Panevėžio apylinkės teismo nutartis, II-126-762/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-22
Bylos Nr.: II-126-762/2023
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Artūras Dilys
Pažeidėjas: I. S.
Advokatai: Dainius Žiedas

Kategorijos

16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-126-762/2023Teisminio proceso numeris 4-37-3-00016-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 22 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,

dalyvaujant nuotoliu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei - Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliotai atstovei A. S. – K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), patikslintą skundą dėl jo atžvilgiu priimto Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-1452-2023 dalies administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23201138882 panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) patarėjos N. P. 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1452-2023 (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23201138882, I. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje padarymą paskirta 2325 Eur bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 200 Eur bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 150 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 2325 Eur bauda.

2. Bauda skirta už tai, kad I. S. 2023 m. kovo mėn. 16 d., 15 val. 28 min. Rokiškio rajono sav., Kavoliškio k., Durpyno g. 21, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, taip pat pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalį turėdamas teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam vairuotojo darbo procesui, tiek ir jo daliai, organizuodamas krovinio vežimą nenustatė tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad jam pavaldus vairuotojas S. T. vykdytų Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus V. A. reikalavimą pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Be to, nenustatė tinkamų organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežama mediena rietuvėse būtų sutvirtinta tvirtinimo diržais (keturiose rietuvėse sukrauti rąstai, kurių ilgis trys metrai, nebuvo sutvirtinti diržais). Be to, neužtikrino tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad vežant krovinį jo lydimajame dokumente „Medienos gabenimo važtaraštyje“ būtų nurodyta informacija: dokumento surašymo vieta, vežėjo adresas.

3. Protokole nurodoma, kad šiais savo veiksmais I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 4 d.; N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 49-5 p. 2.1 p.; Krovinių vidaus vežimo kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, 19.2.1., 19.2.2 p.

Šalies argumentai

4. I. S., nesutikdamas su priimtu Nutarimu pateikė skundą, kuriame prašė 2023 m. gegužės 3 d. Nutarimo dalį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 459 str. 6 d. I. S. atžvilgiu nutraukti.

5. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį patrauktas nepagrįstai. I. S. pagal ANK 459 str. 6 dalį nubaustas už tinkamų organizacinių techninių priemonių, kad vairuotojas vykdytų pareigūno nurodymus, nenustatymą. Nutarime nepasisakyta, kokios organizacinės ir techninės priemonės privalo būti nustatytos, kuriame įstatyme ar jo lydimajame akte tai apibrėžta. Iš nurodyto išplaukia, kad ANK 459 str. 6 dalis, yra blanketinė norma, kurios turinys „sąlygų nesudarymas“ privalo būti atskleistas kitame įstatyme. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 punkte nustatyta, kad Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Ši norma neturi jokio ryšio su nežinomų organizacinių ir techninių priemonių nustatymu, kad pareigūnai galėtų vykdyti savo užduotis. Darbo kodekso 32 str. 2 dalyje išaiškinta, jog pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Ši norma nustato, kad darbdavys kontroliuoja ir vadovauja darbuotojui darbovietėje ir darbo procese, o ne darbuotojo-fizinio asmens santykyje su teisėsaugos įstaigomis, jų pareigūnais. Pareiga sudaryti sąlygas nustatyti sąstato masę ir vykdyti tikrinančių pareigūnų nurodymus tenka vairuotoju. Darbdavys negali darbuotojui uždrausti vykdyti įstatymus arba nurodyti juos pažeisti. Vairuotojo pareiga vykdyti tikrinančių pareigūnų nurodymus yra sankcionuota ta pačia norma – bauda nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Įstatymų leidėjui išsamiai reglamentavus ir sureguliavus aptariamą situaciją, nesuprantama, kaip įmonės vadovas dar turėtų įsikišti į aukščiausios galios kodifikuotu teisės aktu reglamentuotus asmens ir pareigūno santykius.

5.1. ANK 459 str. 6 dalyje įtvirtinta norma numato atsakomybę už (i.) atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę, ar, (ii.) sąlygų patikrinti transporto priemonės matmenis ir ašių apkrovą ar masę, nesudarymą. Atsisakyti ar vengti svertis gali tik transporto priemonės vairuotojas. Kas yra alternatyvios veikos subjektas iš normos suprasti neįmanoma. Kaip ir kuo pasireiškia sąlygų patikrinti nesudarymas ar kas ir kokiu būdu privalo jas sudaryti. Siekiant taikyti teisinę (administracinę) atsakomybę (juridinio asmens vadovui), įstatymu turi būti aiškiai apibrėžtos asmens pareigos, už kurių nevykdymą jis yra baudžiamas, t. y. atsakymas kas yra neteisėta veika pagal konkrečią normą turi priklausyti ne nuo institucijos, siekiančios taikyti atsakomybę, interpretacijos, o apibrėžimo įstatyme. Blanketinės dispozicijos nurodo, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės (teisių ir pareigų), bet jos konkrečiai neišdėsto šioje dispozicijoje, <...> – tokios taisyklės konkretinimo siūlo ieškoti kito teisės akto normų dispozicijoje.

5.2. Nutarime administracija nurodo, kad pažeistas Kelių transporto kodekso 14 str. 2 dalis. Sekant Kelių transporto kodekso 14 str. 2 dalimi transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus, keleivinės kelių transporto priemonės ir lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, apipavidalinimą, krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, jeigu vežėjas neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, tachografo įrašus ir komandiravimo deklaracijas. Kai komandiravimo deklaracijos patikrinimo kelyje rezultatai leidžia manyti, kad buvo įvykdytas pažeidimas, susijęs su darbo sutartimi, darbo laiko apskaita ar darbo užmokesčiu komandiravimo laikotarpiu, Transporto saugos administracija apie tai informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją įvertina galimą pažeidimą ir poreikį per Vidaus rinkos informacinę sistemą kreiptis į užsienio šalies vežėją dėl šio kodekso 101 straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos pateikimo, o šiam nepateikus, – į vežėjo įsisteigimo šalies kompetentingą instituciją. Transporto saugos administracijos pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (arba) duomenis, ir, nustatę pažeidimų, turi teisę siųsti transporto priemonę į tachografų techninės priežiūros dirbtuves, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.

5.3. Kelių transporto kodekso 14 str. 2 dalyje neformuluojamos jokios pareigos vairuotojui dėl pareigūnų nurodymų nustatant sąstato masę vykdymo, tuo labiau, dėl įmonės vadovo vaidmens šiuo klausimu. Išskaidant analizuojamą normą: sankcija – piniginė bauda vadovui taikoma, įvykdžius hipotezėje numatytą veiką – nesudarius sąlygų nustatyti transporto priemonės sąstato masę. Kaip įmonės vadovas turi sudaryti sąlygas, t. y. kokias pareigas jam numato įstatymas, administracinio nusižengimo byloje (protokole, nutarime) nenurodyta. Tai reiškia, kad aptariama norma neturi dispozicijos – jokiame įstatyme nenumatyta ko turi imtis vadovas kad vairuotojas ir taip privalėdamas paklusti pareigūno nurodymui jį vykdytų, nes už tai numatyta griežta administracinė atsakomybė. Darbdaviui negali būti perkeliama pareiga užtikrinti baudžiamųjų, administracinių teisės pažeidimų išaiškinimo, nutraukimo ir baudimo pareiga, nes tai yra teisėsaugos institucijų funkcija. Tokia veika, kuria darbdavys siektų perimti teisėsaugos funkcijas gali būti laikoma savavaldžiavimu – savavališkas pripažįstamos bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros teisės vykdymas (BK 294 str.). Nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas nustatymu, turi plačią diskreciją, jis inter alia gali, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą baudžiamąją atsakomybę už atitinkamas nusikalstamas veikas. Tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti: įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; (2005 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

