškelta bankroto byla. Perkelto į UAB „Dignalita“ turto vertė (819 933,96 Eur) beveik sutampa su ieškovės bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 828 911,39 Eur. Neatlygintinai perdavus darbo įrankius bei administracines patalpas, BUAB „Timber construction group“ nebegalėjo vykdyti darbų, turėjo nuomotis patalpas, o tai prisidėjo prie jos nemokumo.

3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra buvęs ieškovės direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl puikiai žinojo ieškovės finansinius rodiklius bei tikrąją ekonominę būklę. Atsakovas sudarė sandorį pats su savimi, nes perleido vieno jam priklausančio juridinio asmens turtą kitam jam priklausančiam juridiniam asmeniui. Tokie atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, ir ieškovės kreditorių atžvilgiu akivaizdžiai nesąžiningi, tyčiniai, iš anksto suderinti, nes atsakovas tuo pačiu metu buvo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Dignalita“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku.

4. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. buvo parengtos ieškovės atskyrimo sąlygos, kurios įstatymų nustatyta tvarka buvo viešai paskelbtos, sudarant galimybę visiems be išimties bendrovės kreditoriams susipažinti ne tik su atskyrimo sąlygomis, bet ir su naujai įsteigtos UAB „Dignalita“ įstatais, ieškovės trijų paskutinių metų finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat su tarpiniu finansinių ataskaitų rinkiniu. Vadovaujantis šiomis sąlygomis buvo atskirta ieškovės dalis ir šiai daliai priskirto turto, teisių bei pareigų pagrindu sukurta UAB „Dignalita“. Tai, kad visi kreditoriai jokių prieštaravimų ir papildomų reikalavimų užtikrinimo dėl vykdomo reorganizavimo nepareiškė, leidžia teigti, kad reorganizavimo metu nebuvo pagrindo abejoti įmonės finansiniu stabilumu. Tikslas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas dėl turimo turto ir įsipareigojimų atskyrimo, buvo siekis pritraukti naujus investuotojus (akcininkus) ir toliau tęsti veiklą, o ne išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. 2016 m. vasario 19 d. 34 proc. ieškovės akcijų paketo įsigijo V. S. ir G. M.. Po reorganizavimo naujų akcininkų padedama ieškovė sėkmingai tęsė veiklą, vykdė sutartis, taip pat plėtojo gyvenamųjų namų investicinius projektus iki nekilo nesutarimų su ieškovės kontrahente UAB „Fima“.

5. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. ieškovė užbaigė gaudama 243 448 Eur pelną, 2016 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kuriuose pradėjo vykdyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas. Taigi po įmonės atskyrimo buvo sukurtas apie 120 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, kurį šiuo metu valdo bankroto administratorė. Po reorganizavimo ieškovė lizingo būdu įsigijo transporto priemones, statybinę techniką, pasirašė darbų atlikimo sutartis mažiausiai už 4 000 000 Eur. Atsakovas už ieškovės prisiimtus įsipareigojimus AB Šiaulių bankui laidavo atskyrimo metu trečiojo asmens perimtu ir savo asmeniniu turtu, o tai patvirtina, kad atsakovas sąžiningai ir atsakingai veikė įmonės ir jos kreditorių bei akcininkų interesais.

6. 2017 m. susidūrus su finansiniais sunkumais stengėsi gauti pajamas, bendrovė aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarė naujas sutartis su klientais, derėjosi su užsakovu Švedijoje dėl 581 264,22 Eur rangos sutarties, sugebėjo gauti 324 065 Eur pajamų. Atsakovės finansinei būklei stabilizuoti buvo pateiktas 170 928,93 Eur sumos ieškinys skolininkei UAB „Fima“ dėl patirtų nenumatytų išlaidų vykdant rangos sutartį kompensavimo. Atsakovas taip pat įsigijo dalies kreditorių finansinius reikalavimus, tokiu būdu sumažindamas kreditorių skaičių. Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Dignalita“ ieškovės bankroto byloje turi daugiau nei 83 proc. visų finansinių reikalavimų ir siekia ieškovės mokumo atstatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei BUAB „Timber construction group“ iš atsakovo A. M. 819 933,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Timber construction group“ reorganizavimo metu atsakovas A. M. buvo vienintelis jos akcininkas ir vadovas. Po UAB „Timber construction group“ turto dalies atskyrimo įkurtos UAB „Dignalita“ vieninteliu akcininku taip pat tapo A. M.. Atsakovas, kaip vienintelis UAB „Timber construction group“ akcininkas, 2015 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo pritarė bendrovės atskyrimui. Atsakovas 2015 m. lapkričio 16 d., veikdamas kaip įmonės administracijos vadovas, parengė ir pasirašė bendrovės atskyrimo sąlygas, o pagal 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktą, veikdamas pagal įmonės reorganizavimo sąlygas atskyrimo būdu, jau kaip UAB „Dignalita“ administracijos vadovas, perėmė 819 933,96 Eur vertės ilgalaikį turtą. Pagal atskyrimo sąlygas UAB „Dignalita“ proporcingai nebuvo perduoti jokie neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ar kitos neįvykdytos prievolės, nors UAB „Timber construction group“ jų turėjo. Pagal atskyrimo sąlygų 13 punktą, 2015 m. rugsėjo 30 d. tarpinių finansinių ataskaitų duomenis, UAB „Timber construction group“ bendra turto vertė buvo lygi 885 105 Eur, nuosavas kapitalas 599 938 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 285 167 Eur.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie iš esmės pablogino ieškovės turtinę padėtį, sumažino ieškovės vertę ir padidinimo jos nemokumą, įmonė neteko didelės vertės turto dalies, kurią buvo galima panaudoti kreditorių reikalavimų tenkinimui ar įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Nors atsakovas nagrinėjant bylą teisme teigė, kad ieškovei liko 188 483 Eur vertės debitorių skolos, tačiau apie realią galimybę jas išieškoti bei atliktus išieškojimo veiksmus, įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir jais ieškovei padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas.

10. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo teiginį dėl ieškovės reorganizavimo tikslo pritraukti naujus investuotojus. Teismas vertino, kad G. M., už 492,32 Eur įgijusio 17 vienetų ieškovės vardinių paprastųjų akcijų, vadovaujama UAB „IG sprendimai“ rinkos tyrimų bei verslo partnerių paieškas ieškovei atliko pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. sutartį už atlygį. Vėlesni atsakovo veiksmai, t. y. 2016 m. sudarytos rangos darbų sutartys, įsigytas nekilnojamasis turtas, kredito, laidavimo sandoriai, jungtinės veiklos sutartis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas veikė sąžiningai ir buvo lojalus ieškovės atžvilgiu vykdant reorganizavimą arba jam pasibaigus.

11. Praėjus kiek daugiau nei metams po ieškovės reorganizavimo, atsakovas 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą dėl ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateikdamas restruktūrizavimo metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1478-407/2017, konstatavo, kad įmonės restruktūrizavimo metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Pelnas planuojamas gauti iš veiklos, kuri pastaruoju metu buvo nuostolinga, metmenyse nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti struktūrinius pertvarkymus, nėra duomenų, kad būtų imtasi priemonių debitorinėms skoloms išieškoti. Taigi ieškovės siekis restruktūrizuotis buvo tik prielaida, kad bus sukurtos palankios sąlygos įmonei vystyti veiklą iš jos gaunat pelną.

12. Teismas sprendė, kad atsakovas neveikė ir atskyrimo sąlygų neįgyvendino taip, kad nekiltų abejonių dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl atsakovo veiksmai pripažintini neatitinkančiais bendrovės vadovui keliamų aukštesnės veiklos ir atsakomybės standartų reikalavimų bei vertintini kaip sprendimai, kurie nebuvo priimti veikiant išimtinai ieškovės interesais. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo ir neįrodinėjo, jog atskyrimo dokumentuose nurodyta neteisinga trečiajam asmeniui perkelto turto vertė ir perdavimo metu buvo nereali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas A. M. prašė Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Reorganizavimu buvo siekiama atskirti ieškovės pagrindinę veiklą (statybos darbus) nuo ilgalaikio turto ir su juo susijusių veiklų. Atsakovo, kaip vienintelio akcininko, siekis reorganizuojant ieškovę buvo sudaryti sąlygas verslo plėtrai, į pagrindinę ieškovės veiklą (statybos darbus) įtraukiant akcininkais žmones su reikalingomis žiniomis ir naudingais dalykiniais ryšiais. Tai patvirtina aplinkybės, kad praėjus mėnesiui nuo reorganizavimo pabaigos atsakovas sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su V. S. ir G. M., kuriomis kiekvienam iš jų perleido po 17 procentų ieškovės akcijų. Šie asmenys norėjo prisidėti prie ieškovės veiklos, tačiau nenorėjo mokėti akcijų kainos dalies pagal ieškovės valdomą turtą. Šiai problemai išspręsti ieškovė ir buvo reorganizuota, jos ilgalaikio turto pagrindu sukuriant naują bendrovę – UAB „Dignalita“.

13.2. V. S. ir G. M. realiai prisidėjo prie ieškovės veiklos plėtros. Ieškovės pardavimo pajamos per 2016 m. išaugo 624 268 Eur, o tai yra 47,94 proc. daugiau nei 2015 m. Ieškovė 2016 m. sudarė sutartis su AB „A. I.“, UAB „Fima“, UAB „Mažas būstas“ ir kt., kurių vertė 4 510 152,84 Eur. Taigi ieškovė turėjo realius objektus 2016 m. ir atliko juose statybos darbus, iš kurių gavo pajamas.

13.3. Ieškovei veikla klostėsi gerai pirmus tris 2016 m. ketvirčius. Tačiau ieškovę finansiniai sunkumai ištiko 2016 m. IV ketvirtį dėl ginčo su UAB „Fima“, prasidėjus nesutarimams dėl geopolių įrengimo technologijos. Todėl UAB „Fima“ sustabdė visus darbus objekte. Dėl darbų stabdymo ieškovė patyrė prastovą ir 83 733,40 Eur be PVM nuostolių dėl išlaidų technikos ir įrangos nuomos, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų. Ieškovė, atnaujinusi darbus, geopolių įrengimą atliko pagal brangesnę technologiją (pabrangimas 86 415,47 Eur be PVM), tačiau UAB „Fima“ atsisakė už tai atlyginti. Dėl to ieškovė padavė UAB „Fima“ į teismą dėl nenumatytų 170 928,93 Eur išlaidų kompensavimo. Ieškovės padėtį apsunkino ir skolininkų vengimas atsiskaityti (debitorinių skola buvo 226 852 Eur). Dėl šių priežasčių pradėjo trūkti apyvartinių lėšų.

