- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- AN2-262-928/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00636-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Institucija
- Lieruvos transporto saugos administracija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus vedėjos A. S. – K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. liepos 11 d. nutarties, kuria panaikintas Institucijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022 m. balandžio 11 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje D. P. atžvilgiu ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos transporto saugos administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucijos vyriausioji specialistė R. R. 2022 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-409-2022, kuriuo D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką, atsakingą už transporto veiklą, pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 5 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje, už tai, kad 2022 m. lapkričio 5 d., 09.55-10.05 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Volvo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Ovriga“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama vairuotojo L. A., viršijo leistinas transporto priemonių junginio ašių apkrovas, neturint specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kadangi pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad bendra masė su kroviniu – 56,40 t (leistina bendra masė su kroviniu – 40 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), bendra masė su kroviniu viršyta – 15 t. Taip pat nustatyta, kad varančių ašių apkrova – 22,05 t (leistina varančių ašių apkrova – 18 t). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), varančiųjų ašių apkrova viršyta – 3,65 t. Už nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje, padarymą asmeniui paskirta 880 Eur bauda, už nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje – 2 350 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 2 350 Eur bauda (b. l. 4).
2. Nesutikdamas su Institucijos vyriausiosios specialistės priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Šis panaikino Institucijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022 m. balandžio 11 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje D. P. atžvilgiu ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos transporto saugos administracijai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, kadangi D. P. savo kasmetinių atostogų metu neprivalėjo nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai, organizuoti krovinių vežimo veiklą.
Šalies argumentai
3. Institucija pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-133-416/2022 panaikinti ir palikti galioti 2022 m. balandžio 11 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-409-2022.
3.1. Skunde nurodo, kad iki šiol teismų praktikoje nėra suformuotas išaiškinimas dėl licencijuotų įmonių transporto vadybininkų administracinės atsakomybės taikymo jų vadovaujamos įmonės vairuotojams padarius administracinius nusižengimus, susijusius su eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, jų (transporto vadybininkų) atostogų metu. Tuo tarpu skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra aiškių teisinių argumentų (motyvų), kuriais būtų atskleista šios administracinio nusižengimo bylos esmė ir išsamiai pasisakyta dėl D. P. kaip licencijuotos įmonės transporto vadybininko pareigų vykdymo.
3.2. Skunde pabrėžiama, kad leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla Bendrijos rinkoje reguliuojamas 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesines vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančiu Tarybos direktyvą Nr. 96/26/EB (toliau – Reglamentas Nr. 1071/2009) nuostatomis, taip pat Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo taisyklės). Reglamente Nr. 1071/2009 yra įtvirtinta, kad transporto vadybininkas faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai, t. y. būtent transporto vadybininkas turi dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, nuostatų pažeidimai, suteikti technines galimybes teisės aktams, reglamentuojantiems saugų krovinių vežimą keliais, įgyvendinti. Kitaip tariant, transporto vadybininkas turi sukurti tokį mechanizmą (įskaitant, bet neapsiribojant vairuotojų mokymais / švietimu, tinkamų nurodymų diegimu, reikalingų tvarkų patvirtinimu ir supažindinimu su jomis), kuris leistų organizuoti vairuotojų darbą, taip, kad pažeidimai nebūtų daromi ir kad būtų laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar transporto vadybininkas konkretaus krovinio vežimo metu faktiškai yra darbe ir atlieka darbo funkcijas, ar yra, pvz., kasmetinėse atostogose. Labai svarbu akcentuoti tai, kad transporto vadybininkui nėra būtina fiziškai dalyvauti kiekvieno krovinio vežime, jo veikla yra nukreipta į bendros sistemos sukūrimą, efektyvių priemonių pritaikymą, o sukurta sistema ir priemonės turi veikti net ir tada, kai transporto vadybininko faktiškai nėra darbo vietoje. Taigi, galima teigti, kad transporto vadybininko veikla turi ir prevencinės veiklos požymių, nes dažnu atveju yra nukreipta į ateitį. Jeigu yra nustatomi pažeidimai, tai reiškia, kad transporto vadybininko priemonės yra netinkamos, nebuvo imtasi visų reikalingų veiksmų užtikrinti, kad vairuotojai neatliktų eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų, kitaip tariant transporto vadybininkas įmonėje veikia neefektyviai, netinkamai organizuoja vairuotojų darbą, o jo taikomos priemonės neužtikrina to, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju D. P. kaip transporto vadybininko neefektyvus veikimas yra patvirtinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. A. padarytu administraciniu nusižengimu.
