- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-554-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06559-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- S. T.
- Ieškovas
- R. T.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-949/2015 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui S. T. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei R. T., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. N. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nuomos mokesčio priteisimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. T. patikslintu ieškiniu ir atsiliepimu į priešieškinį prašė tenkinti jos patikslintą ieškinį, atmesti priešieškinį. Ieškovė prašė padalinti tarp šalių (duomenys neskelbtini), esančius 227/553 dalis 0,0553 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13998 Lt vertės, 41/100 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56990 Lt, garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4860 Lt vidutinė rinkos vertės, ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8080 Lt vidutinė rinkos vertės, 41/100 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 Lt, iš viso 84059 Lt vidutinė rinkos vertė, lygiomis dalimis ir S. T. priteisti 1/2 dalį minėto turto, 42029,50 Lt vidutinės rinkos vertės, o R. T. pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį minėto turto, 42029,50 Lt vidutinė rinkos vertė; priteisti iš S. T. M. T. 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą turtu - 1/2 dalį (duomenys neskelbtini), esančio turto, t. y. 227/553 dalių 0,0553 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 42029,50 Lt vidutinės rinkos vertės, bei išlaikymą sūnui 200 Lt periodinėmis išmokomos, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2014-09-01 iki sūnaus pilnametystės. Sūnui priteisto turto ir mokamo išlaikymo tvarkytoja paskirti R. T., įpareigoti ją vaiko turtą ir vaikui mokamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; 2009-11-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą, R. T. vardu registruotą (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą, t. y. 72/553 dalis 0,0553 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 13/100 dalių gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24000 Lt vertės, R. T. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2650 Lt vertės, pripažinti R. T. asmeniniu turtu; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas S. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir turtą padalinti šalims lygiomis dalimis, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. T. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad nors su ieškove nutraukė santuoką 2000 m., tačiau kartu gyveno iki 2010 m. Sutiko su ieškovės reikalavimu padalinti turtą per pusę idealiomis dalimis, tačiau nesutiko, kad jam priklausanti dalis būtų priteista vaikui, kaip išlaikymas turtu, nes esama padėtis iki vaiko pilnametystės gali iš esmės pasikeisti. Automobilį ir nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovė nurodė kaip jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, jis pirko iš savo asmeninių piniginių lėšų. Remontuojant namo dalį, kurią ieškovė prašo padalinti, buvo parduotas atsakovo iki santuokos įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigai investuoti į namo remontą. Priešieškiniu atsakovas prašė padalinti tarp šalių turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 299/553 dalis 0,0553 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po lygiai ieškovei R. T. ir atsakovui S. T., priteisiant po 1/2 idealiąją dalį turto, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisti ieškovei R. T., o atsakovui S. T. priteisti už jį kompensaciją 2500,00 Lt; priteisti iš atsakovo S. T. sūnaus M. T. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki M. T. pilnametystės; pinigus uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovę R. T.; priteisti atsakovui S. T. 4666,00 Lt kaip kompensaciją dėl šeimos išlaidų, patirtų nuomojantis butą.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. N. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su patikslintu ieškiniu, su priešieškiniu sutiko. Nurodė, kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 70 procentų buvusio darbo užmokesčio, vėliau gaus 40 procentų, kitų pajamų neturi, moka komunalinius mokesčius, išlaiko save ir kūdikį. Nurodė, kad iš atsakovo pasakojimo žino, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis. Automobilis buvo pirktas atsakovo lėšomis, prie automobilio ieškovė prisidėjo 2500,00 Lt, kuriuos gavo pardavusi seną automobilį H. C..