13.4. Ieškovei susidūrus su sunkumais, atsakovas ėmėsi veiksmų finansiniai padėčiai pagerinti. 2017 m. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė gavo 324 065 Eur pajamų, derėjosi dėl 581 264,22 Eur užsakymo. Ieškovė susitarė su dalimi kreditorių dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo. Trečiasis asmuo UAB „Dignalita“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovas, įvykdė dalį prievolių už ieškovę.

13.5. Skundžiamame teismo sprendime neatsižvelgta į įmonės reorganizavimo atskyrimo būdu esmę ir teisinį reglamentavimą. Reorganizavimo atskyrimo būdu metu išskiriama įmonės turto dalis, kurios pagrindu įsteigiama nauja įmonė, todėl normalu, kad dėl reorganizavimo atskyrimo būdu sumažėja reorganizuojamos įmonės turto ir (ar) įsipareigojimų masė. Nors šiuo atveju turtas ir įsipareigojimai buvo paskirstyti neproporcingai, tačiau po reorganizavimo ieškovė buvo pajėgi normaliai tęsti veiklą. Skundžiamame sprendime daroma nepagrįsta išvada, kad užbaigus reorganizavimą ieškovės būklė iš esmės atitiko nemokumo būseną. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės pradelstus įsipareigojimus ar jų pokyčius. Po reorganizavimo ieškovei liko statybos veiklai vykdyti reikalingi resursai (kvalifikuoti darbuotojai, apyvartinės lėšos, atestatai, sertifikatai ir kt.). Aplinkybė, kad 2016 m. sausio 13 d. įregistruoti ieškovės pakeisti ir trečiojo asmens įstatai, suponuoja, jog reorganizavimas buvo atliktas laikantis reikalavimų, kurie užtikrina kreditorių interesų apsaugą. Be to, kreditorius Danske bank A/S davė sutikimą reorganizuoti ieškovę.

13.6. Sprendime, neįvertintas ieškovės kreditorių, buvusių prieš viešą paskelbimą apie sudarytas reorganizavimo sąlygas, skaičius ir užbaigus reorganizavimą įsipareigojimų jiems vykdymas. Tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Tai yra esminis skundžiamo sprendimo motyvų trūkumas, nes reorganizavimas negalėjo turėti neigiamos įtakos tų ieškovės įsipareigojimų, kurių ieškovė dar neturėjo reorganizavimo metu, vykdymui. Po reorganizavimo ieškovei tęsiant veiklą atsiradę įsipareigojimai nėra susiję su atsakovo veiksmais reorganizavimo metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė ieškovės ar jos kreditorių teises.

13.7. Sprendime nepasisakyta dėl reorganizavimo metu atsakovo atliktų veiksmų pagal verslo sprendimo taisyklę, t. y. ar verslo sprendimas atskirti ieškovės statybos veiklą ir ilgalaikį turtą, kad į ieškovės veiklą galėtų būti įtraukti nauji akcininkai ir plečiama įmonės veikla, priimtas laikantis rūpestingumo pareigos standarto. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pažeidė verslo sprendimo taisyklę, t. y. priėmė žinomai ieškovei nenaudingus ekonominius sprendimus.

14. Ieškovė BUAB „Timber construction group“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovas bankroto administratorei neperdavė buhalterinės apskaitos programos bei nurodė, kad programa neatlygintai perduota UAB „Dignalita“. Tačiau bankroto administratorė, vadovaudamasi didžiosios knygos duomenimis, parengė įmonės kreditorių sąrašą neatlygintai perduoto turto dienai, iš kurio matyti, kad perdavus visą turtą, ieškovės skolos sudarė 348 372,97 Eur. Be to, administratorė į bylą pateikė ir ieškovės debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad įmonės debitoriniai įsipareigojimai sudarė 103 680,78 Eur. Didžiausias debitorius yra UAB „Fima“ (95 705,66 Eur), su kuriuo vykęs teisminis ginčas išspręstas ieškovės nenaudai. Taigi neatlygintai perleistas turtas tiesiogiai nulėmė bankroto bylos ieškovei iškėlimą.

14.2. Po reorganizavimo ieškovė toliau vykdė veiklą neatlygintai trečiajam asmeniui UAB „Dignalita“ perleistose patalpose, mokėjo bankui paskolą už neatlygintai perleistą turtą bei papildomai mokėjo UAB „Dignalita“ nuomos mokestį už naudojimąsi administracinėmis patalpomis bei neatlygintai perleistomis transporto priemonėmis. Šias aplinkybes pagrindžia teismo patvirtintas UAB „Dingalita“ finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Be to, UAB „Dingalita“ 2017 m. birželio 21 d. sudarius skolos perkėlimo sutartį bei susitarimą dėl 2016 m. birželio 22 d. kredito sutarties, ieškovės įsipareigojimai nedingo, 2017 m. birželio 21 d. susitarimu ieškovė įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui perimto ieškovės įsipareigojimo AB Šiaulių bankui dydį (skolą).