5.4. Administracinių nusižengimų teisėje galioja iš esmės tie patys principai kaip ir baudžiamojoje teisėje, todėl cituojami Konstitucinio Teismo išaiškinimai baudžiamosios teisėkūros klausimu aktualūs ir vertinant nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį ANK 459 str. 6 dalies pakeitimą, siekiant taikyti atsakomybę be kaltės už reikalavimą atlikti neįmanomą, kas pažeidžia konstitucinį reikalavimą impossibilium nulla obligatio est. „Neįmanomos įvykdyti pareigos“ „pažeidimas“ de constitutione lata nesukuria jokių teisinių padarinių (principas lex non cogit ad impossibilia), tad negali būti laikomas teisėto reikalavimo nevykdymas.

6. Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. S. atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme ir apklausus liudytojus sužinota, kad inkriminuotų pažeidimų padarymo metu (duomenys neskelbtini) kuriai vadovauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvusi licencijuojama įmonė (licencija Nr. LIC-003069-EBKR), nes vykdė krovinių vežimą už atlygį. Tai reiškia, kad atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalį, kaip krovinių pervežimo veiklai vadovaujantis asmuo traukiamas ne įmonės vadovas, o transporto vadybininkas.

Motyvuojamoji dalis

6.1 Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Tam, kad gauti tokią licenciją viena iš privalomų sąlygų yra įmonei turėti transporto vadybininką.

6.2 (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku 2023 m. kovo 16 d. buvo R. M..

6.3 Leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla Bendrijos rinkoje reguliuojamas 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesines vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančiu Tarybos direktyvą Nr. 96/26/EB (toliau – Reglamentas Nr. 1071/2009) nuostatomis, taip pat Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Reglamente Nr. 1071/2009 yra įtvirtinta, kad transporto vadybininkas faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai, t. y. būtent transporto vadybininkas turi dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, nuostatų pažeidimai, suteikti technines galimybes teisės aktams, reglamentuojantiems saugų krovinių vežimą keliais, įgyvendinti. LTSA pozicija bylose, jog transporto vadybininkas turi sukurti tokį mechanizmą (įskaitant, bet neapsiribojant vairuotojų mokymais / švietimu, tinkamų nurodymų diegimu, reikalingų tvarkų patvirtinimu ir supažindinimu su jomis), kuris leistų organizuoti vairuotojų darbą, taip, kad pažeidimai nebūtų daromi ir kad būtų laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų. Jeigu yra nustatomi pažeidimai, tai reiškia, kad transporto vadybininko priemonės yra netinkamos, nebuvo imtasi visų reikalingų veiksmų užtikrinti, kad vairuotojai neatliktų eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų, kitaip tariant transporto vadybininkas įmonėje veikia neefektyviai, netinkamai organizuoja vairuotojų darbą, o jo taikomos priemonės neužtikrina to, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai (Kauno apygardos teismo 2022-09-08 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-262-928/2022, p. 3.4).

6.4 Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Bylos duomenimis, UAB „T.“ yra licencijuojama bendrovė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „T.“ transporto veiklą organizuoja R. B.. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. B., būdamas atsakingu už bendrovės transporto veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės transporto veiklą, tame tarpe ir bendrovės krovinių pervežimą, turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. (Kauno apygardos teismo 2022-09-01. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-919/2022 , p. 13).

6.5 Išdėstyta reiškia, kad ANK 459 str. 1 ir 6 dalies subjektas yra specialusis – transporto vadybininkas, atsakingas už vairuotojų darbo organizavimą. Netinkamai organizuojant veiką ir vairuotojui įvykdžius pažeidimą krovinių pervežimo srityje atsakomybėn traukiams specialusis subjektas – transporto vadybininkas, kaip asmuo kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

6.6 Atsižvelgiant į nurodytą ir vadovaujantis ANK 641 str., 642 str. 1 d. 2 p. prašo panaikinti 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 459 str. 1 ir 6 d. I. S. atžvilgiu nutraukti.

7. Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir tai grindžia žemiau nurodytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis.

7.1. ANK 459 str. 6 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už šias 4 (keturias) alternatyvias veikas, t. y.: važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar); važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba; atsisakymą ar vengimas pasverti transporto priemonę ir (ar); sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą. Už bet kurios iš aukščiau nurodytų veikų padarymą atsakomybė pagal šią normą kyla ne tik transporto priemonę vairavusiam asmeniui (vairuotojui), bet ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

7.2. Svarbu pažymėti, kad administracinė atsakomybė už atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą ANK 459 str. 6 d. buvo įtvirtinta tik nuo 2022-08-01. Iki šios datos ANK 459 str. 6 d. numatė tik administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Toks teisinis reguliavimas sudarė sąlygas pažeidėjams manipuliuoti, t. y. pažeidėjai, žinodami, kad važiuoja su transporto priemone ir (ar) jų junginiu, kurio parametrų viršijimas atitinka ANK 459 str. 6 d. nurodytus dydžius, kontrolinio tikrinimo metu atsisakydavo atlikti vairuoto transporto priemonių ir (ar) jų junginio svėrimo procedūrą standartiniu būdu. Tokiais atvejais Administracijos pareigūnai transporto priemonės ir (ar) jų junginio svėrimo procedūrą atlikdavo mechaniniu / rankiniu būdu, vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Atlikus svėrimo procedūrą mechaniniu / rankiniu būdu, nors ir būdavo nustatomas transporto priemonės ir (ar) jų junginio leidžiamų ašies (ašių) apkrovos ir (ar) bendrosios masės viršijimas, tačiau jis dėl pačios svėrimo procedūros atlikimo specifikos (apskaičiavimo pagal Taisyklėse įtvirtintas lenteles) būdavo nustatomas mažesnis nei faktiškai yra. Tai lemdavo administracinę atsakomybę ne pagal ANK 459 str. 6 d., o pagal ANK 459 str. 4 d. arba 459 str. 5 d., kurių sankcijoje buvo numatyta gerokai mažesnio dydžio bauda. Negana to, įprasta praktika buvo ir tai, kad pažeidėjai apskųsdavo tokiu būdu atliktus skaičiavimus ir jų pagrindu pritaikytą administracinę atsakomybę, ginčydami, pvz., tariamai netinkamai nustatytą vežtos medienos drėgnumo koeficientą, rietuvių aukštį, plotį, pasirinktą matavimo metodą, svėrimui netinkamą aikštelę ir pan. Administracijai nekyla abejonių, kad toks elgesio modelis būdavo pasirenkamas sąmoningai, žinant, kad po to bus galima ginčyti atliktus matavimus, iš esmės, pasinaudojant teisės sistemoje esančiomis spragomis bei grindžiant tuo, kad visos abejonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu turi būti pašalintos. Tuo tarpu sveriant transporto priemonių junginį užvažiavus ant mobiliųjų svarstyklių ginčyti gautų rezultatų vadovaujantis tokio pobūdžio argumentacija nebūtų įmanoma, kas iš esmės lemtų dažnesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn. Taigi, pažeidėjai ne tik kad išvengdavo administracinės atsakomybės pagal ANK 459 str. 6 d., kurioje numatyta didesnė bauda, bet neretai ir turėdavo tariamai daugiau argumentų, siekiant nuginčyti jų patraukimą administracinėn atsakomybėn.