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-01-28 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Padalijo R. T. S. T. santuokoje įgytą turtą, priteisiant po ½ dalį bendro dalintino turto: 1) Priteisė R. T. asmeninėn nuosavybėn natūra: nekilnojamąjį turtą - po ½ dalį 227/553 dalies 0,0553 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13998 Lt vertės, 41/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56990 Lt, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4860 Lt vidutinė rinkos vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8080 Lt vidutinė rinkos vertės, 41/100 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 Lt vidutinės rinkos vertės; automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 767,49 Eur (2650,00 Lt) vertės. 2) Priteisė S. T. nuosavybėn natūra: nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį 227/553 dalies 0,0553 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13998 Lt vertės, 41/100 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56990 Lt, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4860 Lt vidutinė rinkos vertės, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8080 Lt vidutinė rinkos vertės, 41/100 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 Lt vidutinės rinkos vertės. Priteisė S. T. iš ieškovės R. T. 383,75 Eur piniginę kompensaciją už R. T. atitenkančią S. T. turto dalį. Priteisė iš atsakovo S. T. nepilnamečio sūnaus M. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Paskyrė ieškovę R. T. nepilnamečio sūnaus M. T. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad ieškovės R. T. vardu yra registruotas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šis automobilis pagal pateiktą registracijos liudijimo kopiją ir duomenis iš VĮ „Registra“ buvo įregistruotas R. T. vardu tik 2007-10-23, t.y. jau po šalių ištuokos įregistravimo, tačiau abi šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad automobilis buvo įgytas 2005 metais, t.y. iki ištuokos įregistravimo. Teismas konstatavo, kad šalys po sprendimo nutraukti santuoką priėmimo liko gyventi kartu, susilaukė sūnaus, faktiškai vedė bendrą ūkį iki 2011 metų, todėl nurodytą turtą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe, pripažįstant kiekvienai iš šalių teisę į ½ dalį šio turto. Vertino tai, kad automobiliu naudojosi ieškovė, todėl automobilį priteisė ieškovei natūra, o atsakovui piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią jo turto dalį. Kadangi šalys, siekdamos nustatyti automobilio rinkos vertę, nesikreipė į ekspertus, specialistus, todėl teismas rėmėsi ieškovės pasirinktu automobilio vertės nustatymo būdu - automobilio vertę nustatė remiantis autogidas.lt nurodyta panašios transporto priemonės siūloma 5000,00 Lt kaina Lietuvoje 2014 m. lapkričio mėnesį. Teismo nuomone, kadangi atsakovas S. T. UAB „Altanovas“ 2014-11-19 transporto priemonės apžiūros akte nurodytų darbų apimties ir jų verčių neginčijo, todėl teismas rėmėsi šiuo dokumentu, kaip patvirtinančiu ieškovės nurodytas aplinkybes, ir mažino realią automobilio vertę minėtame akte nurodyta suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas S. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ir nustatyti, kad kompensacija iš ieškovės atsakovui už minėtą automobilį priklauso 579,24 Eur. Apelianto nuomone, kadangi jis sutiko sumažinti 1000 Lt automobilio kainą, visai nebuvo reikalinga teismui išskaičiuoti automobilio remonto išlaidas pagal ieškovės pateiktą pažymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. T. prašo atsakovo S. T. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės manymu, teismo sprendimas priteisti 1325 Lt (383,75 Eur) kompensaciją yra teisėtas. Teismas pagrįstai priteisė automobilį ieškovei, nes ji juo faktiškai naudojasi. Ieškovės nuomone, automobilio vertė yra 4000 Lt, tačiau jam reikalingas remontas, kurio vertė yra apie 1350 Lt, todėl reali automobilio vertė yra 2650 Lt. Teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pasirinktu automobilio vertės nustatymo būdu – automobilio vertė nustatyta remiantis autogidas.lt nurodyta panašios transporto priemonės kaina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistos piniginės kompensacijos už vienam sutuoktiniui atitenkančią kito sutuoktinio turto dalį dydžio.
Kadangi apeliaciniu skundu atsakovas skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios sprendimo dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 23-5147/2000 buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės R. T. ir atsakovo S. T., santuokos nutraukimo byloje turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Po ištuokos įregistravimo 2007-10-23 R. T. vardu buvo įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog abi šalys pripažino, kad automobilis buvo įgytas 2005 metais, t.y. iki ištuokos įregistravimo. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų konstatavo, kad šalys po sprendimo nutraukti santuoką priėmimo liko gyventi kartu, susilaukė sūnaus, faktiškai vedė bendrą ūkį iki 2011 metų, todėl nurodytą turtą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe, pripažįstant kiekvienai iš šalių teisę į ½ dalį šio turto, su tokiu sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – jų nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismo pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ieškovė R. T.. Tai byloje pripažino ir šalys. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad minėtu automobiliu faktiškai naudojasi ieškovė, automobilį natūra priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią jo turto dalį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pačios šalys norėjo tokio automobilio padalijimo būdo, ginčas buvo tik dėl automobilio vidutinės rinkos vertės ir kompensacijos už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį dydžio.