14.3. Atsakovo minimi asmenys (nauji akcininkai) viešajame registre nefigūruoja, bankroto administratorei perduotame akcininkų sąraše taip pat nurodomas vienas akcininkas – A. M.. Be to, administratorė nustatė galimai neteisėtą finansinę schemą, per kurią tariamam akcininkui G. M. buvo išmokamos didelės pinigų sumos. UAB „Timber construction group“ ir UAB „IG sprendimai“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartį, pagal kurią UAB „IG sprendimai“ įsipareigojo ieškoti verslo partnerių, o UAB „Timber construction group“ už tai atsiskaityti. Administratorė rado penkis suteiktų paslaugų aktus, kurie pasirašyti abiejų šalių, ir pagal kuriuos ieškovės bendra mokėtina suma UAB „IG sprendimai“ yra 59 375,10 Eur. Kitaip tariant, ieškovė įsipareigojo sumokėti akcininkui G. M. beveik 60 000 Eur už jo tariamai suteiktas paslaugas. Toks susitarimas su akcininko valdomu kitu juridiniu asmeniu vienareikšmiškai vertintinas kaip žala bendrovei, nes tuo metu ieškovė jau buvo nemoki.

14.4. 2016 m. sausio 13 d. ieškovė neatlygintinai perleido UAB „Dignalita“ transporto priemonę „Mercedes Benz GL350 BlueTec“, kurią UAB „Dignalita“ 2016 m. kovo 21 d. pardavė ieškovei už 75 000 Eur. Taigi atsakovas A. M. sukūrė tokią finansinę schemą, pagal kurią UAB „Dignalita“ neteisėtai praturėjo 75 000 Eur. Toks schemos modelis vertintinas kaip neteisėtas, nes tas pats turtas buvo perleistas neatlygintai, o po to atpirktas už 75 000 Eur.

14.5. Atsakovas nurodė, kad po reorganizavimo ieškovė sudarė daugiau nei 4 500 000 Eur vertės sutarčių, tačiau nenurodė kokia apimtimi minėtos sutartys buvo įvykdytos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sutartys buvo vykdomos ir ieškovei iš jų gavo pelną. Atsakovas akcentuoja sutarčių bendrą sumą ir tuo pačiu metu nurodo, kad ieškovės nemokumą sąlygojo patirti tik 170 928,93 Eur nuostoliai. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai.

14.6. Analizuojant ieškovės sudarytus sandorius abejonių sukėlė ir 2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutartis. Šią sutartį pasirašė UAB „Timber construction group“, atstovaujama A. M., A. M. kaip fizinis asmuo bei buvęs ieškovės ir esamas trečiojo asmens darbuotojas V. J.. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo sumokėti 150 000 Eur bei pateikti statybos projektus ir leidimus statybai, kurių vertė 6 000 Eur. A. M. įsipareigojo suteikti žemės sklypus, o V. J. įnašas – žinios ir fizinis darbas statant namus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė per kasą išmokėjo V. J. 106 400 Eur, mokėjimai atlikti 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d., t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Pastatai taip ir nebuvo pastatyti, o kasos pajamų orderių apie grąžintiną sumą administratorius nerado.

14.7. Tarp ieškovės kreditorių yra ir atsakovas A. M. su 43 432,98 Eur reikalavimu, kuris, susigrąžino sau pingines lėšas 2016 m. spalio 10 d. išimdamas analogišką sumą iš ieškovės kasos. Atsakovas pažeidė ir CK 6.930¹ straipsnį, nes su kredito įstaigomis buvo sudaręs paskolų subordinavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo nesusigrąžinti savo išduotos paskolos, kol nebus įvykdyti įsipareigojimai bankams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 62 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, nurodė, kad juridinio asmens reorganizavimas yra akcininkų, o ne įmonės vadovo, veiksmų sričiai priskirtinas veiksmas, kadangi sprendimas reorganizuoti įmonę ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas yra išimtinė akcininkų (visuotinio akcininkų susirinkimo) teisė. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo už ieškovės reorganizavimo metu neatlygintinai trečiajam asmeniui UAB „Dignalita“ perduotą turtą, remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovo civilinė atsakomybė turėjo būti vertinama kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), o ne kaip (ir kaip) valdymo organo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo, kaip vienintelio ieškovės akcininko, veiksmai, vykdant ieškovės reorganizavimą, laikytini nesąžiningais ir neatitinkančiais atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Bendrovės veikla buvo organizuojama nesiekiant ekonominės naudos, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai arba apskaitomos ne visos pajamos, dėl to ieškovė patyrė veiklos nuostolius, kuriuos buvo galima numatyti – reorganizavimo metu ieškovei buvo palikti įsipareigojimai kreditoriams, o trečiajam asmeniui 2016 m. sausio 13 d. neatlygintinai perduotas visas ieškovės ilgalaikis turtas (komercinės patalpos, dalis automobilių, įranga) ir šis turtas 2016 m. sausio 13 d. nuomos sutartimis trečiojo asmens buvo išnuomotas ieškovei, už suteiktas nuomos paslaugas pagal sutartis bei atliktus darbus per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 17 d. ieškovei trečiasis asmuo iš viso išrašė sąskaitų už 257 018,22 Eur.

18. Su atsakovo nurodytais naujais akcininkais (investuotojais) V. S. ir G. M. ir kitais asmenimis (ar su jais susijusiais juridiniais asmenimis) buvo sudaromi abejonių keliantys sandoriai – ieškovė įsipareigojo sumokėti G. M. vadovaujamai UAB „IG sprendimai“ 59 375,10 Eur už rinkodaros bei verslo partnerių paieškos paslaugas, nors dokumentų apie suteiktas paslaugas nėra; ieškovė neišrašė sąskaitos UAB „IG sprendimai“ už atliktus rangos darbus pagal 2016 m. liepos 27 d. rangos sutartį; ieškovė per kasą 2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu išmokėjo trečiojo asmens UAB „Dignalita“ darbuotojui V. J. 106 400 Eur už darbus, kurie nebuvo atlikti; atsakovas iš ieškovės susigrąžino 2016 m. sausio 1 d. apskaitytą 43 432,98 Eur paskolą.