3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad transporto vadybininkas privalo atitikti teisės aktuose numatytus profesinės kompetencijos reikalavimus. Transporto vadybininkų egzaminus organizuoja ir vykdo Institucija. Asmenims, išlaikiusiems egzaminą, išduodamas patvirtintos formos profesinės kompetencijos pažymėjimas. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad transporto vadybininkas turi reikiamą kompetenciją vadovauti krovinių vežimo veiklai, yra įgijęs privalomas žinias Reglamento Nr. 1071/2009 I priedo I dalyje išvardintose srityse, savo žinias įrodęs laikydamas egzaminą. Taigi, niekas kitas licencijuotoje įmonėje net ir neturi teisės perimti transporto vadybininko pareigų. Transporto vadybininko veikla yra ne vienkartinė kiekvieno vežimo atžvilgiu, o nuolatinė, nepertraukiama ir susieta su konkrečiu asmeniu (išimtinai transporto vadybininku).
3.4. Skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą“. Tam, kad gauti tokią licenciją viena iš privalomų sąlygų yra įmonei turėti transporto vadybininką. Nei viename iš aktualių teisės aktų nėra numatyta, kad transporto vadybininko veikla savaime gali būti sustabdoma tam tikram laikotarpiui ir tuo metu transporto veiklą vykdanti įmonė ją vykdo be transporto vadybininko. Priešingai, Licencijavimo taisyklių 20.1 pap. nurodyta, kad „Licencijas išduodanti institucija, nustačiusi, kad vežėjas gali nebeatitikti vieno iš Reglamento Nr. 1071/2009 3 str. nustatytų reikalavimų (nagrinėjamam atvejui aktualus Reglamento Nr. 1071/2009 3 str. 1 d. d) p. nustatytas reikalavimas turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją), nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 d. d. raštu įspėja vežėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar galiojimo panaikinimą ir suteikia vežėjui ne ilgesnį negu Reglamento Nr. 1071/2009 13 str. 1 d. nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai, per kurį turi būti įdarbintas naujas transporto vadybininkas vietoj mirusio ar dėl sveikatos būklės negalinčio atlikti pareigų arba nepriekaištingos reputacijos ar profesinės kompetencijos reikalavimų nebeatitinkančio transporto vadybininko“. Taigi, netgi pats teisinis reguliavimas numato 3 išskirtinius atvejus (mirtis, sveikatos būklė, nepriekaištingos reputacijos / profesinės kompetencijos neatitiktis), kuomet įmonė gali funkcionuoti be transporto vadybininko, bet ir tai griežtai nustatyto laikotarpio apimtyje bei su Institucijos žinia. Tuo tarpu transporto vadybininko atostogos teisiniame reglamentavime nėra nurodomos kaip išskirtinis atvejis, kuriam įvykus licencijuota įmonė gali vykdyti veiklą ir be jo. Taigi, jeigu būtų pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl transporto vadybininko funkcijų nevykdymo jo atostogų metu yra teisėta ir pagrįsta, sistemiškai įvertinus ir aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, reikėtų konstatuoti, kad transporto vadybininko atostogų metu licencijuota įmonė negali vykdyti transporto veiklos, nes neatitinka Reglamento Nr. 1071/2009 3 straipsnyje įtvirtintos vienos iš sąlygų dėl transporto vadybininko veiklos vykdymo nepertraukiamumo, o kartu ir licencijavimo sąlygų. Tai trikdytų transporto veiklos vykdymą ir, iš esmės, turėtų būti inicijuojamas transporto veiklą vykdančios licencijuojamos įmonės licencijos stabdymas.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausios specialistės 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundą ir panaikindamas Institucijos nutarimą, bei grąžindamas administracinio nusižengimo bylą iš naujo tirti Institucijai tinkamai įvertino susidariusią situaciją, dėl jos argumentuotai pasisakė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vien tai, jog Institucijos atstovai nesutinka su procesiniame sprendime padarytomis išvadomis, nes jos neatitinka Institucijos atstovų interesų, savaime nesuponuoja šio procesinio sprendimo neteisėtumo ir nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų.
7. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Institucijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta netinkamam administracinės teisės pažeidimo subjektui. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo prieštarauti tokioms apylinkės teismo išvadoms. Sutiktina, kad byloje nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo, tačiau bylos duomenys akivaizdžiai paneigia D. P., kaip įmonės transporto vadybininko, atsakomybę jo kasmetinių atostogų metu.
9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija ir Institucijos atstovai aiškiai patvirtina, kad administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. padaryti 2021 m. lapkričio 5 d. (b. l. 4). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad D. P. 2021 m. lapkričio 1–12 d. atostogavo (b. l. 5). Tokios pat aplinkybės patvirtintos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 14 d. direktorės įsakyme „Dėl D. P. kasmetinių atostogų“, kuriame nurodyta, kad asmuo išleidžiamas kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. (b. l. 54).
10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktais reglamentuojančiais asmens, kaip darbuotojo teisę į poilsį, visiškai teisingai išaiškino, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Traktuojant, kad net ir kasmetinių atostogų metu D. P. privalėjo nepertraukiamai vadovauti įmonės transporto veiklai, organizuoti krovinių vežimo veiklą ir t. t., būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė į poilsį ir asmeniui nepagrįstai taikoma atsakomybė už laisvu nuo darbo laiku nevykdomas funkcijas. Taigi, tokiu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad D. P. yra tinkamas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje subjektas. Dėl ko pagrįstai administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai papildomam tyrimui atlikti, t. y. tinkamo administracinių nusižengimų subjekto nustatymui.
11. Kaip matyti iš Institucijos skundo argumentų, jis grindžiamas išimtinai Reglamento Nr. 1071/2009) nuostatomis, kuriose nurodyta, kad transporto vadybininkas faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai, dėl ko mano, kad visiškai pagrįstai gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir savo kasmetinių atostogų metu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas su tokia Institucijos išvada nesutinka.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis aktualiais teisės aktais (Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalis) ir jų nuostatų analize nustatyta, kad įmonėse užsiimančiose licencijuojama krovinių vežimo veikla privalo būti paskirtas ne mažiau kaip vienas fizinis asmuo, transporto vadybininkas, kuris turi reikiamą kvalifikaciją, t. y. išlaikęs kvalifikacinius egzaminus ir turi transporto vadybininko kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, yra realiai susijęs su įmone, kaip antai, yra jos darbuotojas, direktorius, savininkas ar akcininkas, arba ją administruoja, arba individualios įmonės atveju – jos savininkas. Be to, įmonės veikla turėtų būti reglamentuojama ir vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose turėtų būti aiškiai įvardinta atsakingų asmenų funkcijų perdavimo, jų pavadavimo tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų kokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo savo veiklą transporto vadybininko D. P. atostogų metu. Kaip matyti iš garso įrašo teismo posėdžio metu D. P. patvirtino, jog jis yra samdomas darbuotojas ir nežino kam pavedamos transporto vadybininko funkcijos jo atostogų metu, svarsto, kad tai gali būti įmonės vadovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju būtent įmonės vadovybės pareiga tinkamai organizuoti įmonės veiklą, užtikrinant darbo efektyvumą, tame tarpe nustatant konkrečių asmenų nepertraukiamą pareiginių funkcijų vykdymą, bei jų funkcijų perdavimo, atitinkamai pavadavimo tvarką.
13. Nors apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad deleguoti transporto vadybininko atsakomybės kitam asmeniui, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos negalima, tačiau kaip matyti iš Reglamento Nr. 1071/2009 nuostatų aiškinimo, įmonei nėra nustatyta pareiga turėti tik vieną transporto vadybininko kvalifikaciją turintį darbuotoją.
14. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartis, kuria panaikintas Institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo byla Nr. VKTI-ANR_N-409-2022 grąžinta Lietuvos transporto saugos administracijai papildomam tyrimui, t. y. nustatyti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.