Šalys teismui pateikė skirtingas automobilio vertes, ieškovė nurodė, kad automobilio vidutinė rinkos vertė yra 4000 Lt ir, kad automobiliui reikalingas remontas, kurio vertė yra apie 1350 Lt, todėl reali automobilio vertė yra 2650 Lt. Atsakovas teigė, kad automobilio vidutinė rinkos vertė yra 5000 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko, kad automobilio vertė gali būti 4000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys siekdamos nustatyti automobilio rinkos vertę, nesikreipė į ekspertus, specialistus, taip pat neprašė teismo paskirti automobilio vertės nustatymo ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 punktą transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Jei pagal šios instrukcijos 5 punktą tvarka negali būti taikoma, transporto priemonės vidutine rinkos verte laikoma vertė, apskaičiuota pagal specialią formulę. Ieškovė byloje pasiūlė automobilio vertę nustatyti lyginamuoju būdu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pasirinktu automobilio vertės nustatymo būdu, ir automobilio vertę nustatė remiantis autogidas.lt nurodyta panašios transporto priemonės siūloma kaina Lietuvoje 2014 m. lapkričio mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė pati pasiūlė teismui automobilio vidutinę rinkos vertę nustatyti lyginamuoju būdu, o teismas tokiu būdu ir vadovavosi. Teismas nustatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, remiantis autogidas.lt nurodyta panašios transporto priemonės siūloma kaina Lietuvoje 2014 m. lapkričio mėnesį yra 5000 Lt. Šalys bendru sutarimu nusprendė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 4000 Lt, todėl vertintina, jog sprendimo priėmimo dieną minėto automobilio vertė buvo 4000 Lt, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovui kompensaciją priteisti nuo 4000 Lt sumos, t. y. 2000 Lt. Pirmosios instancijos teismas sumažino automobilio vidutinę rinkos vertę, motyvuodamas tuo, kad automobiliui yra reikalingas remontas, kurio vertė yra apie 1350,00 Lt, todėl vertino, kad reali automobilio vertė yra 2650,00 Lt. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė į bylą pateikė UAB „Altanovas“ 2014-11-19 transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame po automobilio apžiūros nurodyta, kokius remonto darbus reikia atlikti, taip pat nurodyta, kad minėtų darbų atlikimas kainuos apie 1350 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino realią automobilio vertę minėtame akte nurodyta suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automobilio remonto darbai, kurie galimai bus atlikti ateityje, negali būti įskaičiuojami į transporto priemonės vidutinės rinkos vertę ar jų suma mažintina automobilio vidutinė rinkos vertė, kadangi vidutinė rinkos vertė yra nustatoma būtent tokios būklės automobiliui, kokios jis yra tuo metu, kada ji nustatinėjama. Tai, kad automobiliui galimai yra reikalingas remontas, nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę, iš jos minusavo transporto priemonės atkūrimo kaštus, o toks vertės apskaičiavimas, kai vidutinė rinkos vertė nustatoma lyginamuoju būdu, yra neteisingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė piniginės kompensacijos dydį už vienam sutuoktiniui atitenkančią kito sutuoktinio turto dalį, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos dydžio keistina, nustatant, kad atsakovui S. T. iš ieškovės R. T. priteistina 579, 24 Eur (2000 Lt) piniginė kompensacija už R. T. atitenkančią S. T. turto dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalims viena kitai bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Šalys tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neskundė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo S. T. apeliacinį skundą tenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš ieškovės R. T.. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (191 b. l.), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, iš ieškovės R. T. atsakovui S. T. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo už R. T. atitenkančią S. T. turto dalį, ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti S. T. iš ieškovės R. T. 579, 24 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 24 centų) piniginę kompensaciją už R. T. atitenkančią S. T. turto dalį.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. T. atsakovui S. T. 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.