19. Remdamasi 2020 m. sausio 23 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto išvadoms, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė, iki neatlygintinai perduodama turtą, vykdė pelningą veiklą ir buvo sukaupusi 697 087 Eur nepaskirstytojo pelno, o dėl vykdyto reorganizavimo per 2016-2017 m. patyrė 1 332 645 Eur nuostolį, t. y. 2016 m. dėl turto perdavimo patyrė 819 933,96 Eur nuostolį, o dėl nuostolingai vykdytos veiklos – 218 682,35 Eur nuostolį, 2017 m. dėl nuostolingai vykdytos veiklos – 294 029,97 Eur nuostolį. Taip pat įmonė netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą.

20. Tai, kad atsakovas reorganizavimo metu už ieškovės įsipareigojimus laidavo bankui trečiojo asmens perimtu ir savo turtu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Laidavimas buvo atliktas bankui reikalaujant, be to, atsakovas ir trečiasis asmuo laidavo už žymiai mažesnę ieškovės skolą (149 930 Eur), mainais perimdami ieškovei nuosavybės teise priklausantį kelis kartus vertingesnį turtą.

21. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: nesąžiningus, neteisėtus ir kaltus atsakovo, kaip ieškovės vienintelio akcininko, veiksmus reorganizuojant ieškovę, dėl kurių ieškovė negalėjo įvykdyti prievolių kreditoriams ir tapo nemoki, todėl jai buvo iškelta bankroto byla.

V. Kasacinės instancijos teismo nutarties esmė

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje spręstinas atsakovo kaip juridinio asmens dalyvio (akcininko) civilinės atsakomybės klausimas. Taip pat teisėjų kolegija sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atsakovas, reorganizuodamas UAB „Timber construction group“, atliko nesąžiningus veiksmus CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.

24. Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas vieninteliu UAB „Timber construction group“ akcininku ir vadovu, negalėjo nežinoti bendrovės turtinės padėties ir kaip vykdomas reorganizavimas paveiks UAB „Timber construction group“ gebėjimą vykdyti prievoles, Be to, atsakovui esant ir bendrovės vadovu, ir vieninteliu akcininku, reorganizavimas iš esmės buvo įvykdytas vienvaldiškai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė nesąžiningus atsakovo veiksmus, vykdant ieškovės reorganizavimą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygą.

25. Dėl neteisėtais bendrovės akcininko veiksmais padarytos žalos kasacinės instancijos teismas nurodė, kad kitaip nei juridinio asmens vadovo, juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kyla ne pačiai bendrovei, o bendrovės kreditoriams, todėl žala, atsižvelgiant į CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, laikytina dėl nustatytų neteisėtų juridinio asmens dalyvio veiksmų (šiuo atveju – nesąžiningo ieškovės reorganizavimo) juridinio asmens kreditoriams neįvykdytų prievolių apimtis. Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir nevertino, kurių iš ieškovės kreditorių nepatenkinti reikalavimai gali būti pagrįstai siejami su atsakovo nesąžiningai įvykdytu ieškovės reorganizavimu. Todėl kasacinis teismas išvadą, kad ieškovės kreditoriams padarytos žalos dydis sudaro 819 933,96 Eur, pripažino nepagrįsta ir panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį bei grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygos, turi įvertinti, kurių ieškovės kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti dėl atsakovo nesąžiningai įvykdyto reorganizavimo, o ne dėl išimtinai po reorganizavimo susiklosčiusių aplinkybių.

26. Spręsdamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo naujai pateiktus ieškovės reorganizavimo, bendrovės veiklos po reorganizavimo įrodymus, pagrįstumo, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl atsakovo piktnaudžiavimo naujų įrodymų teikimo teise. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pasikeitus nagrinėjamos bylos procesinei situacijai, t. y. grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, abiem proceso šalims turi būti sudarytos procesinės galimybės pateikti įrodymus, pagrindžiančius nagrinėjant bylą iš naujo nustatytinas faktines aplinkybes.

VI. Šalių rašytiniai paaiškinimai dėl iš naujo tirtinų aplinkybių

27. Ieškovė BUAB „Timber construction group“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo priteisti iš atsakovo 819 933,96 Eur žalą, patirtą dėl neteisėto reorganizavimo, kuri yra lygi visai neteisėto reorganizavimo metu prarastai turto vertei, taip pat prijungti prie bylos papildomai teikiamus rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais argumentais ir paaiškinimais:

27.1. Dėl neteisėto reorganizavimo ieškovė neteko turto, kurio vertė 819 933,96 Eur. Ieškovei netekus tam tikros vertės turto, įmonės bankroto procese atitinkamos dalies savo kreditorinio reikalavimo netenka kiekvienas kreditorius. Ieškovės bankroto procese yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma siekia 890 826,72 Eur sumą. Ieškovo bankroto procese patvirtintų reikalavimų suma viršija neteisėtai perleisto turto vertę, todėl ieškovei turi būti priteista visa prarasto turto vertė (819 933,96 Eur), nes iš šios sumos pagal ĮBĮ nuostatas bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Nei ĮBĮ, nei JANĮ nuostatos nenumato kitokio ryšio tarp kreditorių reikalavimų ir sumų, kurias bankroto procese gauna bankrutuojanti įmonė iš turimo turto pardavimo ir/ar žalos atlyginimo. Teismų praktikoje akcentuojamas bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiškumo principas neleidžia skirtingai vertinti tos pačios eilės įmonės kreditorius.

