- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-270-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40358-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį Ž. P.-Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 27 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo išieškota konfiskuotino automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkanti 5 000 Eur suma valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. spalio 8 d., apie 16.41 val., Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų; panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimą valstybės nuosavybėn; teismui nusprendus, kad jam turi būti paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimas naudotis specialia teise ir kt.), jam skirti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui; teismui jam paskyrus konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimą valstybės nuosavybėn arba įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti dvejų metų šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
2.1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino nustatymo motyvų, neatsižvelgė į tai, kad V. Š. pirmą kartą padarė nusikaltimą dėl neatsargumo; nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių, nepadarė žalos; nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jis važiavo prisisegęs saugos diržus, įjungęs automobilio šviesas; automobilis buvo apdraustas privalomuoju draudimu, atlikta privalomoji techninė apžiūra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantas pabrėžia, kad yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nėra įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą, yra ypatingai teigiamai apibūdinamas laiduotojos, darbdavių ir kitų asmenų, visą gyvenimą sąžiningai dirbo ir atnešė daug naudos Lietuvos visuomenei, nuolat neatlygintinai dalyvavo įvairiuose labdaros organizacijose ir socialinės rūpybos projektuose, turi daug vardinių padėkos raštų, pastoviai kėlė kvalifikaciją. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl koronaviruso pandemijos apeliantui sudėtinga susirasti darbą, nes dauguma darbdavių reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones. Jo sveikata dėl (duomenys neskelbtini) yra silpna, jis priklauso padidėjusios rizikos grupei, taip pat dėl patirto streso jam išsivystė (duomenys neskelbtini). Jis gyvena užmiestyje, iki visuomeninio transporto sustojimo reikia eiti apie 2 km, visuomeninis transportas kursuoja retai. Nuolatinis stresas dėl nepatogumo ir išlaidų naudojantis taksi paslaugomis taip pat prisideda prie jo sveikatos būklės pabloginimo. Atsižvelgiant į tai, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.
2.2. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymas yra neprivalomas. Konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš jo valstybės nuosavybėn yra neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei. Apeliantas pakartoja dalį jo nurodytų padaryto nusikaltimo pavojingumą mažinančių bei asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių, papildomai pažymi, kad nusikaltimą padarė ne dėl savanaudiškų paskatų. Skunde paminėta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pirmininkas doc. dr. R. U. ir (duomenys neskelbtini) profesorius dr. J. V. jį apibūdina teigiamai, todėl jo asmenybė negali būti vertinama, kaip sistemingai daranti nusikalstamas veikas ar itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliantas nurodo, kad 5 000 Eur dydžio sumos išieškojimas jį sužlugdytų finansiškai ir morališkai, nes jis moka lizingo bendrovei už automobilį, neturi santaupų, yra bedarbis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negali susirasti darbo, jo sveikatos būklė yra sunki, todėl neturi galimybių sumokėti nurodytą pinigų sumą.
2.3. Prie apeliacinio skundo pridėti jame nurodytas aplinkybes pagrindžiantys dokumentai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu (konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimu), kurios prašo neskirti arba pakeisti ją kita baudžiamojo poveikio priemone – mažesnio dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir (arba) nustatyti dvejų metų jos sumokėjimo terminą, be to, V. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), terminu, kurį vertina, kaip per didelį ir prašo sutrumpinti iki minimalaus.
7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir tinkamai ją individualizavo, taip pat, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminas yra tinkamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir V. Š. asmenybei.
Dėl turto konfiskavimo.
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (nagrinėjamu atveju – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas) ir turto konfiskavimas (7 punktas). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomąja paskirtimi pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai: tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones ir kokias iš jų tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į jų paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą ir kt. Pagal teismų praktiką, asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019, 11 punktas).
9. Apeliacinio skundo kontekste pažymėtina tai, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiu atveju pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais jis vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
10. Paminėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-489/2019, 7–9 punktai; 2K-104-1073/2019, 13 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją, svarstė ir nusprendė, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir iš jo išieškojo konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.
12. Apeliaciniame skunde prašymas neskirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, argumentuojamas akcentuojant padaryto nusikaltimo pavojingumą mažinančias ir apelianto asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo blogą turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra antraeilės, tuo tarpu turinčios esminę reikšmę vertinant V. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, yra nutylimos, siekiant išvengti dėl padaryto nusikaltimo gresiančių neigiamų teisinių padarinių.
13. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. darbo dieną, besibaigiant darbo laikui, kai eismas būna intensyvus, judrioje sostinės mikrorajono gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, tačiau artimesnis sunkiam neblaivumo laipsnis ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis ir jo vairuotojai sukeltas fizinis skausmas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis (proceso dalyvių asmens duomenų b. l. 5-8) kiek daugiau, nei prieš dešimt minučių iki nagrinėjamo įvykio V. Š. vairuojamas automobilis buvo užfiksuotas 23 km/val. viršijęs leistiną važiavimo greitį kitame mikrorajone (Sėlių g. 54), pakankamai nutolusiame nuo įvykio vietos (Savanorių pr., ties pastatu Nr. 11). Vadinasi, V. Š. būdamas neblaivus ne tik vairuojamu automobiliu važiavo per visą miestą, bet ir padarė du administracinius nusižengimus. Paminėtini ir liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 52-53), pagrindžiantys, kad V. Š. bandė išvažiuoti iš eismo įvykio vietos ar patraukti savo automobilį ir antrą kartą atsitrenkė į jos automobilį. Teisėjų kolegija visą tai vertina, kaip didinantį V. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumą, lyginant su rūšiniu, kurio apeliaciniame skunde nurodyti padaryto nusikaltimo pobūdis ir rūšis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesukėlimas sunkių padarinių ir kitos aplinkybės nemažina.
14. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. asmenybės vertinimui padaryto nusikaltimo kontekste esminę reikšmę turi ne apeliaciniame skunde akcentuojamos jo visuomeninė, darbinė veikla ir kompetencija bei kitų asmenų teigiami atsiliepimai apie jį bei kitos aplinkybės, o duomenys apie jo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, iš kurių matyti, kad V. Š. yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų dominuoja nustatyto greičio viršijimas netgi iki 42 km/val., tai vertintina, kaip pakankamai šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Minėti duomenys atspindi V. Š. atsainų požiūrį į kelių eismo saugumą ir, priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, padarytą nusikaltimą leidžia vertinti, kaip dėsningą jo sistemingo teisei priešingo elgesio rezultatą.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti arba ją pakeisti kita – mažesnio dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat pabrėžiama jo bloga turtinė padėtis, leidžia suprasti, kad esminę reikšmę V. Š. turi ne jam skirtinos turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės rūšis, o jos dydis.
16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas be padarytą nusikaltimą ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. asmenybę apibūdinančių aplinkybių įvertino ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (20 850 Eur su PVM) (1 t., b. l. 18) bei nusprendė, kad jos visos išieškojimas būtų neproporcingas ir nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais jis vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės dydį nustatė mažesnį (5 000 Eur), negu siūlė prokurorė (6 500 Eur) (1 t., b. l. 178). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pinigų suma yra adekvati padarytam nusikaltimui ir V. Š. asmenybei.
17. Pirmiausia pažymėtina tai, kad V. Š., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, išvengė piniginės bausmės – baudos, paskyrimo, kuri paprastai parenkama pirmą kartą šį nusikaltimą padariusiems asmenims ir kurios minimalus dydis sudaro 2 500 Eur (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, kuriais bandoma sudaryti įspūdį apie blogą V. Š. turtinę padėtį, vertintini nevienareikšmiškai. Pastebėtina tai, kad darbo neturėjimą jis sieja su jam paskirtomis kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu (1 t., b. l. 90), ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, nors V. Š. profesija (1 t., b. l. 138, 139, 140), kvalifikacija (1 t., b. l. 171, 172, 173; 2 t., b. l. 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26) ir darbinė patirtis (1 t., b. l. 194, 195; proceso dalyvių asmens duomenų b. l. 11) nėra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu ir tai neatima iš jo galimybės susirasti kitokį darbą. Tokios išvados nepaneigia kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „A.“ pažyma (2 t., b. l. 30), iš kurios taip pat akivaizdu, kad V. Š. nekandidatavo į darbą, kuris būtų tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, tuo labiau, kad pačios bendrovės veikla yra susijusi su transporto nuoma, paslaugomis ir pardavimu. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso metu buvo pateiktos ir kitos versijos, dėl ko V. Š. neturi darbo: štai iš jo gynėjo advokato K. R. rašytinių paaiškinimų (1 t., b. l. 114-118) ir jo sutuoktinės laiduotojos Ž. P.-Š. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 178) matyti, kad tai siejama su V. Š. amžiumi, sveikatos būkle ir reputacija. Negana to, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 178) V. Š. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso keletas žemės sklypų, kurių vertė sudaro apie 1 500 Eur už hektarą, be to, jis gyvena sutuoktinei priklausančiame būste (tai pakartota ir apeliaciniame skunde). Pagaliau, iš jo gynėjo advokato K. R. rašytinių paaiškinimų (1 t., b. l. 114-118), laiduotojos Ž. P.-Š. rašytinių paaiškinimų (1 t., b. l. 119-122) ir teismui pateikto susitarimo dėl subnuomos projekto (1 t., b. l. 162-164) galima suprasti, kad V. Š. atsisakė konfiskuotino automobilio ir jį subnuomoja, – apie tai leidžia manyti ir po padaryto nusikaltimo administracinių nusižengimų registre užfiksuotas vietinės rinkliavos už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti mokėjimo tvarkos pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma sudaryti įspūdį, kad V. Š. neturi galimybių sumokėti iš jo išieškotinos pinigų sumos.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, todėl nustatytas išieškotinos konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos dydis yra tinkamas, jo mažinti, taigi, – ir pakeisti mažesnio dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra pagrindo.
19. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nustatyti dvejų metų baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, terminą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamasis ir kiti įstatymai nenumato teismui tokios galimybės, todėl nurodytas prašymas atmestinas. Pagal BK 72 straipsnio 6 dalį teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. BPK 357 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neteisėtai nurodyta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privalo sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kita vertus, tai nenurodyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, todėl neturi reikšmės jo vykdymui.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
20. BK 68 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 12 punktas). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 15 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. nustatė trejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Apeliaciniame skunde prašymas jį sutrumpinti, vėlgi, pirmiausia argumentuojamas padaryto nusikaltimo pavojingumą ir V. Š. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad jis negali susirasti darbo dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo. Teisėjų kolegija dėl to pasisakė aukščiau, todėl nesikartoja, tik papildomai pažymi tai, kad netgi tais atvejais, kai kaltininko darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, tai nesudaro pagrindo atsisakyti jam uždrausti naudotis specialia teise ar trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimalų laikotarpį, nors jos paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018, 13 punktas).
22. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. patiria sunkumų dėl to, kad jam tenka toli eiti iki visuomeninio transporto sustojimo, nors jo sveikatos būklė yra bloga, taip pat dėl to, kad jam tenka naudotis taksi paslaugomis, teisėjų kolegija pažymi tai, kad dėl uždraudimo naudotis specialia teise V. Š. patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti jos taikymo termino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 16 punktas).
23. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, pagrindžiančių konkretaus uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymo, tačiau tai prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui, kuriame įvertintos tiek padarytą nusikaltimą, tiek V. Š. asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atsako į apeliaciniame skunde keliamą klausimą, kodėl V. Š. negali būti paskirtas trumpesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas.
24. Dėl apeliaciniame skunde pateiktos apygardų teismų praktikos teisėjų kolegija pažymi tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pastebėtina tai, kad apeliaciniame skunde nurodytame Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-851/2018 nėra duomenų apie tai, jog kaltininkas papildomai būtų sukėlęs eismo įvykį, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-626/2018, priešingai, negu nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog kaltininkas per penkerius metus buvo padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą, kuris nėra susijęs su transportu, tuo tarpu, kaip minėta, V. Š. asmenybės vertinimui padaryto nusikaltimo kontekste esminę reikšmę turi duomenys apie jo ne kartą padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, kurie atspindi V. Š. atsainų požiūrį į kelių eismo saugumą. Pastebėtina tai, kad panašiose baudžiamosiose bylose, kuriose be kitų aplinkybių nustatyta tai, jog kaltininkas sukėlė eismo įvykį, uždraudimo naudotis specialia teise terminas paprastai nustatomas atitinkantis vidurkį ar didesnis (būtina atkreipti dėmesį į BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360-976/2018; 2K-372-693/2018; 2K-122-699/2018 ir kt.).
25. Pagaliau, negalima nepastebėti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. pozicijos dėl transporto priemonių vairavimo kaitos: apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė rašytinius paaiškinimus (1 t., b. l. 60, 62), kuriuose nurodė, jog po įvykio iš viso nebevairuoja automobilio, nes dar labiau pablogėjo jo sveikata; iš jo gynėjo advokato K. R. rašytinių paaiškinimų (1 t., b. l. 114-118) matyti tai, kad V. Š. atsisako nuo tolesnio vairavimo, be kita ko, dėl sveikatos būklės; jo sutuoktinės laiduotojos Ž. P.-Š. rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 119-122) taip pat nurodyta tai, kad V. Š. dėl patirtų pergyvenimų, sveikatos būklės ir amžiaus priėmė sprendimą niekada nebevairuoti transporto priemonių; pagaliau, pats V. Š. tai patvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 177), nurodydamas, kad šiuo metu vairavimas jam nėra prioritetas ir ateityje jis neketina vairuoti, pablogėjo jo sveikata. Sutiktina su prokurorės pastebėjimu, kad tokią poziciją V. Š. iš pradžių užėmė siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo tarpu šiuo metu – dar didesnio savo teisinės padėties palengvinimo, tai leidžia spręsti apie jo nenuoširdumą. Šiame kontekste V. Š. paaiškinimas, kad tokią poziciją jis klaidingai užėmė patariamas gynėjo, vertintinas kritiškai, tuo labiau neleidžia abejoti tuo, kad tokia pozicija tarp jų buvo suderinta.
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra tinkamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. asmenybei, todėl netrumpintinas.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise, yra tinkamai individualizuotos, proporcingos padarytam nusikaltimui ir V. Š. asmenybei, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
28. Atskirai pažymėtina tai, kad, vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. uždrausdamas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi tai neturi reikšmės bylos baigčiai, nuosprendis dėl to nėra keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.