7.3. Siekiant panaikinti susiformavusią praktiką dėl nesisvėrimo mobiliosiomis svarstyklėmis taip išvengiant patraukimo pagal ANK 459 str. 6 d. ir buvo priimtas šio ANK straipsnio pakeitimas, jį papildant dvejomis alternatyviomis veiklomis, t. y. atsisakymu ar vengimu pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymu. Tokiu būdu atsisakymas ar vengimas pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas iš karto užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 459 str. 6 d., t. y. nebėra reikalinga atlikti transporto priemonės ir (ar) jos junginio svėrimo mechaniniu/rankiniu būdu. Neabejotina, kad toks teisinis reguliavimas nėra parankus piktybiniams pažeidėjams, kurie iki naujosios ANK 459 str. 6 d. redakcijos įsigaliojimo (iki 2022-08-01), sąmoningai, siekdami mažesnės baudos, atsisakydavo atlikti svėrimo procedūrą standartiniu būdu, tačiau yra užtikrinama, kad nebus naudojamasi teisinio reguliavimo spragomis, o nusižengimą padarę asmenys bus tinkamai patraukti administracinėn atsakomybėn.

7.4. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn yra traukiamas ne transporto priemonės junginio vairuotojas už faktinį atsisakymą pasverti, o įmonės, kurioje vairuotojas dirba vadovas, kuris yra tinkamas subjektas patraukimui pagal ANK 459 str. 6 d. Kaip matyti iš ANK 459 str. 6 d., padarius bet kurią alternatyvią jos dispozicijoje įtvirtintą veiką administracinė atsakomybė be išimties kyla vairuotojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Taigi, ANK 459 str. 6 d. norma yra sukonstruota taip, kad administracinė atsakomybė visais atvejais kiltų dviem subjektams, t. y. vairuotojui, kuris faktiškai atliko veiką ir; juridinių asmenų vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai – apibendrinus asmeniui, kuris turėjo užtikrinti, kad vairuotojas faktiškai tos veikos neatliktų.

7.5. Nagrinėjant aspektą dėl pagal ANK 459 str. 6 d. administracinėn atsakomybėn trauktinų subjektų labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iki naujosios ANK 459 str. 6 d. įsigaliojimo, apibrėžiant administracinėn atsakomybėn trauktinų subjektų ratą, pastarieji buvo sujungti jungtukais ir (ar), t. y. buvo nurodyta, kad „Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams <...> ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – <...>.“

7.6. Taigi, ANK 459 str. 6 d. redakcija iki 2022-08-01, nustačius, kad yra padaryta joje įtvirtinta veika, iš esmės leido administracinėn atsakomybėn traukti vairuotoją ir (ar) juridinių asmenų vadovą ar kitą atsakingą asmenį, t. y. teisinis reguliavimas leido administracinėn atsakomybėn traukti nebūtinai du subjektus – trauktini subjektai buvo atskirti dviem jungtukais ir (ar), skliausteliuose nurodytas jungtukas ar įtvirtino galimą pasirinkimą. Tuo tarpu ANK 459 str. 6 d. redakcijoje nuo 2022-08-01 (pagal kurią ir yra traukiamas I. S.) skliausteliuose buvęs jungtukas ar jau yra panaikintas, atsakomybėn trauktinus asmenis sujungiant jungtuku ir – o tai reiškia, kad normoje nurodyti subjektai trauktini abu visais atvejais. Akivaizdu, kad toks pakeitimas yra padarytas tikslingai, kad administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas ne tik vairuotojas, bet ir juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, tokiu būdu panaikinant galimybę interpretuoti teisinį reguliavimą taip, kad pakanka administracinėn atsakomybėn patraukti vieną iš nurodytų subjektų. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, kad įmonės vidiniais teisės aktais (pvz., pareiginiais nuostatais) perkėlus atsakomybę tik vairuotojui (darbuotojui) tai neturi jokios įtakos faktiniam juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai patraukimui.

7.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) vadovas I. S. yra tinkamas subjektas administracinėn atsakomybėn patraukti pagal ANK 459 str. 6 d.

7.8. Iš byloje esančios medžiagos, akivaizdu, kad I. S. buvo inkriminuotas sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas, pasireiškęs tuo, kad dėl jo tam tikra forma duotų nurodymų įmonės vairuotojui S. T. pastarasis atsisakė vykdyti teisėtą Administracijos pareigūnų nurodymą – pasverti vairuotą transporto priemonių junginį. Labai svarbu akcentuoti tai, kad ši aplinkybė yra įrodyta bylos medžiaga.

7.9. Administracijos pareigūno tarnybiniame pranešime pažymėta, kad apie 15.20 val. iš kontroliuojamo junginio priekio sustojo VOLKSWAGEN, valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išlipo ir prie vilkiko priėjo asmuo, patikrinimą atlikusiems pareigūnams girdint, vairuotojui pasakė - „S., ant svarstyklių važiuoti neleidžiu”. Vienas iš pareigūnų paklausė asmens, kas jis toks, prašydamas prisistatyti, bet asmuo nekreipdamas dėmesio ir į sakomą įspėjimą apie būsimas nesisvėrimo pasekmes, ir gresiančią nuobaudą kaip už didžiausią svorį, skubiai pasišalino neatsakydamas. Patikrinimo eigoje vairuotojo buvo paklausta kuo vardu buvo atvykęs asmuo ir kas jis toks. Iš duomenų bazių vėliau išsiaiškinta, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) Vairuotojo teigimu atvažiavęs ir neprisistatęs asmuo yra įmonės vadovas I. S.. Vairuotojo S. T. paklausus ar važiuos svertis ant svarstyklių? Jis atsakė - „nevažiuosiu, nes neleidžia“. Tai patvirtina, kad atsakingas asmuo nesudarė galimybių ir sąlygų transporto priemonės pasvėrimui.

7.10. Akivaizdu, kad ANK 459 str. 6 d. įtvirtinta alternatyvi veika sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas juridinių asmenų vadovų atžvilgiu gali pasireikšti įvairiais veiksmais ar neveikimu – pvz., formuojant įmonėje praktiką, kad įmonės vairuotojai, žinodami, kad vairuoja transporto priemonę be leidimo viršydami leistinus parametrus atsisako važiuoti ant svarstyklių ir pasverti transporto priemonę (tokia praktika įmonėje gali būti formuojama duodant konkrečius nurodymus vairuotojams nesisverti, apmokant vairuotojus, kokių veiksmų imtis, kad tariamai nebūtų įmanoma atlikti svėrimo procedūros (pvz., imituojant transporto priemonės gedimą, ją užklampinant), nustatant itin trumpą laiko tarpą, per kurį vairuotojai turi grįžti iš reiso (todėl vairuotojai, taupydami laiką, atsisako svertis) ir pan. Juridinio asmens vadovo administracinės atsakomybės taikymo atveju nėra būtina, kad vadovas faktiškai būtų kontrolės vietoje, nes jam inkriminuojant aukščiau minėtą veiką nėra reikalaujama, kad būtent jis faktiškai atsisakytų ar vengtų pasverti transporto priemonę, o pakanka to, kad jis nesudarytų sąlygų tai atlikti, kas, kaip jau buvo minėta, gali pasireikšti įvairiais veiksmais, atliktais dar iki faktinės kontrolės arba kontrolės metu, kaip nagrinėjamu atveju.