27.2. Reorganizavimo metu ieškovė UAB „Timber construction group“ turėjo įsipareigojimų kreditoriams 348 372,97 Eur sumai. Dalis reorganizavimo metu buvusių kreditorių kreditorinių reikalavimų yra patvirtinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, t. y. UAB „Algima (453,05 Eur), UAB „Domaska“ (35 087, 05 Eur), UAB „Grindesta“ (8 909,79 Eur), Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas (1 120,24 Eur), UAB Scanex (431,18 Eur), UAB „Spalvų šokis“ (1 048,12 Eur), UAB „TOI TOI Lietuva“ (363,35 Eur), bendrai 47 412,78 Eur sumai. Dalį šių (348 372,97 Eur) kreditorių reikalavimų vėliau reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perėmė UAB „Dignalita“ ir ji taip pat yra įtraukta į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą.

27.3. Nors UAB „Dignalita“ kaip kreditorė ir atsirado po ieškovės neteisėto reorganizavimo, jos pareikštas reikalavimas yra kilęs iš iki reorganizavimo buvusių teisinių santykių. Ieškovė UAB „Timber construction group“ 2015 m rugpjūčio 31 d. sudarė kreditavimo sutartį su Danske Bank AS Lietuvos filialu, kurios pagrindu gavo 169 930 Eur paskolą. Ši paskola suteikta nekilnojamajam turtui įsigyti, t. y. tam pačiam, kuris reorganizavimo metu buvo neatlygintinai perleistas. 2016 m. birželio 22 d. buvo sudaryta su AB „Šiaulių bankas“ kredito sutartis, kuria buvo refinansuoti ieškovės įsipareigojimai Danske Bank A/S Lietuvos filialui (kadangi įmonei trūko apyvartinių lėšų perleidus neatlygintinai visą įmonės turtą, buvo suteikta 390 000 Eur kredito suma apyvartinių lėšų papildymui). UAB „CREDIT ISCO“ inicijavus bankroto bylą ieškovei UAB „Timber contruction group“, AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. gegužės 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Jame nurodė, kad negrąžinta kredito suma sudarė 68 800 Eur, panaudota ir negrąžinta kredito linija – 389 264,46 Eur. 2017 m. birželio 21 d. Skolos perleidimo sutartimi pradinio skolininko UAB „Timber construction group“ įsipareigojimus bankui AB „Šiaulių bankas“ perėmė naujasis skolininkas UAB „Dignalita“, o 2017 m. birželio 21 d. susitarimu tarp UAB „Timbes construction group“ ir UAB „Dignalita“ buvo susitarta, jog UAB „Dignalita“ perima 458 064,46 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą bankui ir tampa UAB „Timber construction group“ kreditoriumi bei apmoka 7 751,32 Eur nesumokėtas palūkanas. Taigi 465 815,78 Eur dydžio UAB „Dignalita“ teisme patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalis kyla iš ieškovės nesąžiningo reorganizavimo, kai įmonei UAB „Dignalitai“ neatlygintinai buvo perleistas turtas, už kurį ir toliau paskolą mokėjo ieškovė, kuriai trūko apyvartinių lėšų, dėl ko buvo privesta papildomai skolintis.

27.4. Kita dalis UAB „Dignalita“ kreditorinio reikalavimo (89 351, 94 Eur) kyla iš patalpų ir transporto priemonių nuomos. Reorganizavimo metu ieškovė UAB „ Timber construction group“ perleido neatlygintinai pastatus bei transporto priemones. Iš karto po įvykdyto reorganizavimo buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų ir automobilių stovėjimo aikštelės, bei automobilių nuomos sutartys. Ieškovė UAB „Timber constuction group“ po reorganizavimo turėjo nuomoti tą patį turtą, kuris iki reorganizavimo jai priklausė nuosavybės teisė. Todėl 89 351,94 Eur skola už nuomą taip pat yra susijusi su tuo, kad reorganizavimo metu ieškovė UAB ‚Timber constuctios group“ neteko turto.

27.5. Nors nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 602 580,50 Eur (47 412,78 + 465 815,78 Eur + 89 351,94 Eur) dydžio kreditorinių reikalavimų dalis tęsiasi nuo to momento, kai įmonė buvo neteisėtai reorganizuota ir prarado 819 933,96 Eur vertės turtą, ieškovei padarytą žalą sudaro visas jos parastas 819 933,96 Eur vertės turtas. Įmonei padarytos žalos negalima sieti nei su neteisėto reorganizavimo metu buvusiais įsipareigojimais kreditoriams (348 372,97 Eur), nei su ta dalimi kreditorinių reikalavimų (602 580,50 Eur), kurie atsirado reorganizavimo metu ir/arba dėl nesąžiningo reorganizavimo ir tęsėsi iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl neteisėto reorganizavimo ieškovė prarado 819 933,96 Eur vertės turtą, tačiau įmonei priteisus tik dalį šios sumos (kai teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra didesni už prarasto turto vertę), priteista suma turės būti paskirstyta proporcingai atitinkamų eilių kreditoriams, todėl nukentės tiek tie kreditoriai, kurių reikalavimai tęsiasi nuo pat reorganizavimo, tiek tie, kurie atsirado vėliau, nes tiek vienų, tiek kitų reikalavimai nebus patenkinti dėl to, kad įmonė neteko turto. Jeigu 819 933,96 Eur vertės turtas nebūtų neteisėtai perimtas iš ieškovės, jis bankroto proceso metu būtų realizuotas ir iš jo būtų patenkinta didžioji dalis kreditorių reikalavimų.

28. Atsakovas A. M. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo ieškinį visiškai atmesti. Atsakovo rašytiniai paaiškinimai grindžiami šiais argumentais ir paaiškinimais:

28.1. BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje bankroto administratorius pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažymą (sudarytą pagal didžiąją knygą) iš kurios matyti 2016 m. sausio 13 d. buvę kreditoriai ir kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje.

28.2. Taigi kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai nebuvo tvirtinti bankroto byloje laikomi įvykdytais, kas leidžia daryti išvadą, kad galimas kreditorių teisių pažeidimas galėtų būti vertinamas šių kontrahentų atžvilgiu: UAB „Algrima“, UAB „Domaska“, UAB „Grindesta“, Ramirent Baltic AS Vilniaus fil., UAB „Scandex“, UAB „Spalvų šokis“, UAB „Toi Toi Lietuva“. Tačiau aplinkybė, kad nurodytų kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti, savaime nereiškia, kad šių kreditorių interesai vykdant reorganizavimą galėjo būti pažeisti. Po UAB „Timber construction group“ reorganizavimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonė dar du metus vykdė veiklą, atliko finansines operacijas ir įvykdė prievoles susidariusias iki reorganizavimo. Iki reorganizavimo procedūrų atsiradusios prievolės kreditoriams buvo įvykdytos, su nurodytais kontrahentais bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. intensyviai bendradarbiavo, sudarinėjo naujus susitarimus, todėl šie kreditoriai prisiėmė tolesnio bendrovės įsipareigojimų vykdymo riziką. Nepatenkinti reikalavimai nėra susiję su reorganizavimu. Kadangi įmonė yra įvykdžiusi savo reikalavimus kreditoriams, reorganizavimo procedūromis nebuvo padaryta žala kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

30. Ginčas dėl neteisėtais BUAB „Timber construction group“ akcininko A. M. veiksmais padarytos žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pakartotinai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį visa apimti, tačiau priimtoje nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje spręstinas atsakovo kaip juridinio asmens dalyvio (akcininko) civilinės atsakomybės klausimas, taip pat kad atsakovas, reorganizuodamas UAB „Timber construction group“, atliko nesąžiningus veiksmus CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.

31. Kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas [įrodymų vertinimas] išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017).

32. Atsižvelgdama į tai, kad, šioje byloje kasacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje konstatavo atsakovo nesąžiningumą vykdant UAB „Timber construction group“ reorganizavimą, t. y. patvirtino atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nebėra ginčo nagrinėjimo dalykas bylą nagrinėjant pakartotinai, kadangi ji konstatuota įsiteisėjusia kasacinės instancijos teismo nutartimi, kurioje pateikti išaiškinimai privalomi bylą pakartotinai nagrinėjančiam žemesnės instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl likusios dalies ginčo esmės – ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio klausimo.

Dėl ginčo esmės

33. Byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl 819 933,96 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 nustatė, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir nevertino, kurių iš ieškovės kreditorių nepatenkinti reikalavimai gali būti pagrįstai siejami su atsakovo nesąžiningai įvykdytu ieškovės reorganizavimu, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovės kreditoriams padarytos žalos dydis sudaro 819 933,96 Eur, negali būti pripažinta pagrįsta. Tokia kasacinio teismo išvada reiškia, kad nagrinėjant šią bylą reikia įvertinti, kurių iš UAB „Timber construction group“ kreditorių nepatenkinti reikalavimai gali būti pagrįstai siejami su atsakovo nesąžiningai įvykdytu ieškovės reorganizavimu.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimų privalomumą teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis) bei šalių pateiktus naujus paaiškinimus byloje, sprendžia, kad ieškovės prašomos žalos dydžio nustatymas priklauso nuo šiuo metu vykstančio BUAB „Timber construction group“ bankroto proceso (kreditorių reikalavimų tenkinimo apimties).

35. Ieškovė pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad ji dėl nesąžiningo reorganizavimo neteko 819 933,96 Eur vertės turto, ieškovės kreditorių reikalavimai viršija šią sumą ir sudaro 890 826,72 Eur. Kadangi visų šių kreditorių reikalavimai atitinkama dalimi nebuvo patenkinti dėl neteisėto reorganizavimo metu prarasto įmonės turto, prarastas 819 933,96 Eur turtas laikytina ieškovės patirta žala.

36. Atsakovas pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad nėra nei vieno ieškovės kreditoriaus, kurio reikalavimai, susidarę iki reorganizavimo procedūrų, nebūtų patenkinti iki BUAB „Timber construction group“ bankroto bylos iškėlimo ir prašo ieškovės ieškinį atmesti.

37. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia bankrutuojanti įmonė. Tokiu ieškiniu ieškovė gina visų savo kreditorių interesus, kadangi priteista žala bus panaudota visų kreditorių reikalavimų tenkinimui proporcingai įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovo konkretaus žalos dydžio nustatymas, atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, iš esmės priklauso nuo to, kokia apimtimi liks nepatenkinti kreditorių reikalavimai BUAB „Timber construction group“ bankroto procese. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo metu yra vykdomos BUAB „Timber construction group“ likvidavimo procedūros. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-149-221/2020 nutarė pripažinti UAB „Timber construction group“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto bei patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

39. ĮBĮ 31 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad įmonės likvidavimo procedūrų stadijos metu tenkinami kreditorių reikalavimai, parduodant įmonės turtą ar perduodant jį kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais draudimas taikomas dėl to, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas, tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą, tiek gautas vykdant ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu tampa tokios įmonės kreditoriams dalintinu turtu. Bankrutuojanti įmonė atnaujina finansinių prievolių vykdymą tik baigiamojoje įmonės likvidavimo bankroto proceso stadijoje, laikantis minėtos Įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-349/2008).

40. Taigi, bankroto procese likusi nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų suma paaiškėja tik užbaigus įmonės likvidavimo procedūras ir bankroto procesą. Nagrinėjamu atveju šis bankroto proceso ypatumas yra reikšmingas, kadangi ieškovės prašomos priteisti žalos dydis, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti nustatytas tik baigus įmonės BUAB „Timber construction group“ bankroto procedūras ir nustačius, kokie įmonės kreditorių reikalavimai lieka nepatenkinti.

41. Taip pat nagrinėjamos civilinės bylos ypatumas yra tas, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl netinkamo juridinio asmens reorganizavimo yra pareikštas tik atsakovui kaip reorganizuoto juridinio asmens dalyviui. Tačiau byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra pareikštas po UAB „Timber construction group“ reorganizavimo įsteigtam juridiniam asmeniui UAB „Dignalita“, kuriam ir buvo perleistas 819 933,96 Eur UAB „Timber construction group“ turtas.

42. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad atsakovas, reorganizuodamas UAB „Timber construction group“, atliko nesąžiningus veiksmus CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovas, būdamas vienintelis UAB „Timber construction group“ akcininkas ir vadovas, negalėjo nežinoti bendrovės turtinės padėties ir to, kaip vykdomas reorganizavimas paveiks UAB „Timber construction group“ gebėjimą vykdyti prievoles, be to, atsakovui esant ir bendrovės vadovu, ir vieninteliu akcininku, reorganizavimas iš esmės buvo įvykdytas jo vienvaldiškai. Kadangi UAB „Timber construction group“ reorganizavimas buvo neteisėtas, tai leidžia teigti, kad pagal reorganizavimą UAB „Dignalita“ nepagrįstai gavo perleistą UAB „Timber construction group“ turtą.

43. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti svarstytina, ar atsakovu neturėtų būti traukiamas ir neteisėto BUAB „Timber construction group“ reorganizavimo pagrindu įkurtas naujas juridinis asmuo UAB „Dignalita“.

44. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

45. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010).

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Skolininkų daugeto civilinės atsakomybės taikymo taisyklės suformuotos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016).

47. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad UAB „Timber construction group“ reorganizavimas atskiriant dalį įmonės į naujai įkurtą juridinį asmenį, kuriam buvo perduotas 819 933,96 Eur vertės turtas, tai reiškia, kad UAB „Dignalita“ prisidėjo prie neteisėtų veiksmų (neteisėto ieškovės reorganizavimo). Todėl svarstytina, ar reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje neturi būti reiškiamas ir su ieškovės reorganizavimu tiesiogiai susijusiam juridiniam asmeniui (UAB „Dignalita“), kuriam ir buvo perduotas UAB „Timber construction group“ turtas.

48. Pažymėtina, kad šioje byloje UAB „Dignalita“ yra įtrauka trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tačiau atsižvelgiant į nurodytus šioje byloje pareikšto reikalavimo ypatumus, manytina, kad šioje byloje ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo taip pat turėtų reikšti ir UAB „Dignalita“, kadangi būtent šiam asmeniui UAB „Timber construction group“ reorganizavimo metu buvo pervestas turtas, iš kurio turėjo būti dengiami neįvykdyti ieškovės kreditorių reikalavimai.

49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taip pat turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovu pagal ieškovo ieškinį neturi būti traukiama ir UAB „Dignalita“.

Dėl ginčo baigties

50. Šioje nutartyje nustatytos aplinkybės rodo, kad siekiant tinkamai nustatyti neteisėtais atsakovo A. M. veiksmais BUAB „Timber construction group“ padarytą žalą, iš esmės reikia iš naujo vertinti žalos dydį, kuris priklauso nuo BUAB „Timber construction group“ bankroto proceso ir jame nepatenkintų kreditorių reikalavimo dydžio bei spręsti dėl kito su ginčo dalyku susijusio asmens (UAB „Dignalita“) įtraukimo į bylą atsakovu.

51. CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo gali tik išimtiniais atvejai, kai bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

52. Atsižvelgiant į nurodytas šioje nutartyje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant teisingai išnagrinėti kilusį ginčą byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo, peržengiant apeliacijos ribas. Todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies dėl neteisėtais atsakovo A. M. veiksmais atliekant UAB „Timber construction group“ reorganizaciją padarytos žalos dydžio nustatymo ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti konkretų ieškovės prašomos žalos dydį atsižvelgiant į BUAB „Timber construction group“ bankroto proceso eigą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.