7.11. Apibendrinant Administracija mano, kad tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, pažeidimo pobūdį, dėl jų išsamiai pasisakė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Vien tai, kad Pareiškėjas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su priimtu nutarimu, nėra pagrindas jį panaikinti.

7.12. Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta aukščiau, Lietuvos transporto saugos administracija Teismo prašo pareiškėjo I. S. skundo netenkinti; Administracijos įgalioto asmens 2023-05-03 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1452-2023 palikti nepakeistą.

8. Administracija taip pat pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad su Pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu.

8.1 Susipažinus su Pareiškėjo pateiktu patikslintu skundu matyti, kad jame iš esmės kinta teisiniai argumentai, kuriais remiantis Pareiškėjas grindžia savo prašymą panaikinti 2023-05-03 Administracijos nutarimą ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, t. y. dar 2023-05-22 pateiktame skunde pareiškėjas savo prašymą motyvavo tuo, kad ANK 459 str. 6 d. yra blanketinė teisės norma, jos turinys nėra detalizuotas kituose teisės aktuose, taip pat kvestionuojant juridinio asmens vadovo tinkamumą būti administracinėn atsakomybėn trauktinu subjektu pagal šią teisės normą.

8.2 Tuo tarpu patikslintame skunde Pareiškėjo argumentacija yra grindžiama tuo, kad

administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas kitas asmuo, t. y. buvęs (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas R. M., kadangi būtent šis asmuo nusižengimo padarymo dieną (2023 m. kovo 16 d.) (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už įmonės transporto veiklą.

8.3 Pateiktame skunde nurodyta, kad tik jau Teismo posėdžio metu apklausus liudytojus (t. y. Administracijos pareigūnus) buvo sužinota, kad inkriminuotų pažeidimų padarymo metu (duomenys neskelbtini) kuriai vadovauja Pareiškėjas, buvo licencijuojama įmonė. Pareiškėjo teigimu, „tai reiškia, kad atsakomybė pagal ANK 459 str. 1 ir 6 d., kaip krovinių pervežimo veiklai vadovaujantis asmuo traukiamas ne įmonės vadovas, o transporto vadybininkas“. Siekiant pagrįsti tokią poziciją Pareiškėjas pateikia nuorodas į teisinio reguliavimo, susijusio su transporto vadybininko atsakomybe ir pareigomis, nuostatas. Administracija neginčija pateikto teisinio reguliavimo nuostatų, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad:

8.4 pirma, Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vadovas. R. M. transporto vadybininko pareigas Administracijos duomenimis ėjo nuo 2014-01-08 iki 2023-05-23. Administracijai nesuprantama, kaip vadovas galėjo nežinoti to, kad jo vadovaujama įmonė yra licencijuojama ir to, kad joje yra įdarbintas transporto vadybininkas, o apie tai sužinoti tik 2023 m. spalio mėnesį vykusio Teismo posėdžio metu;

8.5 antra, 2023 m. kovo 16 d. vykusio krovinio vežimo metu (nusižengimo padarymo metu) (duomenys neskelbtini) vykdė krovinio vežimą savo sąskaita, o ne krovinių vežimą už atlygį kaip, kad nurodoma patikslintame skunde. Tai patvirtina ir bylos medžiaga – konkrečiai 2023 m. kovo 16 d. krovinio važtaraštis, kuris yra pasirašytas (duomenys neskelbtini) darbuotojo, transporto priemonę vairavusio asmens – S. T. – ir kuriame aiškiai nurodyta, kad krovinio vežėjas, siuntėjas ir gavėjas sutampa, t. y. nurodyta ta pati (duomenys neskelbtini)

8.6 Licencijuotos įmonės gali vykdyti ne tik krovinių vežimą už atlygį, tačiau ir krovinių vežimą savo sąskaita. Įvertinus prie patikslinto skundo pateiktą R. M. 2014-01-08 darbo sutartį Nr. 04 (toliau – Darbo sutartis), akivaizdu, kad jam vadovavimas krovinių vežimo veiklai buvo priskirtas būtent licencijuojamos veiklos apimtyje – Darbo sutarties 1.3. pap. yra daroma aiški ir nekvestionuojama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1071/2009.

8.7 Tais atvejais, kai licencijuojama įmonė vykdo krovinio vežimą savo sąskaita, už tokį vežimą gali būti atsakingas ne tik transporto vadybininkas, bet ir kitas asmuo (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) vadovas). Tokiai pozicijai pritaria ir teismų praktika. Taigi, tai, kad įmonėje yra vykdoma licencijuojama veikla savaime nereiškia, kad administracinėn atsakomybėn visais atvejais už administracinius nusižengimus, padarytus vykdant transporto veiklą, bus traukiamas transporto vadybininkas, kadangi tokia įmonė gali vykdyti ne tik krovinių vežimą už atlygį, bet ir krovinių vežimą savo sąskaita (kaip kad ir buvo nagrinėjamu atveju).

8.8 Traukiant administracinėn atsakomybėn tokiais atvejais turi būti vertinama, koks asmuo yra atsakingas už tokio pobūdžio krovinio vežimą, ar būtent jis yra kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo ir kt. ir tik tai įvertinus traukiamas administracinėn atsakomybėn.

8.9 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Administracija nekeičia savo pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tinkamas asmuo, t. y. Pareiškėjas. Jis ne tik, kad yra tinkamas subjektas pagal ANK 459 str. 6 d., bet būtent jis ir padarė šį nusižengimą (davė aktyvų nurodymą nesisverti) - tai įrodo ir byloje esanti medžiaga, teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai.

8.10 Įvertinus Pareiškėjo patikslintą skundą, neabejotina, kad Pareiškėjas manipuliuoja bylos medžiaga (nepagrįstai nurodo, kad buvo vykdytas krovinio vežimas už atlygį, nors byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai), taip pat remiasi nagrinėjamam atvejui neaktualia teismų praktika ir netinkamai aiškina Administracijos taikomą praktiką dėl transporto vadybininkų patraukimų administracinėn atsakomybėn tokiu būdu siekdamas nepagrįstai išvengti jam kylančios administracinės atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu I. S. nurodė, kad tą dieną jis buvo kaime, sodyboje ir į įvykio vietą nebuvo atvykęs. Kai grįžo apie 19 val., atsirado ryšys ir jam pasakė, kas atsitiko. Kaip jam paaiškino kitas vairuotojas S. Z. tik sustojo prie sustabdytos S. T. vairuotos ir sustabdytos transporto priemonės. S. Z. neturi jokių įgaliojimų duoti nurodymus. S. Z., kiek žino, tik sustojo paklausti kas atsitiko ir išvažiavo su autobusiuku. Nebuvo duodami nurodymai dėl nesisvėrimo. Įmonėje nėra nustatytos transporto priemonių naudojimo tvarkos. Jis pats įmonei priklausančio mikro autobusiuko nevairavo. Vilkiko niekas nelydėjo. Kita transporto priemonė (mikro autobusiukas) privažiavo atsitiktinai. Vairuotojas S. T. jam minėjo, kad pasimetė, todėl ir nesisvėrė. Tas mikro autobusiukas yra įmonės transporto priemonė, kurią gali vairuoti, iš esmės, bet kas.

10. Teisme liudytojas S. T. nurodė, kad jis dirba pas I. S. (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jam dirbant, vežant medieną, jį Rokiškio rajone, įvažiuojant į Rokiškį sustabdė inspekcija. Buvo du asmenys, kurie tikrino automobilį (inspektoriai). Vienas iš jų buvo labai konfliktiškas (žino, kad jo pavardė – V.). Tai buvo jo trečias reisas vežant medieną. Kilo konfliktas tarp jo ir vieno iš inspektorių, kuris liepė jam važiuoti pasverti automobilį, tačiau jis nesutiko važiuoti sverti. Jis nesutiko sverti automobilio ir kažkur pasirašyti, kadangi buvo kivirčinė situacija, jam nieko nepaaiškino, nei jo teisių ir pareigų, tik konfliktavo su juo. Jį nubaudė 1000 Eur bauda, kurią sumokėjo. Nematė ar buvo I. S. privažiavęs, kai buvo jį sustabdę pareigūnai. I. S. jam nedavė nurodymo nesisverti. Jis pats nusprendė „nesisverti“. Pareigūnai jam net neaiškino tvarkos, tik konfliktavo. Prieš darbus jis vadovo buvo supažindintas su krovinių gabenimo tvarka, žinojo svėrimo procedūras. Su vadovu nebuvo kalbos, kad reikėtų „nesisverti“, jei pareigūnai jį stabdytų ir tikrintų. Po to jis informavo vadovą I. S. apie įvykį. Patikrinimo vietoje pareigūnams frazės „nevažiuosiu, nes neleidžia“, jis nesakė. Sakė, kad „nesisvers, nepasirašinės nieko“.

11. Teismo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) liudytojas V. A. paaiškino, kad jis tuo metu buvo Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius. Jis ir kitas inspektorius R. V. dirbo aplink Rokiškį. Pamatė stipriai perkrautą miškovežį ir jį sustabdė. Jų tikslas buvo jį pasverti. Sustabdžius vilkiką po 10-15 minučių atvyko asmuo ir pasakė griežtai vairuotojui, kad „ant svarstyklių važiuoti draudžiu“. Tą vyrą matė ir girdėjo abu inspektoriai ir vairuotojas, nes jie visi buvo šalia. Nuo to momento vairuotojas nebevažiavo svertis. Paklausus vairuotojo, kas tas asmuo, vairuotojas patvirtino, kad tai jo vadovas. Abu inspektoriai fiziškai matė tą atvažiavusį asmenį. Tada jie surašė protokolą vairuotojui ir uždraudė toliau važiuoti. Patikslino, kad asmuo (vadovas) į įvykio vietą atvyko su juodu mikroautobusu lyg „Mercedes“. Asmuo su inspektoriais visiškai nebendravo, neprisistatė. Vyras buvo 30-40 metų amžiaus. Tas automobilis, kuriuo atvažiavo asmuo bei miškovežis priklausė (duomenys neskelbtini) Tikrino įmonę ir matė, kad jos vadovas I. S.. Taip pat skambino įmonės transporto vadybininkui ir jis paaiškino, kad nebuvo atvažiavęs į įvykio vietą, todėl daro išvadą, kad įvykio vietoje buvo įmonės vadovas I. S.. Taip pat paaiškino, kad inspektoriai prisistatė vairuotojui ir paklausus ar jis sversis, jis iš pradžių buvo linkęs svertis, nebuvo atsakęs konkrečiai, kad nesisvers. O jiems bebendraujant, atvažiavo vadovas ir uždraudė svertis. Jų bendravimas su vairuotoju buvo dalykiškas, profesionalus, konflikto nebuvo. Vėliau surašė tarnybinį pranešimą ir protokolą, kad vairuotojas atsisakė svertis.

12. Teismo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) liudytojas R. V. nurodė, kad jis yra Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius. 2023 m. kovo 16 d. dirbo su kolega V. A., Rokiškio rajone. Tikrino didžiagabarites transporto priemones. Netoli Rokiškio pamatė junginį, perkrautą mediena. Nusprendė jį patikrinti, sustabdė apie 15.10 val. Rokiškyje, Cvirkos gatvėje. Priėjo prie vairuotojo, paprašė pateikti dokumentus, minėjo, kad svers transporto priemonės junginį. Matė, kad mediena nepritvirtinta diržais. Vairuotojas pateikė dokumentus. Netrukus, maždaug už 10 min., prie sustabdytos transporto priemonės atvyko neprisistatęs asmuo, kuris pasakė: „S., neleidžiu važiuoti ant svarstyklių“. Pasakęs šiuos žodžius, asmuo nuėjo prie automobilio (autobusiukas tamsios spalvos, juodas, turbūt „Volkswagen“). Kolega V. A. gal užmiršo kokio modelio buvo automobilis. Užsirašė to automobilio numerius. Paklausus kas jis toks, jis nereagavo, įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Vairuotojo paklausus, kas tas asmuo, jis atsakė, kad tai buvo jo vadovas, ir lyg minėjo jo vardą – I. J. to žmogaus veido tiesiai nematė, daugiausiai iš nugaros matė. Jo gal ir nebeatpažintų. Vairuotojui inspektoriai aiškino, kad jam nėra tikslo nesisverti, nes atsakomybė bus kaip už didžiausią svorį. Vairuotojas bandė skambinti vadovui, bet lyg ir nekėlė ragelio vadovas. Jie turėjo mobilias svarstykles ir galėjo pasverti vietoje. Borto kompiuteris rodė aiškų svorio viršijimą, bet tai nėra tikslūs duomenys ir jais vadovautis negalėjo. Tikrinant transporto priemonę, jo rodmenys rodė 38 t., bet leidžiama 25 tonos vien tik pavienei mašinai. Taip pat ir ašių apkrova ženkliai viršijo. Buvo nustatyti darbo ir poilsio pažeidimai. Vairuotojas labai susinervino, kai pamatė šituos duomenis, pradėjo konfliktuoti. Vairuotojas nesisvėrė, sakė, kad jam neleidžia. Kolega surašė protokolą ir vairuotojui neleido važiuoti, paėmė transporto priemonės dokumentus, tačiau kiek žino, jau kitą dieną transporto priemonės nebebuvo toje vietoje. Patikslino, kad įmonės vadovo duomenis sužinojo iš to, kad vairuotojas atsakė, kad atvykęs asmuo yra įmonės vadovas I. Po to patikrino atvažiavusio automobilio numerius ir nustatė, kad tai (duomenys neskelbtini) automobilis. Asmeniškai to asmens nepažįsta.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas S. Z. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Prieš pusę metų jis vienas su (duomenys neskelbtini) priklausančiu mikro autobusiuku VW Transporter važiavo į Rokiškio mieste esančią „Lytagra“ parduotuvę automobilio detalių ir pamatęs ant pagrindinio Rokiškyje, netoli Valstybinės mokesčio inspekcijos, sustabdytą kolegą – toje pačioje (duomenys neskelbtini) dirbantį vairuotoją S. T., kuris vairavo Volvo fiskarą, pakrautą rąsteliais. Sustojo paklausti kas atsitiko. S. T. sakė, kad jį sustabdė, daugiau su juo nekalbėjo. Su T. jokios kalbos apie svėrimąsi ar nesisvėrimą nebuvo. Be to, jis net negalėtų jam paaiškinti nes pats yra lygiai toks pat vairuotojas. Matė, kad jį buvo sustabdęs autobusiukas su Transporto inspekcijos užrašais. Vienas iš transporto inspektorių rėkė, todėl jis nieko niekam nesakęs nuvažiavo. Kaip buvo įtvirtinta mediena jis nekreipė dėmesio. Vėliau jam sakė, kad ten buvo inspektorius V.. Jis ne kartą girdėjo, kad inspektorius V. elgiasi nepagarbiai. (duomenys neskelbtini) dirbančio asmens R. M. jis nematė ir jo nepažįsta.

Skundo išsprendimo motyvai

14. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Nutarimo dalimi, kuria jis nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. jam paskirtos baudos pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį neginčija, teismas atskirai nepasisako dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumo pagal minėtą straipsnį.

16. ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

17. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba atsisakymas ar vengimas pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

18. Pareiškėjas skunde nesutinka su priimtu Nutarimu argumentuodamas tuo, kad ANK 459 str. 6 dalyje įtvirtinta norma numato atsakomybę už (i.) atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę, ar, (ii.) sąlygų patikrinti transporto priemonės matmenis ir ašių apkrovą ar masę, nesudarymą. Teigia, kad atsisakyti ar vengti svertis gali tik transporto priemonės vairuotojas. Kas yra alternatyvios veikos subjektas iš normos suprasti neįmanoma. Siekiant taikyti teisinę (administracinę) atsakomybę (juridinio asmens vadovui), įstatymu turi būti aiškiai apibrėžtos asmens pareigos, už kurių nevykdymą jis yra baudžiamas.

19. Patikslintame skunde teigiama, kad ANK 459 str. 1 ir 6 dalies subjektas yra specialusis – transporto vadybininkas, atsakingas už vairuotojų darbo organizavimą. Netinkamai organizuojant veiką ir vairuotojui įvykdžius pažeidimą krovinių pervežimo srityje atsakomybėn traukiams specialusis subjektas – transporto vadybininkas, kaip asmuo kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

20. Teismas pažymi, kad pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė visais atvejais kyla transporto priemonės vairuotojui ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, už atsisakymą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą.

21. Sutiktina su Administracijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį negalima perkelti atsakomybės tik vairuotojui (darbuotojui). Net jei įmonė savo vidiniais teisės aktais (pvz., pareiginiais nuostatais) numatytų, kad už visą krovinių vežimo veiklą ir jos organizavimą atsakingas darbuotojas, tai neturėtų jokios įtakos faktiniam juridinio asmens vadovo (ar kito atsakingo asmens), kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai patraukimui administracinėn atsakomybėn.

22. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kas įvykio metu (2023 m. kovo 16 d.) (duomenys neskelbtini) buvo atsakingu asmeniu, kuriam nurodytu metu buvo pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

23. Iš byloje esančio Medienos gabenimo važtaraščio (b. l. 18), kuris yra pasirašytas (duomenys neskelbtini) darbuotojo, transporto priemonę vairavusio asmens – S. T., matyti, kad 2023 m. kovo 16 d. vykusio krovinio vežimo metu (nusižengimo padarymo metu) (duomenys neskelbtini) vykdė krovinio vežimą savo sąskaita, o ne krovinių vežimą už atlygį kaip, kad nurodoma patikslintame skunde, kadangi krovinio vežėjas, siuntėjas ir gavėjas sutampa, t. y. nurodyta ta pati (duomenys neskelbtini)

24. Patikslintame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra buvusi licencijuojama įmonė, nes vykdė krovinių vežimą už atlygį. Tai reiškia, kad atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalį, kaip krovinių pervežimo veiklai vadovaujantis asmuo traukiamas ne įmonės vadovas, o transporto vadybininkas, atsakingas už vairuotojų darbo organizavimą. Nagrinėjamu atveju, nusižengimo padarymo metu (duomenys neskelbtini) vadybininkas buvo R. M..

25. Iš kartu su skundu pateikto Įsakymo dėl paskyrimo eiti transporto vadybininko pareigas (b. l. 87) matyti, kad 2014 m. sausio 8 d. Įsakymu (duomenys neskelbtini) direktorius I. S. paskyrė R. M. eiti transporto vadybininko pareigas.

26. Iš 2014 m. sausio 8 d. Darbo sutarties Nr. 4 (b. l. 88-89), sudarytos su R. M., 1.3 punkto matyti, kad jis buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) ir jam pavesto transporto vadybininko funkcijos: transporto vadybininku pagal Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 2 dalį eiti transporto vadybininko pareigas sutartimi vežėjo įgaliotas fizinis asmuo, turintis įgaliojimus faktiškai ir neterminuotai vadovauti vežėjo transporto veiklai, t. y. vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras.

27. Leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla Bendrijos rinkoje reguliuojamas Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatomis, nustatančiomis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 patvirtintomis Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 38 punkte įtvirtinta, jog vežėjas savo veikloje privalo laikytis Kelių transporto kodekso, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 ir Taisyklių reikalavimų.

28. Taisyklių 34 punkte taip pat nurodyta, jog transporto vadybininku pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalį gali būti vežėjo juridinio asmens vadovas arba kitas jo darbuotojas, pats vežėjas fizinis asmuo arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 2 dalį eiti transporto vadybininko pareigas sutartimi vežėjo įgaliotas fizinis asmuo, turintis įgaliojimus faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras.

29. Pažymėtina, kad licencijuotos įmonės gali vykdyti ne tik krovinių vežimą už atlygį, tačiau ir krovinių vežimą savo sąskaita.

30. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir R. M. 2014 m. sausio 8 d. Darbo sutarties Nr. 4, 1.3 punktą, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai licencijuojamos veiklos srityje (kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1071/2009), kas ir buvo nurodyta su juo sudarytoje darbo sutartyje.

31. Sutiktina su Administracijos atsiliepime į patikslintą skunde nurodytais argumentais, kad tais atvejais, kai licencijuojama įmonė vykdo krovinio vežimą savo sąskaita, už tokį vežimą gali būti atsakingas ne tik transporto vadybininkas, bet ir kitas asmuo (pvz.: įmonės vadovas).

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas I. S. yra (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jis yra atsakingas už įmonės vykdomą krovinių vežimo veiklą, įmonei vykdant krovinio vežimą savo sąskaita.

33. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad jo, kaip vadovo, atsakomybė už įmonės veiklos organizavimą ir pareiga kyla pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bei pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalį.

34. Pažymėtina, kad vadovas, be kita ko, turi darbuotojus supažindinti su pareiginiais nuostatais, išaiškinti jiems pareigą, jog jie turi laikytis įstatymų, taip pat supažindinti, kad keliuose yra vykdoma krovininių transporto priemonių kontrolė ir darbuotojas (vairuotojas), jį pareigūnams sustabdžius, turi vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus.

35. Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

36. Nagrinėjamu atveju I. S. pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį (redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nubaustas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, taip pat pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalį turėdamas teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam vairuotojo darbo procesui, tiek ir jo daliai, organizuodamas krovinio vežimą nenustatė tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad jam pavaldus vairuotojas S. T. vykdytų Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus V. A. reikalavimą pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį.

37. Šiuo atveju, iš byloje esančio 2023 m. kovo 16 d. administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 19) matyti, kad S. T., kaip transporto priemonės junginio vairuotojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už faktinį atsisakymą pasverti transporto priemonių junginį.

38. Tuo tarpu, I. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip įmonės, kurioje vairuotojas dirba vadovas, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, t. y. kaip asmuo, kuris turėjo užtikrinti, kad vairuotojas faktiškai tos veikos neatliktų. Sutiktina su Administracijos atsiliepime nurodomu argumentu, kad I. S. buvo inkriminuotas sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas, pasireiškęs tuo, kad dėl jo žodžiu tiesiogiai įmonės vairuotojui S. T. duotų nurodymų, pastarasis atsisakė vykdyti teisėtą Administracijos pareigūnų nurodymą – pasverti vairuotą transporto priemonių junginį.

39. Sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotina, jog I. S. kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, įmonei vykdant krovinio vežimą savo sąskaita, turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad krovinių vežimo veikla būtų vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų bei imtis priemonių, kad krovinius vežantys vairuotojai vykdytų valstybės pareigūnų teisėtus ir privalomus nurodymus.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, būtent įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, todėl manyti, jog šiuo atveju negalėtų būti sprendžiamas I. S. administracinės atsakomybės klausimas dėl jo, kaip netinkamo ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse įtvirtinto administracinio nusižengimo subjekto, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

41. Vis tik, vien tik šio fakto, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį klausimą, nepakanka. Būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai savo veikimu ar neveikimu siekė, jog vairuotojas dirbantis įmonei priklausančia transporto priemone, atsisakytų pasverti transporto priemonių junginį ir taip kliudytų kontroliuojantiems pareigūnams pasverti transporto priemones ar jų junginius (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-35-316/2023).

42. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl I. S. veiksmų teisėtumo, būtina įvertinti byloje esančią medžiagą. Siekdamas pašalinti byloje esančius ir skunde nurodomus prieštaravimus, teismas apklausė pareiškėją, liudytojus: S. T., S. Z., vyr. inspektorius V. A. ir R. V., taip pat tyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus:

43. Iš Administracijos priežiūros departamento Panevėžio skyriaus Vyr. inspektoriaus V. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 17 d. su Panevėžio skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi R. V. buvo dirbama Rokiškio raj., orientuojantis į sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą, tikslu jas patikrinti pasveriant. Apie 15.11 val. pastebėtas link Rokiškio miesto keliu Nr. 122 (Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys) važiuojantis galimai sunkiasvorių transporto priemonių junginys, gabenantis apvalią medieną, susidedantis iš krovininio automobilio „VOLVO FH 16 7506X4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „JYKI V31“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių (duomenys neskelbtini) Junginys patikrinimui sustabdytas 15.15 val. Rokiškyje, P. C. g. Sustabdyto junginio vairuotojo S. T. R. V. prašė pateikti junginio ir krovinio vežimo dokumentus. Apie 15.20 val. iš kontroliuojamo junginio priekio sustojo VOLKSWAGEN automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš kurio išlipęs ir prie vilkiko priėjęs asmuo, girdint pareigūnams, vairuotojui pasakė - „S., ant svarstyklių važiuoti neleidžiu”. R. paklausė asmens, kas jis toks, prašydamas prisistatyti, bet asmuo nekreipdamas dėmesio ir į sakomą įspėjimą apie būsimas nesisvėrimo pasekmes, ir gresiančią nuobaudą kaip už didžiausią svorį, skubiai pasišalino neatsakydamas. Patikrinimo eigoje vairuotojo buvo paklausta kuo vardu buvo atvykęs asmuo ir kas jis toks. Iš duomenų bazių vėliau išsiaiškinta, kad automobilis kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) Vairuotojo teigimu atvažiavęs ir neprisistatęs asmuo yra įmonės vadovas I. S.. Vairuotojo S. T. paklausus ar važiuos svertis ant svarstyklių? Jis atsakė - „nevažiuosiu, nes neleidžia“. Vairuotoją įspėjo, kad už tai, kad nevykdo teisėtų Administracijos pareigūnų reikalavimų pasverti transporto priemonių junginį, jam gresia administracinė atsakomybė. R. V. dar kartą vairuotojo paklausė, ar jis sversis. Vairuotojas vykdė vadovo duotą nurodymą - ant svarstyklių nevažiuoti. Nepaklusdamas pareigūnų nurodymui sverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį, vairuotojas vengė gresiančios administracinės atsakomybės už sunkiasvorio krovinio vežimą. Telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)) 16.16 val. susisiekė su (duomenys neskelbtini) transporto vadybininku R. M.. Vadybininko buvo paklausta, ar yra informuotas apie vykstantį transporto priemonių junginio patikrinimą ir vairuotojas atsisako sverti junginį. Neatsakęs į šį klausimą jis pasakė, kad su pareigūnu „tuoj susisieks“ įmonės vadovas. Vadovas nesusisiekė viso patikrinimo metu, o jam skambinant telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiliepta. Vairuotojui atsisakius pasverti transporto priemonę, tuo kliudė pareigūnams atlikti jam pavestas pareigas - nesudarė sąlygų sverti junginį su apvalios medienos kroviniu. Vairuotojui dėl pažeidimų buvo nurodyta stovėti ir žodžiu, ir raštu patikrinimo akte Nr. K-079176 (toliau – patikrinimo akte) Rokiškyje, P. C. g. 13 ir nevažiuoti toliau, kol pažeidimai nebus pašalinti. Kuomet vairuotojas pažeidimus pašalins ir sudarys sąlygas sverti junginį su tuo pačiu kroviniu, su kuriuo buvo nurodyta stovėti, nurodė patikrinimo akte informuoti telefonu - 861279517. Vairuotojas įteikiamus dokumentus paėmė, tačiau atsisakė juos pasirašyti.

44. Posėdžio metu liudytojai vyr. inspektoriai V. A. ir R. V. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, ir paaiškino, kad jiems sustabdžius patikrinimui krovininį automobilį „VOLVO FH 16 7506X4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendraujant su jo vairuotoju S. T., maždaug po 10-15 min. nuo minėtos transporto priemonės sustabdymo, prie jų privažiavo asmuo, kuris išlipęs ir priėję prie jų, vairuotojui S. T. pasakė, kad neleidžia jam važiuoti sverti transporto priemonės. Abu pareigūnai nurodė, kad paklausus vairuotojo, kas šis asmuo, vairuotojas S. T. atsakė, kad čia jo vadovas – I. S.. Patikrinę duomenis duomenų bazėje, nustatė, kad minėto asmens vairuotas automobilis priklauso (duomenys neskelbtini) kurios vadovas yra minėtas I. S..

45. S. T. teismo posėdžio metu teigė, kad jį sustabdžius pareigūnams, jis nematė, ar jo vadovas I. S. buvo privažiavęs. Taip pat paaiškino, kad vadovas jam nedavė nurodymo „nesisverti“.

46. I. S. posėdžio metu teigė, kad į įvykio vietą nebuvo atvykęs ir vairuotojui S. T. nedavė nurodymo dėl nesisvėrimo.

47. Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. Z. teigė, kad tai jis buvo privažiavęs su VW Transporter autobusiuku prie S. T. sustabdyto vilkiko ir jokių nurodymų nedavė.

48. Kaip matyti, byloje kilo prieštaravimai tarp S. T., I. S. bei S. Z. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, bei inspektorių V. A. ir R. V. parodymų.

49. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš skirtingų šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis byloje Nr. N-444-752-07).

50. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, juos analizavo ne tik atskirai, įvertindamas ir parodymų dėl atskirų aplinkybių nuoseklumą viso proceso metu, bet ir juos lygindamas tarpusavyje bei įvertindamas juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.

51. Teismo posėdžių metu pareigūnai - vyr. inspektoriai patvirtino protokole ir Nutarime nurodytas aplinkybes, kad I. S. tiesiogiai, žodžiu davė nurodymą vairuotojui S. T. nevažiuoti ant svarstyklių. Nenustatyta jokių pagrindų dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes ar nepagrįstai apkalbėti I. S.. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, išsamūs, jie nurodė analogiškas įvykio aplinkybes tiek tarnybiniame pranešime, tiek Nutarime bei teismo posėdžio metu.

52. Pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir aukščiau aptarti įrodymai (Tarnybinis pranešimas dėl transporto priemonės patikrinimo 2023 m. kovo 16 d., Nutarime nurodytos aplinkybės). Tuo tarpu S. T. savo įvykio versijos niekuo nepagrindė.

53. Įvertinus aptartus įrodymus, teismas S. T. teismo posėdžio metu nurodytą įvykio aplinkybių versiją, kad jį sustabdžius pareigūnams, jis nematė ar prie jų buvo privažiavęs jo vadovas I. S. bei paaiškinimus, kad I. S. jam nedavė nurodymo „nesisverti“, vertina kaip jo pasirinktą gynybos strategiją galimai siekiant padėti jo tiesioginiams vadovui (darbdaviui) I. S. išvengti administracinės atsakomybės. Minėtos įvykio versijos nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl S. T. teismo posėdžio metu duoti minėti paaiškinimai laikytini nepatikimais ir neobjektyviais, todėl jais nesiremtina.

54. Bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta versija, kad prie sustabdyto vilkiko buvo atvykęs kitas įmonės vairuotojas S. Z., kuris buvo priėjęs prie vairuotojo S. T.. Pažymėtina, kad teisme apklausiamas liudytojas S. T. neužsiminė apie tai, kad prie jo būtų privažiavęs vairuotojas S. Z.. Šį įvykio versija atsirado vėliau, jau po patikslinto skundo pateikimo. S. Z. įvykių versijos nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, jis būdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju įvykio metu ėjo iš esmės analogiškas pareigas kaip ir S. T., todėl neturėjo jokių įgaliojimų duoti kitam vairuotojui nurodymus „nesisverti“. Teismas S. Z. parodymus vertina kaip aiškiai neteisingus ir prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms siekiant patvirtinti jo vadovo I. S. gynybos strategiją, bei siekiant padėti jo darbdaviui I. S. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jais nesiremia ir juos atmeta kaip nepatikimus.

55. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, laikytina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju I. S. buvo įvykio vietoje, t. y. jis automobiliu atvyko prie sustabdyto krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo įmonės vairuotojas S. T. ir tiesiogiai minėtam transporto priemonės vairuotojui davė nurodymą nevažiuoti svertis ant svarstyklių.

56. Teismas daro išvadą, kad I. S., būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu ir žodžiu uždrausdamas įmonės darbuotojui – vairuotojui S. T. vykdyti pareigūnų nurodymus (važiuoti pasverti transporto priemonių junginį), sąmoningai savo veiksmais siekė, jog vairuotojas dirbantis įmonei priklausančia transporto priemone, atsisakytų pasverti transporto priemonių junginį. Tokiu būdu jis kliudė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas.

57. Skunde taip pat nurodoma, kad Nutarime nepasisakyta, kokios organizacinės ir techninės priemonės privalo būti nustatytos, kuriame įstatyme ar jo lydimajame akte tai apibrėžta, todėl daro išvadą, kad ANK 459 str. 6 dalis yra blanketinė norma, kurios turinys „sąlygų nesudarymas“ privalo būti atskleistas kitame įstatyme. Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje (protokole, nutarime) nenurodyta kaip įmonės vadovas turi sudaryti sąlygas, t. y. kokias pareigas jam numato įstatymas. Jokiame įstatyme nenumatyta ko turi imtis vadovas, kad vairuotojas ir taip privalėdamas paklusti pareigūno nurodymui jį vykdytų. Darbdaviui negali būti perkeliama pareiga užtikrinti baudžiamųjų, administracinių teisės pažeidimų išaiškinimo, nutraukimo ir baudimo pareiga, nes tai yra teisėsaugos institucijų funkcija.

58. Teismo vertinimu, Nutarime (tiek jo skiltyje „ Pažeidimo esmė“, tiek skiltyje „Kitos aplinkybės“) buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta nusižengimo esmė ir veiksmai, kuriais I. S. pažeidė ANK 459 straipsnio 6 dalį.

59. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. S. jam pavaldžiam darbuotojui (vairuotojui S. T.) davė aiškų nurodymą nevažiuoti sverti transporto priemonės ir vairuotojas pakluso savo darbdavio I. S. nurodymams. Pareigūnams dar kartą paklausus ar jis važiuos „svertis“, jis atsakė, kad „nevažiuos, nes neleidžia“ (vadovas).

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (susiformavusiu iš surinktų įrodymų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, apklausus liudytojus, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą) daro išvadą, kad I. S., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, ir atsakingas asmuo įmonei vykdant krovinio vežimą savo sąskaita, neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirbantis vairuotojas vykdytų valstybės pareigūnų teisėtus ir privalomus nurodymus važiuoti pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį, bei tiesiogiai pats nurodė vairuotojui, kad neleidžia jam važiuoti ant svarstyklių. Tokiu būdu, kaip nurodoma I. S. atžvilgiu priimto Nutarimo skiltyje „Kitos aplinkybės“, jis nesudarė galimybių ir sąlygų transporto priemonės pasvėrimui, todėl jo veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

61. Taip pat pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismo vertinimu, buvo surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių I. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

62. Sprendžiant dėl I. S. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir asmeniu, atsakingu už krovinių vežimo veiklą, įmonei vykdant krovinio vežimą savo sąskaita, yra tinkamas subjektas atsakyti pagal šią straipsnio dalį.

63. Kadangi I. S. nenustatė tinkamų organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežama mediena rietuvėse būtų sutvirtinta tvirtinimo diržais (keturiose rietuvėse sukrauti rąstai, kurių ilgis trys metrai, nebuvo sutvirtinti diržais), darytina išvada, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį už krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą.

64. Pažymėtina, kad Teismas, nagrinėdamas skundą, neprivalo pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, neturėtų esminių pasekmių bylos baigčiai ir neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, todėl teismas pasisakė dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui.

65. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad I. S. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų įrodyta, todėl pateiktas patikslintas skundas netenkintinas. 2023 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1452-2023 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. S. patikslinto skundo netenkinti.

Lietuvos transporto saugos administracijos patarėjos N. P. 2023 m. gegužės 3 d. priimtą nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1452-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23201138882, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys